Civilinė byla Nr. e2A-737-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08604-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.1.; 2.6.26.; 2.6.27.; 3.3.1.18.2 (S)
VILNIAUS apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nunner Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nunner Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Repečka“ dėl nuostolių, sugadinus dalį krovinio, vežimo užmokesčio kompensacijos bei įstatymo nustatytų procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo byloje - W. Droege Assekuradeur GmbH .
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nunner Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Repečka“ 2 500 Eur nuostolius dėl dalies krovinio sugadinimo, 987,92 Eur vežimo užmokesčio dalies kompensaciją, proporcingą nuostolio dydžiui, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2022 m. birželio 1 d. šalys - ieškovė UAB „Nunner Logistics“ ir atsakovė UAB „Repečka“ - pagal ieškovės elektroniniu paštu pateiktą transporto užsakymą Nr. 42220600068 susitarė dėl visą puspriekabę užimančio ir ant 33 padėklų sukrauto dažų krovinio kibirėliuose pervežimo organizavimo tarptautiniu maršrutu Vilvoorde (Belgija) - Kamennyj Log (Baltarusija) (numatyta iškrovimo vieta - PTO Kamennyj Log sandėliai), atsakovei (vežėjui) UAB „Repečka“ įsipareigojant 2022 m. birželio 2 d. į pasikrovimo vietą, adresu Leuvensesteemveg 238, Vilvorde, B-1800 Belgija, pateikti krovinio pervežimui aktualų transporto priemonių junginį (vilkiko ir puspriekabės), priimti iš faktinio krovinio siuntėjo Akzo Nobel Paints Belgium NV/SA aptartą krovinį, nugabenti krovinį į paskirties vietą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, o ieškovei (užsakovui) UAB „Nunner Logistics“ įsipareigojant už suteiktas krovinio pervežimo bei su tuo susijusias paslaugas sumokėti transporto užsakyme numatytą užmokestį.
1.2. 2022 m. birželio 2 d. atsakovei buvo perduotas krovinys. Krovinio pervežimo eigoje dėl atsakovės vairuotojo staigaus stabdymo ant padėklų sudėtas krovinys suvirto ir dalinai buvo apgadintas, dėl ko buvo priimtas sprendimas krovinį apžiūrai pristatyti į ieškovės sandėlius Vilniuje, kur buvo nustatyta, jog krovinys buvo gabenamas niekaip jo nesutvirtinus (tvirtinamaisiais diržais, skersiniais, statramsčiais ar bet kokiomis kitomis įprastai krovinio tvirtinimui naudojamomis priemonėmis), dėl ko ant padėklų sukrauti kibirėliai stabdymo kryptimi buvo pasislinkę ir suvirtę vilkiko kabinos pusėn, didelė dalis kibirėlių su dažais buvo pažeisti: iš 33 gabentų padėklų ant 15 padėklų sukrauti dažų kibirėliai buvo suvirtę ir apgadinti. Atsižvelgiant į tai, fiksuojant žalos mastą buvo užpildytas 2023 m. birželio 7 d. trūkstamų ir sugadintų prekių priėmimo į sandėlį aktas Nr. 42220600068, kurį pasirašė ir atsakovės UAB „Repečka“ vairuotojas U. V.. Krovinį UAB „Nunner Logistics“ sandėliuose Vilniuje perkrovus rankomis, sutvarkius ir papildomai ant padėklų sukrautus kibirėlius sutvirtinus pakavimo plėvele, vežėjas UAB „Repečka“ tęsė krovinio pervežimą vežimo sutartyje numatytu maršrutu iki Baltarusijos. Toliau krovinį vežė antrasis vežėjas Baltarusijoje Registruota privati transporto unitarinė įmonė „Transcargolain“ iki krovinio iškrovimo vietos Rusijoje ir prekes pristatė tokios būklės, kokios buvo jam perduotos.
1.3. Krovinio gavėjui ZAO „Akzo Nobel Dekor“ atrinkus sugadinto krovinio dalį nuo likusio sveiko krovinio bei sutikrinus duomenis pagal krovinį lydinčią 2022 m. birželio 2 d. Akzo Nobel Decorative Coatings B.V. sąskaitą Nr. 8520523255, buvo nustatyta, jog nuostoliai dėl sugadinto krovinio sudaro 22 464,02 Eur sumą. Atsakovės civilinės atsakomybės draudiko W. Droege Assekuradeur GmbH pasitelktų survejerių Battermann & Tillery GLOBAL MARINE GmbH atstovai, 2022 m. rugsėjo 7 d. nuvykę į krovinio iškrovimo vietos sandėlius ir apžiūrėję aktualų krovinį, nustatė, jog žala dėl krovinio apgadinimo sudaro 21 092,98 Eur sumą, o žalos susidarymo priežastimi buvo įvardintas nepakankamas, netinkamas krovinio įpakavimas, nepakankamas krovinio tvirtinimas ir netinkamas jo išdėstymas puspriekabėje. Remiantis šiomis išvadomis vežėjo UAB „Repečka“ civilinės atsakomybės draudikas W. Droege Assekuradeur GmbH 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, konstatuojant, jog, remiantis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose numatytu teisiniu pagrindu, vežėjui UAB „Repečka“ civilinė atsakomybė neturėtų kilti. Remiantis analogiškais argumentais vežėjas UAB „Repečka“ taip pat atsisakė atlyginti dėl krovinio sugadinimo kilusius nuostolius.
1.4. Nepaisant to, kroviniu disponuojančio asmens AKZO Nobel Decorative Coatings B.V. atžvilgiu krovinio pervežimą organizavusi UAB „Nunner Logistics“, įvertinus, jog krovinio sugadinimas dalinai buvo nulemtas faktinio vežėjo UAB „Repečka“ pasikrovimo metu netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų (t. y. krovinio priėmimo metu vežėjo UAB „Repečka“ atstovas - vairuotojas U. V. - nepareiškė krovinio siuntėjui jokių pastabų dėl numanomai netinkamo ir/ar nepakankamo krovinio paruošimo pervežimui ir jo įpakavimo būklės; netinkamai organizavo krovinio pakrovimo ir jo išdėstymo puspriekabėje procesą; galiausiai, į puspriekabę pakrauto krovinio niekaip nesutvirtino) bei krovinio pervežimo metu galimai paties vežėjo UAB „Repečka“ vairuotojo U. V. sukeltos avarinės situacijos ar rizikingo vairavimo stiliaus sąlygoto staigaus stabdymo, pripažino dėl kilusių nuostolių dalinę atsakomybę ir 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos ikiteisminės taikos sutarties pagrindu kompensavo žalą dėl krovinio sugadinimo patyrusiai AKZO Nobel Decorative Coatings B.V. kompensavo pusę survejerių Battermann & Tillery GLOBAL MARINE GmbH nustatytos žalos sumos (t. y. 10 546,49 Eur). Likusią dalį atlygino ieškovės draudikas, atskaitęs besąlyginės išskaitos sumą - 2 500 Eur. Ieškovės teigimu, jos patirta ir civilinės atsakomybės draudiko nekompensuota nuostolių dalis – 2 500 Eur - turėtų būti atlyginta atsakovės, dėl kurios kaltės ir kilo žala.
1.5. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo prisiėmusi sutartinę pareigą pasikrovimo vietoje nuodugniai patikrinti krovinio paruošimo gabenimui ir jo įpakavimo tinkamumą, taip pat tinkamai organizuoti ir būti atsakinga už krovinio pakrovimą į transporto priemonę, tame tarpe pasirūpinant, kad krovinys būtų tinkamai pakrautas, išdėstytas bei sutvirtintas transporto priemonėje. Šalys sutartimi buvo aptarusios, kad krovinio paruošimo transportavimui patikrinimo ir tinkamo pakrovimo organizavimo pareiga tenka vežėjui UAB „Repečka“. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu, taip pat turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovės UAB „Nunner Logistics“ nuostolių dalis, už kurią vežėjas UAB „Repečka“ gali būti laikomas atsakingu, sudaro 10 546,49 Eur sumą, kuri, lyginant ją su viso krovinio verte (56 589,28 Eur), sudaro 18,64 proc. viso krovinio vertės, taip pat, kad už aktualaus krovinio pervežimą vežėjui UAB „Repečka“ buvo sumokėtas 5 300 Eur vežimo užmokestis, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktas, vežėjui UAB „Repečka“ kyla prievolė kompensuoti UAB „Nunner Logistics“ 18,64 proc. vežimo užmokesčio dalį, t. y. 987,92 Eur nuo UAB „Nunner Logistics“ sumokėto 5 300 Eur vežimo užmokesčio.
2. Atsakovė UAB „Repečka“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Savo procesinius dokumentus (atsiliepimą, tripliką) grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Transporto užsakyme nebuvo nurodyta ieškovės instrukcijų dėl šio krovinio gabenimo, tai pat nebuvo nurodytas krovinio aprašymas. Krovinio gavėjas priėmė krovinį be jokių pastabų važtaraštyje, t. y. krovinys buvo priimtas be jokių matomų krovinio pažeidimų. 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė gavo ieškovės pretenziją, kuria ieškovė informavo apie tariamą žalą, tačiau nepareiškė atsakovei jokių reikalavimų. Apie gautą pretenziją atsakovė informavo savo draudiko agentą W. Droege Assekuradeur GmbH., kurio pasitelktas siurvejeris Battermann & Tillery Global Marine GmbH padarė išvadą, kad žala atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės, kuri neapsaugojo nuo įprastinių kelių transporto rizikų, t. y. draudikas pripažino, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės nurodytą žalą. Dėl nurodyto atsakovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kurioje atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atsakovė nėra atsakingas už galimus nuostolius, už kurias vežėjas neatsako.
2.2. Staigus stabdymas yra įprasta transporto rizika, už kurią vežėjas nėra atsakingas. Aplinkybę, kad krovinio pakuotė buvo netinkama, patvirtina siurvejerio Battermann & Tillery Global Marine GmbH 2022 m. lapkričio 23 d. ataskaita, kurioje nustatyta, kad krovinio pakuotė buvo netinkama gabenimui kelių transportu. Ataskaitoje padaryta išvada, kad žala atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės, kuri neapsaugojo nuo įprastinių kelių transporto rizikų. Kartu su ataskaita pateiktos krovinio nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinio (dažų) kibirėliai yra sukrauti ant palečių ir apsukti polietileno plėvele. Tokia krovinio pakuotė buvo nepakankama ir neapsaugojo krovinio nuo įprastų gabenimo rizikų, tokių kaip staigus stabdymas. Krovinio sudėjimas ant palečių ir apsukimas polietileno plėvele yra laikomas krovinio pakuote, todėl už šios pakuotės tinkamumą yra atsakinga ieškovė.
2.3. Siuntėjas yra atsakingas už krovinio tinkamą pakavimą ir pakrovimą, nesant šalių susitarimo, kad pakrovimą vykdo vežėjas. Transporto užsakymo sąlygos, kurios perkelia siuntėjo atsakomybę už krovinio pakuotę vežėjui, prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms ir todėl yra negaliojančios. Ieškovo pateikto transporto užsakymo 1.2.4 p. nurodyta: „Vykdytojas įsipareigoja: „nuodugniai patikrinti krovinio paruošimo gabenimui, įpakavimo tinkamumą bei organizuoti ir būti atsakingas už krovinio pakrovimą į transporto priemonę, t. y. kad krovinys į transporto priemonę būtų tinkamai pakrautas, išdėstytas ir sutvirtintas (kad atsižvelgiant į įprastas kelių transporte egzistuojančias rizikas būtų užtikrintas krovinio saugumas ir stabilumas viso vežimo metu, nebūtų viršytos leistinas transporto priemonės svoris bei ašių apkrovos, gabaritai ir pan.).“ Transporto užsakymo sąlyga, kad vežėjas įsipareigoja „patikrinti krovinio paruošimo gabenimui, įpakavimo tinkamumą bei organizuoti ir būti atsakingas už krovinio pakrovimą į transporto priemonę“ yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 1 daliai ir 10 straipsniui. Šia nuostata neteisėtai yra perkeliama siuntėjo atsakomybė už krovinio paruošimą gabenimui ir krovinio įpakavimą bei pakrovimą vežėjui. Todėl ši sąlyga yra negaliojanti nuo sudarymo momento. Atsakovė nei remiantis CMR konvencija, nei šalių sudaryta sutartimi neįsipareigojo pakrauti krovinio, o tik stebėti krovinio pakrovimo procesą.
3. Trečiasis asmuo W. Droege Assekuradeur GmbH su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovė klaidingai kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, dėl ko atsakovei, kaip faktiniam vežėjui, nustato pareigas, kurių ji neprisiėmė ir kurios jai nekyla iš ginčo santykius reguliuojančio teisės akto - CMR konvencijos. Sutinkamai su CMR konvencijos 34 straipsniu atsakovė tapo sutarties dalyve tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Tuo tarpu minėtame CMR važtaraštyje Nr. 161673874 nėra nurodyta, jog atsakovė turi pareigas paruošti krovinį gabenimui, jį įpakuoti bei pakrauti. Šios pareigos remiantis CMR konvencija kyla krovinio siuntėjui, kuris ir yra atsakingas už krovinio tinkamą pakavimą ir pakrovimą. CMR važtaraštyje nėra nurodyta, jog atsakovė turi atlikti krovinio pakrovimą bei kitus su tuo susijusius veiksmus, todėl būtent siuntėjas (ieškovė) yra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi nepasirūpino tinkama krovinio pakuote gabenimui kelių transportu ir nepateikė jokių instrukcijų, susijusių su krovinio pakrovimu ir tvirtinimu. Atsakovė neatliko ir neįsipareigojo atlikti krovinio organizavimo: jos vienintelė pareiga buvo nugabenti krovinį tarptautiniu maršrutu, ką ji iš esmės ir padarė. Būtent už šią vienintelę paslaugą transporto užsakyme Nr. 42220600068 ir buvo numatytas 5 300 Eur dydžio atlygis, aiškiai pažymint, jog ši kaina yra už krovinio pervežimą. Jokių kitų paslaugų šiame užsakyme nėra įvardinta ir už jas papildomi įkainiai nenustatyti.
3.2. Ieškovė sąmoningai klaidina teigdama, kad tarp šalių susiklostė ekspedijavimo teisiniai santykiai. Atsakovė neveikė kaip ekspeditorius, o tarp šalių susiklostė krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu teisiniai santykiai. Todėl ieškovė nepagrįstai siekia remtis ir transporto užsakyme Nr. 42220600068 įvardintomis krovinio pervežimo organizavimo sutarties sąlygomis, kurios iš esmės prieštarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, todėl yra niekinės ir negalioja.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Nunner Logistic“ atsakovei UAB „Repečka“ 3 855,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui W. Droege Assekuradeur GmbH - 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 19,92 Eur pašto išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo atveju buvo vykdomas tarptautinis vežimas, t. y. ieškovė organizavo pervežimą iš Vilvoorde (Belgija) į Kamennyj Log (Baltarusija), toliau krovinį vežė kitas vežėjas, todėl susiklostė išoriniai krovinio vežimo teisiniai santykiai pagal vieną tarptautinio vežimo sutartį CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.
6. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas kildinamas ne iš šalių (ieškovės ir atsakovės) 2022 m. birželio 1 d. sudarytos sutarties dėl krovinio pervežimo organizavimo iš Vilvoorde (Belgija) į Kamennyj Log (Baltarusija), o reikalaujama nuostolių atlyginimo regreso tvarka vadovaujantis sutartimi, sudaryta tarp kliento ir ieškovės, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu bei šiuo aspektu suformuota teismų praktiką, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra aktualios 2022 m. birželio 1 d. šalių susitarimo dėl krovinio pervežimo organizavimo nuostatos.
7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovė tapo sutarties tarp kliento ir ieškovės šalimi tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos CMR važtaraštyje Nr. 161673874. Kadangi minėtame CMR važtaraštyje nėra jokių nurodymų, susijusių su krovinio įpakavimu, pakrovimu ir sutvirtinimu, pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas (atsakovė) turėjo pareigą tik patikrinti krovinio pakuotės išorinę būklę, ką ji iš esmės ir padarė, o ne krovinio pakuotės patikimumą ir tinkamumą gabenimui. Tuo tarpu pareigą užtikrinti tinkamą krovinio pakavimą ir pakrovimą turėjo krovinio siuntėjas. Šiuo atveju visą pakrovimą vykdė būtent krovinio siuntėjas, o vežėjo vairuotojui net nebuvo leidžiama dalyvauti pakrovime. Kadangi vienintelė atsakovės pareiga buvo nugabenti krovinį tarptautiniu maršrutu, ką ji padarė ir gavo už tai 5 300 Eur dydžio atlygį, numatytą transporto užsakyme Nr. 42220600068, kuriame aiškiai pažymėta, jog ši kaina yra už krovinio pervežimą, ir minėtame užsakyme nesant jokių kitų pareigų ir atlygio už kitokias paslaugas, teismas ieškovės argumentus, kad tarp šalių susiklostė ekspedijavimo teisiniai santykiai, atmetė.
8. Tuo pačiu teismas vertino, kad ieškovės akcentuojamas 2022 m. birželio 1 d. šalių sudarytos sutarties dėl krovinio pervežimo organizavimo iš Vilvoorde (Belgija) į Kamennyj Log (Baltarusija) 1.1 punktas taipogi nenumatė atsakovei pareigos užtikrinti tinkamą krovinio pakavimą ir pakrovimą, kadangi minėtame punkte taipogi buvo numatyta vežėjo pareiga tik patikrinti, o ne užtikrinti, krovinio priėmimo metu jo paruošimo gabenimui tinkamumą, užtikrinant tinkamą krovinio pasikrovimą.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis – (i) kad transporto priemonės vairuotojas nedalyvavo krovinio pakrovime, nebuvo gavęs jokių instrukcijų dėl krovinio sutvirtinimo ar pakrovimo, kad neturėjo jokių galimybių pritvirtinti specifinį krovinį pats savarankiškai, (ii) taip pat atsakovės draudiko siurvejerio Battermann & Tillery Global Marine GmbH 2022 m. lapkričio 23 d. ataskaitos turinį, kur nustatyta, jog krovinio pakuotė buvo netinkama gabenimui kelių transportu ir padaryta išvada, kad žala atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės, kuri neapsaugojo nuo įprastinių kelių transporto rizikų; (iii) kad byloje nėra jokių duomenų, kad vežimo metu būtų įvykęs eismo įvykis, ar buvo staigus avarinis stabdymas, lėmęs dalies krovinio sugadinimą, - vadovaudamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 2 ir 5 punktais, kur nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai, ir (ar) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius, dėl to ieškinį atmetė.
10. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) UAB „Nunner Logistic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: (i) skirti teismo ekspertizę; (ii) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės pagal 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakymą Nr. 42220600068 sudarytą Krovinio pervežimo organizavimo sutartį susiklosčiusius teisinius santykius ir priėjo nepagrįstos išvados, jog pagal „vienintelę sutartį“ CMR konvencijos 34 straipsnio prasme krovinio pervežimą vykdžiusiam vežėjui (ieškovei), reiškiant regresinį reikalavimą tolesniam pasitelktam vežėjui (atsakovei), neturėtų būti taikomos vežėjų tarpusavyje sudarytos vidinės sutarties (kuri sudarė pagrindą tolesniam vežėjui (atsakovei) priimti krovinį iš siuntėjo ir tokiu būdu taip pat prisijungti prie siuntėjui aktualios „vienintelės vežimo“ sutarties) sąlygos.
11.1.1. Sutarčių laisvės principas nedraudžia prie „vienintelės vežimo sutarties“ prisijungusiems ir solidariai prieš krovinio siuntėją už tokios sutarties tinkamą įvykdymą atsakingiems vežėjams sudaryti atskirus vidinius susitarimus, kuriais būtų reguliuojami vidiniai vežėjų tarpusavio teisiniai santykiai ir išsprendžiami tarpusavio atsakomybės (vienas kito atžvilgiu) klausimai. Tokios vidinės (pagalbinės) sutartys, sprendžiant tarp vežėjų (CMR konvencijos 34 straipsnio prasme prieš siuntėją solidariai įsipareigojusių pervežti krovinį) kylantį tarpusavio ginčą, turėtų būti kvalifikuojamos ir vertinamos autonomiškai. Šiuo atveju ir buvo susiklosčiusi tokia situacija, kai ieškovė, krovinio siuntėjo atžvilgiu pagal tarpusavyje sudarytą sutartį įsipareigojo ne tik pervežti krovinį, bet ir suteikti klientui aktualias papildomas ekspedicines-logistikos paslaugas (t. y. užtikrinti krovinio paruošimo transportavimui ir įpakavimo patikrą, organizuoti krovinių pakrovimą į transporto priemonę bei savo jėgomis ir priemonėms sutvirtinti pakrautą į transporto priemonę krovinį), dėl analogiškų sutartinių pareigų pagal 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakymo Nr. 42220600068 pagrindu sudarytą Krovinio pervežimo organizavimo sutartį susitarė ir su atsakove UAB „Repečka“ (t. y. peradresavo tokias pareigas atsakovei). Beje, be šių ginčo sprendimui aktualių sąlygų 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakyme Nr. 42220600068 buvo numatyta ir kitų krovinių ekspedijavimo sutarčiai būdingų sąlygų, pvz., pasirūpinti krovinio transportavimui aktualiais dokumentais bei transportavimo dokumentų tinkamu užpildymu, užtikrinti muitinės ir kitų formalumų atlikimą ir pan. Net ir pats 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakymo Nr. 42220600068 sąlygose įvardintas sutarties pavadinimas „Krovinio pervežimo organizavimo sutarties sąlygos“ indikuoja tai, kad šalys konkrečiu atveju buvo susitarusios dėl krovinio pervežimo organizavimo, kas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 – 6.829 straipsniuose įtvirtintos krovinių ekspedijavimo sutarties sampratą.
11.1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalaudama nuostolių atlyginimo regreso tvarka ieškovė turėtų remtis išskirtinai tik tarp kliento (krovinio siuntėjo) ir ieškovės (kaip pirmojo susitariančio vežėjo-ekspeditoriaus) bei, atitinkamai, kitų vežimo grandinėje dalyvavusių vežėjų, prisijungusių prie šios sutarties CMR konvencijos 34 straipsnio aptarta tvarka, sudarytos sutarties sąlygomis. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato draudimo ar apribojimų regresinį reikalavimą reiškiančiam vienam iš išoriniame teisiniame santykyje buvusių solidarių skolininkų kitam solidariam skolininkui (už žalą faktiškai atsakingam asmeniui) papildomai remtis vidinio (tarp solidariai atsakingų skolininkų galiojusio) susitarimo sąlygomis.
11.1.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant dėl ieškovės regreso tvarka atsakovei pareikšto reikalavimo, neturėtų būti tiesiogiai taikomos ieškovės ir atsakovės tarpusavyje pagal 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakymą Nr. 42220600068 sudarytos ekspedijavimo sutarties sąlygos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CMR konvencija didesnę reikšmę suteikia vežimo sutarties, o ne važtaraščio sąlygoms (juo labiau, kad CMR važtaraštyje nėra grafos, kurioje galėtų būti aptarti ir detalizuoti ginčui aktualūs vežėjų pagal vienintelę sutartį prieš krovinio siuntėją prisiimti įsipareigojimai, susiję su krovinio paruošimo transportavimui įvertinimu, jo pakrovimu ir tvirtinimu transporto priemonėje), taip pat, kad šalių sutartinių įsipareigojimų apimtis vežimo sutartyje turėtų būti nustatinėjama ne tik pagal CMR važtaraščio sąlygas, o pagal tikrąją šalių valią ir ketinimus, kurią atspindi rašytinės sutartys, vežimo užsakymai, dalykinis šalių susirašinėjimas, kt.
11.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp bylos šalių kilusį ginčą ir vertindamas atsakovės UAB „Repečka“ veiksmus krovinio pasikrovimo vietoje bei aiškindamasis krovinio sugadinimo priežastis, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, prioritetą suteikdamas nenuosekliems ir dalinai prieštaringiems ginčo baigtimi suinteresuoto atsakovės vairuotojo paaiškinimams bei pat ginčo baigtimi suinteresuoto atsakovės atsakomybės draudiko W. Droege Assekuradeur GmbH užsakymu survejerio Battermann & Tillery Global Marine GmbH atlikta neišsamia ir neobjektyvia išvada.
11.2.1. Nagrinėjamu atveju vežėjas (atsakovės vairuotojas) apie galimybių jam nesudarymą dalyvauti pakrovime ir patikrinti krovinį jo priėmimo metu, tiek apie krovinio išorinę būklę (įskaitant ir tai, kad krovinio įpakavimas ir paruošimas transportavimui kelia riziką krovinio saugumui transportavimo metu) nepadarė atžymų CMR važtaraštyje (kurios, esant ginčui tarp šalių, turi prezumpcinę reikšmę), taip pat nepagrįstai ignoravo 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakyme Nr. 42220600068 atsakovei detaliai nurodytas instrukcijas, jog šis apie bet kokio pobūdžio nesklandumus, galinčius turėti įtakos sutarties vykdymui (tame tarpe ir konkrečiai apie aplinkybes, susijusias su netinkamu krovinio paruošimu transportavimui ir krova, galinčias kelti grėsmę krovinio saugumui jo transportavimo metu), turėtų nedelsiant informuoti ieškovę raštu (telekomunikacijų galiniais įrenginiais) bei laukti ieškovės nurodymų.
11.2.2. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog pats atsakovės vairuotojas teismo posėdžio metu paaiškino, jog krovinys nebuvo tinkamai paruoštas transportavimui, tačiau vis dėlto vairuotojo vienašališku sprendimu buvo transportuojamas niekaip jo papildomai nesutvirtinus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė krovinį transportavimui priėmė ir pradėjo vykdyti jo pervežimą nenustačiusi jokių akivaizdžių krovinio pakrovimo trūkumų. Be to, net ir tuo atveju, jei vežėjas pagal krovinio vežimo sutarties sąlygas neįsipareigoja patikrinti krovinio paruošimo transportavimui tinkamumo ir būti atsakingas už krovinio pakrovimo organizavimą bei jo tvirtinimą transporto priemonėje, bendroji rūpestingumo pareiga lemia, jog krovinio priėmimo procese dalyvaujantis pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą atžymą CMR važtaraštyje.
11.2.3. Taigi, atsakovei prisiėmus sutartinę pareigą pasikrovimo vietoje nuodugniai patikrinti krovinio paruošimo gabenimui ir jo įpakavimo tinkamumą, taip pat tinkamai organizuoti ir būti atsakingai už krovinio pakrovimą į transporto priemonę, tame tarpe pasirūpinant, kad krovinys būtų tinkamai pakrautas, išdėstytas bei sutvirtintas transporto priemonėje, ir neįrašius krovinio siuntėją įspėjančių pastabų dėl netinkamo krovinio įpakavimo, tačiau vienašališkai priėmus sprendimą gabenti netinkamai pakrautą ir niekaip puspriekabėje nesutvirtiną krovinį, prisiėmė riziką, jog tokiu būdu transportuojamas krovinys gali būti sugadintas, dėl ko atsakovė bet kuriuo atveju negali būti atleidžiama nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose numatytais pagrindais.
11.3. Nepaisant to, jog buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „Repečka“ krovinį gabeno puspriekabėje niekaip jo nesutvirtinusi, šios aplinkybės įtaka žalos susidarymui survejerių Battermann & Tillery Global Marine GmbH išvadoje niekaip nebuvo vertinta ir dėl jos įtakos apskritai nebuvo pasisakyta. Dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio ieškovė, siekdama pašalinti ginčo baigtimi suinteresuoto asmens užsakymu parengtoje (kuri dėl to turėjo būti vertinama kritiškai) survejerių Battermann & Tillery Global Marine GmbH išvadoje esančius trūkumus ir prieštaravimus, prašė skirti teisminę ekspertizę (toks prašymas buvo reiškiamas ir vėlesnėse teisminio proceso stadijose), tačiau, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti tokį prašymą. Atitinkamai, turint omenyje, kad teismo ekspertizė gali būti skiriama ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pakartotinai prašo teismo skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti klausimus, kylančius nagrinėjant bylą ir reikalaujančius specialių transporto inžinerijos mokslo bei technikos žinių, susijusių su žalos susidarymo mechanizmo ir priežasčių nustatymu, taip pat ar ginčui aktualus krovinys galėjo būti tvirtinamas puspriekabėje ir ar tai būtų apsaugoję krovinį nuo sugadinimo ir užkirtę kelią žalai atsirasti ar sudarę sąlygas jai būti mažesnei.
2. Atsakovė UAB „Repečka“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Sutartyje šalys susitarė dėl vienintelio atlyginimo už krovinio pervežimą, kurio dydis 5 300 Eur, ir nesusitarė dėl atlyginimo už ekspedijavimo paslaugų teikimą. Taigi, tarp šalių buvo sudaryta krovinių vežimo, bet ne krovinių ekspedijavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įsipareigojo būti pirmuoju susitariančiu vėžėju, atsakovė yra antrasis vežėjas, todėl šalis sieja viena vežimo sutartis, o kadangi ieškovė pareiškė ieškinį regreso tvarka, todėl reikalavimas reiškiamas iš išorinių vežimo santykių. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad žalos atsiradimo priežastis yra netinkama krovinio pakuotė, todėl vežėjas nėra atsakingas už žalos atsiradimą, už krovinio tinkamą pakuotę yra atsakingas krovinio siuntėjas. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad CMR važtaraštyje nėra nurodyta instrukcijų dėl krovinio sudėjimo ir sutvirtinimo. CMR važtaraštis patvirtina, kad krovinio siuntėjas garantavo vežėjui, todėl būtent siuntėjas yra atsakingas už krovinio tinkamą supakavimą ir pakrovimą. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino 2022 m. lapkričio 23 d. siurvejerio ataskaitą, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės apie krovinio ir pakuotės būklę ir žalos atsiradimo priežastis, pagrįstai vadovavosi šia ataskaita, kuri patvirtina, kad nuostoliai galimai atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės.
12.2. Transporto užsakymo sąlyga, kad vežėjas įsipareigoja „patikrinti krovinio paruošimo gabenimui, įpakavimo tinkamumą bei organizuoti ir būti atsakingas už krovinio pakrovimą į transporto priemonę“ yra niekinė ir negaliojanti, nes prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 1 daliai ir 10 straipsniui. Šia nuostata neteisėtai yra perkeliama siuntėjo atsakomybė už krovinio paruošimą gabenimui ir krovinio įpakavimą bei pakrovimą vežėjui. Todėl ši sąlyga yra negaliojanti nuo sudarymo momento. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už krovinio supakavimą, o už krovinio pakuotės tinkamumą yra atsakingas siuntėjas (ieškovė).
12.3. Krovinys buvo pristatytas gavėjui su 2022 m. birželio 6 d. CMR važtaraščiu. Krovinio gavėjas priėmė krovinį be pastabų CMR važtaraštyje, todėl laikytina, kad krovinys buvo pristatytas tinkamos kokybės, t. y. be jokių išoriškai matomų apgadinimo požymių.
3. Trečiasis asmuo W. Droege Assekuradeur GmbH pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šias pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pagrįstai nurodė, jog kilęs ginčas spręstinas iš išorinių santykių perspektyvos. Ieškovė, reikšdama atsakovei ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, iš esmės formuoja reikalavimą iš išorinių vežimo teisinių santykių perspektyvos. Tai suponuoja, kad atsakovės, kaip faktinio vežėjo, pareigos kyla remiantis ne transporto užsakymu Nr. 42220600068, kuris skirtas vidiniams ieškovės ir atsakovės santykiams, o vadovaujantis CMR važtaraščiu Nr. 161673874. Tai įtvirtina CMR konvencijos 34 straipsnis, kuris reglamentuoja vieną iš tolimesnių vežėjų prisijungimo prie tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą įsipareigojusio įvykdyti asmens (asmenų) sutartinių teisinių santykių būdų, kai prisijungiantis asmuo gauna važtaraštį bei perima krovinį. Sutinkamai su CMR konvencijos 34 straipsniu atsakovė tapo sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.
13.2. CMR važtaraštyje nėra nurodyta, jog atsakovė turi atlikti krovinio pakrovimą bei kitus su tuo susijusius veiksmus, todėl būtent siuntėjas yra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi nepasirūpino tinkama krovinio pakuote gabenimui kelių transportu ir nepateikė jokių instrukcijų, susijusių su krovinio pakrovimu ir tvirtinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo šalių pareigas išorinių vežimo teisinių santykių kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepažeidė jokių įsipareigojimų.
13.3. Tarp šalių kilusio ginčo kontekste atsakovė neatliko ir neįsipareigojo atlikti krovinio organizavimo: jos vienintelė pareiga buvo nugabenti krovinį tarptautiniu maršrutu, ką ji iš esmės ir padarė. Būtent už šią vienintelę paslaugą transporto užsakyme Nr. 42220600068 ir buvo numatytas 5 300 Eur dydžio atlygis, aiškiai pažymint, jog ši kaina yra už krovinio pervežimą. Jokių kitų paslaugų šiame užsakyme nėra įvardinta ir už jas papildomi įkainiai nenustatyti. Atsakovė neveikė kaip ekspeditorius, o tarp šalių susiklostė krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu teisiniai santykiai. Todėl ieškovė nepagrįstai siekia remtis ir transporto užsakyme Nr. 42220600068 įvardintomis krovinio pervežimo organizavimo sutarties sąlygomis (jos kaip vidinius santykius reguliuojantis dokumentas apskritai netaikytinos ginčo atveju), kurios iš esmės prieštarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, todėl yra niekinės ir negalioja. Ieškovė neteisėtai siekia perkelti siuntėjo atsakomybę už krovinio paruošimą gabenimui ir krovinio įpakavimą bei pakrovimą atsakovei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių nesusiklostė ekspedijavimo teisiniai santykiai, o atsakovė veikė kaip ekspeditorius.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nunner Logistics“ pagal su Nyderlandų Karalystėje registruota įmone Akzo Nobel Sourcing B. V. sudarytos Sutarties dėl kelių transporto paslaugų teikimo sąlygas (pagal šalių susitarimą šios sąlygos buvo taikomos visoms „Akzo Nobel“ įmonių grupės įmonėms) įsipareigojo organizuoti krovinio (dažų) pervežimą kelių transportu tarptautiniu maršrutu Vilvoorde (Nyderlandai) – Balashikha (Rusija) dalį maršruto, t. y. Vilvoorde (Nyderlandai) – Kamennyj Log (Baltarusija).
15. 2022 m. birželio 1 d. ieškovė UAB „Nunner Logistics“ pateikė atsakovei UAB „Repečka“ Transporto užsakymą Nr. 42220600068, kuriuo remiantis UAB „Repečka“ įsipareigojo nugabenti krovinį (dažus) maršrutu Vilvoorde (Nyderlandai) – Kamennyj Log (Baltarusija). Užsakyme nurodyta, kad krovinio pakrovimo data – 2022 m. birželio 2 d. krovinio siuntėjo patalpose, o iškrovimo Kamennyj Log data – 2022 m. birželio 7 d. Užsakyme taip pat nurodyta, jog pervežimo kaina – 5 300 Eur.
16. 2022 m. birželio 2 d. CMR važtaraštyje Nr. 161673874 nurodyti šie duomenys: Krovinio siuntėjas – Akzo Nobel Paints Belgium; Krovinio gavėjas – ZAO Akzo Nobel Dekor; Pagrindinis vežėjas (5 grafa) - UAB „Nunner Logistics“ ir UAB „Repečka“. 2022 m. birželio 6 d. CMR važtaraštis Nr. 42220600068/4511443672 patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui. Ieškovė UAB „Nunner Logistics“ pagal 2022 m. birželio 1 d. Transporto užsakymą Nr. 42220600068 su atsakove UAB „Repečka“ atsiskaitė.
17. 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė gavo ieškovės pretenziją, kuria ieškovė informavo apie krovinio pervežimo metu kilusią žalą. Atsakovė apie pretenziją informavo savo draudiko agentą (trečiąjį asmenį byloje) W. Droege Assekuradeur GmbH, kurio pasitelktas siurvejeris Battermann & Tillery Global Marine GmbH padarė išvadą, kad žala atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės, kuri neapsaugojo nuo įprastinių kelių transporto rizikų, t. y. draudikas pripažino, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės nurodytą žalą. Dėl nurodyto atsakovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kurioje atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už galimus nuostolius, už kurias vežėjas neatsako.
18. Ieškovė UAB „Nunner Logistics“ 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos ikiteisminės taikos sutarties pagrindu kompensavo dalį krovinio gavėjo patirtos žalos, t. y. 10 546,49 Eur ir dėl nuostolių kompensavimo kreipėsi į savo draudiką, kuris ieškovei kompensavo patirtus nuostolius, atlikęs besąlyginę išskaitos sumą, t. y. 2 500 Eur.
19. Atitinkamai iškovė UAB „Nunner Logistics“ dėl jos civilinės atsakomybės draudiko nekompensuotos nuostolių dalies (2 500 Eur) atlyginimo bei atsakovei sumokėto užmokesčio už krovinio transportavimą dalies, proporcingai viso gabento krovinio vertei ir nuostolio dydžiui (987,92 Eur), pareiškė reikalavimus atsakovei UAB „Repečka“.
20. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, skundžiamu 2024 m. sausio 3 d. sprendimu sprendė, kad: (i) kadangi šiuo atveju krovinys kelių transportu buvo gabenamas tarptautiniu maršrutu, todėl teisiškai kvalifikuojant tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius turi būti taikoma CMR konvencija, remiantis kuria ieškovė ir atsakovė laikytini krovinio pervežimą pagal „vienintelę sutartį“ CMR konvencijos 34 straipsnio prasme paeiliui vykdžiusiais vežėjais (tarp šalių nebuvo susiklostę ekspedijavimo teisiniai santykiai); (ii) ieškovei pareiškus atsakovei regresinį reikalavimą, kuris yra kildinamas iš išorinės sutarties, sudarytos tarp kliento (krovinio siuntėjo) ir ieškovės, ieškovės ir atsakovės 2022 m. birželio 1 d. Transporto užsakymo Nr. 42220600068 sąlygos dėl krovinio pervežimo organizavimo nėra aktualios; (iii) kadangi CMR važtaraštyje Nr. 161673874 nenurodyta, kad vežėjas (atsakovė) turi pareigą atlikti krovinio pakrovimą bei kitus su tuo susijusius veiksmus, todėl būtent siuntėjas yra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi nepasirūpino tinkama krovinio pakuote gabenimui kelių transportu ir nepateikė jokių instrukcijų, susijusių su krovinio pakrovimu ir tvirtinimu; (iv) tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. birželio 1 d. sudarytame Transporto užsakyme Nr. 42220600068 atsakovei nustatytos kitos pareigos (patikrinti krovinio paruošimo gabenimui, įpakavimo tinkamumą, būti atsakingai už krovinio pakrovimą ir pan.) iš esmės prieštarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, todėl negali būti taikomos.
21. Apeliantė (ieškovė) UAB „Nunner Logistics“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog: (i) pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius: teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalaudama nuostolių atlyginimo regreso tvarka ieškovė turi remtis išskirtinai tik tarp kliento (siuntėjo) ir ieškovės (pirminio susitariančio vežėjo) sudarytos sutarties sąlygomis (CMR važtaraštyje nurodytomis sąlygomis); anot apeliantės, sutarties laisvės principas nedraudžia prie „vienintelės vežimo sutarties“ prisijungusiems vežėjams sudaryti atskirus vidinius susitarimus sprendžiant tarpusavio atsakomybės klausimus; tuo tarpu ieškovė ir atsakovė 2022 m. birželio 1 d. Transporto užsakymu Nr. 42220600068 buvo susitarusios dėl krovinio pervežimo organizavimo, kas iš esmės atitinka krovinio ekspedijavimo sutarties sampratą; (ii) atsakovė, t. y. atsakovės vairuotojas, priimdamas krovinį ir supratęs, kad krovinys netinkamai pakrautas, nepadaręs dėl to atžymų CMR važtaraštyje, ignoravęs 2022 m. birželio 1 d. transporto užsakyme Nr. 42220600068 atsakovei detaliai nurodytas instrukcijas ir vienašališkai priėmęs sprendimą gabenti netinkamai pakrautą ir niekaip puspriekabėje nesutvirtiną krovinį, prisiėmė riziką, jog tokiu būdu transportuojamas krovinys gali būti sugadintas, dėl ko atsakovė negali būti atleidžiama nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose numatytais pagrindais.
Dėl susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir iš to išplaukiančių pasekmių
22. Nagrinėjamoje byloje susiklostė dažnai krovinių gabenimo praktikoje pasitaikanti situacija, kuomet krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats krovinio realiai / faktiškai neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju.
23. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vykusiam pervežimui ir tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytina CMR konvencija.
24. CMR
konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Šiuo atveju sutarties sudarymui nėra reikalaujamas kliento (siuntėjo) ir paeiliui vežimą vykdančių vežėjų žinojimas vienas apie kitą – vien tai, kad kitas vežėjas priima tas pačias prekes ir važtaraštį, ex lege (pagal teisę, pagal įstatymą) sukuria ryšį tarp siuntėjo ir paskesnių vežėjų remiantis CMR konvencijos 34 straipsniu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
25. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs CMR konvencijos 34 straipsnio aktualumą tose situacijose, kai dalis transporto operacijoje dalyvaujančių vežėjų yra nominalūs vežėjai – vežėjai, priėmę užsakymą, tačiau jį vykdantys ne patys, o tam pasitelkdami kitus vežėjus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė, priėmusi užsakymą iš Akzo Nobel Sourcing B. V., būtų nurodžiusi, kad ji tik ekspedijuos krovinį; priešingai – iš su Nyderlandų Karalystėje registruota įmone Akzo Nobel Sourcing B. V. sudarytos Sutarties dėl kelių transporto paslaugų teikimo matyti, kad ieškovė UAB „Nunner Logistics“ joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta „Vežėju“; taip pat iš ieškovės (ieškovės atstovo) atsakovei 2023 m. gegužės 16 d. siųsto el. laiško matyti, kad pati ieškovė save įvardija kaip „Pirminį sutartinį vežėją“; CMR važtaraštyje Nr. 161673874 5 grafoje „Pagrindinis vežėjas“ yra nurodytos abi ginčo šalys, t. y. tiek ieškovė UAB „Nunner Logistics“, tiek atsakovė UAB „Repečka“; tarp šalių – ieškovės ir atsakovės – 2022 m. birželio 1 d. sudarytame Transporto užsakyme Nr. 422206000068 taip pat nėra nurodyta, kad ieškovė UAB „Nunner Logistics“ šiame pervežimo santykyje dalyvauja kaip ekspeditorė (atsakovė nurodyta kaip „Vykdytojas“, ieškovė – kaip „Užsakovas“). Šių nurodytų aplinkybių pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo krovinio pervežimo atveju šalis – ieškovę ir atstovę – siejo „vienintelė vežimo sutartis“, lemianti solidarios atsakomybės prieš užsakovą (siuntėją) taikymą CMR konvencijos VI skyriaus (CMR konvencijos 34 straipsnio) prasme, todėl tiek ieškovė UAB „Nunner Logistics“, tiek atsakovė UAB „Repečka“ laikytinos vežėjomis, kurioms pagal CMR konvenciją kyla solidari pareiga atlyginti nuostolius užsakovui (siuntėjai) sugadinus dalį krovinio (CMR konvencijos 17 straipsnis).
Dėl civilinės atsakomybės / atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų
27. Byloje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme, esant aptartoms aplinkybėms, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra solidariai atsakingos užsakovui už sugadinto krovinio dalį, kyla klausimas, ar ieškovė, atlyginusi užsakovui nuostolius už dalį prarasto krovinio, turi teisę reikalauti iš atsakovės (kitos vežėjos) nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
28. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį, sprendė, kad: (i) kadangi ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš sutarties, sudarytos tarp užsakovo ir ieškovės (ir atitinkamai kitų vežimo grandinėje dalyvavusių vežėjų, prisijungusių prie šios sutarties), todėl ieškovės ir atsakovės 2022 m. birželio 1 d. Transporto užsakymas Nr. 42220600068, kaip vidinius ginčo šalių santykius reguliuojantis dokumentas, netaikytinas ginčo atveju, o jame esančios sąlygos (kuriomis atsakovė, be kita ko, įpareigota / įsipareigojo pasikrovimo vietoje nuodugniai patikrinti krovinio paruošimą gabenimui ir jo įpakavimo tinkamumą ir pan.) iš esmės prieštarauja imperatyviosioms CMR Konvencijos nuostatoms, kadangi perkeliama siuntėjo atsakomybė už krovinio paruošimą gabenimui vežėjui; (ii) nustatęs, kad už krovinio pakrovimą buvo atsakingas siuntėjas, o atsakovės vairuotojas neturėjo galimybės kontroliuoti krovos proceso ir jokių instrukcijų dėl krovinio sutvirtinimo nebuvo gavęs, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl krovinio dalies sugadinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog CMR konvencijai yra būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, šalys negali susitarti, o nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai. Vis dėlto kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą aiškiai nurodęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019). Taigi santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas.
30. Taigi, šiuo aspektu suformuota kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalaudama nuostolių atlyginio regreso tvarka ieškovė galėjo / turėjo remtis išskirtinai tik tarp užsakovo (krovinio siuntėjo) ir ieškovės (kaip pirmo susitariančio vežėjo) bei atitinkamai kitų vežimo grandinėje dalyvavusių vežėjų, prisijungusių prie šios sutarties CMR konvencijos 34 straipsnio tvarka, sudarytos sutarties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys 2022 m. birželio 1 d. sudarė atskirą vidinį susitarimą - Transporto užsakymą Nr. 42220600068, kuriuo sureguliavo tarpusavio santykius iki krovinio pervežimo pradžios, t. y. santykius, kurie neįeina į CMR konvencijos reguliavimo sritį – šalys susitarė, jog atsakovė atlieka veiksmus, susijusius su krovinio įpakavimo ir paruošimo transportavimui patikra.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog 2022 m. birželio 1 d. Transporto užsakyme Nr. 42220600068 nustatyti atsakovės į(si)pareigojimai, pvz., „<...> patikrinti krovinio paruošimo gabenimui tinkamumą, užtikrinti tinkamą krovinio pasikrovimą,...> (1.1 punktas); „<...> patikrinti krovinio paruošimo gabenimui, įpakavimo tinkamumą <...>“ (1.2.4 punktas); „Pastebėjus <...> krovinio ir įpakavimo būklės defektus, <...> jei krovinys yra įpakuotas, pakrautas, išdėstytas ar sutvirtintas netinkamai, <...> dėl krovinio gabenimo metu gali kilti krovinio sugadinimo ar praradimo rizika, Vykdytojas privalo apie tai nedelsiant informuoti užsakymą pateikusį asmenį raštu (telekomunikacijų galiniais įrenginiais) ir faktinį siuntėją bei laukti užsakovo nurodymų. Jei trūkumai nėra pašalinami, nurodytos aplinkybės faktiniam krovinio siuntėjui suprantama kalba pažymimos CMR važtaraštyje arba defektiniame akte <...>“ (1.2.5 punktas), prieštarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, kadangi jomis siekiama perkelti siuntėjo atsakomybę už krovinio paruošimą gabenimui ir krovinio įpakavimą bei pakrovimą vežėjui, todėl yra niekinės ir negalioja nuo sudarymo momento.
32. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, viena vertus, vežėjas pagal CMR konvencijos nuostatą neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai, kadangi tik krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas, tačiau kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Kitoje kasacinio teismo byloje išaiškinta, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintos vežėjo pareigos priimant krovinį vežti lemia jo būtiną dalyvavimą pakraunant krovinį, tačiau vežėjo dalyvavimas pakraunant krovinį savaime nesudaro pagrindo tokį dalyvavimą vertinti kaip krovinio pakrovimo pareigos vykdymą - esant šalių susitarimui dėl krovinio pakrovimo pareigos, kitos šalies, sutartimi neprisiėmusios pareigos pakrauti krovinį, atstovo fizinis dalyvavimas pakraunant krovinį ir netgi jį tvirtinant negali būti vertinamas kaip susitarimo dėl krovinio pakrovimo pareigos pakeitimas ar perkėlimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).
33. Nurodytų argumentų bei šiuo aspektu suformuotos kasacinio teismo praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo šalys aktualiu atveju turėjo teisę sudaryti vidinį susitarimą, sureguliuojantį jų tarpusavio santykius ir nustatyti įpareigojimus, kurių nereguliuoja CMR konvencija (kaip šiuo atveju – nustatyti atsakovės pareigą, priimant krovinį vežimui, užtikrinti tinkamą krovinio paruošimo gabenimui kontrolę, o esant netinkamam krovinio pakrovimui, t. y. keliančiam grėsmę jo saugumui, imtis atitinkamų veiksmų: padaryti atitinkamas atžymas CMR važtaraštyje, pranešti apie neatitikimus užsakovui / ieškovei ir laukti jų nurodymų dėl tolimesnių veiksmų arba atsisakyti tokį krovinį vežti), o ieškovė turėjo teisę šiuo susitarimu remtis, reikalaudama nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės regreso tvarka.
34. Nors pirmosios instancijos, nustatęs, kad atsakovės vairuotojui nebuvo leista dalyvauti krovinio pakrovimo procese, už krovinio pakrovimą buvo atsakingas siuntėjas, kad jokių instrukcijų dėl krovinio sutvirtinimo atsakovės vairuotojas nebuvo gavęs, sprendė, kad vežėjas (atsakovė) tinkamai atliko pakrovimo kontrolę, jokių išorinių pakuotės pažeidimų ar akivaizdžių pakrovimo trūkumų nenustatė, todėl yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c papunkčių pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.
35. CMR Konvencijos 10 straipsnis nustato siuntėjo atsakomybę už netinkamą krovinio įpakavimą. Tuo tarpu vežėjas už šias aplinkybes neatsako, nebent jos buvo akivaizdžios vežėjui krovinio priėmimo metu, tačiau vežėjas jų nenurodė CMR važtaraštyje ir neatsisakė vežti krovinio. CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punktas nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b) papunktis numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinys sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jį neįpakavus ar įpakavus netinkamai. Krovinio tinkamas supakavimas ir paruošimas gabenti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunkčio prasme yra krovinio supakavimas ar jo saugus sudėjimas pakuotėje taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio supakavimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Krovinio siuntėjas ar jo pasitelktas asmuo, atliekantis krovinio pakavimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. Balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).
36. Svarbu pažymėti tai, kad pagal suformuotą ir pakankamai išplėtotą teismų praktiką vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas), tačiau vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę ir jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį. Kasacinis teismas pažymėjo, jog netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2014 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014; 2020 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
37. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės vairuotojas nepastebėjo netinkamo krovinio paruošimo gabenimui, kuris iš esmės buvo konstatuotas atsakovės draudiko siurvejerio Battermann & Tillery Global Marine GmbH 2022 m. lapkričio 23 d. ataskaitoje, kur nustatyta, jog krovinio pakuotė buvo netinkama gabenimui kelių transportu ir padaryta išvada, kad žala atsirado būtent dėl netinkamos krovinio pakuotės, kuri neapsaugojo nuo įprastinių kelių transporto rizikų; taip pat, kad vairuotojas būtų ėmęsis ar neturėjo jokių objektyvių galimybių pritvirtinti specifinį krovinį pats savarankiškai. Kaip matyti iš atsakovės vairuotojo U. V. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, vairuotojas prieš išvykstant iš pakrovimo vietos krovinį matė, kad kaip jis nurodė, krovinys – plastikiniai kibirėliai - buvo sukrauti ant palečių vienas ant kito apie 5-6 vnt. ir buvo šiek tiek apvynioti lipnia juosta; tarp kibirėlių buvo tiesiog popieriaus lapas. Pačiam vairuotojui, kaip jis tą paaiškino teismo posėdžio metu, krovinys buvo panašus į parduotuvėje sudėtą vieną ant kitos grietinę. Taigi, iš atsakovės vairuotojo paaiškinimų teismas daro išvadą, jog pats vairuotojas, priėmęs krovinį, suvokė, kad krovinys transportavimui pakrautas netinkamai, t. y. krovinio pakuotė nebuvo tinkama. Kaip nurodė vairuotojas, jis teiravosi siuntėjo, kaip jam sutvirtinti krovinį, tačiau jam buvo nurodyta, kad toks krovinys taip vežamas buvo visada ir jam nebuvo duota papildomų medžiagų / detalių krovinio papildomam sutvirtinimui. Taip pat vairuotojas nurodė, jog „apie viską buvo informuotas darbdavys“, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės vairuotojo veiksmus (CPK 178 straipsnis).
38. Įvertinus išdėstytą, spręstina, kad atsakovės vairuotojo veiksmai, priimant krovinį vežimui (matant akivaizdžius krovinio pakrovimo trūkumus – netinkamą transportavimui pakrautą / supakuotą / nepritvirtintą krovinį ir dėl to nepadarius atžymos CMR važtaraštyje; neinformavus apie tai nei užsakovo, nei ieškovės [byloje, minėta, nėra pateikta jokių šiuos galimus vairuotojo veiksmus pagrindžiančių įrodymų] ir nesulaukus jokių įrodymų dėl tolimesnių veiksmų ir (arba) neatsisakius vežti netinkamai gabenimui supakuotą krovinį), negali būti laikomi kaip atitinkantys rūpestingo asmens veiksmų standartą, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės vairuotojo veiksmais, ir padarė klaidingas išvadas, kad atsakovės vairuotojas atsakingai atliko krovinio pakrovimo kontrolę, dėl ko atsakovė, įrodžiusi atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CMR konvencijos 17 straipsnyje, nėra atsakinga už krovinio transportavimo metu atsiradusius nuostolius.
39. Pagal kasacinio teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
40. Taigi, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, susijusias su vairuotojo veiksmais, nukrypus nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos ir padarius nepagrįstas išvadas dėl atsakovės, kaip vežėjos, civilinės atsakomybės / atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje – dėl 2 500 Eur ieškovės patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovės – panaikinti ir minėtą sumą (ji, jos dydis, kaip tokie nebuvo atsakovės kvestionuojami), nesant pagrindo abejoti ir kitų atsakomybės sąlygų buvimu, priteisti.
41. Be nurodytų nuostolių iš atsakovės priteisiamos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl 987,92 Eur vežimo užmokesčio dalies kompensacijos
42. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nuostolių dalis, už kurią vežėjas UAB „Repečka“ gali būti laikomas atsakingu, sudaro 10 546,49 Eur sumą, kuri, lyginant su viso krovinio verte (56 589,28 Eur), sudaro 18,64 proc. viso krovinio vertės, kad už šio krovinio pervežimą vežėjui (atsakovei) buvo sumokėtas visas 5 300 Eur vežimo mokestis, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktu, vežėjui UAB „Repečka“ kyla prievolė kompensuoti ieškovei 18,64 proc. vežimo mokesčio dalį, t. y. 987,92 Eur, nuo ieškovės atsakovei sumokėto 5 300 Eur vežimo užmokesčio.
43. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neteisingai interpretuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį.
44. Kaip jau buvo pažymėta, klausimams, susijusiems su tarptautinio vežimo sutarties šalių tarpusavio teisėmis ir pareigomis, spręsti pirmiausia taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nacionalinės teisės normoms būdingas subsidiarumas – jos taikomos tik tada ir tiek, kiek atitinkamas klausimas nėra sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis.
45. CMR
konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).
46. Nagrinėjamu atveju, atsakovė iš tikrųjų tinkamai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o sutarties pažeidimas lėmė jos dalinę atsakomybę dėl krovinio sugadinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pažodinis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad subjektas, reikalaujantis taikyti vežėjui atsakomybę už krovinio (jo dalies) praradimą ar sugadinimą, turi teisę, priklausomai nuo prarastos ar sugadintos krovinio dalies, prašyti kompensuoti, inter alia, vežėjui sumokėtą užmokestį už vežimo paslaugą. Pasitelkus loginį CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos aiškinimo metodą, darytina išvada, kad tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai.
47. Nagrinėjamu atveju, nors ir nėra ginčo, kad krovinys faktinei krovinio gavėjai buvo pristatytas dalinai sugadintas, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog būtent atsakovė yra kalta dėl netinkamo krovinio pristatymo, sąlygoto netinkamos krovinio tvirtinimo kontrolės, tačiau šiuo atveju, nors ieškovė ir sumokėjo atsakovei visą pagal 2022 m. birželio 1 d. Transporto užsakymą Nr. 42220600068 sutartą vežimo kainą – 5 300 Eur, tačiau šiuo atveju pati ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 987,92 Eur dalies užmokesčio kompensavimo, nepagrindė ir iš esmės net neįrodinėjo tokių savo patirtų nuostolių, t. y. kad užsakovas būtų neatsiskaitęs su ieškove pagal jų tarpusavio sudarytą sutartį dėl krovinio pervežimo: pvz., kad užsakovas būtų atsisakęs sumokėti ieškovei visą šio krovinio pervežimo kainą; dalį, priklausomai nuo sugadinto krovinio dalies, vežimo kainos (kokią dalį) ar pan. Ieškovė taip pat nenurodė ir neįrodinėjo, kad būtų patyrusi kitų nuostolių, susijusių su šiuo pervežimu, kurie patenka į CMR konvencijos reglamentavimo sritį. Todėl nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad patirtų nuostolių susidarymas ir priežastinis ryšys tarp jų ir dalies krovinio sugadinimo turėjo būti įrodinėjamas ieškovės, reikalaujančios priteisti tokių nuostolių atlyginimą, tačiau byloje jokių įrodymų ir/ar duomenų nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 987,92 Eur dalies vežimo užmokesčio kompensavimo priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės atsakomybės sąlygų nebuvimo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 2 500 Eur nuostolius dėl dalies krovinio sugadinimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
49. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas, nurodo, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
50. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus reikalavimą dėl 2 500 Eur nuostolių priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl 987,92 Eur vežimo užmokesčio dalies kompensavimo, laikytina, kad patenkinta viso 71,70 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovė įgijo teisę į tokio procentinio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
51. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė viso 4 814,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (79 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 3 942,59 Eur advokato išlaidos ir 792,362 Eur vertimo išlaidos). Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė viso 3 855,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato ir vertimo išlaidos). Trečiasis asmuo (atsakovės pusėje) W. Droege Assekuradeur GmbH pirmosios instancijos teisme patyrė 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Proporcingai patenkintų / atmestų ieškininio reikalavimų daliai (patenkinta 71,70 proc. ieškinio reikalavimo, atmesta – 28,30 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 3 452 Eur (4 814,21 * 71,70 / 100); atsakovei iš ieškovės priteistina 1 091 Eur (3 855,07 * 28,30 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atlikus šių sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai galutinai priteistina 2 361 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
53. Trečiajam asmeniui, esančiam atsakovės pusėje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės priteistina 700 Eur (2 475 * 28,30 / 100) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
54. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Jų atlyginimas turėtų būti paskirstomas tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) proporcingai patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų – iš ieškovės valstybei turėtų būti priteista 5,64 Eur, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteista 14,28 Eur sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi iš ieškovės valstybei priteistina suma yra mažesnė, nei minimali valstybei priteistina bylinėjosi išlaidų suma, ji galutinai nepriteistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
55. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas tenkinti ieškovės (apeliantės) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovės.
56. Apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 196,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 79 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 2 117,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos (už apeliacinio skundo parengimą). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės patirtos išlaidos (2 117,50 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovės UAB „Repečka“ ieškovės UAB „Nunner Logistics“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nunner Logistics“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nunner Logistics“ (juridinio asmens kodas 302632959, buv. Liepkalnio g. 172M, 02121 Vilnius) ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nunner Logistics“ (juridinio asmens kodas 302632959, buv. Liepkalnio g. 172M, 02121 Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ (juridinio asmens kodas 122978856,) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 361 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui W. Droege Assekuradeur GmbH (juridinio asmens kodas 3 FN532052w, reg. Niederlassung Österreich Reisenerstrasse 24 / Top 4 AT-1030 Viena, Austrija) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nunner Logistics“ (juridinio asmens kodas 302632959, buv. Liepkalnio g. 172M, 02121 Vilnius) 700 Eur (septynis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ (juridinio asmens kodas 122978856) 14,28 Eur (keturiolika eurų 28 ct) valstybei pašto išlaidų.
Išaiškinti, kad nurodytas išlaidos turi būti sumokėtos į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nunner Logistics“ (juridinio asmens kodas 302632959, buv. Liepkalnio g. 172M, 02121 Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Repečka“ (juridinio asmens kodas 122978856) 2 196,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Renata Volodko