Byla Nr. 1S-165-1076/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4

Proceso sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų G. B. kaltinamas organizavęs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, taip neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekiu, jų kontrabanda, neturint leidimo įgijimu, laikymu, gabenimu ir realizavimu didelio kiekio šaunamųjų ginklų, jų kontrabanda (dvi veikos), organizavimu nesunkaus A. S. sveikatos sutrikdymo itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, tai yra dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje,199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje,199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje,199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose (konkretus nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas kaltinamojo akto 58-112 lapuose), padarymo.

2.       Kaltinamajam G. B. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė nepaskirta.

3.       2018 m. balandžio 17 d. 6.55 val. G. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka (t. 222, b. l. 4-5).

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10, G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. liepos 17 d., kuri vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiama (t. 224, b. l. 20-34, 102-120, 152-174; t. 225, b. l. 33-55, 96-129, 173-177).

5.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19, ir su G. B. kardomąja priemone – suėmimu perduotas Kauno apygardos teismui.

6.       Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, pratęstas G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d.

7.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamojo G. B. gynėjo skundas tenkintas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam G. B. 3 (trims) mėnesiams pratęstas suėmimo terminas pakeistas ir sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d.

8.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis G. B. gali bandyti bėgti bei slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesnių kardomųjų priemonių už suėmimą ar jų komplekso taikymas kaltinamojo G. B. atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

9.       Kaltinamojo G. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

9.1.                      Gynėjas nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad G. B. jau buvo suimtas ilgiau nei ketverius metus. Tuo tarpu ilgesnis nei ketverių metų suėmimo terminas laikytinas tiesiog nepateisinamai ilgu, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, suformuotai ir sprendimuose bylose prieš Lietuvą (sprendimai bylose Velečka prie Lietuvą; Lisovkij prieš Lietuvą), kuriuose konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Skunde taip pat cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Labita prieš Italiją, Suslov prieš Rusiją; Bulatovič prieš Juodkalniją, Tsarenko prieš Rusiją, Trifkovič prieš Kroatiją, Dragin prieš Kroatiją ir pažymima, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. B. padėtis yra dar blogesnė, nei, pvz., Lisovskij prieš Lietuvą byloje, nes sulaikius G. B. ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko ne beveik metus, o ketverius metus.

9.2.                      Gynėjas teigia, jog būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, pagal kurią nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad baudžiamoji byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios ilgos suėmimo trukmės kaip kad yra nagrinėjamu atveju (sprendimai bylose Lisovskij prieš Lietuvą ir kt.). Juo labiau, jog pati griežčiausia kardomoji priemonė G. B. skirta netgi ne prokuroro, o paties teismo iniciatyva, nepateikiant jokių išskirtinių aplinkybių, kaip pavyzdžiui, poreikis surinkti įrodymus užsienyje ar prašyti tarptautinės teisinės pagalbos (EŽTT sprendimai bylose Laszkiewicz prieš Lenkiją; Ereren prieš Vokietiją; Merčep prieš Kroatiją). Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-273-1049/2022 nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nepradėtas, taip pat ir dėl šio teismo neteisėtai priimtos nutarties perduoti bylą prokurorui (nutartis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-115-487/2022). Gynėjo teigimu, toks ilgas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiama nutartis naikintina, visų pirma, šiuo teisiniu motyvu.

9.3.                      Be to, gynėjas nurodo, jog apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad jam yra žinoma apie kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-19-317/2022 nagrinėjimą tame pačiame – Kauno apygardos teisme, visiškai nepaisė to, kad ši byla buvo išskirta iš to paties ikiteisminio tyrimo, t. y. šios bylos anksčiau sudarė vieningą visumą, ir tik prokuroro sprendimu G. B. teisinė padėtis buvo pasunkinta, nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 G. B. nėra inkriminuojamas veikimas nusikalstamame susivienijime, nors veikos laikotarpis sutampa su reiškiamais kaltinimais baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022.

9.4.                      Gynėjo nuomone, skirdamas G. B. kardomąją priemonę – suėmimą apygardos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-139-449/2022, kurioje teismas padarė išvadą, jog kaltinamajam G. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jau daugiau negu ketverius metus, todėl vertinant šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra neproporcinga nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu. Nutartyje taip pat nurodyta, jog tęsiant G. B. suėmimo terminą teismai akcentavo aplinkybę, kad kitame ikiteisminiame tyrime, kuris šiuo metu jau perduotas teismui su kaltinamuoju aktu, G. B. kaltinamas dar sunkesnių nusikaltimų, galinčių užtraukti net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarymu, tačiau toje pagrindinėje byloje G. B. jokia kardomoji priemonė nėra paskirta. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugumoje savo sprendimų yra konstatavęs, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas be išimties kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad toks ilgas suėmimo termino tęsimas jau gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Pasak gynėjo, suėmimą skyrusiam teismui neabejotinai buvo žinomas bendras nepateisinamai ilgas jo ginamojo suėmimo laikas, nepaisant to, kad ikiteisminiai tyrimai buvo išskirti.

9.5.                      Gynėjas taip pat nurodo, jog apygardos teismas spręsdamas klausimą dėl kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam G. B. nepagrįstai netenkino prašymo apklausti kaltinamojo brolį R. B. (taip pat kaltinamą toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-273/1049/2022), kuris buvo atvykęs į teismą ir būtų patvirtinęs reikšmingas bylai aplinkybes apie kaltinamojo tėvo B. B. sveikatos būklę, socialinius G. B. ryšius bei prašymo susipažinti ir remtis nutartimis, priimtomis dėl suėmimo skyrimo ir suėmimo termino pratęsimo, taip pat skundų dėl šių nutarčių medžiaga (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022). Gynėjo teigimu, netenkindamas šių prašymų, apygardos teismas faktiškai atsisakė vykdyti teisingumą ir netgi nepatikrinęs aplinkybių dėl neabejotinai įnešto užstato į tos paties teismo – Kauno apygardos depozitinę sąskaitą, sprendė, kad procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, toje baudžiamojoje byloje skirtos kardomosios priemonės, įnešto užstato dydis neturi reikšmės.

9.6.                      Gynėjas su skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, kuria kaltinamajam G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas, ir kurioje pasisakyta dėl 30 000 Eur dydžio užstato, sumokėto į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir suėmimas pakeistas keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

9.7.                      Gynėjas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-11-489/2019, 2A-7-3-489/2019), kurioje nurodyta, jog nepaisant procesinio sprendimo išskirti bylas (nesvarbu, ar tai būtų daroma ikiteisminio tyrimo stadijoje, ar vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose), teisinė baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali pasunkėti. Jeigu pripažįstama, kad asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką ar veikas, tai subendrinta bausmė negali būti griežtesnė, nei kokia ji būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Gynėjo teigimu, tokios pačios praktikos pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis ir nagrinėjamu atveju, nes toks ilgas suėmimo laikotarpis, kiek yra kalinamas G. B., neabejotinai įgavo visus nubaudimo ir kriminalinės bausmės požymius. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 nurodyta, jog: „Įvertinus šį terminą (ilgesnį, nei ketverių metų suėmimo terminą) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytus argumentus – kad suėmimo terminas šiuo metu jau tampa neproporcingu kaltinimams, kurie pareikšti G. B., kad šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas iš esmės pažeidžia kaltinamojo teises ir yra neproporcingas nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu ir negali būti pateisinamas, darytina išvada, jog griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas G. B. negali būti toliau tęsiamas. Atsižvelgęs ir visus aptartus argumentus, teismas padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir kitomis – savo pobūdžiu švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis. Nors vis dar išlieka tikimybė, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau šios rizikos turi būti vertinamos ne tik suėmimo, bet ir kitų kardomųjų priemonių kontekste. Teismas atsižvelgia į tai, kad G. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir teisėtas pajamas, prieš pat sulaikymą gavo kreditą būstui įsigyti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais ilgalaikiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jis bandys bėgti ar slėptis”.

9.8.                      Gynėjo teigimu, negali būti tokia situacija, kuomet G. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022 nepaskyrus jokios kardomosios priemonės (nors baudžiamosioms byloms sudarant vieningą visumą G. B. jau buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas), pirmosios instancijos teismas ex officio, nesant prokuroro prašymo, parinko pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Gynėjo nuomone, bet kuri kardomoji priemonė gali būti parenkama tik pagal proporcingumą (jeigu ji iš viso reikalinga, pradedant nuo pačios švelniausios), ir šiuo aspektu, kada faktiškai tęsiamas suėmimo terminas, pirmosios instancijos teismas privalėjo itin rūpestingai vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose (pavyzdžiui, sprendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusiją) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Gynėjas pažymi ir tai, kad vien pagrįsto įtarimo, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina suėmimo teisėtumo sąlyga, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui (o ypač tokiam ilgam terminui), ji jau nėra pakankama (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barfuss prieš Čekiją). Pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimą, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą (tai faktiškai padaryta skundžiama nutartimi), kiekvienu atveju būtina nurodyti naujų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių (EŽTT sprendimas byloje Mierzejewski prieš Lenkiją). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pakankamų pagrindų pratęsti suėmimą nėra. Kaltinamajam G. B. anksčiau jokia kardomoji priemonė šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta, jos kaltinamasis nėra pažeidęs, todėl skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę prielaidų nėra.

10.       Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas tenkinamas iš dalies.

11.       Susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir dėl jos pateikto skundo argumentais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiama. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19, ir su G. B. paskirta kardomąją priemone – suėmimu perduotas Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022). Kauno apygardos teismui 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pratęsus G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi šį terminą sutrumpino iki vieno mėnesio, konstatavęs, kad jau ilgiau negu ketverius metus taikomo griežčiausio kardomosios priemonės – suėmimo terminas šiuo metu jau tampa neproporcingu tiems kaltinimams, kurie pareikšti G. B. šioje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-19-317/2022), ir pratęstą suėmimo terminą sutrumpino iki tokio, kurio pakaktų išspręsti atitinkamus ne tik šios (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022), bet ir dar vienos (pagrindinės) baudžiamosios bylos (Nr. 1-273-1049/2022), kuriose kaltinamas G. B., organizacinius klausimus, sprendžiant klausimą dėl komplekso švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo, taip pat sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės ar priemonių paskyrimo kitoje jau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-273-1049/2022). Todėl pirmosios instancijos teismas, esant susidariusiai situacijai, pagrįstai sprendė kaltinamajam skirtinos kardomosios priemonės klausimą. 

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundą, patikrinamas tik skundžiamos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. vertinama, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžiama, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnyje.

13.       Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju skunde neginčijamas duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis G. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kardomosios priemonės taikymui klausimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo kaltė įrodinėjama liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais, įvykių objektų apžiūros protokolais ir kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys yra pakankami ir leidžia pagrįstai manyti, jog G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundą dėl teismo nutarties skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, dėl baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo pasisako tik tiek, kiek reikia kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti, t. y. suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumas neanalizuojamas.

14.       Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis).

15.       Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimas kaltinamajam G. B. paskirtas, pagrįstai nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. įžvelgus riziką, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pasisakydamas dėl šių pagrindų buvimo, apygardos teismas įvertino visumą šiems klausimams klausimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. B. pateikti kaltinimai dėl galimai iš anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų susijusių neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekiu, jų kontrabandos, neteisėtu disponavimu didelio kiekio šaunamųjų ginklų, jų kontrabandos, kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo organizavimo, kurie galimai padaryti veikiant ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kur G. B. atliko organizatoriaus vaidmenį. Kaltinimai G. B. šių nusikaltimų padarymu, įvertinus ir tai, kad ginkluotas nusikalstamas susivienijimas neteisėtai veikė Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose užsienio valstybėse, bei tai, kad G. B. vaidmuo darant pirmiau nurodytus nusikaltimus buvo aktyvus ir neatsitiktinis, kad praeityje G. B. teistas penkis kartus, be to, dalis G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu, todėl galėjo tapti kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. 

16.       Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas G. B. yra sąlygotas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. priimta nutartimi Nr. 1S-139-449/2022, t. y. kad šioje, vadinamoje pagrindine, baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022, G. B. nebuvo nepaskirta iš viso jokia kardomoji priemonė. Iš gynėjo cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio seka, kad šis faktas nurodytas, dėstant argumentus dėl ankstesnėse nutartyse minimo kito ikiteisminio tyrimo (baudžiamoji byla Nr. 1-273-1049/2022) tęsiant ne tik G. B., bet ir kitų kaltinamų asmenų suėmimo terminą baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, tačiau neįtakoja Kauno apygardos teismo sprendimo vertinant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, buvimą šioje byloje.

17.       Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. B. kardomoji priemonė jau taikoma ilgą laiką – virš ketverių metų; skunde gynėjas taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį, kad nors abi bylos formaliai nagrinėjamos atskirai, tačiau suėmimo proporcingumo požiūriu negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Pastebėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Tačiau nagrinėjamu atveju iš itin didelės kaltinimų apimties bei bylos sudėtingumo matyti ir tai, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas, kuris faktiškai dar net nėra pradėtas, galimai užtruks, ir jau taikomo ilgalaikio suėmimo trukmė dar labiau pailgės. Be to, apygardos teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo, ar į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 30 000 eurų bei siūlomas papildomas 10 000 eurų įmokėjimas galėtų tarnauti kaip užstatas šioje nagrinėjamoje byloje, kaip ir apskritai dėl tokio (ar kito dydžio) užstato tinkamumo kaip švelnesnė kardomoji priemonė ar švelnesnių kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, dokumentų paėmimo) komplekso dalis pasiekti proceso tikslams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie klausimai, taip pat atsižvelgiant ir į galimą bylos trukmę, yra spręstini bylą nagrinėjančio teismo, todėl nustato trumpesnę – dviejų mėnesių suėmimo taikymo trukmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :        

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pakeisti, ir nustatyti jį dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Albinas Bielskis

                                        Virginija Liudvinavičienė

                                        Justas Namavičius