Administracinė byla Nr. A438-1128/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija 9.1.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant atsakovo atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja I. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 m. birželio 5 d. sprendimą Nr.68-155.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji kartu su buvusiu sutuoktiniu S. L. nedalyvavo jokioje veikloje, tad neturi pareigos mokėti mokesčių, susijusių tiek su vykdoma individualia veikla, bei su sutuoktinio veikla, susijusia su nekilnojamojo turto nuoma, tačiau ji, kaip sąžininga mokesčių mokėtoja, deklaravo teisėtai jai priklausančią gautų pajamų dalį, nes nekilnojamas turtas buvo įgytas, kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir už jį gautos pajamos taip pat laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Taip pat nurodė, jog vien formalus sandorių sudarymo faktas nėra pagrindas skaičiuoti asmeniui mokesčius. Faktas, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis įsigijo ne vieną nekilnojamojo turto objektą, nėra aplinkybė vertinti tai kaip individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – ir GPMĮ, GPM įstatymas). Pareiškėjos nuomone, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Tai, kad S. L. įsigijo nekilnojamojo turto tiek savo asmeniniams šeimos poreikiams, tiek kaip ilgalaikę investiciją bei norint išnuomoti (pareiškėjos vykdoma veikla pagal patentą), nesudaro sąlygų traktuoti 2004 - 2006 m. sudarytų sandorių, kaip vykdant individualią veiklą, už kurią reikėtų mokėti papildomus mokesčius. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad įgytas nekilnojamasis turtas daugiausia yra kaip ilgalaikė investicija, taigi nenešanti jokio pelno. Ekonomine veikla nelaikoma atsitiktiniai sandoriai, t. y. tarpusavyje nesusiję sandoriai, nesudarantys pagrindo laikyti juos turint ar turėsiant nuolatinumo požymių, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti išjos gauti pajamų.
Pareiškėja nurodė ir tai, kad gautos pajamos pardavus nekilnojamąjį turtą, nelaikytinomis pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, jei tokia veikla nuo pat jos vykdymo pradžios nebuvo turima tikslo gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Šios faktinės aplinkybės buvimas paneigia mokesčių administratoriaus teisę mokesčių mokėtojo pajamas gautas už parduotą apibrėžtą nekilnojamąjį turtą (laikotarpiu, kada buvo vykdoma individuali veikla), kuris buvo įsigytas ne su tikslu gauti ekonominę naudą ar pajamų, priskirti prie pajamų, gautų iš individualios veiklos. Versliškumo požymis reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, o vertinimas turi remtis ne vien sandorių sudarymo faktu, t. y. sandorių skaičiumi, bet ir jų sudarymo aplinkybėmis (tikslu, motyvais, sąlygomis ir kt.). Pareiškėjos teigimu, 2004-2006 m. gautos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl yra lygiomis dalimis dalinamos abiems sutuoktiniams. Pareiškėja pabrėžė, kad ji ir buvęs sutuoktinis S. L. yra išsituokę, turtas padalintas. VMI, atlikdama mokestinį patikrinimą, neatsižvelgė į šį faktą o tai yra itin svarbu vertinant situaciją bei numatant mokėtinus mokesčius ir jų atsiradimo pagrindą. Pareiškėjos manymu, kad ji teisėtai ir pagrįstai deklaravo gautų pajamų dalį, už tai sumokėjo mokėtinus mokesčius. Savo skunde pareiškėja pažymėjo, kad individuali veikla yra siejama su konkrečiu asmeniu, todėl jei individualią veiklą vykdė pareiškėjos buvęs sutuoktinis, jis ir turi mokėti jam paskaičiuotus mokesčius, o ji, kaip buvusi sutuoktinė, nedalyvavusi kartu vykdant ekonominę veiklą, neturi pareigos mokėti mokesčių už tai, ko nėra padariusi. Civilinės teisės požiūriu, bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, o pajamos, gautos disponuojant turtu yra pripažįstamomis bendromis pajamomis, tačiau jų apmokestinimo teisiniai pagrindai yra numatyti mokesčių įstatymų normose. Pareiškėjos manymu, jei pajamos gautos skirtingais būdais, jos yra apmokestinamos nevienodai. Be to, pareiškėjos nuomone, jai paskirta bauda yra neatitinkanti teisingumo, nes ji sumokėjo mokesčius, numatytus įstatymuose, delspinigiai taip pat priskaičiuoti nepagrįstai. Turtas, kuris anksčiau buvo bendroji jungtinė nuosavybė, dabar yra padalintas, taigi tiek pareiškėja, tiek jos buvęs sutuoktinis turto dalimi disponuoja individualiai.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas nurodė, kad atlikus pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu S. L. 2003 m. įsigijo žemės sklypą ir dalį žemės sklypo Bratoniškių k. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 metais nupirko 3 žemės sklypus ir dalį žemės sklypo Bratoniškių k. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 dalis žemės sklypo Bratoniškių k. Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. įsigijo 2 dalis žemės sklypo Bratoniškių k. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 žemės sklypus, 1 pastatą - sandėlį, administracinį pastatą ir 1 butą 2005 m. pardavė 3 žemės sklypus, arba jų dalis, gavo avansą pagal preliminarią sutartį dėl žemės sklypų Bukiškio k., Vilniaus r. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, 2006 m. nusipirko 7 žemės sklypus, pagal preliminarią statomo buto ir garažo pirkimo - pardavimo sutartį UAB „Cosma Invest“ įpareigojo parduoti nebaigtą statyti butą su garažu (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, 2006 m. pardavė vieną žemės sklypą ir administracinį bei ūkio pastatą su kt. statiniais. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog individualią veiklą vykdė ne pareiškėja, o jos sutuoktinis S. L., nėra. Atsakovo vertinimu, konstatuojant individualios veiklos vykdymą, turi būti vertinamos visos aplinkybės (kriterijų visetas), todėl pasyvi veikla, pavyzdžiui, formalus atitinkamų dokumentų pasirašymas, nedalyvaujant priimant esminius sprendimus derybose su pirkėjais bei pardavėjais dėl vykdomos individualios veiklos turinio (turto kainos, gautų lėšų investavimo ir pan.), nėra laikoma individualia veikla GPM įstatymo prasme. Tokiu atveju tikslinga pajamas, gautas iš prekybos nekilnojamuoju turtu, laikyti pajamomis tik to gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą t. y. nagrinėti šias pajamas per pareiškėjo B klasės apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų prizmę.
Atsakovas taip pat konstatavo, kad mokesčių mokėtojas - tai vienas iš mokestinių teisinių santykių subjektų, todėl jo teisinis statusas - tai jam suteiktos subjektinės teisės bei nustatytos pareigos, o taipogi ir kiti klausimai, nusakantys mokesčių mokėtojo vietą kitų mokestinio teisinio santykio dalyvių (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus) atžvilgiu. Daroma išvada, kad mokestinių prievolių atsiradimą sąlygoja tam tikrų būtinų juridinių faktų visuma ir asmuo bus laikomas mokesčių mokėtoju Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) bei GPMĮ prasme tik tuo atveju, jeigu jam atsiras prievolė mokėti mokestį dėl, pavyzdžiui, tam tikrų sudarytų sandorių ar kitu būdu gautų pajamų, kurios pagal minėtus įstatymus yra pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis. Atsakovas padarė išvadą, jog pats santuokos sudarymo faktas negali savaime sukelti asmeniui mokestinių teisinių pasekmių, net ir tuo atveju, jei parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, t. y. negalima vienareikšmiškai teigti, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu - pardavimu, GPMĮ prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu, taigi pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises, tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiui, neatlikusiam aktyvių veiksmų, nukreiptų į šių pajamų gavimą, atsiranda lygiai tokios pat pareigos kaip ir kito bendraturčio, kurio aktyvi veika ir sąlygojo apmokestinamųjų pajamų atsiradimą, nes tik toks bendraturtis ir bus laikomas mokesčių mokėtoju mokesčių teisės požiūriu.
Atsakovo nuomone, konstatuojant individualios veiklos, perkant ir parduodant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vykdymo faktą, turto teisinis režimas neturi esminės reikšmės nustatant apmokestinimo objektą ir mokesčio subjektą. Pastebimas aiškus skirtumas tarp sąvokų „pajamų gavimas" ir „disponavimas pajamomis", nes tik pajamas gaunantis subjektas, kuris vykdo pajamų gavimui nukreiptą veiklą, tampa mokesčių mokėtoju, nors lygiavertę disponavimo pajamomis teisę gali turėti ir šių pajamų bendrabutis. Atsakovas akcentavo, kad net jei civilinės teisės požiūriu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams ir pajamos, gautos disponuojant bendru turtu, pripažįstamos bendraturčių pajamomis, tačiau jų apmokestinimo teisiniai pagrindai yra nustatyti mokesčių įstatymų normose, o tai reiškia, kad pajamų civilinė teisinė reikšmė lemiamos įtakos mokestinių prievolių atsiradimui neturi. Nagrinėjamu atveju pagrįstai visos 2005-2006 m. laikotarpiu gautos pajamos iš nekilnojamojo turto objektų pardavimų pripažintos pareiškėjos sutuoktinio S. L. individualios veiklos pajamomis, o pareiškėjai patikrinimo akte GPM sumos už 2005 - 2006 m. laikotarpį apskaičiuotos, perskaičiavus GPM pagal pareiškėjos 2007 m. kovo 22 d. pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2005 ir 2006 m. mokestinius metus, kuriose pareiškėja deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, kurios yra priskirtinos S. L.. Atsakovas nurodė, kad tikrintinu laikotarpiu pareiškėjos santuoka nebuvo nutraukta, todėl jos nutraukimas vėlesniu laikotarpiu neturi įtakos 2004 - 2006 metų gautų pajamų apmokestinimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjos skundu nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog ginčas šioje byloje kilo dėl pajamų, gautų iš pareiškėjos sutuoktinio vykdytos individualios veiklos priskyrimo tik sutuoktiniui, teisėtumo. Teismas pažymėjo, jog atlikus mokestinį patikrinimą, pripažinta, kad 2005-2006 m. laikotarpiu gautos 1219106 Lt pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą yra S. L. pajamos, gautos vykdant individualią veiklą. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pasyvi I. L. (L.) veikla (tik pritarimas parduodant nekilnojamąjį turtą) nėra laikoma individualia veikla. Patikrinimo akto 2.3 punkte buvo nurodyta, kad laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM302 priede GPM302P priede I. L. (L.) deklaravo 4522,48 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas, išskaičiuotą 664 Lt GPM, deklaracijos priede GPM302N nurodė neapmokestinamas 283500 Lt pajamas už parduotus UAB „SL Invest“ vertybinius popierius, deklaracijos priede GPM302T deklaravo 507553,15 Lt pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą, šio turto 204000 Lt įsigijimo išlaidas, išskaičiuotą 76133 Lt GPM bei mokesčių administratoriaus grąžintą 18000 LT GPM, deklaracijos priede GPM302L nurodė 2900 Lt išlaidas už studijas, pasinaudojo 3480 Lt MNPD. Pateiktoje 2006 m. deklaracijoje I. L. (L.) deklaravo 13419 Lt GPM permoką. Atsižvelgus į tai, kad buvo pripažinta, jog individualią veiklą vykdė tik S. L., konstatuota, kad pareiškėja 2006 m. pajamų už parduotą turtą negavo. Įvertinus 2006 m. pareiškėjos gautas su darbo santykiais susijusias 4522,48 Lt pajamas, išskaičiuotą 664 Lt GPM, patirtas 2900 Lt išlaidas studijoms apmokėti, 283500 Lt neapmokestinamas pajamas, mokesčių administratoriaus grąžintą 18000 Lt GPM sumą pritaikius 3480 LT MNPD pareiškėjai apskaičiuota 17547 Lt GPM suma. Pareiškėjai papildomai už 2006 m. buvo apskaičiuota 30966 Lt GPM.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja skunde teigia, kad ji nedalyvavo kartu su buvusiu sutuoktiniu S. L. jokioje individualioje veikloje. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad individualią veiklą vykdė tik S. L.. Tai, kad jo vykdyta veikla laikytina individualia, yra pripažinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Teismas kartu pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėja I. L. nevykdė individualios veiklos su S. L., nėra, tai pripažino ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) bei VMI savo sprendimuose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog GPMĮ 3 straipsnyje numatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 punktą pajamomis laikomas per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Teismas akcentavo, jog MAĮ 2 straipsnio 15 punktas numato, kad mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Tuo tarpu pagal Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 3.92, 3.117 straipsnių nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia išlieka, kol nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, priklauso lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, sutuoktiniai juo naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto disponavimu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju atlikus mokestinį patikrinimą, nustatyta, kad pajamas už individualią veiklą gavo S. L., todėl remdamasis aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad tiek Vilniaus AVMI, tiek ir VMI pagrįstai padarė išvadą, kad visos 2005-2006 m. laikotarpiu gautos pajamos iš nekilnojamojo turto objektų pardavimų pripažintos Pareiškėjos sutuoktinio S. L. individualios veiklos pajamomis, o Pareiškėjai patikrinimo akte GPM sumos už 2005 - 2006 m. laikotarpį apskaičiuotos, perskaičiavus GPM pagal pareiškėjos 2007 m. kovo 22 d. pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2005 ir 2006 m. mokestinius metus, kuriose pareiškėja deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, gautas iš individualios veiklos, kurios yra priskirtinos S. L.. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai deklaravo dalį iš nekilnojamojo turto pardavimo, sutuoktiniui vykdant individualią veiklą, gautų pajamų, kadangi sutuoktinio gautos pajamos iš individualios veiklos nelaikomos kito sutuoktinio apmokestinamosiomis pajamomis (GPMĮ 3 straipsnis, MAĮ 2 straipsnio 15 punktas), todėl VMI sprendimas, kuriuo nurodyta sugrąžinti į biudžetą 32814 Lt GPM ir 11852 Lt GPM delspinigių bei 1754 Lt baudą, yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja I. L. prašo:
1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 143 straipsnio nuostatų pažeidimo;
2) apeliacinės instancijos teismui nenustačius ABTĮ 143 straipsnio nuostatų pažeidimo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo;
3) teismui nenustačius ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą ir panaikinti VMI 2009 m. birželio 5 d. sprendimą Nr.68-155 dalyje dėl baudų ir delspinigių paskyrimo arba juos sumažinti iki protingumą ir teisingumą atitinkančio dydžio.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Individuali veikla yra siejama su konkrečiu asmeniu, todėl visos VMI nurodytos mokestinės prievolės yra susijusios tik su S. L. asmeniu ir turi būti išieškotos būtent iš jo. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog situacija dėl asmeninių prievolių išsamiai išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010. Todėl savo sprendimu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2004-2006 m. gautos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl yra lygiomis dalimis dalinamos abiems sutuoktiniams (šiuo metu buvusiems). Nesvarbu kokia veikla užsiėmė sutuoktinis, tačiau visos gautos pajamos yra bendros ir pareiškėjai priklausė pusė santuokoje gautų šeimos pajamų. Pareiškėja pabrėžia, jog civilinės teisės požiūriu, bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, o pajamos, gautos disponuojant turtu yra pripažįstamomis bendromis pajamomis, tačiau jų apmokestinimo teisiniai pagrindai yra numatyti mokesčių įstatymų normose. Tai, pasak pareiškėjos, reiškia, kad jei pajamos, gautos skirtingais būdais, jos yra apmokestinamos nevienodai. Pareiškėjos teigimu, ji nevykdė individualios veiklos, tačiau gavo pusę šeimos gautų pajamų ir teisėtai bei pagrįstai deklaravo gautų pajamų dalį, už tai sumokėjo mokėtinus mokesčius, dėl ko yra numatyta grąžintina suma. Tačiau, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl šių argumentų, todėl jo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3. Pareiškėja akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo jos argumentų dėl baudos ir delspinigių pagrįstumo. Tiek mokesčių administratorius tiek teismas konstatavo, kad pareiškėja nevykdė individualios veiklos ir prievolę mokėti mokesčius kildino iš buvusio sutuoktinio individualios veiklos. Tokiu atveju, anot pareiškėjos, ji, nebūdama kalta dėl nesumokėtų mokesčių, turi mokėti baudas ir delspinigius, kas neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų. Pasak pareiškėjos, net jei ir būtų pripažinta jos prievolė mokėti patikrinimo akte nurodytus mokesčius, ši prievolė atsirado tik po to kai buvo priimtas ir įsiteisėjo sprendimas mano buvusio sutuoktinio atžvilgiu. Tą pripažino ir teismas, stabdydamas mano bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas analogiškoje S. L. byloje. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju jai apskaičiuojamos baudinės sankcijos už veiksmus, kurių ji neatliko, t. y. nėra pareiškėjos kaltės todėl ir sankcijos jai negali būti taikomos. Pareiškėjos vertinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl baudų ir delspinigių pagrįstumo bei dydžio, todėl jo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas byloje kilo dėl VMI 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 68-155, kuriuo pareiškėjai I. L. buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 32814 Lt GPM, 11852 Lt GPM delspinigių ir 1754 Lt GPM baudą.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog minėtas VMI sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad atlikus pareiškėjos mokestinį patikrinimą, pripažinta, jog 2005 - 2006 m. laikotarpiu gautos 1219106 Lt pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą yra buvusio pareiškėjo sutuoktinio S. L. pajamos, gautos vykdant individualią veiklą. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pasyvi I. L. (L.) veikla (tik pritarimas parduodant nekilnojamąjį turtą) nelaikytina individualia veikla (I t., b. l. 71). Be to, I. L. patikrinimo akto 2.3 punkte buvo nurodyta, kad laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM302 už 2006 m. priede GPM302P priede I. L. (L.) deklaravo 4522,48 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas, išskaičiuotą 664 Lt GPM, deklaracijos priede GPM302N nurodė neapmokestinamas 283500 Lt pajamas už parduotus UAB „SL Invest“ vertybinius popierius, deklaracijos priede GPM302T deklaravo 507553,15 Lt pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą, šio turto 204000 Lt įsigijimo išlaidas, išskaičiuotą 76133 Lt GPM bei mokesčių administratoriaus grąžintą 18000 LT GPM, deklaracijos priede GPM302L nurodė 2900 Lt išlaidas už studijas, pasinaudojo 3480 Lt minimaliu neapmokestinamu pajamų dydžiu (MNPD). Tuo tarpu pateiktoje 2006 m. deklaracijoje I. L. (L.) deklaravo 13419 Lt GPM permoką. Atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyta, jog individualią veiklą vykdė tik S. L., patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja 2006 m. pajamų už parduotą turtą negavo. Todėl, įvertinus 2006 m. pareiškėjos gautas su darbo santykiais susijusias 4522,48 Lt pajamas, išskaičiuotą 664 Lt GPM, patirtas 2900 Lt išlaidas studijoms apmokėti, 283500 Lt neapmokestinamas pajamas, mokesčių administratoriaus grąžintą 18000 Lt GPM sumą pritaikius 3480 LT MNPD, pareiškėjai apskaičiuota į biudžetą mokėtina 17547 Lt dydžio GPM suma. Įvertinęs pagal pateiktą GPM deklaraciją pareiškėjai grąžintą 13419 Lt GPM sumą, mokesčių administratorius pareiškėjai papildomai už 2006 m. apskaičiavo 30966 Lt GPM (I. t., b. l. 71). Patikrinimo akte vertinant 2005 m. mokestinį laikotarpį taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėja 2005 m. pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą negavo, todėl už šį laikotarpį jai apskaičiuota mokėtina 1875 Lt dydžio GPM suma.
Iš šių aplinkybių matyti, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad pareiškėja 2005 - 2006 m. nepagrįstai deklaravo dalį iš nekilnojamojo turto pardavimo, sutuoktiniui vykdant individualią veiklą, gautų pajamų, kadangi, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnio bei Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkto nuostatomis, sutuoktinio gautos pajamos iš individualios veiklos nebuvo pripažintos kito sutuoktinio apmokestinamosiomis pajamomis. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog faktiškai visus veiksmus, susijusius su prekyba nekilnojamuoju turtu, atliko būtent pareiškėjos sutuoktinis S. L., ši aplinkybė, t. y. faktas, jog ši veikla yra kvalifikuotina kaip S. L. individuali veikla ir būtent šiam asmeniui (mokesčių mokėtojui) tenka su šia veikla susijusios mokestinės prievolės, yra konstatuotas ir įsiteisėjusiame bei pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas res judicata galią turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2218-189/2009 (t. 1, b. l. 179 – 185). Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog ji 2005 – 2006 m. GPM deklaracijose teisėtai bei pagrįstai deklaravo iš prekyba nekilnojamuoju turtu gautų pajamų dalį.
Kita vertus, kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju jai buvo pritaikytos sankcijos (paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai) už veiksmus, kurių ji neatliko, t. y. dėl kurių nebuvo pareiškėjos kaltės, o dėl šių pareiškėjos argumentų pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė.
Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigių skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Minėto įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: <...> yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims.“ Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nustatyti du savarankiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių pritaikymo sąlygos yra išdėstytos kitų teisės normų dispozicijose - Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju prašydama atleisti ją nuo delspinigių remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų nuostatomis, kurios numato, jog mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos gali būti atleistas „jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 punktas); jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (2 punktas)“. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai tenkančios mokestinės prievolės atsiradimas yra siejamas su ta aplinkybe, jog pareiškėja 2005 – 2006 m. GPM deklaracijose savo pajamoms priskyrė ir dalį pajamų iš jos tuometinio sutuoktinio individualios veiklos, susijusios su prekyba nekilnojamuoju turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėja iš esmės veikė sąžiningai, t. y. ji sąmoningai nesiekė pažeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų ir negalėjo numatyti bei suvokti savo veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai tenkančios mokestinės prievolės atsiradimas buvo susijęs ne su pačios pareiškėjos aktyvia veikla, bet su pašalinių aplinkybių (cas fortuit) poveikiu, t. y. jos sutuoktinio veiksmais. Be to, akivaizdu, jog detalus pareiškėjos sutuoktinio veiksmų kvalifikavimas (jų priskyrimas individualiai veiklai) buvo atliktas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-2218-189/2009 ir joje priėmus atitinkamą sprendimą. Todėl, atsižvelgiant į Civiliniame kodekse (3.88 straipsnio 1 dalis) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį sutuoktinių gautos pajamos iš parduoto jiems priklausančio nekilnojamojo turto pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, laikytina, jog pareiškėja 2005 – 2006 m. GPM deklaracijas netinkamai užpildė dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios. Įvertinus tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog pareiškėja yra atleistina nuo jai apskaičiuotų 11852 Lt GPM delspinigių.
Tuo tarpu sprendžiant atleidimo nuo 1754 Lt dydžio GPM baudos klausimą, būtina įvertinti, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) taip pat nustatyta, kad „nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.“ Tai lemia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl atleidimo nuo baudos, taikymas yra sąlygotas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų – mokesčio mokėtojas turi būti sumokėjęs priskaičiuoto mokesčio sumą arba šio mokesčio sumokėjimo terminas nustatyta tvarka turi būti atidėtas ar išdėstytas. Byloje objektyvių duomenų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi jai priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį arba kad šio mokesčio sumokėjimo terminas jai nustatyta tvarka būtų atidėtas ar išdėstytas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja. Tai lemia, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją atleisti ir nuo jai apskaičiuotos GPM baudos.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant VMI 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 68-155 nurodymą pareiškėjai I. L. sumokėti į biudžetą 11852 Lt GPM delspinigių. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
pareiškėjos I. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 68-155 nurodymą pareiškėjai I. L. sumokėti į biudžetą 11852 (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt du) Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Romanas Klišauskas
Virginija Volskienė