Civilinė byla Nr. B2-493-538/2020

                                Proceso Nr. 2-57-3-00943-2016-2

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. S., trečiajam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vežlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Delikana“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vežlita“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Edervita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Kreditorius A. S. kreipėsi į teismą prašydamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. 

2.       Nurodo, kad 2019-01-02 paaiškėjus naujoms aplinkybėms kreipėsi į bankroto administratorę dėl galimai neaiškios veiklos buvusio generalinio direktoriaus V. G. bei direktoriaus J. M.. Paaiškėjo, kad skirti pinigai įmonei už darbus buvo pervesti į direktoriaus galimai asmeninę sąskaitą. Be to, panaikinus areštą buvo perleistas įmonės turtas UAB „Edervita“ , buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Teigia, kad šias aplinkybes nurodė bankroto administratorei, tačiau ji jokių veiksmų neatliko, informacijos nepatikrino. Buvo perleidinėjama veiklos įranga neva už skolas, o vėliau perperkama. Mano, kad bankroto administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinį įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, negaliojimo.

3.       Suinteresuoti asmenys R. Ž., A. Ž.. V. P., A. P. sutinka su pareiškėjo prašymu pripažinti UAB „Vežlita“ bankrotą tyčiniu.

4.       Atsiliepime į prašymą bankroto administratorius prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

5.       Nurodo, kad 2015-12-03 buvęs atsakovės vadovas V. G. iš savo asmeninės banko sąskaitos atsakovei pervedė 12 500 Eur, kaip akcijų kapitalo didinimui, tačiau įstatinis kapitalas padidintas nebuvo, o šių pinigų buvęs atsakovės vadovas iš atsakovės neatsiėmė. Mano, kad atsakovės vadovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas ir sąmoningas sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, sudarymas, dėl kurių atsakovės padėtis pablogėjo ir dėl to jai buvo iškelta bankroto byla. Taip pat nurodo, kad atsakovė UAB „NRG Site“ pateikė prašymą, kuriuo prašė 8 134,31 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą pervesti ne tiesiogiai atsakovei ar jos vadovui V. G., o UAB „Danega“, todėl  vadovaudamasi šiuo prašymu UAB „NRG Site“ 2016-11-18 ir 2016-12-07 į UAB „Danega“ pervedė atitinkamai 5 209,22 Eur bei 2 925,09 Eur dydžio sumas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad 8 134, 31 Eur buvo skirti UAB „Astelis“ naujos veiklos pradžiai, yra nepagrįsti. Pažymi, jog tai, kad pareiškėjas nurodo, jog atsakovės veikloje veikė giminystės ryšiais susiję asmenys, neįrodo nei veikimo neteisėtumo, nei sudarytų sandorių prieštaravimo teisės aktų nuostatoms, nei tyčinio bankroto. Pažymėjo, kad atsakovės nemokumo proceso metu buvo atlikta atsakovės sudarytų sandorių analizė, tačiau nei galimai neteisėtų sandorių, nei tyčinio bankroto požymių nenustatyta.

6.       Atsiliepime į pareiškėjo prašymą suinteresuotas asmuo V. G. prašo prašymo netenkinti.

7.       Nurodo, kad neteiks įrodymų apie tariamus giminystės ryšius, nes neturi objektyvių galimybių tai padaryti, be to, šias aplinkybes turi įrodyti apie jas teigiantis asmuo. Pažymi, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaidomis. Taip pat pažymi, kad pareiškėjui yra išmokėta jam priklausanti darbo užmokesčio dalis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Prašymas netenkintinas.

8.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-16 nutartimi UAB „Vežlita“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta M. V.. Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-08 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-23 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorę M. V.. BUAB „Vežlita“ nemokumo administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, įgaliotas asmuo V. D..

9.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl pareiškėjos UAB „Vežlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019-08-08, taigi procesas dėl pareiškėjo bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl klausimas dėl tyčinio bankroto turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne pagal JANĮ nuostatas.

10.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).

11.       Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

12.       Bankroto administratorius nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. buvęs atsakovė vadovas V. G. iš savo asmeninės banko sąskaitos UAB „Vežlita“ pervedė 12 500 Eur akcijų kapitalo didinimui, tačiau įstatinis kapitalas padidintas nebuvo, o šių pinigų buvęs atsakovės vadovas iš UAB „Vežlita“ neatsiėmė. Taigi priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovės vadovo lėšos buvo panaudotos įmonės veiklos gerinimo tikslams, o ne įmonės privedimui prie bankroto, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti atsakovės vadovo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas ir sąmoningas sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, sudarymas, dėl kurių atsakovės padėtis pablogėjo ir dėl to jai buvo iškelta bankroto byla.

13.       Pareiškėjas teigia, kad iš UAB ,.NRG Site“ gauti 8 134, 31 Eur buvo pervesti atsakovės buvusiam vadovui V. G., šie pinigai buvo panaudoti ne padengti atsakovės susidariusią skolą už elektros energiją, o tam, jog atsakovės buvusio vadovo V. G. giminaičio valdoma ir naujai įsteigta įmonė UAB „Astelis“ galėtų pradėti savo veiklą.

14.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „NRG Site“ pateikė prašymą, kuriuo prašė 8 134,31 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą pervesti ne tiesiogiai atsakovei ar jos vadovui V. G., o vienai iš tarp šalių pasirašytos rangos sutarties dalyvių, t. y. UAB „Danega“. Pagal šį prašymą UAB „NRG Site“ 2016-11-18 ir 2016-12-07 UAB „Danega“ pervedė atitinkamai 5 209,22 Eur bei 2 925,09 Eur dydžio sumas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo nurodyta pinigų suma buvo skirta UAB „Astelis“ naujos veiklos pradžiai. Nors pareiškėjas nurodo, jog atsakovės veikloje veikė giminystės ryšiais susiję asmenys, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjo teigimu susiję giminystės ryšiais asmenys vykdė neteisėtą veiklą bei pažeidė pareiškėjo ar kitų kreditorių teises (CPK 178, 185 straipsniai).

15.       Pažymėtina, kad bankroto administratorius atliko atsakovės sudarytų sandorių analizę, kurią patvirtina bankroto administratoriaus pateikta ataskaita apie bankroto eigą, tačiau nei galimai neteisėtų sandorių, nei tyčinio bankroto požymių nenustatyta. Taigi bankroto administratorius nenustatė sandorių, priešingų įmonės interesams, bei kitų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu. Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos nenumato pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, kai yra perleidžiamas įmonės turtas.

16.       Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl UAB „Vežlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                     Almantas Padvelskis