Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2;1.1.7.2.1;1.2.14.1.1;2.1.10.1;2.3.6.4.5;
(S)
Alytaus apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,
sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,
dalyvaujant prokurorams Živilei Gecevičienei ,Stasiui Kupriui ,
nukentėjusioms-civilinėms ieškovėms O. P. ir O. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2017-06-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams, 2018-07-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro
kaltinamas pagal LR BK 178 str.1d.
n u s t a t ė :
R. V. pagrobė svetimą turtą, t.y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio pabaigos iki 2019 m. liepos 3 d., Varėnos r., Marcinkonių seniūnijoje, Žiūrų k., Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje, Kv. Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), O. P. ir O. P. priklausančiame miške, per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia, išpjovė ir pagrobė nukentėjusioms priklausančias 19 žalias pušis,
tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d., Varėnos r., Marcinkonių seniūnijoje, Žiūrų k., Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje, Kv. Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), O. P. ir O. P. priklausančiame miške, per eilę kartų, melagingai nurodęs A. S., kad minėti miško plotai priklauso jam ir jis turi leidimą pjauti medžius, A. S. nežinant apie tikrą šių miškų savininką, pačiam išpjovus ir A. S. išvežus 19 žalių pušų, V. V. tokiu būdu, tyčia, išpjovė ir pagrobė iš viso 38 žalias pušis, kurių bendras tūris 47,194 m³, 3426,28 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. P. 1713,14 euro ir nukentėjusiajai O. P. 1713,14 euro, viso bendrai 3426,28 euro dydžio turtinę žalą.
Tokiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą , numatytą LR 178 str.1 d.
Apklaustas kaltinamuoju R. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojęs iškirsti mišką ir jį parduoti ,bei taip prasimanyti pinigų. Iš skelbimų sužinojęs, kad A. S. perka medieną. Dėl to jis 2019 m. liepos pradžioje paskambino A. S., bei jam pasakęs, kad turi rąstų ir nori parduoti. A. S. skambino dar iki 2019-07-10 dienos. A. S. sakė, kad gali nupirkti ir gali mokėti už kubą 30 eurų, bei susitarę susitikti .
2019-07-10 ryte išpjovęs tame sklype, kurį nurodęs savo parodymų patikrinimo vietoje metu, 15 žalių pušų, jas suskersavęs po 6 m ilgio rąstais. Į mišką iš Varėnos jį su pažįstamu asmeniu pavėžėjo pažįstamas E., jo pavardės nežino, telefono numerio neišsaugojo. Išpjovus medžius tas pats E. jį su asmeniu, kuris padėjo jam pjauti, parvežė į Varėną. Tada paskambinęs A. S., su juo nuvažiavę į sklypą prie Žiūrų kaimo, parodęs, kur guli supjauti rąstai, bet į patį sklypą nebuvo nuėję skaičiuoti medienos. Sutarę, kad bus apie 10 kubų, jam sumokėjo 300 eurų ir jie išsiskyrė. A. S. rodęs telefone turėtą 2016 m. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Pasakęs, kad miškas yra jo močiutės. Kažkada dirbęs su tokiu V. tų pačių šeimininkų miške, tai jam liko senas leidimas, kurį turėjo nusifotografavęs. Žinojęs, kad tas pranešimas apie kirtimą yra negaliojantis, nes rašytas seniai. A. S. rašė medienos gabenimo lapus, juose jis pasirašinėjęs, duomenis apie mišką jam sakęs iš turėto to seno pranešimo. A. S., kiek prisimena, nerodė galimai nuosavybės dokumentų turėtų savo telefone. Lyg 2019-07-10 ryte, miške išpjovus 15 pušų, buvo privažiavęs gamtos apsaugos inspektorius, jis klausė kieno mišką pjauna. Sakęs, kad V., nes V. S. 2016 metais padėjo kirsti mišką netoli to sklypo. Tokias aplinkybes inspektoriui sumelavęs, kad jis atstotų. Inspektorius užsirašė jo vardą, pavardę, jam parašęs pasiaiškinimą, rodęs telefone turėtą leidimą. Inspektorius pasakė, kad tas leidimas negalioja, liepė baigti medžių pjovimą ir išvažiuoti iš miško sklypo. Jį iš miško paėmė iš matymo pažįstamas E.. Tą pačią dieną skambinęs A. S., kuris sakė, kad dalį medienos išsivežė iš to sklypo, sakė, kad buvo policija, kad užsirašė jo duomenis. Jam būnant Varėnoje A. S. atvežė ir padavė 300 eurų, sakė, kad išsivežė 13 kubų. Tuo bendravimas su A. S. baigėsi. Kaip pjovė pušis kitoje keliuko pusėje, rytinėje pusėje, matęs šviežiai nupjautų pušų viršūnes, kelmus, matėsi neseni traktoriaus ratų pėdsakai. Kas ir kada galėjo toje pusėje pjauti medžius - nežino. Kam priklausė tas miško sklypas, kuriame pjovė pušis, tiksliai nežinojo. Telefono numerio, kuriuo skambino A. S. neišsaugojo, nes tą kortelę išmetęs, koks buvo numeris neprisimena. Asmens, kuris jam padėjo pjauti pušis, nurodyti negali, nes nežino jo pavardės, o buvo pasitelkęs padirbėti už kelis alaus butelius. Žalos nei kiek neatlyginęs, nes prasidėjo karantinas ir neturėjęs jokių pajamų. Dėl nusikaltimo gailisi.
2019-09-19 R. V. pateikė apžiūrai iš savo mobiliojo ryšio telefono nufotografuoto dokumento - pranešimo apie ketinimus kirsti mišką kopiją, kurio sudarymo data 2016-08-02. Nurodė, kad būtent šią nuotrauką rodė miškininkui ir A. S.. (t.3, b.l. 73-77)
2019-11-22 R. V.parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą miške Varėnos r. Žiūrų k., kurioje 2019 m. liepos mėnesį kirto žalias pušis. Parodė 15 kelmų, kurie liko po jo pušų išpjovimo. (t.3, b.l. 78-92)
Nukentėjusioji O. P. 2020-01-09 parodė, kad Varėnos r., Žiūrų k., Perlojos girininkijoje kv. Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra miško sklypas, kuris priklauso jai ir O. P.. 2019-07-03 pas ją atvažiavo jos dukra L. F., kuri buvo jos miške netoli Žiūrų k. šalia kelio Mančiagirė - Žiūrai. Dukra pasakė, jog yra išpjautos ir pavogtos žalios pušys. Apie tai dukra pranešė policijos pareigūnams. 2019-07-04 kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjo vietą, nustatė, kad kelmų yra 19. Pušys buvo iškirstos sklype, einant nuo kelio miško keliuku kairėje pusėje. Tuomet dešinėje pusėje nukirstų pušų nebuvo. 2019-07-10 paskambino R. A. ir pasakė, kad kertamas jos miškas. Ji paskambino V. P., kuri nuvežė iki to sklypo. Miške pamatė pakrautą rąstų miškovežį, pačiame miške buvo traktorius, lengvasis automobilis. Miške vaikščiojo S., jo vardo nežino, ir galimai traktorininkas. Kitokių pašalinių asmenų nematė. S. rodė kažkokį lapą, sakė kad turi leidimą. Traktorius buvo miško sklype, kuris yra einant link jos sklypo miško keliuku dešinėje pusėje. Tame sklype matėsi šviežiai išpjauti pušų kelmai. Tą dieną nežinojo tikslių savo sklypo ribų, suabejojo ar jie išpjovė ir ruošėsi vežti medieną būtent iš jos miško sklypo, todėl S. nieko ir nesakė, kad medieną atiduotų. Po to atvyko iškviesti policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad miškas ne jos, nes nežinojo ribų. Vėliau išsiaiškino, kad sklypas keliuko dešinėje pusėje, yra jos sklype Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-07-18 kartu su miškų tarnybos darbuotoju A. K. buvo sklype. Jis paskaičiavo keliuko dešinėje ir kairėje iškirstų pušų kelmų diametrus, nustatė, kad yra 38 kelmai. Paskaičiavo, kad buvo pavogta viso 47,194 kubiniai metrai medienos. Medieną vertina 3426,28
eurų. Supranta, kad medienos vagystė buvo įvykdyta per kelis kartus. Pirma vagystė buvo iki 2019-07-03 dienos. Antra vagystė buvo įvykdyta 2019-07-10.
2020-01-09 parodymų patikrinimo vietoje metu O. P. parodė, kurioje vietoje yra jos miško sklypas prie Žiūrų kaimo, Varėnos r. Parodė mišką, kuris priklauso jai su O. P.. Nuo kelio praėjus apie 80 m miško keliuku, O. P. parodė kairėje keliuko pusėje esantį miško plotą ir pasakė, kad jai 2019-07-03 lankantis tame plote, matė išpjautų pušų kelmus, o 2019-07-04 tame miško plote ji su policijos pareigūnais matavo kelmus. Tada dešinėje keliuko pusėje iškirstų pušų nebuvo. Parodė miško keliuko dešinėje pusėje esantį miško sklypą ir pasakė, kad 2019-07-10 miške pastebėjo išpjautas pušis. Kiek dešinėje keliuko pusėje buvo išpjauta pušų - neskaičiavo. (t.1, b.l. 72-79)
Liudytoja O. P. parodė, kad Varėnos r. Marcinkonių k., Žiūrų k., Mardasavo kadastrinėje vietovėje ,kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi miško sklypą, kur šis miškas priklauso ir jos brolio žmonai O. P.. Pati miške buvo 2018 m. vasarą, medžiai nebuvo išpjauti. 2019 m liepos apie 22 d. sužinojo, kad yra išpjauta medžių jai ir O. P. priklausančiame miške. Apie vykdytus medžių neteisėtus kirtimus ją informavo dukra V. P., nes ją informavo kaimo gyventojas V. A. .Sužinojusi, kad dėl to buvo kviesta ir policija. Pati nebuvo niekam pardavusi miško, bei nebuvo leidusi kirsti jos miško. Nebuvo leidusi nukirstų medžių ir išvežti ar kitaip disponuoti minėtais jos sklype augančiais medžiais ir mediena. Ji nežinojusi kas išpjovė ir šį mišką pavogė. Žino, kad pavogta 38 žalios pušys, įvairaus diametro. Pati miške po įvykdytos vagystės nebuvo. Dėl išpjauto ir pavogto miško jai padaryta 3000 eurų turtinė žala.
Liudytojas A. S. parodė, kad yra ūkininkas,bei vykdo individualią veiklą - užsiima miškų ruošos darbais. 2019 m. birželio pabaigoje jam paskambino asmuo, prisistatė vardu R. bei pasiteiravo, ar nori pirkti medienos. Jam pasakęs, kad norėtų pirkti. Susitarę, kad paskambins, kai paruoš. R. sakė, kad paruoš žalių pušų rąstų, bus apie 15 kubų. Po pirmo skambučio, liepos pradžioje, tikslios dienos neprisimena, jam vėl paskambino R., sakė, kad turi laiko ir gali paruošti medienos. Sutarė, kad už kubą medienos jam sumokės po 35 eurus. Tą pačią dieną, po pietų jis perskambino, sakė privažiuoti į Varėną, Marcinkonių gatvę. Atvažiavo su sūnui G. S. priklausančiu automobiliu VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) Marcinkonių gatvėje tas asmuo laukė vienas. Jį matė pirmą kartą. Jis pasakė, kad reikia vykti link Žiūrų kaimo, Marcinkonių seniūnijoje. Su savimi tas vyriškis neturėjo pjūklų. Jo pavardės neklausęs. Neprivažiavus Žiūrų kaimo, R. pasakė, kad miško sklypas, kuriame jis yra paruošęs medienos, yra kairėje kelio pusėje. Abu išlipo iš automobilio, jis parodė kairėje pusėje miško sklype iškirstus žalių pušų rąstus. Toje vietoje rąstų buvo gal apie 18 vnt. Tada jį parvežęs į Varėną, R. už medieną sumokėjęs grynais pinigais 300 eurų. Remigijus sakė, kad tas miškas priklauso jo bobutei, jos duomenų neįvardino, sakė, kad jam atidavė ir dabar tas sklypas priklauso jam. Jis turėjo rankoje lapą, jį rodė, iš atokiau tą lapą matė, atpažino, kad tai leidimas kirsti mišką, kokie duomenys tame leidime buvo neskaitė, neįsitikino ar tas leidimas galiojantis. Pasitikėjo R.. Jiems abiems būnant miške, surašė medienos gabenimo lapus dviems egzemplioriais, juose pasirašė R. ir jis pats. R. pasirašė kaip miško savininkas, o jis pasirašė, kaip priėmęs medieną asmuo. Tuos lapus pasiliko, lapuose surašė sklypo numerį, kurį padiktavo R., numerio neprisimena. Nuo Žiūrų kaimo pusės medieną ruošėsi pirkti pirmą kartą. Parvežus R. į Varėną, paskambino broliui V. S., kuris sakė, kad galės atvažiuoti ir paimti rąstus. Po kiek laiko į mišką atvyko brolis V. S. su vilkiku VOLVO, v.n. (duomenys neskelbtini) o su traktoriumi atvyko jo darbininkas J. B.. J. B. su traktoriumi ištempė rąstus ir pakrovė į vilkiką. Pakrovė į vilkiką apie 11 rastų. Tada prie jų atvyko policijos pareigūnai, ir kaip supratęs, miško savininkai. Jie pradėjo reikšti pretenzijas, kad iš jų sklypo vagiama mediena. Pradėję aiškintis kieno sklypas, kur buvo rąstai, kuriuos krovė išvežimui. Pasiaiškinus jam niekas pretenzijų neišreiškė. Išvykus asmenims, pasakė J. B. ir V. S., kad pakrautus rąstus vežtų į jo sodybą (duomenys neskelbtini). J. B. su traktoriumi pasikrovė apie 7 rąstus, V. S. į vilkiką pakrovė apie 11 rąstų. Jie buvo po 6 metrus ilgio. Kiek prisimena, medienos gabenimo lapus laikė prie savęs, grįžus juos kažkur savo lentpjūvėje padėjo, o vėliau jie nusimetė. Laikui bėgant rąstus supjovė į lentas ir jas panaudojo savo ūkyje. Nežinojo, kad R. apgavo, sakydamas, kad tas sklypas priklauso jam. Tame sklype daugiau nebuvo ir iš jo daugiau rąstų nevežė. Išvažiuojant iš to miško matė, kad buvo
likę keli nupjauti rąstai, kurie buvo trumpesni nei 6 metrai. Kiek tame miške buvo nupjautų pušų kelmų neskaičiavęs.
Liudytojas V. S. parodė, kad yra ūkininkas. Ūkyje jis turi krovininį automobilis Volvo v.n. (duomenys neskelbtini), traktorių MTZ 81, v.n. (duomenys neskelbtini) su priekaba medienai vežti, vadinamu „ fiskaru“, t.y.rąstų pakrovėju, su kuriuo jis užsiima ir individualia veikla - miško ištraukimo darbais. 2019-07-09 ar dieną anksčiau brolis A. S. buvo prašęs padėti jam pakrauti ir išsivežti išpjauto miško netoli Žiūrų k. Varėnos r., bei sutikęs jam padėti. Liepęs darbininkui J. B. važiuoti ir padėti ištraukti iškirstą mišką. Brolis sakė, kad yra leidimas dėl miško kirtimo. Iš pradžių į mišką nuvažiavo J. B. su traktoriumi MTZ 81 ir priekaba su „fiskaru“ , tai buvo 2019-07-10 apie 16.00-17.00 val. Vėliau brolis paskambino ir prašė atvažiuoti su krovininiu automobiliu. Su krovininiu automobiliu Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs į mišką prie Žiūrų kaimo. Ten buvo brolis A., su traktoriumi J. B. traukė į kraštą iš miško pušinius žalius rąstus, kitų žmonių nebuvo. Brolis jam padavė važtaraštį medžiams vežti, jis pasirašė kaip vežėjas. Kitą tokį medienos gabenimo lapą jis turėjo duoti J. B., kuris ištraukęs medieną pasikrovė ir vežė traktoriumi. Į jo krovininį automobilį galėjo būti pakrauta apie 7 kubiniai metrai medienos, žalių pušinių rąstų, tiek pat galėjo būti pakrauta ir į traktorių. Visa mediena buvo nuvežta ir iškrauta A. S. kieme. Medieną vežė tik iš vienos pusės. Kitoje pusėje matėsi, kad taip pat yra išpjauta, tačiau ten jau buvo išvežta. Iš miško su pakrauta mediena išvažiavo pirmas. Kraunant medžius buvo aiškintis atvažiavę žmonės. Močiutė sakė, kad yra miško savininkė. Ta močiutė sakė, kad toliau išpjautas iš išvežtas miškas yra jos. Buvo ir policija iškviesta. Aiškinosi aplinkybes. Su jais kalbėjosi brolis. Jis pats suprato, kad viskas gerai, nes jam leido išvežti iškirstus medžius. Brolis į važtaraštį buvo įrašęs leidimo numerį, juo pasitikėjo. R. V. nepažįsta. Daugiau su broliu nėra vežęs medienos.
Liudytojas G. S. parodė, kad dirba ūkininko A. S. ūkyje darbininku (traktorininku). Jo tėvo A. S. brolis yra V. S.. Automobilis VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso jam pačiam. 2019-07-10 dirbo pas kitą ūkininką, jam padėjo traktoriumi tvarkyti melioracijos griovius. Ten dirbo apie savaitę. Savo automobilį palikdavo namuose. Tuo automobiliu naudojosi jo tėvas. 2019-07-10 vakare sugrįžęs į namus, rado kieme iškrautus pušinius žalius rąstus, galėjo būti apie 15 kubinių metrų. Medieną tvarkėsi tėvas, jis namuose supjovė į lentas, gal balkius. Nežino kas ir iš kur medieną atvežė. R. V. pažįsta iš matymo. Jis yra dirbęs pjovėju kertant miškus, jo kontaktų neturi. Žino, kad R. V. yra vogęs mišką už Varėnos, važiuojant link Rudnios. Nieko nežino apie vagystę iš O. P. priklausančio miško.
Liudytojas J. B. parodė, kad 2019-07-10 jis dirbo pas V. S.. Dirbo traktorininku su V. S. traktoriumi. Iš vakaro V. S. buvo sakęs, kad reikės važiuoti parvežti medieną jo broliui A. S.. 2019-07-10 V. pasakė, kad reikės važiuoti į Žiūrų kaimą, Varėnos rajone. Po pietų V. S. traktoriumi MTZ bei medveže priekaba su hidromanipuliatoriumi, vadinamu “fiskaru“, nuvažiavo į vietą. Atvažiavo A. S., toliau važiavo paskui jį. Žiūrų kaimo prieigose A. sustojo prie miško sklypo ir parodė jau išpjautus pušinius medžius, kuriuos reikia surinkti ir išvežti. Su manipuliatoriumi pririnko rąstų į priekabą, apie 9 kubinius metrus. Atvažiavo V. S. sunkvežimiu Volvo. Tada iš traktoriaus priekabos perkrovė medieną į Volvo sunkvežimį. Pradėjęs rinkti antrą priekabą, kai prie S. privažiavo autobusiukas, išlipo moteris, dar po kurio laiko pamatė, kad yra policijos automobilis. Kai surinko priekabą, apie 8 kubinius metrus medienos, išvažiavo prie sunkvežimio, to autobusiuko ir policijos jau nebuvo. V. ir A. sakė, kad gretimai yra pavogtas žmonių miškas. Pabaigė krauti sunkvežimį, tada V. S. sunkvežimiu išvažiavo. A. atnešė užpildytą medienos gabenimo lapą, pasakė įsirašyti traktoriaus ir priekabos numerius bei rąstų kiekį. Pats įrašė nurodytus duomenis, rąstų jo traktoriuje buvo apie 18 vienetų. Pats išvažiavo su traktoriumi, netrukus jį aplenkė A. S.. Gretimai, už 30-50 metrų, per keliuką, gulėjo išpjautos kokios trys pušys. Medieną nuvežė ir iškrovė A. S. kieme. Kieme buvo Volvo automobilis su mediena, kurią pakrovė Žiūrų kaime. Jokią kitą dieną jam neteko vežti medienos iš tos vietos Žiūrų kaime. Taip pat ir 2019-07-10 vežė tik vieną priekabą medienos. Medienos pakrovimo metu jokie pašaliniai asmenys prie jų nebuvo priėję ar privažiavę. R. V. nepažįsta.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. B. parodė miško sklype prie Žiūrų kaimo, Varėnos r. dešinėje pusėje esantį miško plotą ir pasakė, kad 2019-07-10 toje vietoje traukė išpjautas pušis. Parodė, kurioje vietoje pakrovė medieną. (t.1, b.l. 189-195)
Liudytoja L. J. F. parodė, kad jos mama O. P. turi miško sklypą Žiūrų k., Varėnos r. Šis miškas priklauso dar ir O. P.. 2019-07-03 vakare jai mama pasakė, jog kaimynai jai pasakė, jog yra kertamas jų miškas. Todėl ji su vyru A. F. nuvažiavo pažiūrėti galimai iškirsto mamos miško. Nuvykusi pamatė, kad tame miške yra iškirstos storos žalios pušys. Medžiai buvo išvežti, buvo paliktos viršūnės ir trys neišvežti medžiai (žalios pušys). Apie 19.00 val. per BPC pranešė apie vagystę, sutarė, kad įvykio vietą apžiūrės sekančią dieną. 2019-07-04 policijos pareigūnai su jos mama nuvyko į vietą. Buvo paimtas mamos pareiškimas, apžiūrėta įvykio vieta. 2019-07-10 apie 17.18 val. paskambino mama ir pasakė, kad yra ir vėl vagiamas išpjautas miškas. Per BPC pranešusi į policiją dėl kitos vagystės, o po 18.00 val. nuvykusi į mišką. Ten buvo pažįstamas asmuo A. S. ir nepažįstamas traktorininkas. Iš mamos sužinojusi, kad buvo atvykusi ir policija, tačiau išvyko. Miške buvo traktorius su keltuvu ir miškavežė priekaba, šios transporto priemonės numerių nematė, ir automobilis VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) Traktorininkas krovė medieną į traktoriaus priekabą, o S. vaikščiojo po mišką. Su juo pradėjusi kalbėtis, kur S. pasakė, kad miškas V., jokių dokumentų nerodė, o ji nereikalavo. Jis pasakė, kad anksčiau policijoje neteisingai buvo sulaikyta jo technika. Traktorius su priekaba išvažiavo iš miško, o tada išvažiavo ir jie. Tuo metu dar nebuvo visiškai tikra, kad miškas tikrai yra jos mamos. Apie tai sužinojo, tik kai mišką apžiūrėjo miškininkas A. K.. V. P. jai persiuntė fotografuotą miške medžiagą, kur užfiksuotas automobilis VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) ir krovininis automobilis Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini), bei medienos gabenimo lapas 2019-07-10. Šiuos dokumentus yra atsiuntusi. 2016 m. rudenį buvo atliekami miško valymo darbai, kuriuos atliko V. S.. R. V., kuris yra įrašytas 2019-07-10 medienos gabenimo lape, nepažįsta.
2019-08-02 L. F. po apklausos pateikė jos darytas fotonuotraukas miške 2019-07-10. (t.2, b.l. 12-16)
Liudytoja V. P. parodė, kad 2019-07-10 miško savininkė O. P. paprašė kartu nuvažiuoti į mišką Varėnos r. Marcinkonių sen., Žiūrų k. Ten radę du automobilius, traktorių. Ji nufotografavo automobilius. Vienas automobilis - Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini) - buvo pakrautas mediena, tai buvo žalios pušys. Kitas automobilis VW Sharan, v.n. (duomenys neskelbtini) Traktoriaus numerių nematė. Traktorius buvo su priekaba, į kurią galima krauti medieną. Nufotografavusi medienos gabenimo lapą. Buvo kalba, kad viskas legalu. Miške buvo trys asmenys, kiekvienas automobilio vairuotojas. Po to į įvykio vietą atvažiavo policija. Kokias pavardes minėjo vairuotojai, kieno pjaunamas miškas, neprisimena. Po pareigūnų išvykimo išvyko ir ji.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. pavasarį ar vasarą, jo paprašė sutvarkyti miško išpjovimo dokumentus ir išpjauti mišką. Miškas priklausė ir O. P.. Dokumentus padėjo sutvarkyti, tačiau išpjauti mišką perleido kitai įmonei. Pagal 2016 m. išduotą leidimą kirtimą atliko įmonė, kurios savininkas V.. R. V. nežino. 2019 m. liepos mėnesį iš L. F. vyro sužinojo, kad O. P. mišką vogė ir buvo miške surasti asmenys, vežantys išpjautą mišką. Dar minėjo, kad šie asmenys turėjo dokumentus, kuriuose įrašytas 2016 metų leidimas miškui kirsti. Šį leidimą galėjo turėti tik tie asmenys, kurie 2016 m. atliko jų miške kirtimą.
Liudytojas P. Č. parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį, jam nepažįstamas asmuo paprašė leidimo jo sodyboje Žiūrų k., Marcinkonių sen., Varėnos r., palikti traktorių. Numerių neatsimena. Traktorius su priekaba, kuri krauna rastus ir veža. Traktoriaus kabina raudona. Asmuo buvo gal apie 30 metų. Jis šią transporto priemonę laikė tik dvi dienas. Tas asmuo minėjo, kad jų viršininkas S., vardo nesakė. Jis neminėjo kur pjovė malkas. Girdėjo kaip pjovė, kur tai apie 500 metrų nuo kaimo pradžios. Nieko už tai nedavė. Daugiau apie miško pjovimą su traktorininku nekalbėjęs.
Liudytojas A. K. 2019-08-27 parodė, kad jis dirba Valstybinėje miškų tarnyboje vyresniuoju specialistu Varėnos rajonui, kur jam priklauso miškų priežiūra, bei į jam priežiūrai priskirtus plotus priklauso Perlojos girininkijos dalis, į kurią įeina ir Žiūrų k. miškai. 2019 m. birželio pabaigoje ar liepos pačiomis pirmomis dienomis, tikslios datos neprisimena, jis nuo Mardasavo kaimo
tarnybiniu automobiliu važiavo pro sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kv. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Žiūrų k. Varėnos r. Važiuodamas pamatęs, kad ant kelio guli nuversta pušis, sustojęs ir nuėjęs pažiūrėti. Negirdėjęs jokio benzopjūklo garso. Žiūrint nuo kelio, vedančio link Žiūrų kaimo, kairėje pusėje, einant keliuku į miško gilumą, kairėje pusėje, pamatęs stovintį jaunuolį, kuris prisistatė R. V. Tą jaunuolį matęs pirmą kartą. Jaunuolis turėjo benzopjūklą, bet benzopjūklas tuokart nebuvo įjungtas. Kiek toliau nuo šios vietos matė po mišką vaikščiojantį dar vieną vyrą, kuris buvo daug toliau. Jokių transporto priemonių tuo momentu miške nematęs. Prie pat jaunuolio buvo šviežiai nupjauti dviejų ar trijų žalių pušų kelmai ir medienos rąstai. Vienas rąstas buvo nuverstas ant keliuko. Jaunuolio paklausęs, ką jis čia daro, ar tai jo miškas, ar jis turi leidimą kirsti medžius. Jis parodė savo mobiliajame telefone turėtą nufotografuotą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Tas dokumentas buvo surašytas 2016 metais. Kadangi toks pranešimas galioja tik metus laiko, tai R. V. liepęs užrašyti savo duomenis lape, liepęs daugiau medžių nekirsti ir eiti iš miško. Tame lape vaikinas minėjo asmenį Valerijus ir nurodė kažkokius telefonų numerius. Tą dieną daugiau nei vieno kelmo nei kairėje keliuko pusėje, nei dešinėje pusėje nebuvo, o buvo tik tie du ar trys žalių pušų kelmai. Po to sužinojęs, kad 2019-07-10 O. P. miške buvo pastebėtas kertant medžius R. V.. Tą dieną tame miške pats nebuvo ir kas buvo tame miške buvo nematęs. Pagal Varėnos rajono policijos komisariato pavedimą 2019-07-18 į tą sklypą važiavo su miško savininke O. P.. Ten apžiūrėjo miško sklypą, rado viso 38 vnt. kelmų. Neprisimena, kiek kelmų buvo rasta vienoje keliuko pusėje, o kiek kelmų kitoje pusėje. Bendrai buvo rasti 38 žalių pušų kelmai. Juos išmatavęs ir vėliau buvo atlikti skaičiavimai, nustatyta, kad iškirstas tūris yra 47.194 m3,bei buvo paskaičiuota žala gamtai. Kai 2020-07-18 su savininke O. P. buvo nuvykęs į vietą ir apžiūrėjo mišką, tai iš kelmų spalvos (vieni buvo tamsesni, reiškia medžiai nupjauti anksčiau) padaręs išvadą, kad medžiai buvo išpjauti ne vienu metu. Mano, kad kairėje keliuko pusėje medžiai buvo išpjauti anksčiau, nei medžiai dešinėje keliuko pusėje. Mano, kad mediena galėjo būti išpjauta maždaug dviejų savaičių laikotarpyje. Jaunuolį, prisistačiusį R. V., sutikęs miške dar iki 2019-07-10, nes po to susitikimo praėjo tikrai ne mažiau nei dvi ar trys savaitės, kai į mišką važiavo su savininke O. P..
2020-03-16 parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė vietą Varėnos r. miške prie Žiūrų kaimo, kur 2019 m. birželio pabaigoje ar liepos pačiomis pirmomis dienomis matė R. V., vietas, kur 2019-07-18, dalyvaujant O. P., matavo iškirstų medžių kelmus. (t.2, b.l. 46-52)
Liudytojas J. B., Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, parodė, kad 2019-07-10 dirbo kartu su skyriaus vyr. patruliu V. S.. Buvo gautas pranešimas iš komisariato budėtojo apie Žiūrų k., Varėnos r. vežamą išpjautą mišką, į kurį išvyko jis ir V. S.. Miške buvo savininkė ir dar keletas žmonių, kurių neprisimena. Buvo ir A. S., kurį žinojo, nes yra jį baudęs už administracinius nusižengimus. Miške stovėjo krovininis automobilis, į kurį traktorius krovė išpjautus medžius. Požymių transporto priemonių neprisimena. Neprisimena, kokius medžius krovė į automobilį. Juos kvietusi moteris pasakė, kad jai pranešė kaimynas, jog galimai iš jos miško vagia medį. Mišką apžiūrėjusi moteris nurodė, kad nevagia jos miško, kad medžius veža ne iš jos miško. A. S. parodė važtaraštį, paaiškino, kad jis nevagia miško. Tuo metu nebuvo žinoma, kad ten būtų vykusios miško vagystės, todėl užsirašė asmenų duomenis ir pasiūlė miško savininkei dar kartą apžiūrėti savo mišką ir, paaiškėjus, kad yra vagystė, kreiptis į policiją. Išpjautų medžių, kurie buvo kraunami, neapžiūrėjo, nes tuo metu nebuvo gauta duomenų, kad miškas yra vagiamas, nebuvo gautas pareiškimas. Neturėjo duomenų, kad dėl vagystės iš šio miško jau buvo kreiptasi į policiją. Neprisimena kiek dar buvo žmonių be A. S.. Jie kalbėjosi tik su moterimi ir su ja buvusiais žmonėmis bei A. S.. Tuo metu nekilo įtarimų, kad gali būti vežamas vogtas miškas. Neprisimena kokia informacija buvo surašyta medienos gabenimo lape, kur tą dokumentą pateikė A. S.. Kitų dokumentų jis nepateikė. Bebendraujant su šiais asmenimis, juos per radijo ryšį kvietė komisariato budėtojas, bei kiek prisimenantis, tai išsiuntė į kitą įvykį.
Liudytojas V. S., Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, parodė, kad 2019-07-10 dirbo kartu su skyriaus vyr. patruliu J. B.. Iš Alytaus VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Žiūrų kaime Varėnos rajone, traktorius kraunasi vogtą mišką. Jiems nuvykus su J. B., įvykio vietoje, netoli Žiūrų kaimo, kairėje kelio pusėje pamatė sunkvežimį "VOLVO" ir traktorių, į kurį buvo kraunama mediena, taip pat netoli stovėjo lengvasis automobilis, prie kurio stovėjo A. S.. Jiems atvykus sunkvežimis jau buvo pusiau pakrautas, o traktorius dar krovėsi, kiek pastebėjo, buvo kraunama mediena - žalios pušys. Pats priėjo prie moters, kuri prisistatė kaip gretimo sklypo savininkė, šios moters vardo, pavardės nežino, atsimena, kad ji gyvena Žiūrų kaime. Buvo dar viena nepažįstama moteris. Pats bendravo su moterimi, kuri prisistatė kaip gretimo miško savininkė. Jos paklausęs ar miškas priklauso jai, tačiau moteris atsakė, kad šis miškas yra ne jos ir kieno šis miškas ji nežino. Moteris sakė, kad jos miškas yra netoliese, kitoje keliuko pusėje. Po pokalbio su moterimi, nuėjęs prie A. S.. Bendraujant su A. S., jis paaiškino, kad viskas čia yra legalu ir mediena gabena savo reikmėms, ūkinio pastato statyboms. Taip pat pateikė medienos gabenimo važtaraštį, tačiau kas buvo parašyta važtaraštyje neatsimenantis, kitų dokumentų, susijusių su medienos kirtimu sakė vietoje neturintis. A. S. elgėsi ramiai, jokių įtarimų, kad galėtų vykdyti neteisėtą veiklą nepastebėjo. Jiems bendraujant papildomai su moterimi, ji jokių pretenzijų A. S. dėl medienos neturėjo. Pagal ją šis miško sklypas buvo ne jos, todėl užsirašė visų asmenų duomenis išvykę.
Liudytoja A. D. parodė, kad V. S. yra jos sugyventinis. Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, ji žinanti apie šios įmonės veiklą, kadangi padedanti vyrui. Bendrovė užsiima veikla, susijusia su miško ruoša, kirtimu. 2016-10-17 (duomenys neskelbtini) pagal medienos pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko medžius išpjovimui pas O. P. ir R. P., miško sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose Perlojos girininkijoje, Žiūrų k., Varėnos r. Miškui išpjauti buvo išduoti 2016-08-02 leidimai atlikti einamus kirtimus. Kirtimo darbus buvo paprašytas atlikti A. M.. Jis kirtimą vykdė su miško darbininkais, kuriuos susirado pats. Pas A. M. mišką pjovė ir R. V.. Tiek A. M., tiek R. V. pažįsta iš matymo. Po to 2016 metais iš vieno iš sklypų, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta vagystė. Dėl vagystės R. V. 2017-06-16 buvo nuteistas. Vykstant tos vagystės tyrimui su vyru išsiaiškino, kad A. M. iš miškovežio vairuotojo telefonu buvo nusifotografavęs abu leidimus miškui kirsti sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šis žmogus tuo metu turėjo leidimų kopijas, nes iš miško vežė (duomenys neskelbtini) išpjautą pardavimui medieną. Jos vyras A. M. ar jo pasamdytiems žmonėms nedavė leidimų miškui kirsti. Jai ir vyrui A. M. pasakė, kad leidimus persifotografavo, nes jiems taip pat juos reikėjo turėti kertant mišką. R. V. turi pagal teismo sprendimą (duomenys neskelbtini) atlyginti padarytą žalą dėl išvogto miško, bet žalos nėra atlyginęs.
Liudytoja A. D. 2019-09-19 apklausos metu(t.2, b.l. 71-78) prie protokolo pateikė dokumentų kopijas: 1) du 2016-08-02 pranešimus apie ketinimus kirsti mišką ,iš kurių matyti ,kad buvo numatyta atlikti einamuosius ir atrankinius sanitarinius kirtimus Perlojos girininkijos miško kv. (duomenys neskelbtini) skl. 1,4,5,6,7,8,9,21 ; 2) 2016-10-17 medienos pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad R. P. ir O. P. gyv. Žiūrų k Varėnos raj. pardavė (duomenys neskelbtini), atstovaujant direktoriui V. S., medieną, esančią Varėnos miškų urėdijos Perlojos girininkijoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3)2017-06-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį, iš kurio matyti, kad R. V. 2016 m gruodžio 2 d. Varėnos r., miško žemės sklype, esančiame Perlojos g-joje, kv. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išpjovė 37 vnt. žalių pušų ir pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančios 54,809 kubinių metrų medienos 4000 eurų vertės ,tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 4000 eurų turtinę žalą.
Liudytojas V. A. parodė, kad galimai 2019 metų liepos 10 dieną važiavo keliu iš Zervynų kaimo į Žiūrų kaimą. Netoli Žiūrų kaimo, jam važiuojant nuo Zervynų, kairėje pusėje, apie 50 m nuo kelio, pamatė stovintį traktorių, kiek pamena, rudos spalvos, iš senų modelių. Matė, kad į priekabą, prikabintą prie traktoriaus, manipuliatoriumi kraunama mediena. Netoliese stovėjo automobilis, krovininis ir senas automobilis. Dėl žmonių nieko neįsidėmėjo. Nebuvo sustojęs, tik pravažiavo keliu. Žinojo, kad toje vietoje yra galimai P. miškas, todėl paskambinęs savininkų dukrai L. F.. Paklausė ar jie kažką daro savo miške, ar jie tvarko mišką. Ji atsakė, kad nežino, abejodama sakė, kad nieko nedaro miške. L. F. paprašė grįžti į mišką ir pažiūrėti, bet jai atsakė, kad negali to padaryti. Prieš tai nėra matęs, kad kas nors tame miške kirstų medieną ar atliktų kitus kokius nors darbus, nematęs tame miške ir jokios technikos.
2019-11-23 A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą miške Varėnos r. Žiūrų k., kurioje 2019 m. liepos mėnesį krovė ir išvežė R. jam nurodytą medieną. (t.2, b.l. 98-109)
2019-08-23 kratos metu A. S. priklausančiuose pastatuose ir automobiliuose tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų nerasta. (t.2, b.l. 115-131)
2019-11-25 surašytam protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrima vietovė yra Perlojos girininkijos, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrima vieta, kurią nurodė įtariamasis R. V. parodymų patikrinimo vietoje metu. Vietovė yra nuo kelio Varėna -Marcinkonys link Žiūrų kaimo 4 km, 100 m. Važiuojant link Žiūrų kaimo, yra posūkis į miško keliuką kairėje pusėje. Keliuku paėjus apie 80 metrų, pasukus į dešinėje pusėje esantį keliuką. Keliuko dešinėje pusėje miško masyve yra 9 pušų kelmai, išsidėstę į miško gilumą nuo keliuko krašto apie 25 m, ir nuo pirmo kelmo iki paskutinio kelmo 40 m atstumu. Buvo išmatuoti kelmų diametrai, atitinkamai: 3 kelmai kurių diametrai 40 cm, po 1 kelmą, kurių diametrai 42 cm, 43 cm, 44 cm, 45 cm, 48 cm, 50 cm. Apžiūrint keliuko kairėje pusėje esantį plotą, rasta 6 kelmai, išsidėstę į miško gilumą apie 10 m atstumu nuo keliuko krašto ir nuo pirmo kelmo iki paskutinio kelmo apie 45 m atstumu, išmatavimai atitinkamai: po vieną kelmą, kurių diametrai 38 cm, 40 cm, 42 cm, 45 cm, 46 cm, 51 cm. (t.1, b.l. 166-170)
Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (2019-09-17) miškų ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. P. ir O. P.. (t.2, b.l. 145-146)
Pagal Privačių miškų savininkų asociacijos duomenis 2019 m. liepos mėn. apvaliosios medienos sortimentas - pušies rąstų 1 m3 vertė yra 60,00 Eur be PVM. (t.2, b.l. 175)
2019-07-23 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius pateikė informaciją, kad 2019-07-18 nustatyta, jog O. P. ir O. P. priklausančiame miško žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., Varėnos regioninio padalinio Perlojos girininkijoje, Kv. Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirsta 38 vnt. žalių pušų, kurių likvidinis tūris sudaro 47,194 m3. Žala aplinkai būtų 47,194 m3 x 115 x 1,5 = 8140,965 Eur. Leidimas kirsti mišką minėtame miško žemės sklype išduotas nebuvo. (t.2, b.l. 178-180)
Antstolė Audronė Muzikevičienė pranešė, kad kontoroje vykdoma R. V. viena vykdomoji byla pagal Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą (baudžiamojoje byloje) Nr. 1-60-308-2017 dėl 9454,55 Eur žalos atlyginimo išieškojimo. (t.3, b.l. 36-37)
R. V. buvo padaręs administracinius nusižengimus: baustas 2017-04-03 pagal LR ANK 432 str. 1 d.; 2018-03-21 pagal LR ANK 488 str. 1 d.; 2018-04-17 pagal LR ANK 209 str. 1 d. (t.3, b.l. 49-52)
Kaltinamasis psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas.
Kaltinamasis iki šios veikos padarymo buvo teistas 2017-06-16 dėl svetimo turto pagrobimo- (duomenys neskelbtini) medienos iškirtimo 2016-12-02 Varėnos raj. Perlojos girininkijoje,teistumas išnykęs.
Iš surinktų įrodymų byloje visumos kaltinamojo R. V. kaltė pagal LR BK 178 str.1d. pasitvirtino pilnai, kadangi jis pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad jis pagrobęs mažiau medienos, nei nurodyta kaltinime. Savo poziciją, kad pagrobęs mažiau medienos kaltinamasis palaikė tik pirmojo posėdžio- 2020-06-05 metu. Po to apklausiant tiek liudytojus, tiek pasisakant baigiamosiose kalbose kaltinamasis faktiškai jau neginčijo kaltinime nurodyto jo pagrobtos medienos kiekio , su ieškiniais sutiko. Tokį pradinį kaltinamojo aiškinimą, kad jis pagrobęs mažiau medienos teismas vertina kritiškai kaip gynybinę versiją ir siekimą sumažinti galimą žalos atlyginimą .Kaltinamasis iškirto pasirinktinai tik pačius brandžiausius medžius, buvusius nurodytam miško sklype, bei iš nukirstų medžių paruošė rąstus, kuriuos po to jis pardavė ir šiuos veiksmus atliko per du kartus ,turėdamas vieningą tyčią iškirsti nurodytam miško kvartale jo pasirinktus medžius ir juos pardavus gauti pinigų. Kirtimo atliekas jis paliko kirtimo vietoje. Tokiu būdu kaltinamojo tyčia buvo nukreipta pavogti iškirstą medieną ir tokie jo veiksmai sudaro baigtinio nusikaltimo sudėtį, kadangi jis išpjautą medieną pardavė.
Kaltinamajam atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str.3d.).Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi(paskutinė nuobauda skirta 2018-04-17).Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, prie kurio turėjo laisvą priėjimą ir neteisėtais metodais siekdamas gauti sau piniginės naudos. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo veiką, padarytą 2016-12-02, laiko, kad kaltinamasis siekdamas sau turtinės naudos yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu kitiems asmenims priklausančio miško iškirtimu .Dėl to teismas laiko, kad kaltinamajam skiriant švelnesnio pobūdžio bausmę nebūtų pasiekti bausmių tikslai, numatyti BK 41 str. Dėl to teismas laiko, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kur taikant šią bausmės rūšį būtų galima užtikrinti bausmės tikslų įvykdymą. Kartu yra pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o šios bausmės vykdymą atidedant ,kartu paskiriant teismo įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, kurios iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos,o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktinių įrodymų nėra.
Dėl civilinių ieškinių
O. P. pareiškė civilinį ieškinį 3404,96 Eur sumai -1904,96 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. O. P. pareiškė 3369,08 Eur -1869,08 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 91-99, 143-160, 162-165).
Civilinės ieškovės nurodė, kad dėl 47,194 m3 žalios medienos išpjovimo joms buvo padaryta bendra 3426,28 Eur turtinė žala. O. P. nurodė,kad dėl vykimo iš Žiūrų k į policiją Varėnos m ji patyrusi 5,94 Eur kelionės išlaidų.O. P. nurodė,kad dėl vykimo iš Kauno m į policiją Varėnos m bei kitą kartą pas advokatę, dirbančią Varėnos m, viso patyrusi 41,82 Eur kelionės išlaidų. Be to ,abi ieškovės ieškiniu nurodė, kad jos bendrai sumokėjo darbininkams 300 Eur už kirtavietės bei nukirstų medžių šakų sutvarkymą.Todėl viso turtinė žala sudarė 3774 Eur - 1869,08 Eur O. P. ir 1904,96 Eur O. P. .Ieškovės taip pat nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrusios didelį stresą, baimę ir išgyvenimus, nes pradėjusios pergyventi, jog gali būti ir toliau vagiamas jų miškas.Be to,joms dabar kyla blogos asociacijos dėl iškirto miško, nes šis miškas joms turėjo ir didelę emocinę reikšmę kaip jų tėvų palikimas.Kartu buvo labai įskaudintos ir to fakto,kad kaltinamasis pagrobė tik geriausią medieną, o mišką paliko užšlamštą ir jos turėjo pačios organizuoti miško sutvarkymą,kas jų garbiam amžiuje buvo sudėtinga. Dėl to prašė priteisti po 1500 Eur neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba dėl neteisėtai iškirstų žalių pušų, kurių likvidinės medienos tūris 47,197 m³, pareiškė 8140,96 eurų civilinį ieškinį aplinkai padarytai žalai atlyginti. (t. 3, b. l.1-27 ) . Valstybinės miškų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos ieškinyje nurodė, kad iš policijos buvo gauta informacija apie neteisėtai iškirstą žalią mišką O. P. ir O. P. priklausančiame miške. Buvo nustatyta,kad to miško iškirtimui kirtimo leidimas nebuvo išduotas ir dėl to buvo laikoma neteisėtu kirtimu.Po to Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas įvykio vietoje nustatė medžio rūšis, išmatavo kelmus, apskaičiavo iškirstos medienos tūrį, surašė taksoraštį ir paskaičiavo pagal formules žalą aplinkai.Pagal atliktus matavimus buvo nustatyta,kad neturint leidimo buvo išpjauta 38 žalios pušys, kurių tūris sudarė 47,194 m3 . Kadangi miškas buvo iškirstas neturint leidimo jį kirsti,tai laikoma, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai, nežiūrint į tai, ar vėliau galėjo būti išduotas leidimas kirsti šį mišką.Tokiu būdu neteisėtai iškertant mišką buvo padaryta žala gamtai. Apskaičiavus pagal 2014-03-06 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtintimo “ nurodytą žalos apskaičiavimo tvarką žalos dydis buvo nustatytas 8140,96 EUR dydžio ir prašo priteisti Valstybinei miškų tarnybai šios žalos atlyginimą,žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr.LT654010042502313838 AB banke Luminor. Šio ieškovo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, tačiau pateiktais prašymais prašė ieškinį tenkinti.
Civilinių ieškovių O. P. ir O. P. ieškiniai tenkintini iš dalies, o Valstybinės miškų tarnybos ieškinys tenkintinas pilnai.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis padarė turtinę žalą nukentėjusiosioms O. P. ir O. P. bei žalą gamtai. Civilinio kodekso nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo
turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.), o žalą padarytą asmeniui, visiškai atlygina atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d.). Kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kaltinime nustatyto dydžio pinigine išraiška (vertės) bei padarė nuostolius aplinkai nukirsdamas be leidimo žalius pušų medžius. Kaltinamojo kaltė dėl svetimo turto pagrobimo ir nuostolių padarymo įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, išanalizuotais konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo kvalifikaciją. Kaltė atsirado tyčia ( CK 6.248 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 str.). Tokios aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo, nukentėjusiųjų-civilinių ieškovių O. P. ir O. P. parodymais, civilinio ieškovo-Valstybinės miškų tarnybos pateiktu žalos aplinkai apskaičiavimu, kitais rašytiniais įrodymais byloje.
Ieškovės O. P. ir O. P. pateiktais ieškiniais nurodo ir neturtinės žalos joms padarymą po 1500 Eur dydžio.
LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad nukentėjusios O. P. ir O. P. dėl kaltinamojo kaltų veiksmų išgyveno stresą, pergyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus. Todėl atsižvelgus į visas kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes teismas laiko, kad yra pagrindas priteisti po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioms O. P. ir O. P..
Civilinio ieškovo-Valstybinės miškų tarnybos pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, kadangi kaltinamasis savo veiksmais, nukertant be leidimo kirsti žalias pušis , padarė žalą gamtai ir jis šią padarytą žalą privalo atlyginti ir dėl to iš kaltinamojo priteistinas 8140,96 Eur žalos atlyginimas už gamtai padarytą žalą(LR CK 6.263 str.)
Vadovaudamasis LR BPK 297-298,301-308 str.,115 str.1d.,
n u s p r e n d ė:
R. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d.ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2(dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, per 1(vienerius)metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiosioms O. P. ir O. P. po 1713,14 euro.
Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento- asmens paso paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai -civilinei ieškovei O. P. 1904,96 Eur(vieną tūkstantį devynis šimtus keturis eurus devyniasdešimt šešis centus)turtinės žalos atlyginimo ir 1000(vieną tūkstantį )eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai -civilinei ieškovei O. P. 1869,08 Eur(vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus aštuonis centus)turtinės žalos atlyginimo ir 1000(vieną tūkstantį )eurų neturtinės žalos atlyginimo
Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (a.s.Nr.LT65 4010 0425 0231 3838 AB Luminor banko Lietuvos skyrius ) 8140,96 Eur( aštuonis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų devyniasdešimt šešis centus) aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas