Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-442-648-09].doc
Bylos nr.: A-442-648-09
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                       Administracinė byla Nr.A442 - 648/2009

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 9.3.3.3 (S)                                                                                 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m.  gegužės 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

atsakovo atstovui Antanui Butrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Citma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Citma“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

              Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. spalio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.14.4-81-49 nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21301 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 3473 Lt PVM delspinigių, 6390 Lt PVM baudą, 1299 Lt pelno mokesčio ir 390 Lt pelno mokesčio baudą.

Pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos apskundė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 8 d. sprendimo Nr.14.4-81-49 dalį dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 19892 Lt PVM, 431 Lt PVM delspinigių ir 5968 Lt PVM baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr.69-285 patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 8 d. sprendimo Nr.14.4-81-49 dalį dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 19892 Lt PVM, 431 Lt PVM delspinigių ir 5968 Lt PVM baudos.

Pareiškėjas padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. vasario 19 d. sprendimu Nr.S-40(7-8/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr.69-285.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 8 d. sprendimo Nr.14.4-81-49 dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 19892 Lt PVM, 431 Lt PVM delspinigių bei 5968 Lt PVM baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr.69-285 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. vasario 19 d. sprendimą Nr.S-40(7-8/2008).

Pareiškėjas nurodė, kad PVM mokėtojas, norėdamas taikyti 0 procentų PVM tarifą prekėms, tiekiamoms kitoje Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš Lietuvos ir kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nustatė, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad 2005 metų IV ketvirtyje pareiškėjas Latvijos įmonei „SIA Sigma-2“ tiekė prekes (vaisius, daržoves). Tačiau su tokia mokesčių administratoriaus pozicija negalima sutikti. Pareiškėjas nurodė, kad jo pateikti dokumentai yra pakankami prekių tiekimui minėtai Latvijos įmonei patvirtinti. Tam tikri formalūs rekvizitų pareiškėjo pateiktuose dokumentuose trūkumai negali būti pagrindas netaikyti 0 procentų PVM tarifo. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra sąžiningas mokesčių mokėtojas ir veikė tinkamai.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, prekių tiekimams į kitą ES valstybę nepagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie prekių išgabenimą iš šalies teritorijos į Latvijos Respubliką. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2005 metų IV ketvirtyje pagal 2005 m. lapkričio 21 d. - gruodžio 5 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras SIA „Sigma- 2“ deklaravo 110512,79 Lt prekių tiekimų. Tačiau pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nenurodytas SIA „Sigma-2“ atstovas, gavęs prekes, nėra atstovo, gavusio prekes, parašų, nėra įmonės gavėjos antspaudų. Pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra nurodyti duomenys apie transporto priemonių, gabenusių krovinius, vairuotojus. SIA „Sigma-2“ prekių įsigijimų iš pareiškėjo nedeklaravo. Latvijos mokesčių administratorius informavo, kad SIA „Sigma-2“ patikrinti neįmanoma, nes mokesčių mokėtojas neatsiliepė į mokesčių administratoriaus kvietimą atvykti, įmonė jos adresu nerasta. Atsakovas nurodė, kad nėra nustatyta, kokius konkrečiai įrodymus turi turėti PVM mokėtojas prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos faktui patvirtinti, tačiau svarbu, kad PVM mokėtojo turimi įrodymai aiškiai patvirtintų prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę faktą. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2005 metų IV ketvirtyje pagal Latvijos įmonei SIA „Sigma-2“ išrašytas sąskaitas - faktūras deklaravo prekių tiekimą ES viduje bei taikė 0 procentų PVM tarifą. Prekių tiekimui į ES valstybę narę įrodyti pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderį, tarptautinius krovinių važtaraščius (CMR). Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 1 dalį, Europos Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendime byloje Nr.C-409/04 pateiktus išaiškinimus, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifą, turi būti nustatytos trys būtinosios sąlygos: 1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas; 2) pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo; 3) prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos. Tais atvejais, kai šios sąlygos netenkinamos, turi būti vertinamas tiekėjo sąžiningumas, t. y. jeigu nustatoma, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir elgėsi rūpestingai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad prekės būtų išgabentos iš šalies teritorijos, ir įsitikino, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi būti apskaičiuotas. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad prekių pardavimo metu pirkėjas buvo kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, taip pat dėl to, kad pirkėjas galėjo disponuoti prekėmis kaip savininkas. Tačiau ginčas kyla dėl prekių išgabenimo iš tiekėjo valstybės narės teritorijos. Nagrinėjant šį ginčą, svarbu nustatyti, ar PVM mokėtojo turimi įrodymai aiškiai patvirtina prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę faktą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra prekes gavusio asmens parašo bei antspaudo, taip pat nėra informacijos apie vairuotoją, apie tikslią prekių pakrovimo bei iškrovimo vietą, laiką. Važtaraščiuose pateikta informacija yra neišsami, todėl ji neįrodo prekių išvežimo iš šalies teritorijos fakto. Be to, Latvijos įmonė nėra deklaravusi įsigijimų iš pareiškėjo. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė įrodymų iš Latvijos įmonės, kad prekės iš tiesų buvo pervežtos per sieną, kad buvo pristatytos gabenimo dokumente nurodytu adresu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas, jog būtent jam teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo iš šalies teritorijos faktą, nepateikė rašytinių įrodymų ir nenurodė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų parduotų prekių išgabenimą iš šalies teritorijos, todėl jam teisėtai buvo paskaičiuota papildoma PVM suma. Taip pat teisėtai pareiškėjui buvo priskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda.

 

III.

 

              Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2007 m. liepos 31 d. Latvijos mokesčių administratoriaus informacija ir atsakovo atstovo nepagrįstu paaiškinimu, kad SIA „SIGMA-2“ tiekimų iš pareiškėjo nėra deklaravusi. Tačiau pareiškėjas turi įrodymus, paneigiančius šiuos duomenis. Į pareiškėjo pakartotinį užklausimą Latvijos mokesčių administratorius atsakė, jog SIA „SIGMA-2“ PVM deklaracijoje buvo nurodžiusi, jog iš pareiškėjo gavo prekes, kurių bendra vertė 65554,44 Lt (2005 m. lapkričio mėnuo) ir 45958,35 Lt (2005 m. gruodžio mėnuo). Į kitus pareiškėjo užduotus klausimus, susijusius su šiuo sandoriu, Latvijos mokesčių administratorius atsakyti atsisakė, motyvuodamas nacionalinio įstatymo draudimais atskleisti informaciją apie mokesčio mokėtoją be jo sutikimo. Šie pateikti dokumentai paneigia teismo išvadą, jog pareiškėjas neįvykdė pareigos surinkti ir pateikti mokesčių administratoriui atitinkamus įrodymus. Pareiškėjas nurodo, kad prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką faktą taip pat patvirtino SIA „SIGMA-2“ faksu atsiųsti išrašai iš buhalterinių dokumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos. Kaip matyti iš Latvijos valstybės pajamų tarnybos pateiktų dokumentų, pareiškėjo teisės gauti įrodymus yra labai ribotos, todėl teismas bei mokesčių administratorius privalėjo teikti pagalbą išreikalaujant įrodymus, kurių pareiškėjas pats gauti negalėjo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja savo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjo parduotos prekės, kurios buvo apmokestintos taikant 0 procentų PVM tarifą, buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitos valstybės narės (nagrinėjamu atveju – Latvijos Respublikos) teritoriją.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) nustatyta, kad, taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo  56 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) nustatė, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą tenka šį tarifą pritaikiusiam PVM mokėtojui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjui), kuris privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dokumentus, kuriais pareiškėjas grindžia 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą, nurodė, kad CMR važtaraščiuose nėra prekes gavusio asmens parašo bei antspaudo, taip pat nėra informacijos apie tikslią prekių pakrovimo ir iškrovimo vietą, datą, laiką, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, CMR važtaraščiuose pateikta informacija yra neišsami ir neįrodo prekių išvežimo iš šalies teritorijos fakto. Tačiau, vertindamas CMR važtaraščiuose nurodytos informacijos išsamumą, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, ar byloje pateiktų CMR važtaraščių turinys atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatų reikalavimus.

Atsakovas sprendime dėl pareiškėjo skundo nurodė, kad UAB „Citma“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodytas įmonės SIA „Sigma-2“ atstovas, gavęs prekes, nėra atstovo, gavusio prekes, parašų. Atsakovas šia aplinkybe pagrindė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė fakto, jog prekės, kurių pardavimui buvo taikytas 0 procentų PVM tarifas, buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, nevertino, ar pareiškėjo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atitinka teisės aktų reikalavimus.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo turimuose dokumentuose nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai, dar pati savaime nepaneigia teisės į 0 procentų PVM tarifo taikymą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, jog prekių tiekimas į Latvijos Respubliką buvo atliktas. Tokiu atveju pareiškėjas turėtų būti atleidžiamas nuo PVM, nepriklausomai nuo to, kad jis nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų, neturinčių įtakos konstatavimui, jog esminiai reikalavimai, leidžiantys taikyti 0 procentų PVM tarifą, yra įvykdyti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Albert Collée, C-146/05, 31 punktas).

              Atsakovas kaip argumentą, jog pareiškėjas neįrodė prekių išvežimo į Latvijos Respubliką fakto, nurodo ir tai, kad Latvijos mokesčių administratoriaus atsakyme į Lietuvos mokesčių administratoriaus paklausimą patvirtinta, jog Latvijos įmonė SIA „Sigma-2“ nedeklaravo jokių įsigijimų iš UAB „Citma“. Analogiškas argumentas yra nurodytas ir skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. vasario 19 d. sprendime Nr.S-40(7-8/2008).

              Nors pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Latvijos mokesčių administratoriaus atsakymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos  prie Finansų ministerijos paklausimą (mokestinės bylos l. 121-122), tačiau nepatikrino, ar šiame atsakyme yra duomenų apie įmonės SIA „Sigma-2“  deklaruotus prekių įsigijimus iš UAB „Citma“, nes šis Latvijos mokesčių administratoriaus atsakymas yra pateiktas užsienio kalba, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šis dokumentas į valstybinę kalbą nebuvo išverstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Latvijos mokesčių administratoriaus raštu ir analizavo jo turinį, nors jis nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Tuo pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ABTĮ 9 straipsnio nuostatas. Latvijos mokesčių administratoriaus raštas, kuris nebuvo išverstas į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t.y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Šis procesinės teisės normų pažeidimas pripažintinas esminiu, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant faktą, ar Latvijos įmonė SIA „Sigma-2“  deklaravo prekių įsigijimus iš UAB „Citma“, turėtų būti vertinamas ir apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo  pateiktas Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos Rygos regioninės įstaigos 2008 m. liepos 3 d. raštas Nr.10.4/11252, kuriame nurodyta, kad pagal turimą informaciją įmonė SIA „Sigma-2“ pridėtinės vertės mokesčio ataskaitos II dalyje „Dėl prekių, kurios buvo gautos iš Europos Sąjungos valstybių“ nurodė, kad iš UAB „Citma“ 2005 m. lapkričio mėnesį gavo prekių, kurių bendra suma 64554,44 Lt, 2005 m. gruodžio mėnesio suma – 45958,35 Lt (b.l. 69-70).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

              Uždarosios akcinės bendrovės „Citma“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

              Nutartis neskundžiama.

 

 

 

              Teisėjai                                                                       Anatolijus Baranovas

 

 

                                                                                                  Dainius Raižys

 

                                                       

                                                                                                  Skirgailė Žalimienė