Civilinė byla Nr. e2-7379-776/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03254-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „NAUJAS VEIDAS“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

dalyvaujant atsakovės UAB „Katalonija“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NAUJAS VEIDAS“ ieškinį atsakovei UAB „Katalonija“, trečiasis asmuo Lloyd‘s Syndicate AEGIS 1225, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „NAUJAS VEIDAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės „Katalonija“, UAB 9 171,59 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės, kaip BUAB „OptimusCRM“ bankroto administratorės, netinkamai atliktų bankroto administravimo procedūrų, patyrė 9 171,59 Eur žalą, nes, BUAB „OptimusCRM“ neturint jokio turto, o jos veiklą pripažinus pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, liko 9 171,59 Eur sumos nepatenkintas ieškovės BUAB „OptimusCRM“ pareikštas kreditorinis reikalavimas. Ieškovės nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6539-199/2017, kurioje atsakovė, veikdama kaip BUAB „OptimusCRM“ bankroto administratorė, buvo pareiškusi ieškinį dėl 67 528,48 Eur sumos mokėjimų iš BUAB „OptimusCRM“ sąskaitos A. S. pripažinimo negaliojančiais ir 67 528,48 Eur neteisėtai gautų lėšų priteisimo iš A. S., sudarė taikos sutartį su BUAB „OptimusCRM“ akcininku A. S. dėl
35 000,00 Eur sumos sumokėjimo, o nuo likusios pagrįstos ir potencialiai gautinos reikalavimo dalies atsisakė, taip panai­kindama šią reikalavimo teisės dalį į A. S. ir užkirsdama kelią šios reikalavimo teisės pagrindu patenkinti visus BUAB „OptimusCRM“ kreditorinius reikalavimus, nors kreditorių susirinkimas sprendimu buvo įpareigojęs atsakovę taikos sutartimi susitarti dėl sumos ne mažesnės nei reikalinga visų teismo patvirtintų BUAB „OptimusCRM“ kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkini­mui ir patirtoms administravimo išlaidoms (kartu su visu administratoriui priklausančiu atlyginimu) padeng­ti. Ieškovės nuomone, atsakovė elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, neatidžiai ir nekvalifikuotai, neveikė taip, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, o kreditoriai neturėjo galimybės įvertinti taikos sutartimi sutartos sumo­kėti 35 000,00 Eur sumos pagrįstumo ir pakankamumo, nes visą reikiamą informaciją valdė atsakovė, todėl, nors A. S. pagal taikos sutartį sumokėjo BUAB „OptimusCRM“ 35 000,00 Eur, tačiau šios sumos neužteko visiems kreditoriniams reikalavimams padengti.

2.       Atsakovė UAB „Katalonija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6539-199/2017 ieškovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, tačiau 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios sudarymas galimai sukėlė jai žalą, neskundė. Atsakovės nuomone, vykdant BUAB „OptimusCRM“ bankroto procedūras ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o, priešingai, gautas lėšas paskirstė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtai pirmiausia apmokėjo bankroto administravimo išlaidas. Atsakovė priminė, kad iškėlus BUAB „OptimusCRM“ bankroto bylą bendra kreditorių reikalavimų suma sudarė 26 831,98 Eur, taikos sutartis buvo sudaryta dėl 35 000,00 Eur sumos, o pagal formuojamą teismų praktiką teismai nepriteisia didesnių sumų nei yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų. Atsakovės teigimu, priteisiant žalos atlyginimą tokioje situacijoje iš bankroto administratoriaus, būtų ne tik iškreipiamas bankroto proceso institutas, bet ir bankroto administratoriaus padėtis. Atsakovė pažymėjo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenustatė jokių atsakovės, kaip bankroto administratorės, pažeidimų BUAB „OptimusCRM“ bankroto procese.

3.       Trečiasis asmuo Lloyd‘s Syndicate AEGIS 1225 pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad taikos sutartis visiškai atitiko BUAB „OptimusCRM“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kad taikos sutartis gali būti sudaroma tik, jeigu A. S. įsipareigos sumokėti BUAB „OptimusCRM“ sumą didesnę nei pareikšti kreditoriniai reikalavimai ir įmonės bankroto administravimo išlaidos, nes BUAB „OptimusCRM“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma buvo 26 831,98 Eur, o A. S. sumokėjo BUAB „OptimusCRM“ 35 000,00 Eur. Trečiojo asmens nuomone tai, jog po taikos sutarties sudarymo nenumatytai išaugo administravimo išlaidos nėra bankroto administratorės atsakomybė. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje neginčija administravimo išlaidų dydžio, o tai reiškia, jog ji sutinka, kad visos administravimo išlaidos buvo pagrįstos.

4.       Trečiasis asmuo Lloyd‘s Syndicate AEGIS 1225 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių. Trečiasis asmuo nurodė, kad per visą BUAB „OptimusCRM“ administravimo laikotarpį bankroto administratorė patyrė 9 940,53 Eur be PVM administravimo išlaidų, atsakovei buvo išmokėtas 2 280,00 Eur be PVM atlyginimas ir 4 526,28 Eur be PVM priemoka, o visos bankroto administratorės administravimo išlaidos, gautas atlyginimas ir priemoka buvo visiškai teisėti ir pagrįsti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad administravimo išlaidos yra kintantis dydis, todėl nei bankroto administratorė, nei kreditoriai negalėjo žinoti, kiek administravimo išlaidų bus patirta po taikos sutarties sudarymo. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė puikiai žinojo, koks buvo paskirtas atlyginimas administratorei, kokios buvo administravimo išlaidos ir taikos sutarties sąlygos, kadangi dalyvavo šiuos klausimus sprendusiuose kreditorių susirinkimuose, tačiau neskundė ir neprieštaravo taikos sutarties sudarymui. Trečiasis asmuo, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, padarė išvadą, kad bankroto administratorė neprivalėjo derinti taikos sutarties sąlygų su BUAB „OptimusCRM“ kreditoriais, todėl bendrovės kreditorių sprendimas dėl taikos sutarties sąlygų buvo konsultacinio pobūdžio sprendimu. Trečiojo asmens nuomone, kreditorių susirinkimo protokolo nuostata, kad bankroto administratorė iš savo lėšų kreditoriams turi sumokėti sumas, kurių nepadengs pagal taikos sutartį gauta suma, yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir pažeidžia bankroto administratorės nuosavybės teisę, o kreditorių susirinkimas, priimdamas tokį sprendimą, viršijo savo kompetenciją.

5.       Ieškovės UAB „NAUJAS VEIDAS“ atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas pažymėjo, kad BUAB „OptimusCRM“ bankroto proceso metu liko nepatenkintas ieškovės 9 171,59 Eur kreditorinis reikalavimas, o atsakovė neišnaudojo visų galimybių iš BUAB „OptimusCRM“ akcininko A. S. išieškoti neteisėtai jam išmokėtus visus 67 528,48 Eur dividendus. Atstovas nurodė, kad vykstant bankroto procesui ieškovė, kaip didžiausią kreditorinį reikalavimą turinti BUAB „OptimusCRM“ kreditorė, siekė išsiaiškinti, kiek reikia lėšų, kad būtų patenkinti visi kreditoriniai reikalavimai ir būtų padengtos bankroto administravimo išlaidos ir kitos išlaidos, o bankroto administratorei nenurodžius tikslios sumos, buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, įpareigojantis atsakovę sudaryti taikos sutartį dėl sumos, kurios užtektų visiškai patenkinti kreditoriniams reikalavimams ir kitoms sumoms, o jei būtų daromos nuolaidos, tai pačios bankroto administratorės sąskaitą. Atstovo nuomone, atsakovė susitarusi dėl 35 000,00 Eur sumos, netinkamai vykdė 2017 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, aplaidžiai elgėsi, nes nedėjo maksimalių pastangų užtikrinti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų ir netaikė pasekmių, kurias turėjo taikyti pagal kreditorių susirinkimo nutarimą, t. y. sumažinti savo gaunamą atlygį ir administravimo išlaidas, o našta dėl atsisakymo nuo likusių reikalavimų A. S. neteisėtai perkelta kreditoriams. Atstovas pažymėjo, kad sudarant taikos sutartį, nebuvo duomenų, ar pagal taikos sutartį sutartos sumos užteks visiems kreditoriniams reikalavimams padengti, o bankroto administratorė bankroto proceso metu teikė informaciją, kad gautų lėšų užteks visiems kreditoriniams reikalavimams padengti, nors tikslios sumos neapskaičiavo. Atstovas nurodė, kad nors Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla nebuvo baigta ją išnagrinėjus iš esmės ir prejudicinių faktų nebuvo nustatyta, tačiau civilinės atsakomybės prasme akivaizdžiai buvo galima siekti visos sumos patenkinimo, nes A. S. turėjo pakankamai turto (du butus, transporto priemonę ir žemės sklypą), į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Atstovo nuomone, tai, kad A. S. gana operatyviai sumokėjo 35 000,00 Eur sumą, rodė, kad jo turtinė padėtis buvo pakankamai gera. Atstovas pažymėjo, kad BUAB „OptimusCRM“ neturėjo kito turto, todėl, jei teismas būtų nagrinėjęs bylą iš esmės, nereiškia, kad iš A. S. būtų priteista tik ta suma, kuri buvo būtina kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Atstovas pažymėjo, kad ieškovė niekaip neprisidėjo prie administravimo išlaidų padidėjimo, iš atsakovės pateiktų veiklos ataskaitų matyti, kad išlaidos didėjo tiesiog dėl to, kad atsakovė vykdė bankroto procesą ir galimai netinkamai apsiskaičiavo administravimo išlaidas, kurių reikės bankroto procese. Atstovo teigimu, ginče, kurį nagrinėjo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nebuvo keliamas klausimas, dėl taikos sutartimi nustatytos sumos ir jos pakankamumo patenkinti visus kreditorinius reikalavimus. Atstovas, pasisakydamas dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad, atsakovės atstovė advokate tapo 2019 m. liepos 8 d., o atsiliepimas surašytas iki atstovei tampant advokate, rengėju nurodytas kitas advokatas, tačiau išlaidos sumokėtos advokatei, o ne advokatų kontorai, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas aiškiai nustato momentą, nuo kurio advokatas gali teikti paslaugas, be to, pasirengimas atstovauti negali būti atskirai įkainojamas ir apmokamas.

6.       Atsakovės UAB „Katalonija“ atstovė advokatė Akvilė Gargasaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad nėra įrodyta nei viena civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, o ieškovė aiškiai net neįvardija atsakovės galimai neteisėtų veiksmų. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė sutiko su atsakovės ir A. S. sudarytos taikos sutarties sąlygomis, Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neskundė. Atstovė pažymėjo, kad pagal taikos sutartį iš A. S. gautos lėšos buvo paskirstytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir niekada nebuvo nurodyta, kad bus visiškai padengti visi kreditorių reikalavimai. Atstovė nurodė, kad bankroto administravimo išlaidų dydis ir jų apmokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą pirmiausia apmokamos bankroto administravimo išlaidos. Atstovė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-706-823/2017, nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų bankroto administratorei buvo rekomendacinio pobūdžio. Atstovės teigimu, taikos sutartis buvo sudaryta didesnei sumai nei buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nustatyti, kokios bus galutinės administravimo išlaidos, nebuvo galima. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, nes bankroto administratorės veiksmai nelėmė to, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, tą lėmė aplinkybės, kad neužteko bankrutuojančios įmonės lėšų ir turto. Atstovės nuomone, ieškovė turėjo galimybę kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau to nepadarė. Atstovė nurodė, kad ji pripažinta advokate nuo 2019 m. birželio 5 d., formaliai iki 2019 m. liepos 8 d., kol Advokatų taryba įtraukė ją į praktikuojančių advokatų sąrašą, buvo advokato padėjėja, atsakovės sutartis su advokatų kontora sudaryta 2019 m. birželio 19 d., todėl ji galėjo rengti procesinių dokumentų projektus.

Ieškinys atmestinas.

Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų

7.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2326-638/2016 pagal ieškovo A. S. pareiškimą iškėlė UAB „OptimusCRM“ bankroto bylą ir paskyrė šios įmonės bankroto administratore atsakovę UAB „Katalonija“. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino 1 500,00 Eur (be PVM) sumą, kurią BUAB „Optimus­CRM“ bankroto administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino BUAB „OptimusCRM“ 26 831,98 Eur sumos kreditorinius reikalavimus, tarp kurių patvirtino ir trečios eilės kreditorės UAB „NAUJAS VEIDAS“ 16 096,80 Eur kreditorinį reikalavimą. 2016 m. gruodžio 14 d. įvyko pirmasis BUAB „OptimusCRM“ kreditorių susirinkimas, kurio metu patvirtina administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią administravimo išlaidas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro turėjo sudaryti: administratoriaus atlyginimas – 2 280,00 Eur (be PVM) ir 15 procentų priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas, ir administravimo išlaidos – 9 500,00 Eur (be PVM). Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1072-638/2017 nutarė pripažinti BUAB „OptimusCRM“ bankrutavusia ir ją likviduoti. Pagal BUAB „OptimusCRM“, atstovaujamos bankroto administratorės, 2017 m. vasario 1 d. pateiktą ieškinį Kauno apylinkės teismas iškėlė civilinę bylą Nr. e2-6539-921/2017 (buvęs Nr. e2-6539-199/2017) dėl 25 000,00 Eur dalies dividendų išmokėjimo laiko­tarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. vieninteliam BUAB „OptimusCRM“ akcininkui A. S., kuris buvo ir įmonės vadovas, pripažinimo negaliojančiu ir šios sumos priteisimo iš A. S.. Ieškovė į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu bei pa­teikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu sutinka, tačiau atkreipdama dėmesį, kad yra pagrindas ginčyti dividendų išmokėjimą ne tik 25 000,00 Eur, tačiau visai 67 528,48 Eur sumai. 2017 m. birželio 15 d. ieškinys buvo patikslintas, reikalaujant pripažinti negaliojančiais visus 67 528,48 Eur sumos atliktus dividendų mokėjimus akcininkui A. S.. A. S. 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateikė pasiūlymą sudaryti taikos su­tartį, pagal kurią A. S. sumokėtų BUAB „OptimusCRM“ 25 000,00 Eur per 6 mėnesių laikotarpį nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsigaliojimo. Kreditorių susirinkime, įvykusiame 2017 m. lapkričio 9 d., 5 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl bankroto administratorės įpareigojimo sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimo nurodytomis sąlygomis, pagal kurias taikos sutartimi turėjo būti susitarta dėl sumos ne mažesnės nei reikalinga visų teismo patvirtintų BUAB „OptimusCRM“ kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkini­mui ir patirtoms administravimo išlaidoms (kartu su visu administratoriui priklausančiu atlyginimu) padeng­ti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtinta 2017 m. lapkričio 23 d. BUAB „OptimusCRM“, atstovaujamos atsakovės, ir A. S. sudaryta taikos sutartis, kuria A. S. įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėti 35 000,00 Eur BUAB „OptimusCRM“. Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl BUAB „OptimusCRM“ pabaigos ir pateikė BUAB „OptimusCRM“ likvidavimo ataskaitą–likvidacinį aktą, kuriame nurodyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo buvo gautos 36 632,05 Eur pajamos, kurios visos buvo išleistos, tačiau liko 9 937,63 Eur sumos nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir 9 786,89 Eur ieškovės kreditorinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-190-638/2019 BUAB „OptimusCRM“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6539-199/2017 BUAB „OptimusCRM“ vardu sudarydama taikos sutartį su A. S. tinkamai vykdė savo, kaip BUAB „OptimusCRM“ bankroto administratorės, pareigas, ar priešingai, savo veiksmais sukėlė ieškovei žalą, lygią jos BUAB „OptimusCRM“ bankroto byloje nepatenkintam 9 937,63 Eur sumos kreditoriniam reikalavimui.

8.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindu, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

9.       Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių), kaltė ir žala (nuostoliai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas. Nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

10.       Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje detaliai įvardytos bankroto administratoriaus pareigos, kurias jis privalo atlikti, siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą ir pagrindinio tikslo – kuo didesne apimti ir vadovaujantis operatyvumo bei koncentruotumo principais patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, įgyvendinimą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14, 15, 20 ir 23 punktus bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, teikia kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

12.       Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6539-921/2017 atsakovė, kaip BUAB „OptimusCRM“ bankroto administratorė, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 67 528,48 Eur sumos dividendų išmokėjimus laiko­tarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. vieninteliam BUAB „OptimusCRM“ akcininkui A. S., kuris buvo ir įmonės vadovas, bei priteisti šią sumą iš A. S.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi A. S. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jam priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas, o jo nepakankant, piniginės lėšos ar turtinės teisės, kurių mastas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi buvo padidintas iki 67 528,48 Eur sumos. 2017 m. vasario 2 d. nutarties pagrindu buvo areštuotas A. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), o be šio turto A. S. taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtinta 2017 m. lapkričio 23 d. BUAB „OptimusCRM“, atstovaujamos atsakovės, ir A. S. sudaryta taikos sutartis, kuria A. S. įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėti 35 000,00 Eur BUAB „OptimusCRM“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 7 d. 

13.       Kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės bankroto administratoriaus teisę civiliniame procese sudaryti taikos sutartį bankrutavusios įmonės vardu ir interesais, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad sprendžiant ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais.

14.       Nagrinėjamu atveju BUAB „OptimusCRM“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2017 m. lapkričio 9 d., 5 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl bankroto administratorės įpareigojimo sudaryti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6539-921/2017 taikos sutartį kreditorių susirinkimo nurodytomis sąlygomis, pagal kurias taikos sutartimi turėjo būti susitarta dėl sumos ne mažesnės nei reikalinga visų teismo patvirtintų BUAB „OptimusCRM“ kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkini­mui ir patirtoms administravimo išlaidoms (kartu su visu administratoriui priklausančiu atlyginimu) padeng­ti, o jei dėl bankroto administratorės netinkamai nurodytos sumos nepakaktų kreditorių reikalavimų visiškam patenkinimui, bankroto administratorė privalėtų iš savo lėšų sumokėti kreditoriams tokias sumas, kurios bus nepadengtos. Teismo vertinimu, atsakovė ėmėsi tinkamų priemonių skolai iš įmonės skolininko A. S. išieškoti. Jei ieškovė nesutiko su taikos sutarties sąlygomis, ji, kaip trečiasis asmuo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6539-921/2017, turėjo teisę skųsti 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, tačiau nutarties neskundė. Sutiktina su atsakove, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų jai, kaip bankroto administratorei, buvo rekomendacinio pobūdžio. A. S. tinkamai vykdė taikos sutartį ir sumokėjo 35 000,00 Eur suną, o bankroto administratorė gautas lėšas paskirstė laikydamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatytos tvarkos. Šią aplinkybe patvirtina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apygardos teismo sprendimai. Taigi laikytina, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nerūpestingumo, neatidumo ir nekvalifikuotumo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė negynė visų kreditorių ar jų dalies interesų. Todėl konstatuoti atsakovės veiksmus atliekant BUAB „OptimusCRM“ bankroto procedūras neteisėtais civilinės atsakomybės prasme nėra teisinio pagrindo. Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, laikytina, kad nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

15.       Teismo nuomone, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl A. S. galimai neteisėtų veiksmų laiko­tarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. išsimokant sau, kaip vieninteliam BUAB „OptimusCRM“ akcininkui, dividendus, sudarytų pagrindą ieškovei teisę pareikšti tiesioginį ieškinį A. S. dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos priteisimo. Tačiau kreditoriui tiesioginio ieškinio teisę suteikiantis pagrindas tokiu atveju turėtų būti tyčinio bankroto faktas, konstatuotas teismo sprendimu, ko nagrinėjamu atveju nėra.

16.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

18.       Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 1 850,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė advokatės Akvilės Gargasaitės 2019 m. rugsėjo 5 d. išrašytą 1 850,00 Eur sąskaitą už teisines paslaugas Nr. GG179, kurioje nurodyta, kad jos išrašymo pagrindas 2019 m. liepos 8 d. sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. 2019-018. Iš prie šios sąskaitos pridėtos paslaugų išklotinės matyti, kad 1 850,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 550,00 Eur už atliktą susipažinimą su dokumentais ir atsiliepimo į ieškinį projekto parengimas bei 1 300,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovė apmokėjo minėtą sąskaitą.

19.       Nustatyta, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų su advokatų profesine bendrija „Kelpšas ir partneriai“, pagal kurią teisines paslaugas įsipareigojo teikti advokatas Tadas Kelpšas, kuris ir parengė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė taip pat pateikė 2019 m. liepos 8 d. su advokatų profesine bendrija „Kelpšas ir partneriai“ sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 2019-018, pagal kurią teisines paslaugas įsipareigojo teikti ir advokatė Akvilė Gargasaitė, kuri atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimu Akvilė Gargasaitė pripažinta advokate, o į praktikuojančių advokatų sąrašą ji įtraukta 2019 m. liepos 8 d.

20.       Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Kaip teisingai apstebėjo ieškovė, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena. Kaip minėta, atsakovės atsiliepimą į ieškinį parengė advokatas Tadas Kelpšas 2017 m. rugsėjo 13 d. sutarties dėl teisinių paslaugų su advokatų profesine bendrija „Kelpšas ir partneriai“ pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsiliepimą į ieškinį ar jo projektą rengė tuo metu advokato padėjėja buvusi Akvilė Gargasaitė. Ta aplinkybė, kad 2019 m. liepos 8 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 2019-018 pagrindu Akvilė Gargasaitė, jau kaip advokatė, vėliau suteikė atsakovei teisines paslaugas, taip pat nesudaro pagrindo priteisti atsakovei už kito teisininko suteiktas teisines paslaugas, kurių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad išlaidos 550,00 Eur už atliktą susipažinimą su dokumentais ir atsiliepimo į ieškinį projekto parengimą buvo sumokėtos, kad ir per tarpininkę advokatę Akvilę Gargasaitę, realiai šias paslaugas suteikusiam asmeniui. Todėl 550,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies.

21.       Teismo skaičiavimu, 1 300,00 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lloyd‘s Syndicate AEGIS 1225 prašo priteisti iš ieškovės 1 040,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo pateikė 2017 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartį su advokatų kontora AVERUS, advokatų kontoros AVERUS 2019 m. birželio 30 d. 640,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV-2019-475, 2019 m. paslaugų suteikimo aktą, 400,00 Eur sumos 2019 m. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV-2019/699, 2019 m. rugsėjo 30 d. paslaugų suteikimo aktą, 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymą dėl minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl trečiojo asmens prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir iš ieškovės priteistinos 1 040,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

24.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,98 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, atmetus ieškinį, jos iš ieškovės priteistinos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „NAUJAS VEIDAS“, kodas 141324697, atsakovei UAB „Katalonija“, kodas 302545778, 1 300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės UAB „NAUJAS VEIDAS“, kodas 141324697, trečiajam asmeniui Lloyd‘s Syndicate AEGIS 1225 1 040,00 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės UAB „NAUJAS VEIDAS“, kodas 141324697, valstybei 4,98 Eur (keturių eurų 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis