Civilinė byla Nr. e2A-751-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01132-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Gevara“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Bevita“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bevita“, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Topo grupė“, dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gevara“ ir UAB „Bevita“ solidariai priteisti 94 068,40 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir draudėja UAB „Topo grupė“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią 2019 m. spalio 11 d. buvo išduotas krovinių draudimo liudijimas Nr. 19053/9003791 (draudimo objektas: buitinė technika, elektronika, garso ir vaizdo aparatūra bei kompiuterinė įranga; galiojimo terminas 2019 m. spalio 21 d. – 2020 m. spalio 20 d.) (toliau – Draudimo sutartis).
3. Draudimo sutarties galiojimo metu (2020 m. spalio mėn.) draudėja su UAB „Gevara“ sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo, kurį sudarė nešiojamieji kompiuteriai (duomenys neskelbtini) (toliau – Krovinys), iš Nyderlandų (siuntėjas – Complies BV). Krovinio pervežimui UAB ,,Gevara“ papildomai pasitelkė vežėją UAB „Bevita“ 2020 m. spalio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo – sutarties Nr. TRA10/5-46940 pagrindu. Krovinys 2020 m. spalio 6 d. buvo pakrautas ir gabenamas krovininėje transporto priemonėje-puspriekabėje, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – sunkvežimis, transporto priemonė). Minėtos transporto priemonės vairuotojui, UAB ,,Bevita“ darbuotojui, vairavusiam transporto priemonę, kuria gabentas Krovinys, 2020 m. spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. nakčiai sustojus (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Vokietijoje (toliau – stovėjimo aikštelė), Krovinys buvo pavogtas. Nusikalstamą veiką įvykdę asmenys nenustatyti.
4. Krovinio vertė – 116 494,85 Eur. Draudėjai 11 974,41 Eur dydžio nuostolius atlygino UAB ,,Bevita“ ir jos draudikė. Todėl ieškovė, išskaičiavusi Draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, draudėjai dėl Krovinio vagystės išmokėjo 94 068,40 Eur draudimo išmoką.
5. Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. atsakovėms pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. UAB ,,Bevita“ 2021 m. balandžio 9 d., o UAB ,,Gevara“ 2021 m. balandžio 15 d. atsakymais į pretenziją nuostolius atlyginti atsisakė.
6. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad draudėja vežimo sutartį dėl Krovinio pervežimo sudarė su UAB ,,Gevara“, kuri Krovinio pervežimui pasitelkė UAB ,,Bevita“, atsakovės laikytinos vežėjomis pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – ir CMR konvencija), kurioms kyla solidari pareiga atlyginti nuostolius dėl prarasto Krovinio. Ieškovės nuomone, nėra jokių atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovės, veikdamos profesionaliai ir atsakingai, sustojimui bei vairuotojo poilsiui turėjo pasirinkti saugią stovėjimo vietą, tačiau atsakovės pasirinko stovėjimo aikštelę, kurioje tuo metu vykdavo vagystės iš tentinių puspriekabių, informacija apie šias vagystes buvo skelbiama viešai. Nepaisant to, atsakovės, žinodamos apie riziką dėl vagystės stovėjimo aikštelėje, nesiėmė priemonių pasirinkti kitą, saugesnę sustojimo vietą.
8. Po Krovinio vagystės paaiškėjo, kad puspriekabės, kurioje buvo gabenamas Krovinys, durys neturėjo jokių papildomų plombų (užraktų). Todėl Krovinio vagystę įvykdę asmenys ne tik perpjovė puspriekabės tentą, bet taip pat be didesnių pastangų galėjo atidaryti šias puspriekabės duris bei pasisavinti Krovinį. Atsakovėms buvo žinoma, kad Krovinį sudaro elektronikos prekės – nešiojamieji kompiuteriai, atsakovės nepasirūpino apsaugos nuo Krovinio vagystės priemonėmis.
9. Atsakovė UAB „Gevara“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Topo grupė“ pateikė minimalią informaciją, reikalingą krovinio pervežimo sutarčiai sudaryti ir įvykdyti, t. y. nurodė, kad bus gabenami du padėklai Krovinio, nurodė pasikrovimo vietą (duomenys neskelbtini), ir išsikrovimo vietą – (duomenys neskelbtini). Likus dienai iki Krovinio paėmimo, UAB „Topo grupė“ informavo UAB „Gevara“, kad bus gabenami trys padėklai Krovinio. Jokios kitos informacijos apie Krovinį UAB „Topo grupė“ vežėjoms nepateikė.
10. UAB „Bevita“ 2020 m. spalio 6 d. atvykus į nurodytą Krovinio pasikrovimo vietą į transporto priemonę buvo pakrauti trys Krovinio padėklai, kurie buvo apvynioti nepermatoma polietileninė plėvele ir lipnia juosta. Pagal UAB „Topo grupė“ pateiktas instrukcijas, po pakrovimo į transporto priemonę buvo padarytos pakrauto Krovinio fotonuotraukos, kurios buvo persiųstos UAB „Topo grupė“. Po kurio laiko siuntėjas transporto priemonės vairuotojui įteikė CMR važtaraštį Nr. NL24131146, jokių kitų dokumentų Krovinio siuntėjas vairuotojui neperdavė.
11. Kadangi transporto priemonėje po Krovinio pasikrovimo dar liko vietos, (duomenys neskelbtini) į transporto priemonę buvo pakrauti dar trys padėklai kito krovinio. Šie padėklai buvo sukrauti puspriekabės gale ir apribojo priėjimą prie Krovinio, kuris turėjo būti pervežtas UAB „Topo grupė“. Atėjus laikui sustoti privalomam vairuotojo poilsiui, UAB „Bevita“ vairuotojas 2020 m. spalio 6 d. 17.27 val. sustojo stovėjimo aikštelėje. Transporto priemonę vairuotojas pastatė antroje eilėje ties įvažiavimu / išvažiavimu iš stovėjimo aikštelės. Vairuotojas 2020 m. spalio 7 d. 06.44 val. susimokėjo už stovėjimą ir prieš išvažiuojant pradėjo jo vairuojamos transporto priemonės apžiūrą. Apžiūros metu vairuotojas pastebėjo, kad yra įpjautas puspriekabės tentas, po ko vairuotojas iškvietė Vokietijos policiją.
12. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad kompensacijos suma už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. IF P.C. Insurance AS Filialas 2020 m. spalio 22 d. UAB „Topo grupė“ išmokėjo 10 474,41 Eur dydžio draudimo išmoką, o UAB „Bevita“ 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimu UAB „Topo grupė“ sumokėjo 1 500 Eur išskaitą.
13. Atsakovės manymu, UAB „Topo grupė“, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo informuoti atsakovę UAB „Gevara“ apie Krovinio pobūdį ir, įsivertinusi galimas Krovinio praradimo rizikas, atitinkamai Krovinio gabenimui turėjo pasirinkti ne įprastinę tentinę puspriekabę, bet bent jau kietašonę puspriekabę, dėl kurios konstrukcijos yra apsunkinta galimybė pasižiūrėti, kas yra gabenama puspriekabės viduje. Tačiau UAB „Topo centras“, siekdama sutaupyti krovinio vežimo kaštus, informacijos vežėjai apie tai, kad bus gabenami nešiojami kompiuteriai, nepateikė. Taip pat nepateikė specialių reikalavimų dėl to, kokia transporto priemone turi būti pervežamas Krovinys.
14. Atsakovė pažymėjo, kad privalomam vairuotojo poilsiui pasirinkta stovėjimo aikštelė dėl jos lokalizacijos ir įrengtų saugumo priemonių laikytina saugia stovėjimo aikštele: stovėjimo aikštelė įrengta urbanizuotoje teritorijoje; yra specialiai pritaikyta stovėti sunkiasvoriam transportui; stovėjimo aikštelė yra šalia visą parą veikiančios degalinės, kurios teritorija yra apšviesta ir filmuojama vaizdo kameromis; stovėjimo aikštelė yra šalia visą parą veikiančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), kurios teritorija yra apšviesta ir kuri administruoja šią stovėjimo aikštelę ir toje pačioje teritorijoje veikiantį viešbutį; į stovėjimo aikštelę įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti galima tik per užtvarą, o visos į stovėjimo aikštelę įvažiuojančios bei iš jos išvažiuojančios transporto priemonės yra filmuojamos, vaizdo įrašai yra saugomas 3 dienas; įvažiuoti į stovėjimo aikštelę ne per užtvarą nėra techninės galimybės; stovėjimo aikštelė yra apšviesta. Atsakovė pažymėjo, kad maršrute, kuriuo vyko transporto priemonė su Kroviniu, nebuvo aukštesnio saugumo lygio stovėjimo aikštelių.
15. Atsakovė UAB „Bevita“, sutikdama su UAB ,,Gevara“ nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad nesaugomos aikštelės prie degalinės pasirinkimas teismų praktikoje nelaikomas pagrindu taikyti CMR konvencijos 29 straipsnį. Atsakovės manymu, specializuotos aikštelės prie visą parą veikiančios degalinės pasirinkimas pats savaime laikytinas atidžiu ir rūpestingu vežėjos elgesiu.
16. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Topo grupė“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių 10 452,45 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
17. UAB „Topo grupė“ sutiko su ieškovės išdėstyta pozicija dėl atsakovių atsakomybės. Pažymėjo, kad UAB ,,Gevara“ yra ilgalaikė UAB ,,Topo grupė“ partnerė, kuriai UAB ,,Topo grupė“ patiki reikšmingą dalį visų savo krovinių. UAB ,,Topo grupė“ yra viena didžiausių buitinės technikos ir elektronikos pardavėjų Lietuvoje. Todėl atsakovėms turėjo būti suprantama, kad Krovinį sudarė didelės vertės buitinė technika. Be to, CMR važtaraštyje buvo nurodytas įrašas 3 Pallets Computer parts (liet. 3 padėklai kompiuterių dalių), iš kurio buvo galima numanyti vežamo Krovinio vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovių ieškovei 94 068,40 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 94 068,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir po 5 213,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės; priteisė solidariai iš atsakovių trečiojo asmens UAB ,,Topo grupė“ naudai 10 452,45 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 452,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir po 2 394,47 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės.
19. Teismas nustatė, kad UAB ,,Bevita“ pasirinkta stovėjimo aikštelė vagystės metu dar nebuvo sertifikuota, nebuvo apšviesta, vaizdo kameros buvo tik prie degalinės, bet ne pačioje stovėjimo aikštelėje. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo stovėjimo aikštelėje nuo 2020 m. spalio 4 d. buvo įvykdytos 7 nusikalstamos veikos. Taigi, teismo vertinimu, stovėjimo aikštelė nebuvo pakankamai saugi, todėl buvo būtinos papildomos saugumo priemonės.
20. Dėl vežamo Krovinio vertės teismas pažymėjo, kad vežėjos tikslių duomenų apie Krovinį neturėjo, tačiau minimali informacija apie Krovinį transporto priemonės vairuotojui turėjo būti žinoma.
21. Viena vertus, teismas nurodė, kad tai, ar vežėjos turėjo žinoti, jog veža pakankamai vertingą Krovinį, aplinkybės, ar vežėjos turėjo imtis didesnių atsargumo priemonių gabenant Krovinį, esminės reikšmės ginče neturi, nes ginčo Krovinys buvo saugiai supakuotas. Kita vertus, teismas sprendė, kad, nors atsakovės nebuvo įspėtos dėl papildomų saugumo priemonių Kroviniui gabenti, tačiau tai nereiškia, jog vežėjos galėjo rizikuoti, būti neapdairios, sudaryti sąlygas Krovinio nesaugumui.
22. Teismo vertinimu svarbiomis aplinkybėmis nagrinėjant ginčą yra tai, kad Krovinio vagystės metu nebuvo sudėtinga atidaryti puspriekabės duris, jos nebuvo saugiai užrakintos, nebuvo imtasi pakankamai saugių priemonių naudojant papildomus užraktus ir (ar) plombas. Teismas nustatė, kad vagystės metu nenustatyti asmenys perpjovė puspriekabės tentą, puspriekabės duris atidarė be papildomų pastangų, nenustatyta, kad užraktas būtų apgadintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesaugių durų faktas rodo nepakankamą rūpestingumą dėl Krovinio saugumo. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog Krovinys buvo pavogtas per puspriekabės duris, nes prekių iškrovimas per supjaustytą tentą būtų daug rizikingesnis, kadangi vagystė būtų matoma pravažiuojančioms transporto priemonėms.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nenumatė, bet galėjo ir turėjo numatyti galimas grėsmes ar pavojų, jog vežamas trečiajam asmeniui Krovinys gali būti pavogtas. Be to, teismo nuomone, atsakovės, norėdamos išvengti atsakomybės už prarastą Krovinį, turėjo įrodyti šalinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtinais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu, kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikė, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo Krovinio užvaldymą, reiškia atsakovių neatsargumą, prilygintą tyčiniams veiksmams. Teismas nurodė, kad atsakovių kaip vežėjų atsakomybė pagal CMR 17 straipsnį preziumuojama, t. y. yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakomybei kilti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Atsakovė UAB ,,Bevita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus atmesti.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovių administracijos darbuotojai būtų buvę informuoti apie Krovinio pobūdį ir vertę. Teismas nurodė, kad transporto priemonės vairuotojas tikėtinai žinojo minimalią informaciją apie Krovinį, tačiau sprendime neįvardinta, kokia minimali informacija turima omenyje ir ar jos žinojimas sukelia kokias nors pasekmes. Atsakovės manymu, neinformavus apie Krovinio pobūdį ir vertę atsakovių administracijos darbuotojų, t. y. vadybininkų, nėra pagrindo teigti, kad vežėjų informavimo pareiga būtų įvykdyta tinkamai. Atitinkamai atsakovėms nekilo pareiga naudoti papildomas, aukštesnio lygio apsaugos priemones.
25.2. Netinkamas informavimas apie gabenamo Krovinio pobūdį ir vertę yra užsakovės kaltės klausimas, kuriuo skundžiamame sprendime nepasisakyta. Užsakovės kaltė sietina ne tik su vežėjų neinformavimu apie Krovinio pobūdį ir vertę, bet ir su tuo, kad nebuvo išsaugoti Krovinio identifikaciniai duomenys, kas vėliau sąlygojo pavogtų prekių paieškos negalimumą. Konstatavus užsakovės kaltę ir tuo pagrindu taikant dalinę atsakomybę, CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
25.3. Dėl papildomų užraktų ir (ar) plombų naudojimo apeliantė nurodė, kad papildomų plombų (užraktų), kurie nėra transporto priemonės konstrukcijos ir komplektacijos dalis, naudojimo poreikis turi būti aiškus, sudarant vežimo sutartį, tam, jog vežėjas galėtų iš anksto tokiomis priemonėmis pasirūpinti, tačiau vežimo sutartyje tokio poreikio užsakovė nenurodė.
25.4. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, puspriekabės durys vagystės metu buvo užrakintos. Be to, nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad Krovinys vagystės metu buvo iškrautas per puspriekabės duris. Apeliantė nurodė, kad puspriekabės tentas gali būti prapjaunamas tiek siekiant įsitikinti, koks krovinys gabenamas puspriekabėje, tiek iškrovimo per įpjovą tikslu. Šiuo konkrečiu atveju, Krovinio iškrovimui atidaryti galines puspriekabės duris nebuvo būtina, prekės vagystės metu galėjo būti iškraunamos ir per pjūvius tente.
25.5. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad papildomos plombos (užraktai) būtų apsaugoję Krovinį nuo vagystės, sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Be to, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į plombų paskirtį, t. y. kad ji yra identifikacinė, o ne apsauginė.
25.6. Apeliantės teigimu, vertinant, ar atsakovės ėmėsi visų galimų saugumo priemonių, turi būti atsižvelgta į tai, kad puspriekabės gale pakrautas dalinis kito siuntėjo krovinys, kuris per visą puspriekabės plotį atribojo trečiojo asmens Krovinį nuo galinių puspriekabės durų. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad vairuotojas stovėjimo aikštelėje pastatė puspriekabę netoli nuo įvažiavimo, antroje eilėje ir taip, jog galinės puspriekabės durys būtų matomos nuo įvažiavimo pusės. Tokiu būdu vairuotojas ėmėsi saugumo priemonių, susijusių su durų matomumu, atitinkamai mažindamas galimybę Krovinį iškrauti per puspriekabės duris.
25.7. Apeliantė nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog vežėjo tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu laikomi tik sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kilo grėsmė krovinio išsaugojimui. Be kita ko, pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl vežėjo didelio neatsargumo, reikia nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, t. y. nustatytų taisyklių pažeidimą ir sąmoningą vežėjo veikimą. Skundžiamame sprendime neišskirti nei objektyvieji, nei subjektyvieji tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo kriterijai. Apeliantės nuomone, šiuo atveju nėra nei objektyviųjų nei subjektyviųjų kriterijų vežėjų dideliam neatsargumui konstatuoti.
25.8. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nepasisakė dėl Draudimo sutarties sąlygų vertinimo. Trečiasis asmuo pažeidė Draudimo sutarties sąlygas – netinkamai informavo vežėjas, netinkamai nustatė vežimo sąlygas. Todėl ieškovei nekilo pareiga mokėti visos draudimo išmokos trečiajam asmeniui.
26. UAB ,,Gevara“ pateikė atsiliepimą į UAB ,,Bevita“ apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais bei prašo jį tenkinti.
27. UAB ,,Gevara“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus atmesti.
28. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. UAB „Topo grupė“, pažeisdamas sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, nuslėpė nuo atsakovių gabenamo Krovinio pobūdį ir kainą. UAB „Topo grupė“ nepateikė atsakovei UAB „Gevara“ jokių saugumo reikalavimų transporto priemonei, su kuria turėtų būti gabenamas Krovinys, taip pat nepateikė instrukcijų dėl sustojimo poilsiui, kas iš esmės būtų padidinę transporto paslaugų kainą. Atsakovės pagal gautą informaciją, vykdant ginčo Krovinio pervežimą, ėmėsi protingų ir pakankamų priemonių apsaugoti gabenamus krovinius nuo praradimo ir savo veiksmais ar neveikimu nesudarė prielaidų gabenamų krovinių vagystei.
28.2. UAB „Bevita“ poilsiui pasirinko specializuotą sunkiasvoriam transportui skirtą stovėjimo aikštelę, kuri yra saugoma, joje yra įrengti patekimo barjerai, stovėjimo aikštelė yra mokama, stovėjimo aikštelėje yra registruojamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės, šalia yra degalinė ir parduotuvė, kurios veikia visą parą. Stovėjimo aikštelė iš dalies apšviesta. Atsakovės nuomone, įvertinus transporto priemonės stovėjimo vietą ir intensyvų judėjimą stovėjimo aikštelėje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti šią aplinkybę kaip apsunkinančią vagystės įvykdymą.
28.3. Paskutinis krovinys buvo pakrautas prie puspriekabės durų ir per visą puspriekabės plotį užtvėrė priėjimą prie UAB „Topo grupė“ priklausančio Krovinio bei tuo pačiu apsunkino jo vagystę iš puspriekabės.
28.4. UAB „Gevara“ nuomone, nusikaltimą įvykdę asmenys tiksliai žinojo kurioje konkrečioje transporto priemonėje ir kurioje puspriekabės vietoje yra pakrautas juos dominantis UAB ,,Topo grupė“ Krovinys. Šią aplinkybę patvirtina ir vagystę įvykdžiusių asmenų atlikti puspriekabės tento įpjovimai, kurie yra atlikti kaip tik ties ta vieta, kur buvo pakrautas ginčo Krovinys puspriekabėje, t. y. ties paskutinio puspriekabės borto pradžia.
28.5. Įvertinus, kad ginčo Krovinio vagystė įvykdyta stovėjimo aikštelėje, kurioje įrengtos saugumo priemonės, įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės filmuojamos bei kurioje nuolat vyksta intensyvus judėjimas, pirmosios instancijos teismo nurodytas papildomas puspriekabės durų užraktas ir (ar) plomba neapsaugotų nuo Krovinio vagystės.
28.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovės UAB „Gevara“ ir UAB „Bevita“, vykdant ginčo Krovinio pervežimą, būtų pažeidusios viešosios teisės normas ar trečiojo asmens UAB „Topo grupės“ nurodymus, pateiktus sudarant krovinio pervežimo sutartį.
29. UAB ,,Bevita“ pateikė atsiliepimą į UAB ,,Gevara“ apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais ir prašo jį tenkinti.
30. UAB ,,Topo grupė“ pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinių skundų netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie atsikirtimai:
31.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės žinojo, kokio pobūdžio ir vertingumo Krovinį veža. Tarp trečiojo asmens ir UAB ,,Gevara“ buvo susiformavę ilgalaikiai, aktyvūs vežimo užsakymų teisiniai santykiai ir užsakymų teikimo ir suderinimo praktika. UAB ,,Gevara“ užsakymo priėmimo metu žinojo ir negalėjo nežinoti, kokio pobūdžio Krovinys – smulki buitinė technika – priimamas vežti.
31.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nebuvo pakankamai rūpestingos, užtikrinant Krovinio saugumą, ir tam neturėjo įtakos, buvo ar nebuvo nurodyti specialūs reikalavimai Krovinio vežimui. Atsakovės, kaip savo srities profesionalės, galėjo ir turėjo įvertinti papildomų apsaugos priemonių vežimo metu reikalingumą ir, prireikus, jų imtis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės pasirinko stovėjimui nesaugią aikštelę, jog neužplombuotos puspriekabės galinės durys buvo atidarytos (bet ne išlaužtos), kad patekimas prie UAB ,,Topo grupė“ Krovinio nebuvo apsunkintas, taigi, atsakovės nesudarė jokių kliūčių (įskaitant ir bet kokius standartinius užraktus) patekti į puspriekabės vidų ir pavogti Krovinį.
31.3. Sprendžiant dėl atsakomybės ribojimo netaikymo ir atsakovių tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo, neturi reikšmės bei neturi būti įrodinėjama, ar papildomų plombų ir (ar) užraktų naudojimas apsaugotų nuo vagystės. Šiuo atveju svarbu tai, kad pakankamų Krovinio saugumui užtikrinti priemonių nebuvimas (nesiėmimas) turėjo įtaką žalos padarymui – Krovinio praradimui.
31.4. Byloje yra sprendžiamas atsakovių, o ne vagystę įvykdžiusių asmenų veikimo ir (ar) neveikimo įtaka žalos dėl Krovinio praradimo padarymui, todėl aplinkybės dėl vagystę įvykdžiusių asmenų tikslo pavogti būtent trečiajam asmeniui priklausiusį Krovinį reikšmės neturi.
31.5. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos pozicijos, kad dėl didelio neatsargumo sprendžiama ne mechaniškai taikant atidumo ir rūpestingumo standartą, bet atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovių didelį neatsargumą konstatavo išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus.
31.6. Atsakovių apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad teismas nenustatė objektyvių ir subjektyvių kriterijų atsakovių tyčiai prilyginamam dideliam neatsargumui konstatuoti.
31.7. Nesutiktina, kad UAB ,,Topo grupė“ elgesys po Krovinio vagystės (atskirų kompiuterių dalių identifikacinių numerių neišsaugojimas) turėtų reikšti negalimumą taikyti neribotą vežėjų atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnį.
32. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai iš esmės sutampa su UAB ,,Topo grupė“ atsiliepime nurodytais argumentais, dėl to papildomai nekartojami. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra vertinamas atsakovių elgesys pagal sutartį su trečiuoju asmeniu, ieškovės ir trečiojo asmens Draudimo sutarties sąlygos negali būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl atsakovių civilinės atsakomybės. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo neatliko Draudimo sutarties pažeidimų, kurie leistų nemokėti draudimo išmokos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.
Dėl vežėjų kaltės formos praradus krovinį dėl vagystės
34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės yra laikytinos vežėjomis, kurioms pagal CMR konvenciją kyla pareiga atlyginti nuostolius praradus krovinį (CMR konvencijos 17 straipsnis).
35. Atsakovės savo kaltės dėl Krovinio praradimo taip pat neneigia, tačiau nesutinka su jų veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vežėjų kaltės forma – spręstina, ar įrodytos tyčiai prilygintą neatsargumą, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas, patvirtinančios aplinkybės.
36. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose. Situacija, kai vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-172/2009).
38. Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑127‑378/2015).
39. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovių vežtas Krovinys prarastas dėl trečiųjų asmenų veiksmų – vagystės.
40. Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis). Jei aptartų aplinkybių nenustatoma, sprendžiama, kad įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams, ir vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Todėl sprendžiant dėl kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
41. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik krovinio praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta). O vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
42. Vežėjo kaltės forma tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatoma atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, jog nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
43. Taigi, vežėjų kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į Krovinio gabenimo organizavimą, pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, Krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas Krovinio praradimo aplinkybes.
Dėl atsakovių veiksmų kaip itin neatsargių kvalifikavimo
44. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovių kaltės pobūdžio, nustatė, kad stovėjimo aikštelė, kurioje nakties poilsiui sustojo UAB ,,Bevita“ vairuotojas, nebuvo pakankamai saugi, todėl buvo būtinos papildomos saugumo priemonės, kurios nebuvo taikomos. Teismas nustatė, kad Krovinio vagystės metu puspriekabės durys nebuvo saugiai užrakintos, jas buvo nesunku atidaryti, nebuvo imtasi pakankamai saugių priemonių naudojant papildomus užraktus ir (ar) plombas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesaugiai užrakintų durų faktas rodo atsakovių neatsargumą dėl Krovinio saugumo užtikrinimo.
45. Apeliantės nesutinka su savo veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) UAB „Bevita“ poilsiui pasirinko specializuotą sunkiasvoriam transportui skirtą stovėjimo aikštelę, kuri laikytina saugia, vairuotojas stovėjimo aikštelėje pastatė puspriekabę netoli nuo įvažiavimo, antroje eilėje ir taip, kad galinės puspriekabės durys būtų matomos nuo įvažiavimo pusės, be to, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, puspriekabės durys buvo užrakintos, kito vežėjo krovinys buvo pakrautas prie puspriekabės durų ir užtvėrė priėjimą prie UAB „Topo grupė“ priklausančio Krovinio, kas apsunkino Krovinio vagystę iš puspriekabės; 2) UAB „Gevara“ nuomone, nusikaltimą įvykdę asmenys tiksliai žinojo kurioje konkrečioje transporto priemonėje ir kurioje puspriekabės vietoje buvo pakrautas juos dominantis UAB ,,Topo grupė“ Krovinys; 3) papildomas puspriekabės durų užraktas ir (ar) plomba neapsaugotų Krovinio nuo vagystės.
46. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su apeliantėmis, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) atsakovės stovėjimui pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, puspriekabės galinės durys buvo atidarytos (bet ne išlaužtos), patekimas prie UAB ,,Topo grupė“ Krovinio nebuvo apsunkintas, taigi, atsakovės nesudarė jokių kliūčių patekti į puspriekabės vidų ir pavogti Krovinį; 2) aplinkybės dėl vagystę įvykdžiusių asmenų tikslo pavogti būtent trečiajam asmeniui priklausiusį Krovinį reikšmės neturi; 3) byloje neturi reikšmės papildomų plombų ir (ar) užraktų naudojimo klausimas.
47. Vokietijos policijos pareigūnų ataskaitoje nurodyta, kad stovėjimo aikštelėje ties įvažiavimu ir išvažiavimu įrengta užtvarų sistema, vaizdo kameros prie degalinės ir įvažiavimo bei išvažiavimo. Filmuota medžiaga saugoma 3 dienas, užtvarų sistemos duomenys nesaugomi. Aikštelė nėra aptverta tvora, taip pat nėra jokių kitų apsaugos priemonių. Policijos pareigūnai nurodė, kad ginčo stovėjimo aikštelėje reguliariai vykdomos krovinių vagystės, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 30 d. buvo pranešta apie 7 nusikalstamas veikas.
48. UAB ,,Bevita“ užsakymu 2021 m. lapkričio 14 d. Battermann Tillery Group parengtoje tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad patekimas į stovėjimo aikštelę yra ribojamas, atvykstančios transporto priemonės registruojamos. Stovėjimo aikštelė apšviesta tik įvažiavimo zonoje, taip pat prie degalinės, parduotuvės, tačiau likusi stovėjimo aikštelės dalis neapšviesta. Tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad aikštelė nėra saugoma stacionaria tvora, aplink aikštelę yra tik žalia juosta, apsunkinanti mikroautobusų įvažiavimą, tačiau į aikštelę lengvai galima patekti pėsčiomis.
49. Ieškovės užsakymu 2021 m. kovo 8 d. parengtame UAB ,,Klaipėdos netas“ ataskaitoje Nr. V329.20 nurodyta, kad stovėjimo aikštelės internetiniame puslapyje nurodyta, jog būdama Europos saugos parkavimo organizacijos (toliau – ESPORG) nare, stovėjimo aikštelė pritaikė pasirinktas sunkvežimių stoteles pagal sunkvežimių stovėjimo vietų saugumo standartus pagal Europos Sąjungos saugos stovėjimo direktyvas, jos taip pat sertifikuotos DEKRA sertifikavimo centre, tačiau pagal ESPORG interneto puslapyje skelbiamus duomenis Krovinio vagystės metu stovėjimo aikštelei nebuvo suteiktas joks saugumo lygmuo, stovėjimo aikštelė nesertifikuota nei pagal Europos Sąjungos, nei pagal ESPORG sunkvežimių parkavimo standartus.
50. Internetiniame puslapyje https://www.truckparkingeurope.com/, kuriame skelbiama informacija apie Europoje esančias sunkvežimių stovėjimo aikšteles, ginčo stovėjimo aikštelė apibūdinama kaip neturinti jokių apsaugos priemonių. Sunkvežimių vairuotojai minėtame internetiniame puslapyje yra palikę komentarų apie ginčo stovėjimo aikštelę, kuriuose nurodoma, kad aikštelė nesaugi, neapšviesta, joje vykdomos vagystės.
51. Įvertinęs aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vežėjos nakties poilsiui pasirinko nesaugią aikštelę, kuri nebuvo saugoma, tinkamai apšviesta, vagystės metu nebuvo sertifikuota nei pagal Europos Sąjungos, nei pagal ESPORG sunkvežimių parkavimo standartus. Vežėjos, žinodamos, kad veža vertingą Krovinį, būdamos savo srities profesionalėmis, privalėjo tinkamai suplanuoti Krovinio gabenimo maršrutą tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu būtų saugomoje ir saugioje teritorijoje.
52. Šalys nesutaria dėl to, ar galinės puspriekabės durys vagystės metu buvo užrakintos. Vokietijos pareigūnų tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad nenustatyti asmenys pirmiausia dešinėje puspriekabės pusėje prapjovė tentą, apžiūrėję Krovinį atidarė galinės puspriekabės duris ir jį pasisavino. Transporto priemonės vairuotojas, duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, nurodė, kad prie galinių puspriekabės durų nebuvo plombos, duris buvo galima lengvai atidaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų duomenų nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados apie puspriekabės galinių durų (ne)užrakinimą vagystės metu, tačiau byloje liko nepaneigta, kad puspriekabės duris buvo galimai lengvai atidaryti.
53. Apeliančių argumentus dėl to, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog Krovinys vagystės metu buvo iškrautas per puspriekabės duris, o ne per pjūvius tente, paneigia Vokietijos policijos tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, kad Krovinys pavogtas atidarius galines puspriekabės duris.
54. Apeliantės nurodo, kad nagrinėjamu atveju papildomų užraktų ir (ar) plombų naudojimas nebūtų apsaugojęs nuo vagystės, nes Krovinys buvo vežamas su tentine puspriekabe, o nekonstrukciniai užraktai tentinės puspriekabės durims apsaugoti praktikoje nėra naudojami dėl to, kad tentinės puspriekabės durų konstrukcijoje nėra vertikalių strypų, prie kurių galėtų būti tvirtinami papildomi užraktai. Tokie strypai įrengti tik kietašonių puspriekabių durų konstrukcijoje.
55. UAB ,,Topo grupė“ nuomone, vežėjos, priimdamos Krovinį (nepriklausomai nuo krovinio pobūdžio) vežti tentinėje puspriekabėje, turėjo būti maksimaliai rūpestingos ir atidžios.
56. Apeliančių teigimu, UAB „Topo grupė“ nepateikė atsakovei UAB „Gevara“ jokių saugumo reikalavimų transporto priemonei, su kuria turėtų būti gabenamas Krovinys, nuslėpė vežamo Krovinio pobūdį ir vertę, todėl Krovinio gabenimui buvo pasirinkta tentinė priekaba.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad UAB ,,Topo grupė“ nuslėpė nuo jų gabenamo Krovinio pobūdį ir vertę. Iš trečiojo asmens UAB ,,Topo grupė“ pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais su UAB ,,Gavera“ matyti, kad tarp UAB ,,Topo grupė“ ir UAB ,,Gevara“ buvo susiformavę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai dėl krovinių vežimo. UAB ,,Topo grupė“ užsakymuose krovinių pobūdis buvo nurodomos rūšiniais požymiais ar kategorijomis, konkrečiai neidentifikuojant krovinius sudarančių daiktų kodo, modelio, tipo, kitų specifikacijų ir verčių, tačiau iš užsakymuose nurodytų duomenų aišku, kad krovinius sudarė buitinė technika. Be to, UAB ,,Topo grupė“ Krovinio vežimo užsakyme nurodyta Krovinio kategorija ,,SM BT“ (smulki buitinė technika) – iš UAB ,,Topo grupė“ ir UAB ,,Gevara“ susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad toks Krovinio apibūdinimas buvo įprastas, abiem šalims aiškus ir suprantamas. CMR važtaraštyje nurodyta informacija apie Krovinį: 3 Pallets Computer parts (liet. 3 padėklai kompiuterių dalių). Vokietijos policijos ataskaitoje nurodyta, kad, nors tikslių duomenų apie vežamą Krovinį UAB ,,Bevita“ vairuotojas pateikti negalėjo, tačiau vairuotojas policijos pareigūnams nurodė, jog pavogtą Krovinį sudarė nešiojamieji kompiuteriai. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacija apie Krovinio pobūdį ir apytikslę vertę vežėjoms bei sunkvežimio, kuriuo gabentas Krovinys, vairuotojui buvo žinoma.
58. Sutiktina, kad trečiasis asmuo nenurodė vežėjoms specialių reikalavimų transporto priemonei, su kuria turėjo būti gabenamas ginčo Krovinys. Tačiau, kaip nustatyta, pirmiau, Krovinio užsakymo derinimo metu UAB ,,Gevara“ buvo žinoma apie Krovinio pobūdį, UAB ,,Topo grupė“ nurodė, kad bus vežama buitinė technika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad priėmęs krovinį vežimui ir pradėjęs vykdyti vežimą, vežėjas privalo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraišką, sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑437/2012). Šiuo atveju paslaugas teikė vežėjos, kurios yra verslininkės – krovinių vežimo profesionalės, nuolat užsiimančios krovinių pervežimu už atlygį, todėl žinodamos apie Krovinio pobūdį, turėjo iš anksto įvertinti galimas rizikas ir imtis būtinų priemonių Krovinio praradimo rizikai sumažinti. Byloje nenustatyta, kad UAB ,,Gevara“ užsakymo derinimo metu būtų pasiūliusi UAB ,,Topo grupė“ Krovinį gabenti kietašone puspriekabe, dėl ko būtų padidėjusi vežimo kaina. Todėl vežėjos, kaip savo srities profesionalės, priimdamos Krovinį vežti už sutartą kainą paprasta tentine puspriekabe, kuri vagystės atveju gali būti nesunkiai sugadinama, turėjo būti maksimaliai rūpestingos ir atidžios – tinkamai suplanuoti maršrutą tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu būtų tik saugomoje teritorijoje, imtis kitų papildomų apsaugos priemonių, arba informuoti užsakovę, kad vežti Krovinio už sutartą kainą negalės.
59. Apeliantės taip pat teigia, kad vairuotojas stovėjimo aikštelėje puspriekabę pastatė netoli nuo įvažiavimo, antroje eilėje ir taip, kad galinės puspriekabės durys būtų matomos nuo įvažiavimo pusės, kito užsakovo krovinys buvo pakrautas prie puspriekabės durų ir užtvėrė priėjimą prie UAB „Topo grupė“ priklausančio Krovinio bei taip sukūrė kliūtis įvykdyti Krovinio vagystę. Teisėjų kolegijos vertinimu, sunkvežimio pastatymo būdas nesaugomoje aikštelėje ir Krovinio vieta puspriekabėje, nesant kitų apsaugos priemonių, negali būti laikomos pakankamomis priemonėmis Krovinio saugumo užtikrinimui, nes jos gali būti greitai ir lengvai pašalinamos vagystės metu.
60. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės nebuvo maksimaliai rūpestingos ir atidžios, nes pasirinkusios Krovinį gabenti su tentine puspriekabe, tinkamai nesuplanavo maršruto, kad nereikėtų poilsiui sustoti nesaugojome aikštelėje, neužtikrino pakankamų priemonių apsunkinti galinių puspriekabės durų atidarymą ir patekimą prie vežamo Krovinio.
61. Kiti apeliančių nurodyti argumentai – dėl nusikaltimą įvykdžiusi asmenų tikslo pasisavinti konkrečiai UAB ,,Topo grupė“ Krovinį, nesant duomenų apie vagystės atlikimą ypač pavojingu būdu, dėl Draudimo sutarties nevertinimo neturi teisinės reikšmės, nes nėra susiję su bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku.
62. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės, žinodamos, kad veža vertingą Krovinį su tentine puspriekabe, netinkamai suplanavo Krovinio vežimo maršrutą, nakties poilsiui pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, nesiėmė kitų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam vežamo Krovinio užvaldymui sudaryti, nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kas pagal kasacinio teismo praktiką yra būtina atsakomybės ribojimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo atsakovių veiksmus kaip itin nesargius, tarptautinėje praktikoje prilyginamus tyčiniais CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, vežėjoms netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jų civilinę atsakomybę (23 straipsnio 3 ir 6 dalys).
63. Atmestinas apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas sąmoningą netinkamą vežėjų elgesį, atsižvelgė tiek į objektyviuosius (vertino, kad nors atsakovėms nebuvo nustatyti specialūs Krovinio vežimo reikalavimai, tačiau atsakovės, būdamos savo srities profesionalėmis, turėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant Krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių Krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti), tiek į subjektyviuosius (vertino, kad vežėjos pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, nesiėmė visų priemonių apsunkti patekimą prie Krovinio per galines puspriekabės duris) kriterijus.
64. Kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti apeliaciniais skundais skundžiamos nebuvo, todėl laikytina, kad jos nustatytos tinkamai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai iš atsakovių ieškovei priteisė 94 068,40 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovių trečiojo asmens UAB ,,Topo grupė“ naudai solidariai priteisė 10 452,45 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Dėl mišrios kaltės
65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nors atsakovės nebuvo įspėtos dėl papildomų saugumo priemonių reikalingumo Kroviniui gabenti, tačiau tai nešalina ir nemažina vežėjų atsakomybės už Krovinio praradimą.
66. Apeliantės nurodo, kad UAB „Topo grupė“ nuslėpė nuo atsakovių gabenamo Krovinio pobūdį ir kainą, neišsaugojo Krovinio identifikacinių duomenų, kas lėmė pavogtų prekių paieškos negalimumą. Be to, UAB „Topo grupė“ nepateikė atsakovei UAB „Gevara“ jokių saugumo reikalavimų transporto priemonei, su kuria turėtų būti gabenamas Krovinys, taip pat nepateikė instrukcijų dėl sustojimo poilsiui, kas iš esmės būtų padidinę transporto paslaugų kainą, todėl atsakovės neturėjo imtis papildomų saugumo priemonių vežant Krovinį. Dėl šių priežasčių, apeliančių vertinimu, ieškovė prisidėjo prie jai kilusios žalos, todėl atsakovių atsakomybė dėl prarasto Krovinio turėtų būti ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu.
67. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su apeliantėmis, teigia, kad atsakovės žinojo, kokio pobūdžio ir vertingumo Krovinį veža. Pažymėjo, kad atsakovės turėjo imtis visų galimų priemonių Krovinio saugumui užtikrinti, nepaisant to, jog ieškovė nenurodė specialių reikalavimų Krovinio vežimui.
68. Kaip nustatyta šioje nutartyje, informacija apie Krovinio pobūdį ir apytikslę vertę vežėjoms ir sunkvežimio vairuotojui buvo žinoma (žr. nutarties 57 punktą).
69. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo nenurodė vežėjoms specialių reikalavimų ginčo Krovinio vežimui, maršrutui ar poilsiui. Tačiau, kaip minėta pirmiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. nutarties 58 punktą) specialiųjų reikalavimų Krovinio gabenimui nenurodymas nepašalina atsakovių kaip vežėjų pareigos imtis visų galimų priemonių Krovinio saugumui užtikrinti. Šiuo atveju vežėjos, sutikdamos vežti vertingą Krovinį (buitinę techniką), kaip savo srities profesionalės, atitinkamai privalėjo pasirinkti transporto priemonę, su kuria turėjo būti gabenamas Krovinys, o pasirinkusios gabenti Krovinį su tentine puspriekabe, atitinkamai organizuoti Krovinio gabenimą, planuoti Krovinio vežimo maršrutą taip, kad nereikėtų daryti sustojimų nesaugiose vietose, imtis kitų reikalingų veiksmų, reikalingų Krovinio saugumui užtikrinti, Krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar Krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.
70. Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentą, kad UAB ,,Topo grupė“ neišsaugojusi Krovinį sudariusių nešiojamųjų kompiuterių identifikacinių duomenų prisidėjo prie žalos atsiradimo. Kaip nustatyta pirmiau, tarp UAB ,,Topo grupė“ ir UAB ,,Gevara“ buvo susiformavę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai dėl krovinių vežimo, o UAB ,,Topo grupė“ užsakymuose krovinių pobūdis buvo nurodomos rūšiniais požymiais ar kategorijomis, konkrečiai neidentifikuojant krovinius sudarančių daiktų kodo, modelio, tipo, kitų specifikacijų ir verčių. Šalims tokia praktika buvo įprasta, todėl vežėjoms priėmus Krovinį vežti be Krovinį sudariusių daiktų identifikacinių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, vežėjos, kaip savo srities profesionalės, prisiėmė su tuo susijusią galimą riziką dėl Krovinį sudariusių daiktų paieškos negalimumo vagystės atveju.
71. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB ,,Topo grupė“ neatliko veiksmų, kuriais prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, todėl nėra pagrindo riboti vežėjų atsakomybės už prarastą Krovinį CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu.
Dėl bylos procesinės baigties
72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas, vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ar vadovaujantis neaktualia teismų praktika. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliančių pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ar turėtų būti naikinamas. Atsakovių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
73. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių apeliaciniai skundai atmesti, atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
74. Trečiasis asmuo UAB ,,Topo grupė“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie 1 350,19 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš apeliančių. Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio, todėl yra priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliančių trečiojo asmens naudai.
75. Ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ iš apeliančių prašo priteisti po 2 541 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliančių apeliacinius skundus parengimą. Teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi mokėjimas už suteiktą atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo teisinę paslaugą atliktas 2022 m. birželio 28 d., taikytinas 2021 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 679,30 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 183,09 Eur (1 679,3 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai priteisiama 2 183,09 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB ,,Gevara“ ir 2 183,09 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB ,,Bevita“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gevara“, juridinio asmens kodas 300916551, ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 2 183,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bevita“, juridinio asmens kodas 181348898, ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 2 183,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Gevara“, juridinio asmens kodas 300916551, ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Bevita“, juridinio asmens kodas 181348898, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Topo grupė“, juridinio asmens kodas 134777619, naudai 1 350,19 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė