Civilinė byla Nr. e2A-4-460/2025

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15359-2023-9

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                        2.6.8.3.9; 2.6.11.16

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brauta“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Brauta“ 11 806,98 Eur turtinės žalos, patirtos dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų, atlyginimą ir 605,00 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka (el. dok. Nr. CBP-15337/2023), atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas iš atsakovės 2022 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1126 nusipirko automobilį „Jaguar F-Pace“, 2018 m., už 20 000,00 Eur. Ieškovas automobilio atvyko apžiūrėti į atsakovės vadovo nurodytą vietą kartu su sūnumi L. S. ir jo sutuoktine K. S., kuriai naudotis ir buvo perkamas automobilis. Atsakovė tiek skelbime, tiek automobilio apžiūros metu patikino, kad automobilis neturi defektų ar trūkumų. Ieškovo sūnaus sutuoktinei 2023 m. birželio 29 d. važiuojant automobiliu užsidegė skydelio indikatorius „Check engine“, automobilyje buvo girdėti traškesio garsas ir nebuvo traukos, todėl ieškovo sūnaus sutuoktinė nedelsiant grįžo namo; tada ieškovas, norėdamas išsiaiškinti garsą, pavažiavo minimalų atstumą, įsibėgėdamas automobilis ėmė strigti, ant tilto pasigirdo garsas „pokšt“, užsidegė visos skydelio indikatoriaus lemputės ir variklis užgeso. Automobilis buvo nutemptas į servisą, atlikus apžiūrą buvo nustatytas variklio defektas. Ieškovas rado autoservisą internete https://jaguaras.lt/, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris sutiko atlikti automobilio remonto darbus. Atsakovė buvo informuota apie automobilio defektus, kurie buvo nustatyti minėtose dirbtuvėse, tačiau nepareiškė noro dalyvauti automobilio apžiūroje ir paslėptų defektų nustatyme ir nesureagavo į ieškovo pretenziją per 10 dienų. Ieškovas pažymi, kad automobilio trūkumai nebuvo išoriškai matomi ir buvo pastebėti tik pradėjus automobilį eksploatuoti; trūkumus nustatė specialistas; taip pat jie nebuvo aptarti sutartyje; dėl nustatytų defektų automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovo teigimu, atsakovė yra atsakinga už parduotą nekokybišką automobilį su paslėptais esminiais trūkumais, todėl privalo ieškovui kompensuoti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas ir išlaidas, patirtas dėl žalos išieškojimo ne teismo tvarka.

2.       Atsakovė UAB „Brauta“ pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. DOK-17879/2024). Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovė pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje buvo, inter alia, nurodytos sąlygos, su kuriomis ieškovas susipažino ir neprašo jų pripažinti nesąžiningomis: „Automobilis naudotas <...>, automobilio sistemos, variklis <...> jų dalys yra nusidėvėjusios, galimi sistemų ir elementų bei įtaisų gedimai. <...> Pirkėjas supranta, jog perka ne naują automobilį, kuris galimai turi trūkumų. Pirkėjas patvirtina, kad jam buvo sudarytos visos galimybės automobilį patikrinti servise. Pardavėjas parduoda naudotą automobilį, tad abi šalys sutaria, jog pardavėjas už automobilio būklę bei ridą nėra atsakingas, klientas pretenzijų neturi ir pasirašydamas patvirtina, kad ateityje neturės.“ Atsakovė patvirtino, kad automobilio pardavimo metu jokie trūkumai nebuvo nustatyti ir atsakovei nebuvo žinomi. Atsakovei nėra aišku, kodėl nustatant automobilio trūkumus dalyvavo ne ieškovas, o jo sūnus ir kokiu pagrindu jis veikė. Atsakovė pažymėjo, kad automobilį eksploatavo tretieji asmenys, o ne ieškovas, tie asmenys priverstinai juo važiavo net užsidegus įspėjimui „Chek engine“, kas reiškia rimtą gedimą, draudžiantį toliau važiuoti. Kadangi automobilio naudotojai toliau juo važiavo, kyla būtent naudotojų kaltė dėl visiško automobilio sugadinimo. Atsakovė kritikavo automobilio apžiūros aktą teigdama, kad neaiški jį parengusio specialisto kvalifikacija, aktas nėra išsamus ir pagrįstas darbų atlikimo fiksavimu, atsakovė šiame procese nedalyvavo, sąskaitoje nurodytos pozicijos Nr. 10, 12–15, 18–20, 23 nėra susijusios su variklio gedimu ir remontu, nėra aišku, už kokius darbus ir kaip apskaičiuojamos sumos, nurodomos pozicijose Nr. 22, 23. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis pardavimo metu buvo 6 metų, rida 194 8000 km, kaina 20 000,00 Eur, trūkumų jo pardavimo metu nebuvo, jie atsirado praėjus 9 mėnesiams, su automobiliu nuvažiavus daugiau nei 9 256 km dėl trečiųjų asmenų vykdytos netinkamos automobilio eksploatacijos ir priežiūros. Atsakovė, įvertinusi automobilio defektų apžiūros rezultatus, pagal kuriuos nustatyti mechaniniai variklio mazgų gedimai, metalinių detalių ir agregatų lūžiai ir subyrėjimai dėl nepakankamo sutepimo ir trinties, nusprendė, kad galbūt automobilyje nebuvo alyvos, kas ir nulėmė automobilio gedimą; o tretiesiems asmenims automobiliu toliau važiavus, nepaisant įspėjimo „Chek engie“, variklio detalės ir agregatai subyrėjo. Atsakovės nuomone, ji nėra atsakinga ir už ieškovo patirtas išlaidas dėl žalos išieškojimo ne teismo tvarka, nes ieškovas šias išlaidas patyrė savo iniciatyva.

3.       Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus teigdama, kad jai neaišku, kas yra faktinis automobilio naudotojas, nes už automobilį su atsakove buvo atsiskaityta sumokant iš trijų asmenų (ieškovo, jo sūnaus ir pastarojo sutuoktinės) banko sąskaitų (el. dok. Nr. DOK-26468/2024). Atsakovė nurodė, kad ieškovas tyčia klaidino atsakovę dėl numatomos automobilio apžiūros vietos ir datos, nes žinute nurodytu laiku automobilio apžiūra neįvyko, apie tai pats ieškovas balso žinute pranešė atsakovei (el. dok. Nr. DOK-59866/2024).

4.       Ieškovas pateikė rašytinį pareiškimą dėl 375,24 Eur dydžio ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo paaiškėjus, kad kuro, oro, salono filtrų ir akumuliatoriaus keisti nebuvo būtina dėl variklio gedimo taisymo (el. dok. Nr. DOK-65842/2024).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu teismas nusprendė priimti ieškovo E. S. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 375,24 Eur dydžio automobilio trūkumo šalinimo išlaidų (patirtų dėl kuro, oro, salono filtrų keitimo ir akumuliatoriaus keitimo) priteisimo iš atsakovės UAB „Brauta“ ir šios civilinės bylos dalį nutraukti. Teismas nusprendė ieškovo E. S. kitą ieškinio dalį tenkinti visiškai – priteisti ieškovui E. S. iš atsakovės UAB „Brauta“ 11 431,74 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 74 ct) turtinės žalos, patirtos dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 0 ct) turtinės žalos, patirtos dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, atlyginimą ir 805,13 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nutarė grąžinti ieškovui E. S. 16,50 Eur (šešiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 106 per akcinę bendrovę „Swedbank“; mokėjimo užduoties kodas (ID) ZM37095; priteisti iš atsakovės UAB „Brauta“ į valstybės biudžetą 14,72 Eur (keturiolika eurų 72 ct) dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1.       Teismas priėmė ieškovo E. S. ieškinio dalies atsisakymą dėl 375,24 Eur dydžio automobilio trūkumo šalinimo išlaidų (dėl kuro, oro, salono filtrų keitimo ir akumuliatoriaus keitimo) priteisimo iš atsakovės UAB „Brauta“ ir šią bylos dalį nutraukė.

5.2.       Teismas nusprendė, kad atsakovės iškeltos prielaidos (sprendimo 14 punktas) neturi įtakos ieškovo – daikto savininko teisiniam statusui ir atitinkamai nesudaro pagrindo ieškovą laikyti netinkamu šioje byloje ir neturinčiu teisės reikšti ieškinio atsakovės atžvilgiu, ginant savo – pirkėjo pažeistą teisę įsigyti kokybišką daiktą.

5.3.       Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės patvirtino, kad tarp bylos šalių sudaryta ginčo automobilio sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, o ieškovas yra laikomas vartotoju.

5.4.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame 2023 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės apžiūros akte konstatuota, kad alkūninio veleno lūžimą nulėmė tepalo stoka, pradėjus trintis detalėms, o tepalo stoka susidarė dėl to, kad prieš tai išardžius variklį buvo netaisyklingai prisuktas varžtas nepataikant sriegio. Teismo vertinimu, ieškovas pateikė asmens, kuris užsiima automobilių remontu pagal individualios veiklos pažymėjimą, išvadą, kad ginčo automobilio (variklio) trūkumas buvo jau jo pardavimo ieškovui metu ir yra nulemtas ne natūralaus nusidėvėjimo, o netinkamai atliktų variklio remonto darbų iki ginčo automobilio pardavimo.

5.5.       Teismas nusprendė, kad liudytojai nesielgė neapdairiai ar nerūpestingai, o priešingai – iš karto ėmėsi veiksmų (vykti į servisą) kaip ir kiekvienas apdairus savininkas, siekdami nustatyti, ar automobilį būtina vežti remontuoti.

5.6.       Teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė paslėptą dėvėto automobilio variklio trūkumą, kurį nulėmė dar iki automobilio pardavimo netinkamai atlikti variklio remonto darbai (o ne natūralus nusidėvėjimas) ir apie kurį atsakovė ieškovo neinformavo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

5.7.       Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visetą apie patirtos žalos dydį, nusprendė, kad ieškovas įrodė patyręs 11 431,74 Eur turtinę žalą dėl automobilio paslėpto trūkumo šalinimo ir 605,00 Eur dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą (jo dalį) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Apeliantė kategoriškai neigia, kad žinojo ar galėjo žinoti, jog pati ar kiti asmenys ardė automobilio variklį dar prieš parduodant jį ieškovui, duomenų apie tai ji neturi. Negalima iš atsakovės reikalauti neįmanomo, t. y. įrodyti, kad ji pati neardė variklio ar kad nežinojo apie variklio ardymą.

6.2.       Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat nepateikė jokios informacijos apie tai, ar asmuo, kuris atliko automobilio apžiūrą, – A. V. yra mechanikas, koks jo stažas, išsilavinimas ir darbo patirtis. Teismas ir atsakovė negalėjo įsitikinti, kad toks asmuo – mechanikas egzistuoja, turi darbo vietą, atitinkamą kvalifikaciją ir pan. Nėra informacijos ir apie tai, kokia konkrečiai individualia veikla verčiasi asmuo.

6.3.       Prielaidos ir teorija apie neprisuktą variklio varžtą (ar blogai prisuktą) yra paneigtos aiškiais ir logiškais R. J. motyvais, variklio stūmoklio švaistiklis yra iš kietesnio metalo nei jį tvirtinantis varžtas, todėl atvirkštinio pažeidimo negalėjo būti, tokių pažeidimų nėra užfiksavęs ir ieškovas.

6.4.       Tyčia ignoravus itin rimtą perspėjimą nebuvo siekiama ieškoti priežasties, todėl galima daryti išvadą, kad dėl aplaidumo ir nerūpestingumo įvyko mechaninis gedimas ieškovo automobilio variklyje.

6.5.       Ieškovas neįrodinėjo, kad daikto trūkumas atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

6.6.       Ieškovas įrodė aplinkybę, kad esant pavojaus signalui užsidegus lemputei „Check engine“ automobilis buvo toliau pavojingai eksploatuojamas, dėl to įvyko itin rimtas gedimas variklyje. Ar tinkamai ieškovas prižiūrėjo automobilio mechaninę būklę, laiku keitė variklio tepalus, nėra nurodoma.

6.7.       Pirmosios instancijos teismas mechaninį variklio gedimą įrodinėjo prielaida apie galbūt ardytą variklį ir blogai įsuktą varžtą, kas galėjo būti padaryta anksčiau nei ieškovas nusipirko automobilį, tačiau patikimų duomenų, patvirtinančių šią prielaidą, visiškai nėra.

6.8.       Apeliantės nuomone, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad ieškovas įrodė ir pagrindė, jog atsakovė yra atsakinga, būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ieškovas jau patyrė ir turtinių nuostolių. Ieškinyje ieškovas neįrodinėjo jokios patirtos žalos.

6.9.       Apeliantė pažymi, jog pateikiamą 2023 m. rugsėjo 28 d. 7 806,98 Eur sąskaitą faktūrą apmokėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. ne ieškovas E. S., o mokėtojas L. S. 

6.10.       Apeliantei akivaizdu, kad 2023 m. liepos 26 d. raštas apie gautą avansą negali būti laikomas leistinu įrodymu, pagrindžiančiu pinigų sumokėjimo faktą, dar net nesant duomenų, kokių išlaidų reikės.

6.11.       Aplinkybė, kad ieškovas pateikė vieną pretenziją, kurios viršutinio lapo dešinėje pusėje yra užrašas „Autopretenzija UAB“, niekaip neįrodo, jog šią pretenziją ruošė privatus juridinis asmuo.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Ieškovas pažymi, kad nupirktas automobilis buvo naudojamas ir prižiūrimas rūpestingai bei tinkamai, tik užsidegus įspėjamajai lemputei pirmą kartą ieškovo sūnus su sutuoktine iš karto nuvažiavo į servisą, tačiau servise šis įspėjamasis signalas neužsidegė, o mechanikai jokio gedimo nenustatė. Antrą kartą užsidegus įspėjamajai lemputei, K. S. grįžo namo, kur jos sutuoktinis L. S., norėdamas išsiaiškinti, kas atsitiko, pabandė su automobiliu nuvažiuoti trumpą atstumą ir dar kartą patikrinti, ar įspėjamasis signalas nedings, kaip pirmą kartą, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobiliu buvo nesirūpinama ar jis buvo pavojingai eksploatuojamas.

7.2.       Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, neįrodinėjo fakto, kad automobilio variklis iki perdavimo ieškovui nebuvo ardytas.

7.3.       Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų daryti bent prielaidą, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės, o ne dėl paslėptų defektų, kurie buvo jau sutarties sudarymo metu.

7.4.       Ieškovas, fizinis asmuo, automobilį įsigijo savo šeimos poreikiams tenkinti, o automobilį pardavusi atsakovė yra juridinis asmuo – verslininkė, sprendžiant ginčą ieškovas laikytinas vartotoju ir taikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.

7.5.       Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktą Aktą, todėl Aktas laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė minėtas išvadas.

7.6.       Tai, kad ieškovo pasirinktas mechanikas išmano savo darbą ir tinkamai pašalino automobilio defektus, patvirtina ir tai, jog iki šiol automobilis veikia be priekaištų.

7.7.       Ieškovas prideda mokėjimo nurodymo, kuriuo jis pervedė sūnui L. S. 12 411,98 Eur sumą (t. 2, b. l. 4), kopiją tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės, jog prašomo dydžio žalą ieškovas iš tikrųjų patyrė.

7.8.       Pažymi, kad, kaip jau minėta, atsakovė nuo pat automobilio sugedimo buvo informuojama apie eigą, kviečiama dalyvauti, reikšti savo nuomonę ir pasiūlymus, tačiau nė karto tuo nepasinaudojo.

7.9.       Pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas iš tikrųjų patyrė skundžiamu sprendimu priteistą žalą.

7.10.       Kadangi atsakovė yra atsakinga už automobilio trūkumus, jai kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius – trūkumų šalinimo išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl atsakovės rašytinių įrodymų priėmimo

7.       Atsakovė UAB „Brauta“ 2025 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės pateiktą atsiliepimą ir naujus įrodymus ir prašė šiuos rašytinius paaiškinimus pridėti prie civilinės bylos apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai pateikti iki teismo posėdžio pradžios, kad paaiškinimai neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie susiję su bylos dalyku, atsakovės pateiktus paaiškinimus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

9.       Bylos duomenimis nustatyta:

13.1.       Pagal 2022 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, serija BEN, Nr. 1126 (toliau – Sutartis), ieškovas iš atsakovės už 20 000 Eur įsigijo automobilį „Jaguar F-Pace“ (toliau – ir Automobilis), VIN kodas SADCA2BN7JA237700, 2018 m. gamybos, rida 194 800 km, techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. balandžio mėn. (e. b., t. 1, b. l. 16). 

13.2.       Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. A22315066, kad parduodamas Automobilis yra be defektų. Skelbime atsakovė deklaravo, kad parduodamas „labai geros būklės automobilis. Originali rida. Galiojanti Belgiška techninė apžiūra su fiksuota rida. Gausi komplektacija. Elektra valdomas šildomas odinis salonas, LED prietaisų skydelis, MERIDIAN garso sistema, „Distronic“, Juostų palaikymo sistema, Aklos zonos funkcija, KeyLess-Go beraktė sistema, Elektra valdomas galinis dangtis, Xenon / Led žibintai, Šildomas priekinis stiklas, Panoraminis stogas“. Jokie defektai apie variklį nurodyti nebuvo.

13.3.       Sugedęs Automobilis 2023 m. birželio 29 d. mechaniniu būdu buvo pašalintas iš eismo ir perduotas apžiūrėti bei tvarkyti (e. b., b. l. 153–156).

13.4.       Pristačius Automobilį į remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo nustatyti defektai (e. b., t. 1, b. l. 22–24). Atsakovė apžiūroje nedalyvavo.

13.5.       Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovei pateikė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir suteikė 10 dienų terminą pateikti atsiliepimą (e. b., t. 1, b. l. 40–47).

13.6.       Praėjus nustatytam terminui, iš atsakovės buvo gautas atsakymas (e. b., t. 1, b. l. 51–63), jame atsakovė su pretenzija nesutiko, išdėstė gynybinę nuomonę.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

10.       Byloje kilo ginčas dėl Automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, Automobilio trūkumų kilmės, atsakingo dėl atsiradusių trūkumų asmens.

11.       Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu Automobilio variklis buvo su defektais ir vienas iš defektų nebuvo nulemtas įprasto automobilio naudojimo ar detalių nusidėvėjimo iki ar po Automobilio ieškovui pardavimo. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė patyręs 11 431,74 Eur turtinės žalos dėl Automobilio paslėpto trūkumo šalinimo ir 605,00 Eur turtinės žalos dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą išskirtinai motyvavo ieškovo pateikta prielaida ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, faktiškai eliminuodamas ieškovo pareigą įrodinėti paslėptą defektą ir, svarbiausia, galimybę pardavėjui apie tai žinoti dar prieš sudarant pirkimo–pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokios analizės, kaip vertina 2023 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės apžiūros aktą / dokumentą ir su juo pateiktą kitą informaciją, kas, apeliantės nuomone, ir lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Prie ieškinio nėra pridėta duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad ieškovas apmokėjo A. V. pateiktą sąskaitą faktūrą už automobilio „Jaguar F-Pace“ remontą.

Dėl teisinio reglamentavimo ir ginčo kvalifikavimo, įrodinėjimo taisyklių

13.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo.

14.       Vadovaujantis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis bendrosiomis pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisėmis, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje ir CK ar kitų įstatymų normose įtvirtintus įrodinėjimo ypatumus, nulemtus sandorio rūšies ar formos („Teismų praktika“ Nr. 30 ir Nr. 33).

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo sudaryta vartojimo Sutartis (atsakovė UAB „Brauta“ yra verslininkė, užsiimanti automobilių pardavimu, o ieškovas yra fizinis asmuo, pirkęs Automobilį asmeniniam naudojimui), todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos.

17.       Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329–6.343, 6.350 straipsniai).

18.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

19.       CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 16 punktas).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).

21.       Kasacinis teismas dėl įrodinėjimo yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atitinkamai, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

22.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024

23.       Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovas, siekdamas su automobilio remontu susijusių išlaidų atlyginimo, turėjo įrodyti, kad jo nurodomi Automobilio trūkumai buvo transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu ir sąlygojo vėlesnį negalėjimą juo naudotis pagal paskirtį, kad ieškovas apie juos nežinojo, taip pat pagrįsti prašomų priteisti patirtų išlaidų dydį. Tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad trūkumai atsirado po automobilio pardavimo ieškovui dėl jo natūralaus dėvėjimosi arba ieškovo kaltės.

Dėl pirkėjų bendro pobūdžio pareigų įsigyjant Automobilį, jį eksploatuojant 

24.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. lapkričio 26 d. ieškovas, ieškovo sūnus L. S. ir jo sutuoktinė su sūnumi nuvyko apžiūrėti parduodamo Automobilio į Šiaulius. Ieškovas su kitais asmenimis vizualiai apžiūrėjo automobilį. Su Automobiliu buvo pravažiuota, jo techninė būklė tenkino. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog, esant tokiai pateiktai informacijai, pirkėjo / pirkėjų atlikti veiksmai pirkimo metu, siekiant išsiaiškinti perkamo daikto kokybę, atitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartą.

25.       Kitas aspektas tas, jog, kaip nurodo pats ieškovas ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, 2023 m. birželio 29 d. Automobilį vairuojant ieškovo sūnaus L. S. sutuoktinei Kaune, netoli „Mega“ prekybos centro, užsidegė skydelio indikatorius „Check engine“, pasak ieškovo, jokių keistų garsų iš variklio nebuvo girdėti, tačiau Automobilyje buvo girdėti pašalinis traškesio garsas ir nebuvo traukos. Ieškovo teigimu, nedelsiant buvo grįžta namo. Iš karto po to ieškovas, norėdamas išsiaiškinti, koks tai garsas, pavažiavo, jo teigimu, minimalų atstumą nuo savo gyvenamosios vietos Kaune, tačiau greitėjant link Č. R. tilto Automobilis „ėmė keistai tarsi strigti“, po to pasigirdo mechaninis garsas „pokšt“ ir skydelyje užsidegė visos indikatoriaus lemputės ir variklis užgeso. 

26.       Dėl šio aspekto pirmiausia paminėtina, jog nuo Kaune esančio prekybos centro „Mega“ iki ieškovo namų yra daugiau negu 8 km atstumas. Tai reiškia, kad užsidegus skydelio indikatoriui „Check engine“, pasigirdus pašaliniam garsui, dingus traukai, Automobiliu buvo nuvažiuota apie 7–8 km, po to dar Automobilį testuodamas važiavo pats ieškovas, kol greitėjant užsikirto variklis.

27.       Viešoje erdvėje esanti automobilių mėgėjų / specialistų informacija patvirtina, jog priklausomai nuo problemos tipo ir rimtumo „Check engine“ lemputė gali šviesti arba mirksėti. Nuolat šviečianti „Check engine“ lemputė (kaip šiuo atveju) įspėja, kad automobiliui reikalingas remontas (https://www.carvertical.com/lt/blog/kodel-prietaisu-skydelyje-uzsidege-check-engine-lempute). „Check engine“ yra indikatorius, kuris praneša apie variklio arba susijusių sistemų veikimo gedimus (https://www.autodoc.lt/info/patikrinkite-varikli-ant-prietaisu-skydelio-indikatoriaus-aktyvavimo-priezastys-ir-diagnostika). „Check engine“ lemputės užsidegimas neturėtų būti ignoruojamas. Tai gali būti signalas apie rimtą problemą, kuri gali paveikti jūsų automobilio veikimą ir saugumą (https://www.alfa.lt/verslas/transportas/uzsidege-check-engine-lempute-suzinokite-ka-tai-reiskia-ir-kaip-reaguoti/340655/). Užsidegus „Check engine“ jūsų dyzeliniame automobilyje, reikia vežti jį patikros. Specialistai tiksliai nustatys priežastis ir pasiūlys gedimo pašalinimą. Negalima ignoruoti įspėjamųjų pranešimų, nes galima turėti daug rimtesnių problemų nei jas pašalinant iškart (https://www.autura.lt/naujienos/uzsidege-check-engine-kokias-problemas-turime). Nedelsiant reikia vykti į dirbtuves, jei užsidegus variklio „Check engine“ lemputei variklis pradėjo veikti vadinamuoju avariniu režimu: automobilis negali išvystyti didesnio greičio, variklis neišvysto aukštesnių apsukų. Šie požymiai gali reikšti tikrai rimtą pažeidimą (https://motointegrator.com/lt/lt/patarimai/eksploatacijos-patarimai/check-engine-lempute-ka-reiskia-dazniausios-priezastys). Variklio lemputė „Check engine“ gali užsidegti dėl kelių priežasčių, viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių – variklio pažeidimas: dėl alyvos nuotėkio arba kitų variklio veikimo problemų, pvz., pernelyg aukštų sūkių, galios sumažėjimo, netolygaus variklio veikimo, gali užsidegti variklio patikros lemputė. Tinkamą įrenginio veikimą užtikrina elektroninis variklio valdymo blokas, todėl gali užsidegti kontrolinė variklio lemputė. Taigi nuolat deganti kontrolinė variklio lemputė gali reikšti, kad jau įvyko arba netrukus įvyks rimtas gedimas (https://www.autodna.lt/blog/check-engine/).

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu Automobilyje užsidegė indikatorius „Check engine“, buvo girdėti pašalinis traškesio garsas ir nebuvo traukos, reiškia, automobilio variklis jau tuo momentu galėjo būti rimtai pažeistas. Automobilį vairavęs asmuo, išgirdęs pašalinį, nebūdingą garsą, iš karto privalėjo gesinti variklį, kad variklis nebūtų dar labiau sugadintas. Apdairaus asmens elgesys turėjo lemti, kad sustabdęs automobilį ir užgesinęs variklį ieškovas ir (ar) kitas vairavęs asmuo būtų išvengęs tokio lygio variklio sugadinimo, koks yra nustatytas nagrinėjamu atveju, nes būtent tolesnis važiavimas išgirdus pašalinį garsą ir lėmė, kad variklis buvo dar labiau sugadintas ir pareikalavo didelių / didesnių remonto išlaidų (CPK 12, 178, 185 straipsniai). 

29.       Suprantama, jog tais atvejais, kai parduodamas naudotas daiktas, dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) jis savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pirko ne naują, o naudotą daiktą, t. y. 4 metų automobilį, kurio rida buvo 194 800 km, automobilis (variklis) garantijos neturėjo. Viešoje erdvėje esanti informacija patvirtina, kad iki 2023 m. „Jaguar“ markės automobiliams buvo suteikiama 3 metų arba 100 000 km garantija, o tik nuo 2023 m. yra suteikiama 5 metų arba 150 000 km garantija. Ieškovas ir (ar) kitas asmuo objektyviai turėjo ir galėjo tikėtis, kad, degant „Check engine“ lemputei, Automobilį toliau naudojant, jį testuojant, t. y. net ir išgirdus pašalinį, nebūdingą garsą toliau važiuojant (e. b., t. 1, b. l. 2, 6 punktas), o ne sustojus ir užgesinus variklį, Automobilis galėjo būti sugadintas (padidėjęs sugadinimo mastas). Pažymėtina ir tai, jog pašalinis variklio garsas, kurį ieškovui pranešė girdintis kitas asmuo, nėra susijęs su elektronika ir įspėjamaisiais šviesos signalais, užsidegančiais prietaisų skydelyje, bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokių aplinkybių, susijusių su kitu, negu variklis, garso kilimo šaltiniu.

30.       Taigi, nagrinėjamu atveju pats prekės pobūdis – 4 metus eksploatuotas automobilis su įvykio metu buvusia 204 056 km rida – lemia valdytojo didesnio atidumo reikalavimus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju automobilio vairuotojų elgesys 2023 m. birželio 29 d. negali būti pripažintas pakankamai apdairiu ir rūpestingu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas ir (ar) kitas asmuo, vairavę automobilį, nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad nedelsiant būtų sustabdytas automobilis ir parodytas kompetentingiems asmenims, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką ir neigiamus padarinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi atsižvelgti į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikyti vidutinio vartotojo standartą. Tai hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kurio pagrindu yra vertinamas suteiktos informacijos poveikis konkretaus vartotojo ekonominiam elgesiui. Pagal ESTT praktiką, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Gut Springenheide and Tusky, C-210/96, 31 punktą; 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje E. L., C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje P. A., C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose W. T. ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, paties automobilio rodomos informacijos – užsidegusio indikatoriaus „Check engine“, pašalinio traškesio garso bei sumažėjusios traukos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar tolesnis automobilio naudojimas galimas, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai elgtis su automobiliu jo nesugadinant dar labiau. 

Dėl galimų Automobilio trūkumų, atsakovės pareigos atskleisti informaciją

31.       Akcentuotina tai, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. remonto dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūrint Automobilį buvo nustatyta, kad Automobilio variklis jau buvo remontuotas anksčiau – buvo keistos paskirstymo grandinės. Transporto priemonės 2023 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros akte, surašytame (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį parengė A. V., užsiimantis individualia veikla, pateiktos detalių / jų dalių nuotraukos. Dėl ankstesnio variklio remonto tepalo paėmimo vamzdyje buvo nustatytas hermetiko perteklius (e. b., t. 1, b. l. 23, skyrius nuotraukų aprašymas, e. b., t. 1, b. l. 33, 38), dėl ko variklis dirbo su nepakankamu tepalo kiekiu, tai lėmė alkūninio veleno lūžimą ties ketvirtu cilindro švaistiklio kakliuku. Taigi, ieškovas įrodinėjo, kad sudarant 2022 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove Automobilis jau buvo remontuotas, jis remontuotas nekokybiškai užsandarinant jungtis per dideliu hermetiko kiekiu, dėl to eksploatacijos metu buvo mažiau tepamos variklio detalės ir alkūninis velenas lūžo. Ieškovas įrodinėja, kad jis apie buvusį remontą nieko nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad norint nustatyti faktą, ar automobilio variklis buvo remontuotas, būtų buvusi reikalinga eksperto pagalba. Dėl fakto, ar neužsikišę variklio detalių tepimo kanalai, būtų reikėję ardyti variklį, o tokie darbai, apžiūrint perkamą automobilį, suprantama, nėra atliekami. Sutiktina su tuo, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują, tačiau ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

32.       Atsakovas ieškovo teiginiams apie Automobilio remonto trūkumus paneigti pasitelkė R. J., kuris 2017 m. baigė Šiaulių valstybinę kolegiją ir įgijo profesinio bakalauro diplomą, kuris baigė automobilių techninio eksploatavimo programą ir turi viešosios įstaigos Kuršėnų politechnikos mokyklos 2013 m. suteiktą automobilių mechaniko kvalifikaciją (e. b., t. 1, b. l. 56–57). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. J. paaiškinime (e. b., t. 1, b. l. 51–53) teigiama, kad „jei hermetiko perteklius alyvos paėmimo vamzdelyje užkištų kanalą, automobilis be tepimo nenuvažiuotų net keliasdešimt kilometrų“, tačiau reikia pastebėti, kad ieškovo pateiktame 2023 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės apžiūros akte (toliau – ir Apžiūros aktas) apie visiškai užkištą kanalą nekalbama. Kaip minėta, Apžiūros akte nebuvo nurodoma, kad tepimo kanalas užkištas visiškai, buvo kalbama apie tai, kad variklio remonto tepalo paėmimo vamzdyje buvo nustatytas hermetiko perteklius, dėl ko variklis dirbo su nepakankamu tepalo kiekiu. Tai reiškia, kad, pagal Apžiūros aktą, tepalo (jo dalis) į kanalą patekdavo, tik ne toks kiekis, kokio reikėtų, tai lėmė didesnes variklio detalių apkrovas. Kaip žinoma, Automobiliu po jo pirkimo nuvažiuota daugiau kaip 9 000 km, dėl to pritartina R. J. pozicijai, kad tokio atstumo su visiškai užkištu tepimo kanalu nebūtų realu nuvažiuoti. Kartu byloje nepaneigta Apžiūros akte nustatyta aplinkybė, kad visgi tepimo kanalas buvo šiek tiek užsikišęs, tačiau Automobilis toliau galėjo būti eksploatuojamas, nes nenukrisdavo tepalo spaudimas tiek, kad skydelyje užsidegtų indikatorius, rodantis per žemą tepalo slėgį (byloje tokių duomenų nėra). Pridėtina, kad R. J. nurodomas faktas, kad nei alkūninis velenas, nei indėklas nebuvo pakeitę spalvos (negavus tepimo jie dėl padidėjusios temperatūros dėl trinties pakeičia spalvą), vėlgi reiškia tai, kad visgi tepimas Automobilio variklyje buvo. Byloje yra pateikta ieškovės pasirinkto specialisto E. L. išvada dėl Automobilio gedimo priežasties (atsakovės 2024 m. lapkričio 26 d. rašytiniai paaiškinimai DOK-14138). Joje nurodoma, kad „tikėtina variklio užstrigimo priežastimi galėjo būti stūmoklio strigimas 4 cilindre dėl hidro smūgio, kurį įtakojo turbokompresoriaus gedimas (sumažėjusi variklio trauka, pašaliniai garsai). Pašalinės medžiagos atsiradusios ketvirtame cilindre apribojo stūmoklio eigą, ko pasėkoje per stūmoklio švaistiklį veikiamas alkūninis velenas sulūžo“. Šiuo aspektu pritartina atsakovei, kad specialistas E. L. savo išvados nepatvirtino jokia analize, faktiniu vertinimu. Nėra pateikiami argumentai dėl galimo gedimo priežasties ir pasekmės. Vertinant minėto specialisto išvadą tikėtina, kad važiuojant sugedo Automobilio turbokompresorius (arba kitaip turbina), toliau eksploatuojant Automobilį į ketvirtą cilindrą pateko pašalinių medžiagų, dėl to alkūninis velenas sulūžo.

33.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Automobilį apžiūrėjęs bei remontavęs specialistas A. V. turėjo galimybę Automobilio variklį apžiūrėti tiesiogiai, kiti specialistai išvadas rengė iš nuotraukų.

34.       Dėl nurodomų priežasčių ir specialistų išvadose esančių paaiškinimų labiausiai tikėtina, kad variklio detalių tepimo kanalas buvo šiek tiek užsikišęs dėl anksčiau atlikto remonto, apie kurį ieškovui nebuvo žinoma, ir tai buvo esminė gedimo priežastis – variklio detalės nebuvo tepamos pakankamu kiekiu tepalo ir dėl to alkūninis velenas sulūžo ir (arba) nekokybiškai buvo atlikti kiti Apžiūros akte nurodomi remonto darbai (tvirtinimo varžto įsukimas) (CPK 12, 178 straipsniai). To nepaneigė nei specialistas R. J., nei E. L.. Vertinant specialisto E. L. tikėtiną priežastį dėl pašalinių medžiagų atsiradimo ketvirtame cilindre, labiau tikėtina, kad jų galėjo atsirasti ne tik dėl turbokompresoriaus gedimo, bet ir dėl nekokybiškai atlikto iki pardavimo variklio remonto (pvz., netinkamai pakeistos tarpinės, naudojant hermetiką, netinkamai atliktų grandinės pakeitimo darbų).

35.       Dera pažymėti, kad ieškovas byloje kritikuoja atsakovės pasirinkto specialisto R. J. išvadas, jo kompetenciją, atitinkamai atsakovė kritikuoja ieškovui Automobilio gedimo priežastis nustačiusį specialistą A. V., jo kompetenciją, ieškovės pasirinkto specialisto E. L. išvadas, tačiau argumentų dėl jų išvadų, kaip visiškai neatitinkančių bylos dalyko, nepatikimumo, duomenų dėl jų nekompetencijos nepateikta. Pritartina atsakovei, kad automobilio variklio mechanikos principai yra analogiški / panašūs visų automobilių su vidaus degimo varikliu, nepriklausomai nuo jų gamintojų pavadinimo, nors ieškovas bando pateikti argumentus, kad mechanika „Jaguar“ markės automobiliams yra kita ir tam reikia kitokios nei įprasta automobilio mechaniko kvalifikacijos.

36.       Primintina, kad pristačius Automobilį į remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, kai buvo nustatyti defektai, atsakovė buvo informuota apie nustatytus defektus, bet nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovė nepareiškė jokio noro / ketinimo dalyvauti Automobilio apžiūrose ir galimų defektų nustatymuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų bendradarbiavusi, bendravusi su ieškovu ir transporto priemonės valdytojais, ji būtų galėjusi jau defektų nustatyto stadijoje kelti savo abejones dėl defekto kilmės ir taisymo išlaidų, mechaniko A. V. kompetencijos. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko taktiką ignoruoti ieškovą ir transporto priemonės valdytojus, todėl atsakovė irgi turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką.

37.       Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pats ieškovas galbūt netinkamai eksploatavo automobilį (išskyrus nuo to momento, kai pasigirdo pašalinis garsas), galbūt netinkamai jį prižiūrėjo ir remontavo, nėra duomenų, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 pastraipa), yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją ir neaiškumus dėl automobilio (ne)intensyvaus, (ne)tinkamo eksploatavimo aiškinti atsakovės nenaudai.

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymą, t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktą būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, nusprendžia, kad atsakovė yra atsakinga už parduoto Automobilio trūkumus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nėra jokių užuominų apie atsakovės ketinimą informuoti ieškovą, kad Automobilis buvo remontuotas.

39.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad Automobilis jo perleidimo ieškovui nuosavybėn metu jau turėjo trūkumų, atsiradusių iki Automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo diagnozuoti tik specializuotame servise ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, į tai, jog ieškovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji šalis, o atsakovė – profesionali įmonė, teikianti automobilių pardavimo paslaugas, teismas nusprendžia, kad atsakovė nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytas naudotas Automobilis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus, kurie išaiškės tik po tam tikro laikotarpio. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, šalinančių / mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę (kad buvo informavusi pirkėją apie automobilio rizikas – atliktą Automobilio variklio remontą). Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teisių gynybą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

40.       Pridėtina, kad parduodamo naudoto daikto trūkumai jau buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, tik jie paaiškėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), užsidegus variklio „Check engine“ lemputei, sumažėjus Automobilio traukai, atsiradus keistam / pašaliniam garsui. 

41.       Minėta išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, joje nurodoma, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

Dėl ieškovo ir atsakovės kaltės ir pasekmių

42.       Kaip minėta, dėl visiško automobilio sugedimo kaltas ir ieškovas, ir atsakovė. Ieškovas (ar kitas automobilio valdytojas su ieškovo žinia) elgėsi nerūpestingai, neatsargiai, kai pajutęs pašalinį variklio garsą dar su juo nuvažiavo keletą (apie 7–8) kilometrų, vėliau testavo. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas (ar valdytojas) dėl savo nerūpestingumo ir neatsargumo pažeidė bendras teisės pareigas, šis pažeidimas sąlygojo žalos padidėjimo faktą (Automobilis sugedo visiškai). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina ir tai, jog atsakovė taip pat yra kalta dėl žalos – Automobilio sugadinimo dėl nekokybiškai atlikto remonto. Nustatęs faktines aplinkybes, patvirtinančias pagal ieškovo ieškinio reikalavimą atlyginti turtinę žalą tiek atsakovės kaltę, tiek ir ieškovo neatsargumą, pasireiškusį neveikimu (nerūpestingumas, neatsargumas), dėl kurio žala padidėjo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą teisiškai kvalifikuoti ir ieškovo kaltę, pasireiškusią jos neatsargumu, lemiančią turtinės žalos atlyginimo sumažinimą. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuojama abipusė (mišri) tiek žalą sukėlusio, tiek ją patyrusio asmens kaltė, nustatant ją po 50 procentų. 

43.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovei taikytina atsakomybė dėl Automobilio remonto išlaidų, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti tiesioginius padarinių šalinimo (remonto) nuostolius, tačiau nurodytina, jog konkrečiu atveju tiek ieškovo (ir (ar) valdytojo), tiek atsakovės veiksmai (nekokybiškai atliktas remontas) yra susiję su ieškovo patirta žala, nes, kaip minėta, byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčo šalių mišrios kaltės sudaro pagrindą sumažinti ieškovo patirtus nuostolius per pusę. 

Dėl žalos atlyginimo ir jo dydžio

44.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 11 806,98 Eur turtinės žalos, patirtos dėl automobilio defektų šalinimo, ir 605,00 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, atlyginimą. Atsakovė su ieškovo apskaičiuota žala nesutinka, mano, kad ji turi būti mažesnė.

45.       CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, juo vadovaujantis nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visas išlaidas, patirtas dėl turto trūkumų šalinimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas); taip pat protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

46.       Visiško nuostolių atlyginimo principas išreiškia civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos esmę – taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus ir grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

47.       CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

48.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 11 806,98 Eur patirtus nuostolius (e. b., t. 1, b. l. 64–66), šalinant automobilio defektus. Atsakovė su ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu nesutinka, mano, kad išlaidos yra neįrodytos ir turėtų būti mažesnės.

49.       Atsakovė pateikė UAB „Montanita“ automobilio remonto darbų paraišką (e. b., t. 2, b. l. 54), ieškovas su 2025 m. sausio 15 d. rašytiniais paaiškinimais (DOK-609) pateikė 2024 m. lapkričio 19 d. specialisto E. L. išvadą dėl automobilio gedimo priežasties, automobilio remonto sąmatą, sudarytą „Audatex“ sistemoje.

50.       Dėl UAB „Montanita“ paraiškos atkreiptinas dėmesys į tai, kad joje nenurodoma konkreti darbų bei paslaugų apskaičiavimo data, iš pateikto rašto nėra aišku, kas užsakovas, apie kokį konkrečiai automobilį pateikti duomenys. Taip pat nėra aišku, kokia apimtimi buvo pateikti tie duomenys, t. y. iš pateiktos paraiškos negalima įvertinti, ar atsakovas UAB „Montanita“ darbuotojus supažindino su būtent Automobilio defektu ir pateikė rašytinius įrodymus, ar tiesiog papasakojo, kad sugedo „Jaguar“ markės automobilio variklis, ir paprašė sudaryti sąmatą. Atsakovės pateikta sąmata negali būti vertinama kaip visiškai pagrįsta, nes nėra nurodytos kai kurios keistinos detalės: vožtuvų svirtelės, įsiurbimo, išmetimo vožtuvai, hidrokompensatoriai, aušinimo skystis, nurodytas mažesnis alyvos kiekis, kt., remontinio komplekto kaina žymiai skiriasi. Pritartina ieškovui, kad UAB „Montanita“ įsikūrusi Šiauliuose, o ieškovo buveinė yra Kaune, ieškovas Automobilį remontavo Kaune, ieškovas turėtų jį transportuoti beveik 150 kilometrų į Šiaulius.  

51.       Ieškovo pateiktoje 2024 m. lapkričio 19 d. specialisto E. L. išvadoje nustatyta, kad „Audatex“ sistemoje apskaičiavus Automobilio remonto kaštų sumą ji sudaro 8 725,49 Eur. Kaip nurodyta išvadoje, ši suma susideda iš 1 792,04 Eur išlaidų už darbus, 90 Eur papildomų išlaidų, 5 329,11 Eur išlaidų dalims, 1 514,34 Eur sumą sudaro PVM.

52.       Pritartina ieškovui, jog teikiama 2024 m. lapkričio 19 d. specialisto E. L. išvada patvirtina, kad skirtumas tarp ieškovo faktiškai patirtos žalos dydžio (e. b., t. 1, b. l. 64–66) ir specialisto pagal vidutines rinkos kainas apskaičiuotos galimos žalos dydžio yra labai nedidelis, kainų skirtumas vos 23,6 procento. Pažymėtina, kad įprasta, jog yra skirtumas tarp faktiškai patirtų ieškovo išlaidų remontui ir specialisto nustatytos kainos, nes specialistas žalos dydį vertina pagal vidutines rinkos kainas, o kai yra perkamos prekės ar paslaugos faktiškai, kaina nustatoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, t. y. rinkos situaciją, automobilio markę, detalių pasiūlą rinkoje, paslaugos teikėją, jo paslaugų kokybę, jo užimtumą ir pan. Todėl natūralu, kad vidutinės rinkos kainos ir konkreti ieškovo sumokėta kaina skiriasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju įrodžius, kad ieškovo nurodytas transporto priemonės defektas yra realus, atsiradęs dėl variklyje buvusių pašalinių medžiagų (labiausia tikėtina, hermetiko, kuris buvo paliktas automobilyje iki automobilio įsigijimo, arba kitų pašalinių medžiagų, paliktų po remonto iki automobilio įsigijimo), ieškovas, atsižvelgus ir į jo kaltės mastą, turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą, o ne į nuostolių pagal vidutinės rinkos kainas atlyginimą. Kaip minėta anksčiau, ieškovas kvietė atsakovę atvykti į vietą ir pačiai apžiūrėti sugedusį Automobilį, tačiau atsakovė šį kvietimą ignoravo, o vėliau savo pozicijai patvirtinti rėmėsi specialistų nuomone iš fotonuotraukų, kurios negali būti atitikmuo realiai situacijai remonto vietoje.

53.       Tuo atveju, jeigu pagal proporciją nebūtų priteistos faktiškai ieškovo patirtos išlaidos vien tik dėl to, kad jo sumokėta kaina neatitinka vidutinių rinkos kainų, ieškovas liktų nukentėjęs, nes dalis išlaidų, kurias patyrė ieškovas, jam nebūtų atlyginta. Tai nebūtų teisinga ieškovo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovė, kuri parduodama Automobilį su remontuotu varikliu neatskleidė šios informacijos ieškovui, be pagrindo pasipelnytų ieškovo sąskaita.

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nusprendžia, jog ieškovo patirtos realios (ne apskaičiavus sąmatas teoriškai) išlaidos yra susijusios su automobilio remontu, jos yra įrodytos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Ieškovas yra pateikęs mokėjimo nurodymą, kad jo sūnus L. S. pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą, išrašytą A. V. (e. b., t. 1, b. l. 64), sumokėjo A. V. 7 806,98 Eur sumą (e. b., t. 1, b. l. 65). Be to, 2023 m. liepos 26 d. ieškovo sūnus L. S. sumokėjo 4 000 Eur avansą A. V. už būsimą automobilio remontą (e. b., t. 1, b. l. 66). Minėta avanso sutartis (tai dalis detalių ir paslaugų kainos, sumokamos detales parduoti ir paslaugas suteikti įsipareigojusiam asmeniui) laikytina tinkamu įrodymu dėl pinigų perdavimo. Pažymėtina, kad ieškovas 2024 m. kovo 20 d. sumokėjo / grąžino sūnui L. S. už automobilio remontą 12 411,98 Eur sumą (e. b., t. 2, b. l. 4). Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad nėra įrodymų, kad buvo panaudotos detalės, kad už detales sumokėta, laikytina neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip žinoma, ieškovo automobilis yra sutvarkytas, 2023 m. rugsėjo 28 d. sąskaita faktūra yra nenuginčytas buhalterinis dokumentas, kuris patvirtina įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą, atitinkantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas (80 straipsnis), Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas (2 straipsnio 18 dalis, 7 straipsnis), dėl to papildomai reikalauti dar detalesnės informacijos apie detalių pirkimą nėra pagrindo. Nors atsakovė tikina, kad ieškovas nepateikė jokios informacijos, kad turbokompresorius buvo sugedęs, specialisto išvados 22 puslapyje, kuriame surašyti remonto darbai, apskritai nėra tokios kategorijos kaip „turbokompresoriaus“ remontas, tačiau su šiuo motyvu negalima sutikti, nes turbokompresoriumi paprastai vadinama turbina, o jos remontas yra aprašytas 2023 m. rugsėjo 28 d. sąskaitoje faktūroje, išrašytoje A. V., 20 eilutėje „Turbinos restauracija“ (e. b., t. 1, b. l. 64).

55.       Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl atsakovės veiksmų (netinkamo remonto) turėjo kreiptis į specialistus, kurie automobilį suremontavo, kad jis galėtų atlikti savo pagrindines darbines funkcijas. Jei automobilis būtų parduotas tokios būklės, kokią nurodė atsakovė skelbime, šalys nebūtų patyrę šių išlaidų.

56.       Sprendžiant klausimą dėl ieškovo patirtos 605,00 Eur turtinės žalos – dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuota, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

57.       Taigi iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovo patirtos 605,00 Eur dydžio išlaidos už UAB ,,Autopretenzija“ konsultacijas dėl defektų, įrodymų rinkimą siekiant nustatyti defektų šalinimo išlaidų dydį laikomos ieškovo patirtais nuostoliais, o ne bylos nagrinėjimo metu patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

58.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad spręsdamas dėl Automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su transporto priemonės remontu bei jo kaštais. Taip pat teismas įvertino ir išlaidas, susijusias su ieškovo patirtomis išlaidomis dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka (e. b., t. 1, b. l. 67–70). Savo sprendimą dėl remonto kaštų pirmosios instancijos teismas ir pagrindė, ir motyvavo. 

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visus apeliantės argumentus, jų turinį, pažymi, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės teiktais įrodymais bei paaiškinimais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėl Automobilio sugedimo priežasties, jo momento, Automobilio remonto kaštų, kitų ieškovo išlaidų išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovo, bet ir atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas dėl minėtų aspektų įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nėra pagrindas pripažinti iš esmės skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Akcentuotina, kad teismas netyrė bei nepasisakė tik ieškovo (ir (ar) kito valdytojo) pareigos elgtis rūpestingai, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad kalta tik atsakovė, o ne abi bylos šalys, kaip buvo nustatyta.

60.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas per pusę sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą 12 036,74 Eur nuostolių atlyginimo sumą iki 6 018,37 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

61.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

62.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, tačiau, vertindamas pateiktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į ieškovo pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, todėl dalį prašomos priteisti trūkumų šalinimo sumos priteisė nepagrįstai. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 6 018,37 Eur Automobilio trūkumams šalinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

63.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taigi, bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

66.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

67.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).

68.       Paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą, svarbią reikšmę šiuo atveju turi tai, kad nustatyta ir ieškovo, ir atsakovės mišri (po 50 procentų) kaltė dėl Automobilio remonto išlaidų.

69.       Minėti nurodomi kriterijai (kaltė, jos abipusis mastas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro teisinį pagrindą pripažinti, jog šiuo atveju galima netaikyti bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių „pralaimėjęs moka“. Aplinkybė, kad teismo priteistas iš atsakovės ieškovo naudai nuostolių atlyginimas sudaro 50 procentų viso jam priteisto žalos atlyginimo, taip pat gali būti pripažįstama teisiniu pagrindu nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

70.       Svarbu ir tai, kad ieškovo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė, be kita ko, pačių šalių susitarimai su jų atstovais.

71.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, esant pagrindui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai šaliai ir vienai iš kitos nepriteistinos. Ši taisyklė netaikoma dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dėl sprendimo dalies, kuria byla buvo nutraukta. Ši bylos dalis nebuvo esminė.

72.       Pirmosios instancijos teisme šioje byloje patirta 14,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma, atsižvelgiant į tai, kad ji būtų priteista iš kiekvienos šalies po lygiai, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį nauja redakcija išdėstyti taip:

„Priimti ieškovo E. S. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 375,24 Eur dydžio automobilio trūkumo šalinimo išlaidų (patirtų dėl kuro, oro, salono filtrų keitimo ir akumuliatoriaus keitimo) priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ (į. k. 305608486) ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Ieškovo E. S. kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies:

priteisti ieškovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brauta“ (į. k. 305608486) 5 715,87 Eur turtinės žalos, patirtos dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, atlyginimą ir 302,50 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, atlyginimą, iš viso 6 018,37 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Grąžinti ieškovui E. S. 16,50 Eur (šešiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 106 per akcinę bendrovę „Swedbank“; mokėjimo užduoties kodas (ID) ZM37095.“

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                  Irma Čuchraj

                                                         Aušra Maškevičienė

                 Erika Misiūnienė