Administracinė byla Nr. I-1372-283/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02866-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.1.;1.15.2.1.1.; 1.15.2.1.2.; 1.15.2.3.2.; 3.21.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamaiLukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Šiauliųtardymo izoliatoriaus.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas R. R. skundu (t.1, b. l. 1-3), kurį patikslino (t. 1, b. l. 35) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą ir prašėiš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), priteisti 23 362,00Eur, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) – 10 170,00Eur, Šiauliųtardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) – 4 772,00 Eurneturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Kauno TI, Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI, atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009 metų gruodžio mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Kauno TI, Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis, pažeidžiančiomis jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ir kitų teisės aktų ginamas jo, kaip žmogaus, teises.Pareiškėjas teigė, kad šiose įkalinimo įstaigose buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 5 kv. m ploto; kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, buvo tamsu, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. R. R. tvirtino, kad kalinimo įstaigų kamerose turi būti pakankamai dideli ir švarūs langai, gerai praleidžiantys šviesą, turi būti ventiliacija, temperatūra ne mažesnė kaip 180 C, švarus tualetas, kuriame galima užsidaryti duris, ant kamerų sienų negali būti pelėsio, kamerose neturi būti buitinių kenkėjų. Pareiškėjas tvirtino, kad visose aukščiau paminėtose įkalinimo įstaigose tokios sąlygos nebuvo užtikrintos. Be to, pareiškėjas teigė, kad aukščiau nurodytose kalinimo įstaigose asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, žeminant jo orumą, nes buvo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatūrai, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Pareiškėjo aiškinimu, dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir kitokius nepatogumus, tinkamo apšvietimo nebuvimas pakenkė jo akims.
Lietuvos valstybei atstovaujantisLukiškių TI-K atsiliepimuprašė R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtino, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 22 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu periodiškai buvo kalinamas Lukiškių TI-K.Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimotaikyti ieškinio senaties terminą. Lukiškių TI-K, teikdamas paaiškinimus dėl kalinimo sąlygų, nurodė, kad įstaiga stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį: sudaroasmenims galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis; atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja, kad suimtieji ir nuteistieji palaikytų švarą kamerose, tam yra išduodamas reikalingas inventorius. Paaiškino, kad patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Nurodė, kad kamerose esantys tualetai nuo kito kamerų ploto yra atskirti sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio; kamerosvėdinamos natūraliu būdu per langus, kurie tam pritaikyti. Pabrėžė, kad jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, jose nekyla problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K paaiškino, kad yra sudaromos paslaugų teikimo sutartys su įmonėmis, atliekančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus irvykdančiomis patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Vertindamas skundą akcentavo, kad pareiškėjasjį grindžia abstrakčiais argumentais, nes reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs; prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau jokių faktinių aplinkybių nenurodo ir skunde įvardytos sumos dydžio nepagrindžia. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Akcentavo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (t. 1, b. l. 71-84).
Atsakovei atstovaujantis Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. Remdamasis šia aplinkybe, Šiaulių TI prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Be to, Šiaulių TI paaiškino, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, todėl ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui tenkantį minimalų kamerų plotą. Šiaulių TI negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, todėl negali būti laikomas atsakingu už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą. Tvirtino, kad Šiaulių TI administracija stengiasi, jog kalinamieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, pvz., neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas; nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį, sumažinti santykinę drėgmę ir sureguliuoti oro temperatūrą.Pažymėjo, kad tose kamerose, kuriose esantys asmenys reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, nekyla problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigė, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių - lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kt. Šiaulių TI tvirtino, kad kamerose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam yra sudarytos sąlygos (esant poreikiui, išduodamas valymo inventorius). Nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais: visose kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele; praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Šiaulių TI tvirtino, kad pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Nenustačius neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, kaip vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Šiaulių TI teigimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas(t. 1, b. l. 40-47).
Atsakovės atstovas Kauno TI atsiliepimuprašė pareiškėjo skundą atmesti. Kauno TI pripažino, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui trūko nustatyto kameros ploto, ir prašė atsižvelgti, kad kompensuojant šį trūkumą, pareiškėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai, jis buvo vedamas į dušą, galėjo naudotis sporto kambariu, kompiuterių klase.Kauno TI nurodė, kad kameros yra įrengtos pagalLietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau –ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatų reikalavimus, todėl pagrindo žalai atsirastinebuvo. Tvirtino, jog pareiškėjo teiginiai apie kamerose buvusį pelėsį, bėgiojančius tarakonus ir žiurkes neatitinka tiesos. Palaikyti tvarką kamerose, t. y. ir nuvalyti pelėsius, privalo jose laikomi asmenys, tam jie gauna reikalingą inventorių beišvaros priemones. Nurodė, kad dėl vabzdžių ir graužikų kontrolėsbei jų naikinimo Kauno TI yra sudariusi sutartį su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi, dėl jos teikiamų paslaugų pretenzijų neturi.Tvirtino, kad Kauno TI kamerose esantys sanitariniai mazgai atitinka higienos normų reikalavimus: juoseįrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazai, atitinkantys Lietuvos standartą LST EN 997/AC, kurių konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Sanitariniai mazgai atitverti nuo kamerų kitos dalies apie 2,1 m aukščio atitvarais, taip užtikrinant intymumą ir higienos normų laikymąsi. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginys, kad tualetu jis buvo priverstas naudotis visų akivaizdoje, neatitinka tiesos. Nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno TI direktoriaus 2009-02-12 įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“, suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9 val. iki 15 val. dirbtinio apšvietimo lempos yra išjungiamos. Kitu paros metu apšvietimas yra įjungiamas, be to, kamerose įrengti langai, kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Kauno TI pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, jog esantreikalui ir jo prašymu, būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Kauno TI neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo nuo 9 val. ir 16 val. Atkreipė dėmesį, kad natūralios apšvietos koeficientas labiausiai priklauso nuo lango dydžio. Kadangi Kauno TI langų dydžio keitimas yra susijęs su pastato rekonstrukcija, todėl, remiantis Higienos normos 76:2010 2 punktu, šios higienos normos reikalavimai natūraliai kamerų apšvietai netaikytini. Kauno TI 3-jo aukšto kamerų langai ir dalis 2-jo aukšto skaidraus stiklo langų yra pakeisti į apsaugine plėvele padengto stiklo langus su natūralia ventiliacija. Tokius pakeitimus lėmė neteisėti tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų ir jų bendrininkų laisvėje veiksmai. Kauno TI nurodė, kad R. R., kalėdamas Kauno TI, dėl laikymo sąlygų nesiskundė, o jo teismui paduotame skunde išdėstyti nusiskundimai dėl orumo ir garbės pažeminimo yra deklaratyvūs. Kauno TI prašė pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį, o kitąskundo dalį atmesti (2 t., b. l. 1-8).
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Kauno TI, atlyginimo.
Atsakovės atstovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas R. R. periodiškai 2009 m. gruodžio 3 d. - 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiubuvo kalinamas Šiaulių TI, 2011 m. birželio 22 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu - Lukiškių TI-K, 2010 m. gegužės 19 d. - 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – Kauno TI (t.1, b. l. 49, 72-78; t. 2, b. l. 9-26). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos valstybei atstovaujančių Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Kauno TI pateiktais atsiliepimais, neginčijo juose nurodytų faktinių duomenų, nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovų nurodytais duomenimis apie pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Kauno TI laikotarpius.
Dėl Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų reikalavimo taikyti senaties terminą
Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantys Lukiškių TI-K, Kauno TI ir Šiaulių TI prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą (1 t., b. l. 40-41, 71; 2 t., b. l. 5-6).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną.
Atsižvelgus į ant voko, kuriame pareiškėjas teismui išsiuntė skundą, esančią žymą, daroma išvada, kad pareiškėjas skundu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. gegužės 21 d. (t. 1, b. l. 5). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu senatį reguliuojančių teisės normų aiškinimu, sprendžiama, kad asmenys per visą laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius išgyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Pareiškėjasskunde nurodė, jog K onvencija nenumato jokio senaties termino, o anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimus jis neturėjo galimybės, nes įkalinimo įstaigos slepia informaciją (t. 1, b. l. 3). Įvertinus pareiškėjo nurodytus paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iš jų kylančius žalingus padarinius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ginti galimai pažeistas savo teises.Nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje skunde nurodytu laikotarpiu gynė bei šiuo metu gina nacionalinės bei tarptautinės teisės aktai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015, yra nurodęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, o jo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir exofficio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.
Esant atsakovės atstovų Šiaulių TI, Lukiškių TI-K ir Kauno TI prašymams, atsižvelgus į tai, kad R. R. skundą dėl žalos atlyginimo pateikė 2015 m. gegužės 21 d., ir įvertinus pareiškėjo kalinimo laikotarpius nurodytose įstaigose, reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą, kilusią Šiaulių TI 2009 m. gruodžio 3 d. - 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, kilusią Lukiškių TI-K2011 m. birželio 22 d. - 2012 m. gegužės 20 d. laikotarpiu ir kilusią Kauno TI 2010 m. gegužės 19 d. -2012 m. sausio 31 d. laikotarpiu, taikoma ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, kilusios nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Lukiškių TI-K (toliau - ginčo laikotarpis Lukiškių TI-K)ir nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kauno TI (toliau - ginčo laikotarpis Kauno TI), atlyginimo.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismopraktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).
Dėl neturtinės žalos kalint Lukiškių TI-K
Pareiškėjas kaip vieną iš žalos atsiradimo pagrindų nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m. kameros ploto reikalavimo pažeidimą, ir dėl to atsiradusius nepatogumus.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 buvo pripažinta netekusia galios. Šiaihigienos normai netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Šio įsakymo 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.
Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrą kalinamų asmenų skaičių, Lukiškių TI-K pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1,b. l. 72-78). Remiantis šiais duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiuLukiškių TI-K su pertraukomis kamerose Nr. 106, 107, 111, 114, 116, 119, 123, 124, 254-258, 263, 266, 316-318, 321, 374, 405buvo laikomas išviso 335 paras, iš jų – 207,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, o 127,5 paros– šio reikalavimo nepažeidžiant. Įvertinus tai, kad kameros buvo užstatytos lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, sprendžiama, jog faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Atsižvelgus į šias aplinkybes, konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o Lukiškių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo ir su jo kalinimu netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose, kuriosebuvo šalta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis, trūko oro.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus(galiojo nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.).Pagal HN 76:2010 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims privalėjo būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Konkretūs reikalavimai buvo įtvirtinti HN 76:2010 22 ir 23 punktuose (dėl apšvietimo), 24 punkte (dėl patalpų vėdinimo), 26 punkte (dėl oro temperatūros), 28 punkte (dėl apdailos medžiagų), 56 punkte (dėl gyvenamųjų patalpų valymo).
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, remiasi Lukiškių TI-K pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) ginčo laikotarpiui Lukiškių TI-K ir šiam laikotarpiui artimais patikrinimų aktų duomenimis. Vilniaus VSC, per patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 107, 116, 124, 254-258, 266, 318, 321, 374, 405, kuriose ginčo laikotarpiu Lukiškių TI buvo laikomas pareiškėjas, nustatė, kad šios kameros vėdinamos natūraliai per langus (t. 1 t., b. l. 92, 94, 96, 99, 123, 126, 129, 134, 136,144, 145, 148, 151, 159, 162). Vilniaus VSC, vertindamas kamerų Nr. 106, 111, 123-255, 257, 258, 318, 374, 405 sienų, lubų, grindų būklę, nustatė, kad šios kameros tvarkingos, pelėsio nesimato (1 t., 99, 102, 104, 113, 123, 127, 129, 131, 134, 144-145, 162).
Be to, Vilniaus VSC per ginčo laikotarpį kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrino oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę bei apšvietimą. Vilniaus VSC patikrinimo aktų duomenimis, ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K apšvietimo matavimai buvo atliekami kamerose Nr. 123, 254, 255, 257, 258, 374, 405; apšvietimo reikalavimų pažeidimųkamerose Nr. 374 ir 405 nebuvo nustatyta; dirbtinės apšvietos pažeidimai buvo nustatyti kitose kamerose (t. 1, b. l. 123, 126, 131, 148, 151). Vilniaus VSC per 2012 m. spalio 2 d. operatyviąją kontrolę kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2012 m. rugpjūčio 30 d. - pusę paros, 2013 m. kovo 15 d. - pusę paros ir 2013 m. gruodžio 17 d.) nustatė, kad naktinis apšvietimas (3 lx) neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo (t. 1 t, b. l. 117).VilniausVSC per 2012 m. gegužės 17 d.operatyviąją kontrolę nustatė, kad kameroje Nr. 123 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2012 m. birželio 20 d.)dirbtinė dieninė apšvietaatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimą, tačiau šioje kameroje naktinis dirbtinis apšvietimas HN 76:2010 23 punkto reikalavimo neatitiko (t. 1, b. l. 105). Atliekant grįžtamąją kontrolę, Vilniaus VSC2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte nurodė, kad kameroje Nr. 123 dirbtinis naktinis apšvietimas ir toliau neatitikoHN 76:2010 23 punkto reikalavimo (t. 1, b. l. 108), tačiau grįžtamosios kontrolės 2012 m. gruodžio 17 d. metu kameroje Nr. 123 naktinis dirbtinis apšvietimas (18 lx) atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimą (t. 1, b. l. 111 b. l.). Per 2012 m. liepos 2 d. patikrinimą kameroje Nr. 254 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. spalio 18 d. ir nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 6 d.) ir kameroje Nr. 258 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 18 d. ) dirbtinė dieninė apšvieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, o kameroje Nr. 257 minėtus reikalavimus atitiko (t. 1, b. l. 92). Per 2012 m. liepos 27 d. patikrinimą kameroje Nr. 254 dirbtinė apšvietaHN 76:2010 22 punkto reikalavimą atitiko, tačiau kameroje Nr. 258 dirbtinės dieninės apšvietosreikalavimo pažeidimas nebuvo pašalintas (t. 1, b. l. 93). Per grįžtamąją kontrolę 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus VSC kameroje Nr. 258 nustatė, kad dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (t. 1, b. l. 101), o per 2012 m. rugsėjo 5 d. patikrinimą - kad dirbtinis naktinis apšvietimaskamerose Nr. 254 ir Nr. 257 neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo (t. 1, b. l. 96).
Temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo atliekami kamerose Nr. 111, 114, 123 254, 255, 257, 258, 374, 405, nustatytų reikalavimų pažeidimų nebuvo užfiksuota (t. 1, b. l. 96-97, 103, 105, 113, 119, 123, 131, 148, 152, 162). Per 2014 m. vasario 18 d. patikrinimąVilniausVSC nustatė, kad kameroje Nr. 266 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 1 d. ir 2014 m. kovo 25 d.) oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus, tačiau šioje kameroje buvusi 62proc. santykinė drėgmė buvo per didelė (t. 1, b. l. 159). Per grįžtamąją kontrolę Vilniaus VSC 2014 m. balandžio 29 d. nustatė, kad kameroje Nr. 266 HN 76:2010 26 punkto reikalavimo pažeidimas pašalintas –santykinė oro drėgmė buvo 40,9 proc., o per 2013 m. spalio 16 d. patikrinimą kameroje Nr. 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013 m. spalio 29 d.) santykinė oro drėgmė buvo per didelė (1 t., b. l. 138, 161).
Įvertinusnustatytusduomenis, sprendžiama, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų kamerose Nr. 266 ir Nr. 106, kadangi šiose kameroje buvo per didelė santykinė drėgmė (pareiškėjas kameroje Nr. 266 buvo laikomas su pertraukomis 3 paras, kameroje Nr. 106 - vieną parą), o kamerose Nr. 123, 254, 255, 257, 258 (šiose kamerose pareiškėjas su pertraukomis buvo laikomas 157 paras) kalinimo sąlygos ne visada atitikoHN 76:201022 ir 23 punktų reikalavimus. Įvertinus Vilniaus VSC patikrinimo aktų duomenis, daroma išvada, kad dirbtinės apšvietos trūkumai buvo operatyviai šalinami, ir tai leidžia teigti, jog Lukiškių TI-K iš esmės laikėsiHN 76:2010 nustatytų reikalavimų ir siekė, kad nuteistųjų ar suimtųjų teisės būtų pažeistos kaip įmanoma mažiau. Be to, atsižvelgus į aukščiau nurodytus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad kitose kamerose, kuriose Vilniaus VSC atliko patikrinimus, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant HN 76:2010 6, 23, 24, 26, 28, 56 punktų reikalavimus.
Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kamerose Nr. 116, 107, 119, 124 256, 263, 316, 321Vilniaus VSC ginčo laikotarpiu patikrinimų neatliko.Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nesant įrodymų apie netinkamas sąlygasšiose kamerose bei duomenų apie pareiškėjo skundus dėl netinkamų sąlygų jose, teiktus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, tarp jų – ir Vilniaus VSC, nėra pagrindo konstatuoti apie HN 76:2010 23, 24, 26, 28, 56 punktuose įtvirtintų reikalavimų neužtikrinimą aukščiau nurodytose kamerose.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama, jog kamerose būtų švarus tualetas ir jame būtų įrengtos durys.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal HN 76:2010 2-ąjį punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015). HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose privalo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad kameroje įrengiamas praustuvas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodytaisduomenimis, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, kadangi šią aplinkybę patvirtina ir pateiktų Vilniaus VSC patikrinimų aktų duomenys. VilniausVSC per 2012 m. rugsėjo 5 d. patikrinimąnustatė, kad kameroje Nr. 254 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. spalio 8 d. ir nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 6 d.), kameroje Nr. 257 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. liepos 30 d.)ir kameroje Nr. 258 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gegužės 24 d.) sanitarinį mazgą sudaro tualetas ir praustuvė, į sanitarinį mazgą šaltas vanduo tiekiamas; sanitarinis mazgas nuo kameros gyvenamosios patalpos yra atskirtas betonine sienele ir užuolaida (t. 1, b. l. 96-97). Analogiškus duomenis apie sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas,jų atskyrimą nuo kameros gyvenamosios patalpos pertvaromis ar betoninėmis sienelėmis ir užuolaidomis VilniausVSC yra nurodęs ir kituose patikrinimo aktuose (t. 1,b. l. 99, 134, 153 163). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pertvara nuo likusio kameros ploto atitverto sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad HN 76:2010ar kitas teisės aktas nenustatė reikalavimo sanitariniame mazge įrengti duris. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl netinkamai įrengtų tualetų.
Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog kamerose būtų švarus tualetas, teismas vadovaujasi HN 76:2010 58 punktu, kuris laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatė pareigą nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad užtikrinant šią tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų pareigą, į kameras išduodamas švarai palaikyti reikalingas inventorius - šluota, semtuvas, šiukšliadėžė, kibiras, kriauklių ir unitazų valymui skirtakalcinuota soda (t. 1, b. l. 80). Šias aplinkybes patikrinimo aktuose yra nurodęs ir Vilniaus VSC (t. 1, b. l. 126, 127, 134, 159, 163). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas privalėjovykdyti iš teisės akto nuostatų kylančią pareigą ir, pasinaudojęs Lukiškių TI-K pareigūnų išduotomis valymo priemonėmis, pasirūpinti sanitarinių mazgų švara bei tvarka. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad Vilniaus VSC patikrinimų aktuose nėra užfiksuota duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nešvarius ir netvarkingus sanitarinius mazgus, pareiškėjo teiginius apie Lukiškių TI-K kamerose įrengtuose tualetuose neužtikrinamą švarąvertina kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta, jog kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų.
Higienos normos HN 76:2010 60 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Lukiškių TI-K atsiliepimenurodė, jog siekiant kamerose palaikyti švarą ir tvarką, su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba"buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K nurodė, kad paslaugos teikėjas nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl analogiškų paslaugų teikimo 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa", o nuo 2015 metų - su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba" (t. 1, b. l. 80-81). Šiems teiginiams patvirtintiLukiškių TI-K pateikė paslaugų teikimo sutartis su minėtomis bendrovėmis (t. 1, b. l. 164-182).Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Vilniaus VSC, ne kartą tikrindamaLukiškių TI-K, nustatė, kad šioje įstaigoje buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, dezinsekcijos darbai atliekami, jų atlikimas registruojamas, patikrintose kamerose buitinių parazitų vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 136, 144, 146, 148, 157, 159, 163). Įvertinus byloje nustatytus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atvejuLukiškių TI-KnesilaikėHigienos normos 76:2010 60 punkto reikalavimų ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Be to, pareiškėjas teigė, kad jam neturtinę žalą sukėlė Lukiškių TI-K pareigūnųantisanitarinėmis sąlygomisbei žeminant žmogaus orumą atliekama asmens ir daiktų apžiūra, nes asmuo buvo verčiamas nusirengtiesant žemai oro temperatūrai, o daiktus dėti į nešvarias dėžes.
Ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, o nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta naujos redakcijos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija(toliau – Instrukcija). Instrukcija nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (152 punkte, buvęs 144 punktas); suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą ir išvykstant iš jos (153.1 punkte, buvęs 145.1 punktas); visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje (154 punktas, buvęs 146 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014)). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.).Laisvės atėmimo įstaigai nustatytais įrodymaisnepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Lukiškių TI-K jokių duomenų apie šioje įstaigoje vykdomas asmenų apžiūras, patalpų būklę, kuriose vyksta šios apžiūros, nepateikė.Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad atsakovės atstovas nepaneigė R. R. nurodytų aplinkybių apie asmens ir daiktų apžiūrą,Lukiškių TI-K atliekamą antisanitarinėmis sąlygomis.
Dėl neturtinės žalos kalint Kauno TI
Pareiškėjas tvirtino, kad nustatyta minimali vienam asmeniui renkanti kameros ploto norma jam nebuvo užtikrinta ir Kauno TI.
Suvestinius duomenis apie pareiškėjo kalinimą Kauno TI kamerose, jų plotą, asmenų skaičių kameroje (8 val. ir 20 val. patikrinimų metu), plotą, tenkantį asmeniui (8 val. ir 20 val.patikrinimų metu), atsakovės atstovas pateikė 2016 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie R. R. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ (t. 2, b. l. 9-26). Išanalizavus ir įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiupareiškėjas su pertraukomis 372,5 paras buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 140, 141, 157, 207, 233, 236, 350, iš jų – 190,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, o 182 paras – šio reikalavimo nepažeidžiant.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno TI administracija 190,5 paros pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas, pagrįsdamas jam kilusiąneturtinę žalą, teigė, jog Kauno TI kamerose buvo šalta, drėgna, jose buvo neužtikrintas apšvietimas, kamerose veisėsi pelėsis, trūko oro.
Minėta, kad pagal HN 76:2010 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. HN 76:2010 22, 23, 24, 26, 28, 56 punktai nustatė temperatūros, santykinės oro drėgmės, apšvietimo, gyvenamųjų patalpų būklės reikalavimus, kurių įkalinimo įstaiga privalo laikytis.
Išanalizavus ir įvertinus bylos duomenis, daroma išvada, kad Kauno TI nepateikė jokių duomenų apie kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas pareiškėjas, buvusių sąlygų atitiktį HN 76:2010 24, 26, 28, 56 reikalavimams. Minėta, kad pareiga paneigti pateikiant reikiamus dokumentus ir kitus nustatytus įrodymus apie sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimą tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo patalpintas, buvo šalta, drėgna, trūko oro. Atsakovės atstovui nepateikus jokių duomenų, kurie paneigtų šiuos pareiškėjo teiginius, beiatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą aiškinimą, jog bylose dėl žalos atlyginimo kilusios abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, daroma išvada, kad atsakovės atstovas Kauno TI nepaneigė pareiškėjo argumento apie jam neužtikrintas tinkamas kalinimo sąlygos.
Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė duomenis apie apšvietimo sąlygas Kauno TI kamerose. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 19 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, per kuriuos buvo tikrinama ir kamerų apšvieta. Kauno TI pažymėjo, kad nuo 2009 m. gegužės 19 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas tik vienoje iš tikrintų kamerų, t. y. Nr. 350. Kauno TI, remdamasis tikrinimų rezultatais, teigė, kad dirbtinio apšvietimo parametrai visose Kauno TI kamerose iš esmės atitiko HN 76:2010 reikalavimus, o natūralaus apšvietimo parametrai buvo mažesni. Nurodė, kad esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Tvirtino, kad įstaiga neturi duomenų apie pareiškėjo prašymus įjungti dirbtinį apšvietimą dienos metu (t. 2, b. l. 3).
Įvertinus Kauno TI pateiktus paaiškinimus bei informaciją apie apšvietimo sąlygasKauno TI kamerose ir nesant pareiškėjo pateiktų objektyvių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų neužtikrinant tinkamų apšvietimo sąlygų šioje kalinimo įstaigoje.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl to, kad Kauno TI-K nebuvo užtikrinama švara tualetuose, jie nebuvouždaromi durimis.
Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos atitvertipakankamai aukšta siena, jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat jame įrengta atskira ventiliacija, sanitariniai mazgai padengti plytelėmis(t. 1, b. l. 31-33). Teismo vertinimu, toks sanitarinių mazgų įrengimasatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto ir Higienos normos 76:2010 21 punkto reikalavimus. Minėta, kad HN 76:2010ar kitas teisės aktas nenumatė, kad sanitariniame mazge esančiame tualeteprivalo būti įrengtos durys.Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno TI būtų pažeidęs sanitarinio mazgoįrengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie neužtikrinamą švarą Kauno TI kamerose esančiuose tualetuose, pagrįstumo, teismas remiasiHN 76:2010 58 punktu, kuris laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatė pareigą nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, bei Kauno TI direktoriaus priimtais teisės aktais, kuriuose yra įtvirtintos normos, skirtos švaros palaikymo šioje kalinimo įstaigoje reglamentavimui. Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad atsakingas už kameros tvarkymą asmuo tvarko kamerą, plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje švarą ir tvarką (t. 2, b. l. 44-45). Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1-99 patvirtinto Pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 6 ir 9 punktus, vykdant pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą, atliekamą kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos, suimtieji (nuteistieji) yra aprūpinami dezinfekuojančiomis medžiagomis (t. 2 , b. l. 43). Remiantis šiuo reglamentavimu, sprendžiama, kad pats pareiškėjas kartu su kitais kamerose laikomais asmenimis turėjo pareigą pasirūpinti sanitarinių mazgų švara bei tvarka.Teismas vertina, kad pareiškėjas jokių objektyvių ir tinkamų įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie higienos normų reikalavimų nesilaikymą, nepateikė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes,teismas pareiškėjo teiginius, kad Kauno TInebuvo užtikrinama švara kamerose esančiuose tualetuose, atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą jam sukėlė tai, kad Kauno TI neužtikrina, jog kamerose nebūtų graužikų bei buitinių parazitų.
Minėta, kad reikalavimą, joglaisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų įtvirtino Higienos normos 76:2010 60 punktas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dėl profilaktinio užkrėstumo kenkėjais ir jų naikinimo Kauno TI yra sudaręs sutartį su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, atliekančia vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) ir kadšių paslaugų teikėjui pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 4). Šiems teiginiams patvirtinti Kauno TI pateikė su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi“ 2013 m. lapkričio 12 d. sudarytą sutartį Nr. 20-42/A-1178 (t. 2, b. l. 58-60). Pagal nurodytos sutarties sąlygas, minėta bendrovė įsipareigojo profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais bei savo medžiagomis atlikti jų naikinimo darbus. Nagrinėjant bylą, duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, nenustatyta. Be to, teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyta sutartis patvirtina, jog Kauno TI ėmėsi tinkamų priemonių kenkėjų profilaktikai ir, esant būtinybei, jų naikinimui. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų ir objektyvių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jo argumentus, kad Kauno TI neužtikrina, jog kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
Pareiškėjas teigė, kad asmens bei daiktų apžiūra Kauno TI atliekama antisanitarinėmis iržmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi buvo verčiamas nusirengti, esant žemai oro temperatūrai, o daiktai dėti į nešvarias dėžes, tokiu būdu yra žeminamas jo orumas.Išanalizavus byloje pateiktus duomenis, daroma išvada, kad dėl šių pareiškėjo argumentų Kauno TI jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgus į kalinamo asmens ribotas galimybes rinkti įrodymus, sprendžiama, kad Kauno TI nesilaikė pareigos pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareiškėjo nurodytus teisės reikalavimų pažeidimus.
Dėl atlygintinos neturtinės žalos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008).
Atsižvelgęs į byloje nustatytus ir aukščiau aptartus pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimus Lukiškių TI-K ir Kauno TI, teismas sprendžia, kad jie pareiškėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konkrečių pažeidimų mastą ir trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigais. Atsižvelgęs į teisminę praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo,valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašomos priteisti piniginių lėšų sumos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Kauno TI, yra aiškiai per didelės ir neatitinka jo realiai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju už R. R.patirtus neigiamus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, atsižvelgus į pareiškėjo buvimo įkalinimo įstaigoje laiką, pažeidimų pobūdį bei nesant įrodymų, jog laikymo Lukiškių TI-K ir Kauno TI sąlygos sukėlė žalingus padarinius asmens fizinei ir psichinei sveikatai, protinga bei adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma yra 1 500,00Euriš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, ir 1 400,00Eur suma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI.
Lukiškių TI-K prašė iš pareiškėjo priteisti 6,00 Eurbylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (rašytinės grafinio A4 formato lapo100 kopijų × 0,06 Eur dydžio nustatyto kopijos parengimo mokesčio) (t. 1, b. l. 82-83).Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju Lukiškių TI - K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą, t. y. dokumentai buvo pateikti ne popierinės formos, teismas sprendžia, jog Lukiškių TI-K išlaidų už kopijų parengimą nepatyrė. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo R. R. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1 500,00Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, 00 euro centų) neturtinei žalai, patirtai Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. kovo 19 d., atlyginti.
Priteisti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 400,00Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų, 00 euro centų) neturtinei žalai, patirtai Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo prašymą dėl dokumentų kopijavimo išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėja DalytėZlatkuvienė