Civilinė byla Nr. 2-222-841/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 113.1;116.1
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovo L. M. įstatyminiam atstovui Č. M., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Giedriui Mikalauskui, atsakovui S. J., atsakovo atstovui advokatui J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. ir L. M. ieškinį atsakovams S. J. ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva" dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir
n u s t a t ė:
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia 2008-01-08 Z. Ž. ir S. J. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją, grąžinant ieškovams (kaip Z. Ž. teisių perėmėjams) S. J. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje ieškovė I. M. prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad močiutę Z. Ž. mylėjo, lankė kas antrą dieną, pas ją užsukdavo, kai važiuodavo į socialinių paslaugų centrą. Močiutė pati pirkosi maistą, pensiją atiduodavo kaimynams J., kad ją išlaikytų. Kartais močiutė pavaišindavo kava, bet daugiau nieko neturėjo, paklausta apie pinigus, sakė, kad pinigai ir kortelė yra pas Daną (kaimynę D. J.). Močiutė ja rūpinosi, pergyveno dėl sveikatos, nes ieškovė 1996 m. patyrė avariją, po kurios sunkiai vaikšto. Močiutė jos prašydavo iš parduotuvės parnešti alaus ar „Stumbrinės”, ieškovė jai parnešdavo, pinigų už gėrimus močiutė eidavo pasiimti pas kaimynę. Močiutė gėrė, tačiau jai žadėjo užrašyti savo butą, nes ji yra vienintelė jos anūkė, brolis Lukas yra įvaikintas. Nuvykusi pas močiutę, jos savo bute dažnai nerasdavo, močiutė būdavo pas kaimynę Daną, nes pas ją nebuvo vandens, ten ir televizorių žiūrėdavo. Močiutė dažnai būdavo išgėrusi, kartais skųsdavosi, kad yra nevalgiusi, ieškovės tėvas jai nuveždavo maisto. Močiutė sunkiai vaikščiojo, ieškovei taip pat sunku vaikščioti, jos viena ranka paralyžiuota, bet eidavo močiutės prašoma į parduotuvę, parnešdavo „Stumbrinės“ viena ranka. Kad močiutė butą užrašė kaimynui, nežinojo, mano, kad močiutė sutartį sudarė neįvertinusi situacijos, gal neblaivi buvo, nežinojo, kad butas užrašytas pas notarę.
Ieškovo L. M. įstatyminis atstovas Č. M. prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad ginčija sutartį, nes buvusi uošvė perleido sutartimi savo butą kaimynams. Jai dar gyvai būnant ligoninėje, kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir iš ten sužinojo apie tokią sutartį, konsultavosi su advokatu, tačiau uošvei gyvai esant tos sutarties neginčijo. Kai po uošvės mirties kreipėsi į notarą, dėl paveldėjimo, sužinojo, kad paveldės tik kilnojamus daiktus. Pats uošvės nėra klausęs, kam paliks butą, dukra Indrė lankė močiutę kas antrą dieną ir jai močiutė žadėjo butą užrašyti. Po to, kai apsivedė, uošvės bute išgyveno 11 metų, po žmonos mirties su uošve bendravo mažai. Uošvę anksčiau paremdavo pinigais, bet žmona draudė tai daryti, nes pinigai išleidžiami alkoholiui. Mano, kad uošvė girtaudavo su kaimyne D. J., dėl to buvo susidarę skolų už šildymą, nes pinigus išleisdavo alkoholiui. Žmona pergyveno, kad motina geria, kartais uošvė laukdavo jos prie mokyklos, kad paprašyti pinigų, mano, kad uošvės girtavimas prisidėjo prie ankstyvos dukters, jo žmonos mirties. Mano, kad žmona sumokėdavo uošvės skolas, jam apie tai nesakydama. Uošvė jo nėra prašiusi pinigų po žmonos mirties. Kai dukra važiuodavo į socialinių paslaugų centrą, įdėdavo močiutei nuvežti vaisių, produktų, kiek Indrė buvo pajėgi panešti. Žinojo, kad uošvės bute sugedo ar buvo atjungtas vandentiekis, tačiau pagalbos nesiūlė, uošvė padėti neprašė. Uošvė pati apsitarnaudavo, tik 2009 metais prieš mirtį, rugpjūčio- rugsėjo mėnesį jau vaikščiojo su lazda, gal tada jau ir buvo reikalinga pagalba, bet į telefono skambučius ji neatsakinėjo, į butą neįsileisdavo, nors pagalbą jai siūlė ir jos broliai, seserys. Mano, kad uošvė nesuvokė, kokią sutartį pasirašo. Ji patyrė didelį stresą, kai mirė jos dukra 2007-06-11, jau tais metais kažkas su galva jai buvo negerai, jau tada jai buvo prasidėjusi demensija, nes kai atvažiavo jos pasiimti į ketvirtines, ji išėjo apsirengusi suplėšytomis pėdkelnėmis. Teigė, kad atveždavo uošvei maisto- vištų šlaunelių po 5-6 kg, bet kitą rytą jų jau nebūdavo, viskas buvo išnešama pas kaimynę, nes valgė jos bendrai, uošvės pinigus valdė kaimynė. Pats Č. M. pas uošvę lankėsi maždaug 4 kartus per metus. Sutarties pasirašymo dienai uošvė dar nebuvo pensijos gavusi, nes gaudavo pensiją tik 10 d., tai gal buvo paveikta psichologiškai, nes sąmoningas žmogus tokios sutarties nepasirašytų. Jos proto aptemimu ir silpnumu buvo pasinaudota. Mano, kad notarė Sadauskienė nepasidomėjo uošvės psichikos būkle, nes negalėjo būti tokia sutartis pasirašoma, kai už viską moka rentos gavėjas, pats butą išsilaiko, o rentos davėjas dovanų gauna butą ir tik jei pritrūks pinigų, tik tada jis sumokės už paslaugas.
Ieškovų atstovas advokato padėjėjas Giedrius Mikalauskas prašė teismo ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovų reikalavimas grindžiamas dviem pagrindais: sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Z. Ž. suklydo dėl pačio sandorio esmės, antras pagrindas- ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Z. Ž. buvo pakankamai materialiai apsirūpinusi, kad jai nereikėtų tokios sutarties, ji gavo 1000 Lt pensiją, skolas už komunalinius patarnavimus išlygindavo vasaros metu, jos nebuvo didelės. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad 200 Lt skola buvo apmokėta prieš pasirašant sandorį, taigi sandorio pasirašymo metu nebuvo jokių įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. Mano, kad tarp S. J. ir Z. Ž., negalėjo susiklostyti pasitikėjimu grįsti socialiniai santykiai, nes jie buvo skirtingo amžiaus, skirtingų lyčių. Kadangi S. J. gyvena ir dirba užsienyje, dažnai nebūna Lietuvoje, negalėjo sutarties vykdyti, iš jo negalima buvo tikėtis tinkamo rūpesčio. S. J. yra jauno amžiaus, kažin ar sugebėtų aptarnauti, apskalbti senyvą moterį. Nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas mokėjo Z. Ž. skolas už šildymą ir komunalinius patarnavimus. Z. Ž. nesuvokė, kad buto nuosavybės teisė perėjo atsakovui nuo sutarties pasirašymo momento, nesuvokė, kad butas jai nebepriklauso, nes visada kalbėjo, kad butą paliks anūkei. Z. Ž. suklydo sudarydama sandorį, ji buvo veikiama kaimynės, girdoma alkoholiu, be to buvo patyrusi stresą dėl dukters netekties ir dėl to nesuprato savo veiksmų esmės. Ieškovų prašymu gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad Z. Ž. serga demencija su delyru, vadinasi, liga paūmėjo, o sirgti Z. Ž. galėjo jau ir sutarties pasirašymo metu, jos smegenys jau galėjo būti pakenktos. Demensija diagnozuota aiškiai per vėlai, neaišku, kodėl Jokūbaičiai dėl Z. Ž. sveikatos anksčiau į medikus nesikreipė, jos ligos kortelėje nėra jokių įrašų visą dešimtmetį. Sutartį tvirtinusi notarė turėjo įsitikinti Z. Ž. veiksnumu, pažyma apie veiksnumą notarei nebuvo pateikta, mano, kad 75 m. amžiaus moteris, kuri ilgai vartojo alkoholį, galėjo būti neveiksni, Z. Ž. psichologinė būsena rodė, kad ji nebuvo adekvati visose situacijose.
Atsakovas S. J. prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teismui paaiškino, kad jis gyvena Krymo g. 18-76, Šiauliuose, velionė Z. Ž. gyveno šalia, Krymo g. 18-77, prisimena ją nuo mažens. Šiuo metu dirba Švedijoje, yra materialiai apsirūpinęs, į Lietuvą grįžta maždaug kartą per mėnesį, būna čia po savaitę. Pinigais remia savo mamą, yra ir anksčiau padėjęs Z. Ž. sumokėti skolą už elektrą, tačiau to įrodyti negali. Ginčo sutartį pasirašyti pasiūlė Z. Ž.. Ji dažnai būdavo pas mamą ir anksčiau, iki sutarties pasirašymo, kartu valgydavo, žiūrėdavo televizorių, buvo kaip šeimos narė, giminės jos nelankė, o dukra buvo mirusi. Z. Ž. giminių nepažinojo, Galskius pamatė ligoninėje, kai ją lankė. Anūkę Indrę pas močiutę yra matęs, bet tikrai ne kas antrą dieną, mano, kad ji nebūtų galėjusi parnešti alkoholio dėl sveikatos, nešant alkoholį nematė. Z. Ž. buvo dar stipri, pati visiškai apsitarnaudavo, apsirengdavo, 2008 metais dar pati į parduotuvę nueidavo, tik 2009 m. kokį pusmetį prieš mirtį ėmė sunkiau vaikščioti. Ji savo sveikata nesiskundė, daktaro iškviesti niekada neprašė. Jokių kasdienių išgėrimų namuose nebūdavo, tik per didžiąsias šventes- Kūčias, Kalėdas visi kartu išgerdavo. 2009 m. iš užsienio grįždavo kas mėnesį, o kol nebūdavo namuose, Z. Ž. rūpinosi mama D. J.. Mano, kad būtų galėjęs pilnai vykdyti sutartį, jei tik to būtų reikėję, nesibodi jokiomis sutartimi prisiimtomis pareigomis. Pradžioje Z. Ž. siūlė butą užrašyti mamai D. J., bet mama nesutiko. Kartu su Z. Ž. nuvažiavo pas notarę, kai notarė jos paklausė, kodėl butas paliekamas atsakovui, Z. Ž. pasakė, kad jos anūkė yra neįgali. Notarė Z. Ž. išaiškino, kad bet kada gali nutraukti sutartį, išaiškino, kad jei nori, gali kuo papildyti sutartį, bet jai pakako to, kas ten buvo užrašyta. Taip pat notarė išaiškino ir paklausė, ar Z. Ž. suprato, kad butas pereina S. J., tačiau ji gyvens tame bute iki gyvos galvos, ji atsakė, kad suprato. Sudarytą sutartį kitą dieną įregistravo nekilnojamojo turto registre.
Atsakovo atstovas advokatas J. N. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovų jo turtas bylinėjimosi išlaidas, teismui paaiškino, kad ieškovas yra neteisus sakydamas, kad Z. Ž. pasirinko netinkamą sandorio šalį. Priešingai- Z. Ž. nesuklydo: pasirinko jauną, energingą, galintį ja pasirūpinti materialiai apsirūpinusį jaunuolį. S. J. nuo mažens pažinojo Z. Ž., jis patvirtino, kad ir skalbti nesibodėtų moters rūbų. S. J. patvirtino, kad alkoholis nebuvo vartojamas, o dėl velionės sveikatos- ji pati į medikus nenorėjo kreiptis, o kai atsirado neadekvatus elgesys, tad ir medikams buvo pranešta. Ieškovas galėjo būti rūpestingesnis ir kreiptis dėl Z. Ž. globos ir rūpybos nustatymo, globėjo paskyrimo, bet to nepadarė, nors konsultavosi su teisininkais, tačiau ieškinį pareiškė tik uošvei mirus. Kol Z. Ž. buvo gyva, niekas iš giminių nesirūpino ja ir jos butu. Suprantama, kad ieškovas turėjo daug rūpesčių dėl dukros sveikatos, todėl Z. Ž. pasirūpino kaimynai. V. Z. Ž. buvo stipri, į medikus nesikreipė, guostis nemėgo, susirgo tik 2009 metų pabaigoje, iki to laiko niekam nekilo įtarimų dėl jos psichinės sveikatos. Reikia gerbti velionės valią ir atminimą. Sutartį patvirtinusi notarė yra taip pat mirusi, tačiau tokios sutartys tam ir tvirtinamos pas notarą, kad būtų tinkamai įformintos. Ginčo sutartis neprieštarauja notariato įstatymui. Sutartis parengta kvalifikuotai, viskas joje pragalvota ir numatyta, ko reikia, notaras viską išaiškino. Teiginys, kad notarė kažko nepaaiškino Z. Ž., yra tik ieškovo interpretacija. Byloje nėra įrodymų, kad Z. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to nesuprato savo veiksmų. Anūkės lankymosi pas velionę negalima pavadinti tinkamu rūpinimusi, nes jai pačiai reikia pagalbos, velionė dienas leido pas atsakovą ir jo mamą, ten ja buvo pasirūpinta.
Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinį.Noras turėti velionės butą nėra įrodymas, jos valia gerbtina, ji pasielgė taip, kaip jai atrodė tinkama, gal ne taip, kaip norisi ieškovų šeimai. Liudytojai parodė, kad velionė Z. Ž. išreiškė savo valią, paliko butą tam, kam ji norėjo, kas ja sutiko pasirūpinti iki jos amžiaus galo. Liudiję kaimynai patvirtino, kad velionė yra jiems sakiusi, kad butą paliks tam, kas ją nukaršins. Ne anūkei butą užrašė, nes matė, kad jos šeima turi savų rūpesčių, ji pati nenorėjo būti šeimai našta, velionė nebuvo užtikrinta, kad anūkė galės ją iki mirties prižiūrėti, todėl ir sudarė tokią sutartį iki gyvos galvos. Be to, tą sutartį velionė galėjo bet kada nutraukti, jei tik kokios sąlygos S. J. neįvykdytų. Ji sudarydama sutartį suprato savo veiksmus ir nesuklydo. Kaimyną S. J. velionė pažinojo nuo mažų dienų, jai nekilo jokios abejonės dėl jo kandidatūros.
Atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ji negali būti pripažinta dalyvaujančiu byloje asmeniu. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą teisme kiltų notaro veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, žalą turėtų atlyginti mirusios notarės R. S. draudikas. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas suklydus ar negalint suprasti savo veiksmų reikšmės, tenka ieškovams, atsakovo manymu ieškovai nepateikė jokių jų argumentus pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi tik prielaidomis.
Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva" atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime tretysis asmuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagristą ir neįrodytą, nurodė, kad ieškovų pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti bei neįrodyti, neįrodytas ieškovų argumentas, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu Z. Ž. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškovai patys ieškinyje nurodo, kad Z. Ž. ginčo sudarymo metu iš esmės gyveno visavertį tokio amžiaus žmogui būdingą gyvenimą, visiškai galėjo savimi pasirūpinti ir išlaikyti save be pagalbos iš šalies. Kadangi kartu su ieškininiu pateiktoje 2008-01-09 sudarytoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje, patvirtintoje Z. Ž. bei atsakovo S. J. parašais, nurodyta, kad šios sutarties šalims išaiškintas LR CK 6.464 str. reikalavimai, jų taikymo taisyklės ir pasekmės; taip pat paaiškinta, kad rentos mokėtojui pažeidus sutarties sąlygas rentos, gavėja turi teisę reikalauti grąžinti nekilnomąjį turtą bei nutraukti sutartį. Ieškovai nepagrindė teiginių apie sutartyje rentos mokėtojui numatytų įsipareigojimų tinkamą/netinkamą vykdymą. Tretysis asmuo pažymėjo, kad notarė R. S., tvirtindama ginčo sandorį, laikėsi LR Notariato įstatyme numatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių bei įvykdė LR Notariato įstatyme numatytas pareigas, įskaitant LR Notariato įstatymo 30 str. 1 d. įpareigojimus, t.y. notarė atlikdama notarinius veiksmus, nustatė sandorio šalių tapatybę, patikrino Z. Ž. veiksnumą, išaiškino sandorio šalims sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes, sutarties sudarymo metu Z. Ž. nebuvo pripažinta neveiksnia, jai nebuvo apribotas veiksnumas. Tvirtinant sandorį buvo laikomasi visų imperatyvių teisės normų bei buvo išreikšta laisva šalių valia, todėl notarei nekilo pareiga atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kelti notarės civilinės atsakomybės klausimo. Tretysis asmuo UAB DK "PZU Lietuva" patvirtino, jog tarp UAB DK "PZU Lietuva" ir trečiojo asmens notarės R. S. 2007-07-01 buvo sudaryta notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas NPCA Nr.000458), kurios galiojimo laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-06-30 Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (LR Vyriausybės 2003-05-08 nutarimu Nr.58O patvirtintos "Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės", Žin., 2003, Nr.47-2079)(toliau -Taisyklės), pagrindu buvo apdrausta notaro civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą (Taisyklių 6 p.).
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva", remiantis minėtų Taisyklių nuostatomis bei Teismo pateiktais dokumentais, nurodė, kad ieškovų reikalimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia nėra draudžiamais įvykis pagal su notare R. S. sudarytą notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas NPCA Nr.000458) bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kadangi neatitinka visų minėtame Taisyklių 8 punkte numatytų draudžiamojo įvykio kriterijų/sąlygų: Pirma, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva" nuomone, civilinėje byloje nenustatyta bei neįrodyta notarės R. S. civilinė atsakomybė, (LR CK 6.245-6.249 str. yra išskiriamos keturios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos). Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė asmeniui kyla tik nustačius visas aukščiau nurodytas sąlygas. Antra, ieškovų ieškinyje suformuoti reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, yra dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne dėl žalos atlyginimo, t.y. šiuo atveju reikalavimas/ieškinys neatitinka Taisyklių 8.1. ir 8.4. punktų sąlygų. Trečia, remiantis Taisyklių 8 punkto 4 dalimi, reikalavimas turi būti pareikštas dėl neteisėtų notarų, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą, atitinkamai ieškovas ieškinį/reikalavimus teikia ne dėl notarės neteisėtų veiksmų, bet, kaip nurodoma ieškovo ieškinyje, dėl Z. Ž. suklydimo/valios trūkumų, sudarant su atsakovu S. J. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tretysis asmuo mano, kad pateiktame ieškinyje išdėstytos aplinkybės/suformuluotas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su notare R. S. sudarytą draudimo sutartį, todėl trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva" nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Liudytoja gydytoja R. M. teismui paaiškino, kad Z. Ž. buvo jai mažai žinoma pacientė, nes visą dešimtmetį pas ją nesilankė. Prisimena, kad dėl Z. Ž. į ją kreipėsi Galskienė, tokios pacientės neprisiminė, nes ji daug metų nesilankė. G. pasakė, kad sesuo blogai jaučiasi, kad sutriko jos psichika. Gydytoja parašė siuntimą, nurodė atlikti pacientei tyrimus, gavus tyrimų rezultatus, ligonę aplankė namuose. Ligonė sėdėjo lovoje, atsakinėjo į klausimus, jai buvo pakilęs kraujospūdis, bute buvo prietema, butas skurdus, bet tvarkingas. Tą kartą bute buvo ir kaimynė, pacientė buvo švari, atrodė sunkiai serganti, kojos buvo ištinę, alkoholio kvapo nejuto, neatrodė, kad būtų alkoholikė, įtarė onkologinę ligą. Parašė ligonei siuntimą pas psichiatrą. Kaimynė dėl Z. Ž. sveikatos į gydytoją nėra kreipusis, pirmoji kreipėsi G.
Liudytoja gydytoja D. M. teismui paaiškino, kad pas Z. Ž. turėjo vieną vizitą 2009-12-10 į namus, reikėjo įvertinti jos būseną. Nuvyko šeimos gydytojo siuntimu dėl diagnozės nustatymo ir specialių poreikių nustatymo. Diagnozavo nepatikslintą demensiją su delyru, buvo akivaizdžiai išreikšta stadija, davė išvadą šeimos daktarui, kad reikia specialių tyrimų dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Ši liga vystosi skirtingai kiekvienam žmogui. Apie alkoholį ligonės neklausė, su ja buvo sunku bendrauti, apie alkoholį buvo minėjusi ligonės pusseserės dukra A. L., kuri dirba poliklinikoje.
Liudytoja Z. J. paaiškino, kad Z. Ž. buvo jos jaunystės draugė, po to gyveno tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Bendravo su ja dažnai, tačiau Z. Ž. ėmus gerti, bendravo mažiau, Z. Ž. išgėrusi būdavo pikta, yra sakiusi, kad geria su kaimyne. Z. Ž. jai yra sakiusi, kad viską dukrai paliks ir anūkei. Su Z. Ž. bendraudavo kieme, kai ji vedžiodavo šunelį, yra sakiusi, kad dažnai lanko anūkė, taip pat yra sakiusi, kad žentas atveža maisto. Sveikata nesiskundė, yra sakiusi, kad gydosi alkoholiu. Yra buvusi pas Z. Ž. bute, geriant alkoholį nėra mačiusi, tačiau išgėrusią yra mačiusi, alkoholio Z. Ž. parsinešdavo pati arba parnešdavo kaimynė, anūkės nešant alkoholį nematė.
Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad Z. Ž. buvo jos pusseserė, su ja bendravo mažai, daugiau bendravo kai gimė vaikai, mat buvo panašaus amžiaus. Z. Ž. buvo piktoko būdo, gėrė, ypač po dukros mirties, labai pergyveno dėl anūkės nelaimės, žadėjo visą savo turtą anūkei palikti, taip sakė per savo dukros Astos laidotuves. Mano, kad per laidotuves Z. Ž. elgėsi neadekvačiai. Po Z. Ž. dukros laidotuvių nebuvo susitikusios, yra girdėjusi, kad Z. Ž. gerdavo su kaimyne, tik prieš mirtį aplankė ligoninėje. Z. Ž. santykiai su žentu buvo geri.
Liudytojas J. G. teismui paaiškino, kad su Z. Ž. gyveno toje pačioje laiptinėje ir dirbo toje pačioje gamykloje. Mano, kad Z. Ž. paskutiniu metu neadekvačiai elgėsi, nesveikai jautėsi, tačiau problemų kaip su kaimyne nebuvo. Ji šunį vedžiojo, kaimynus pašnekindavo. Kaimynę Jokubaitienę irgi pažįsta, nieko blogo negali pasakyti apie abi kaimynes. Pats jau 2 metai yra bendrijos pirmininkas, Z. Ž. turėjo šiek tiek įsiskolinimo, po to kažkas skolas sutvarkė. Ateidavo anūkė jos aplankyti. Z. sveikata niekada nesiskundė, gal kartais ir išgerdavo taurelę, bet išgėrusią ją matė retai, porą kartų per metus, o visai girtos nėra matęs. Z. Ž. yra jam minėjusi, kad sveikata pablogėjo, kad apsigyveno pas kaimynę, tačiau apie sudarytą sutartį nėra pasakojusi.
Liudytoja Janina Galskienė teismui paaiškino, kad Z. Ž. buvo jos sesuo, labai mylėjo savo dukrą ir anūkę. Kai anūkė buvo stipriai sužalota, ji sakė, kad dėl anūkės viską paaukotų. Kai mirė dukra, ji labai išgyveno. Buvo kantri, medikų pagalbos nenorėjo, liudytoja yra medikė, kartais klausdavo jos patarimų. Santykiai su seseria buvo artimi, dažnai kalbėdavo telefonu, ją aplankydavo kas dvi savaites, kartais rasdavo išgėrusią, bet ne girtą, 2008 metais sesuo buvo atvažiavusi, bendraudavo normaliai. Dėl turto sesuo yra kalbėjusi, kad viską paliks anūkei, kuri lankė močiutę porą kartų per savaitę. Sesuo nėra prašiusi nupirkti alkoholio. Kai tvarkė tėvų kapus, uždėjo už Z. Ž. 500 Lt už paminklą tėvams, skolą atsiėmė dalimis, eidavo skolos atsiimti su savo vyru, po pensijos gavimo dienos. Savo kaimyne nesiskundė. 2009 m. prieš Šv. Kalėdas J. G. paskambino kaimynė, tada Z. Ž. prašėsi ją išvežti namo, į Dubijos gatvę, kalbėjo kažkaip nenormaliai, todėl kreipėsi dėl sesers sveikatos į medikus, buvo padaryti tyrimai, sesuo buvo išvežta į ligoninę, į gastroenterologijos skyrių, po to buvo perkelta į psichoneurologinį skyrių
Liudytojas R. G. teismui paaiškino, kad Z. Ž. buvo jo svainė. Apie ginčo sutartį abu su žmona sužinojo po Z. Ž. mirties, manė, kad viską anūkei turėjo palikti. Seserys bendravo kartą per savaitę, nueidavo pas Z. Ž. į namus, kalbėdavo telefonu. Z. Ž. buvo piktoka, mano, kad jei skambinant neatsiliepdavo, tai tuo metu būdavo neblaivi, nes jei blaivi būdavo, visada atsiliepdavo. Apsilankymų metu yra matęs išgėrusią. Prieš išvežant į ligoninę Z. Ž. telefonu prašė ją gelbėti, todėl mano, kad ji patyrė spaudimą. Z. Ž. skolą už tėvų kapų sutvarkymą- 500 Lt grąžino per tris kartus, eidavo tos skolos atsiimti po pensijos gavimo.
Liudytoja D. Ž. teismui paaiškino, kad ji yra Z. Ž. brolio žmona. Z. Ž. po dukros mirties buvo kelis kartus pas ją namuose, žadėjo viską palikti anūkei. Z. Ž. yra sakiusi, kad jos pinigų kortele kaimynė naudojasi. Išgėrusi Z. Ž. būdavo pikta ant savo brolių ir seserų, o žentu didžiavosi.
Liudytojas S. Ž. teismui paaiškino, kad Z. Ž. buvo jo sesuo, su ja bendraudavo, telefonu pasikalbėdavo bent kartą per mėnesį. Po dukros Astos mirties sesuo buvo pas liudytoją kokius 3 kartus, jis taip pat pas ją lankėsi, yra matęs ant stalo alaus. Sesuo buvo ūmi, jei kas nepatikdavo, tuoj telefoną padėdavo, tada suprasdavo, kad sesuo išgėrusi. Apie sutartį sužinojo, kai sesuo jau buvo ligoninėje.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis nuo 1995 m. dirbo Č. M. įmonėje vairuotoju, iki 2007 m. buvo asmeninis vairuotojas. Apie ginčą žino, veždavo Č. M. žmoną Astą į mokyklą, nuveždavo ją ir pas mamą, yra matęs A. M. mamą stovinčią prie mokyklos, ji sakydavo, kad mama prašys pinigų. Yra vežęs jos mamai maisto, pinigų. Yra matęs Z. Ž. ir išgėrusią, ir visai girtą. Kai nuvažiuodavo, dažnai jos nerasdavo savo bute, ji būdavo pas savo kaimynę. Dirbti kitur pradėjo nuo 2007 m. 07 mėn. Nuo tos dienos Z. Ž. nematė.
Liudytojas E. M. teismui paaiškino, kad jis nuo 2004 m. apsigyveno Z. Ž. kaimynystėje, butai yra greta. Artimai su kaimyne nebendravo, matydavo ją vedžiojant šunį, trumpai pakalbėdavo. Žinojo, kad su kaimyne Jokubaitiene ji daugiau bendravo, jų santykiai buvo tokie draugiški, kad iš pradžių net negalėjo suprasti, kuri kuriame bute gyvena. Yra matęs kelis kartus Z. Ž. anūkę. Nėra matęs Z. Ž. girtos ar užuodęs alkoholio kvapą. Kaimynė buvo ūmaus būdo, bet su ja nekonfliktavo, yra buto raktus pas ją vaikams palikęs, ir gimtadienio dovaną žmonai yra buvęs iš vakaro pasidėjęs, kaimyne pasitikėjo. Per tą laiką, kol gyveno, nepastebėjo jokio keisto kaimynės elgesio.
Liudytoja M. V. teismui paaiškino, kad Z. Ž. buvo jos kaimynė, gyveno toje pačioje laiptinėje. Sušnekdavo, kai ji šunį vedžiodavo, matydavo ją beveik kasdien. Z. Ž. sveikata nesiskundė, apie sutartį nėra pasakojusi. Yra sakiusi, kad kad kaimynė J. ją prižiūri, tai jai ir butą užrašys, nesiskundė, kad kaimynė J. ją blogai prižiūri. Yra mačiusi anūkę lankant močiutę, kitų giminių nėra mačiusi. Z. Ž. į parduotuvę nueidavo pati, nėra jos mačiusi išgėrusios, ji labai pergyveno dėl dukros mirties, tačiau nenusišnekėdavo, bendravo normaliai. Yra sakiusi, kad butą paliks tam, kas ją prižiūrės.
Liudytoja Z. J. teismui paaiškino, kad ji buvo Z. Ž. kaimynė, ją pažinojo 35 metus, kartu gavo butus tame pačiame name, dirbo toje pačioje televizorių gamykloje, kartu į darbą važiuodavo, Z. Ž. buvo gera darbuotoja, jos nuotrauka dažnai būdavo gamyklos garbės lentoje. Pasikalbėdavo, kai Z. Ž. šunį vedžiodavo, po dukros mirties ji sakydavo, kad butą paliks tam, pas ką amžių pabaigs. Yra sakiusi, kad būna pas kaimynę, ten valgo, miega, todėl jai ir paliks. Sveikata nesiskundė, sakydavo, kad yra užsigrūdinusi, kad sirgti nėra kada. Kaimynės priežiūra ji nesiskundė, nėra pasakiusi, kad kaimynė ją skriaudžia. Nėra mačiusi Z. Ž. girtos, nėra įtarusi nusišnekant, į parduotuvę Z. Ž. eidavo pati. Žinojo, kad pas ją lankosi anūkė. Dažniausiai kalbėdavosi apie gamyklą, joje dirbusius žmones, turėjo gerą atmintį, viską prisimindavo. Po dukros mirties labai pergyveno, tačiau ji buvo stipraus charakterio, abi pasiguosdavo, nes liudytojos sūnus irgi yra miręs.
Liudytoja D. J. teismui paaiškino, kad Z. Ž. buvo jos kaimynė, dažniau ėmė bendrauti, kai liudytoja nebedirbo, nuo 2001 m., nuo tada bendraudavo kasdien. Gamindavosi valgį, kartu žiūrėdavo televizorių, miegoti Z. Ž. eidavo į savo butą. Siūlė užrašyti butą, bet liudytoja atsisakė, tada ji butą liudytojos sūnui S. užrašė, nes su juo gerai sutarė, sūnus prie jos užaugo. Kad butą užrašys sūnui, ėmė kalbėti prieš 5-6 metus iki savo mirties. Kai sūnus buvo grįžęs iš užsienio, Z. Ž. pasiūlė važiuoti pas notarą. Sūnus Z. Ž. pinigais šelpė, išlaikė liudytoją, savo motiną, nes ji negaudavo pensijos. Jau po sutarties Z. Ž. turėjo skolų už elektrą, dujas. Sūnus grįžęs iš užsienio sumokėjo 270 Lt už dujas ir už šildymą virš 1000 Lt., iki sutarties sudarymo sūnus yra mokėjęs Z. Ž. skolą už elektrą.
Kai sūnus išvažiuodavo į užsienį, tuo laiku liudytoja prižiūrėjo Z. Ž., sūnus sugrįždavo į Lietuvą kas mėnesį, kas pusantro mėnesio. Z. Ž. anūkė ateidavo tik prašyti pinigų iš močiutės, po pensijos gavimo, kai pinigai pas močiutę baigdavosi, anūkė nebeateidavo, kiti giminės taip pat nesilankė. Alkoholio kartu nevartojo, tik per didžiąsias šventes. Z. Ž. mokėjimo kortelių neturėjo, tik lapkričio- gruodžio mėnesiais yra pinigus nuėmusi, kai Z. Ž. jai pasakė savo PIN kodą.
Po liudytojų apklausos ieškovų atstovas prašė tenkinti anksčiau pateiktą teismui prašymą skirti Z. Ž. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nes dauguma liudytojų paliudijo, kad Z. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu, kai kurie liudytojai pasakė, kad Z. Ž. elgėsi ne visai adekvačiai, kartais nusišnekėdavo, o tai ir yra pagrindas ginčyti sutartį, nes dėl tokios savo būklės Z. Ž. nesuprato savo veiksmų, nesuprato sutarties sukeliamų pasekmių.
Atsakovo S. J. atstovas advokatas J. N. prašė prašymą atmesti, nes sutartis pasirašyta, nėra jokių duomenų apie tai, kad ją sudarant buvo daromas spaudimas, tokia buvo Z. Ž. valia. Jei teismas skirtų ekspertizę, prašė susiaurinti klausimą, užduodamą ekspertams, užduoti tik klausimą, ar sutarties pasirašymo metu, t.y. 2008-01-08 d. Z. Ž. galėjo suprasti savo veiksmus, o ne vėliau ar anksčiau- tik sutarties pasirašymo dieną, nes kiti laikotarpiai nėra susiję su šia byla. Jei ekspertizė būtų paskirta, prašė skirti ją atlikti ne Šiaulių ekspertams.
Teismas nutarė netenkinti ieškovų ir jų atstovų prašymo skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nes į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota, o ir ieškovai nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą skirti Z. Ž. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2008-01-08 Z. Ž., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir S. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kurią rentos gavėja Z. Ž. perdavė rentos mokėtojui S. J. asmeninėn nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtojas S. J. įsipareigojo teikti rentos gavėjai Z. Ž. iki jos gyvos galvos sutartyje išvardintas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. Šalys susitarė, kad Rentos gavėja naudosis visu savo turtu ir gyvens visame šios sutarties 1 punkte aprašytame bute iki gyvos galvos. Sutarties šalims buvo išaiškinti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.464 str. reikalavimai, jų taikymo taisyklės ir pasekmės. Rentos mokėtojui pažeidus sutarties sąlygas, Rentos gavėjai buvo išaiškinta teisė reikalauti grąžinti nekilnojamąjį turtą ir sutartį nutraukti. Sutarties šalims buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys, kad nuosavybės teisė Rentos mokėtojui į perduotą turtą pereina Rentos gavėjai perdavus turtą. Šalys pareiškė, kad sutartį sudarė laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, sutartis sudaryta sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos. Sutartis buvo šalims perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta, sutartį patvirtino Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarė R. S., kuri yra mirusi, mirties data-2008-10-12 (I t., b.l.8-9,30).
Ieškovai L. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M. a.k(duomenys neskelbtini), yra A. M. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2007-06-11, vaikai, A. M., iki santuokos- A. Ž., buvo Z. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2010-01-08, dukra, todėl ieškovai L. M. ir I. M. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 2 p. yra mirusios Z. Ž. vaikaičiai, jos antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą, o kadangi vienintelė Z. Ž. dukra yra mirusi, nesant pirmos eilės įpėdinių, jie būtų galėję pagal įstatymą paveldėti mirusios Z. Ž. turtą (I t., b.l.10-15,21). Č. M. yra I. M. ir L. M. tėvas, L. M. įstatyminis atstovas (I t., b.l.20). Ieškovė I. M. yra neįgali, jos darbingumas 20 proc. (II t., b.l.38-40). Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise turėtas butas, unikalus Nr.2997-4005-0014:0076 pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotas S. J., sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-01-10 (I t., b.l.16-17). Ieškovų (I t., b.l.8-9), VĮ Registrų centro (I t., b.l.59-64), Lietuvos notarų rūmų (I t., b.l.145-155) pateiktos sutarties kopijos yra identiškos, jose nėra pataisymų ar netikslumų. Sutartį pasirašė Z. Ž., pati parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Prieš tvirtinant sutartį notarė R. S. atliko visus privalomus veiksmus- patikrino, ar asmuo (Z. Ž.) neįrašytas hipotekos (įkeitimo) lakšte skolininku arba savininku, patikrino, ar ji neįrašyta tarp neveiksnių asmenų, byloje yra Pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, buto pirkimo sutartis, Gyventojų registro tarnybos pateiktas išrašas apie asmenį.
Šiaulių m. I-ojo notarų biuro pateiktoje bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios Z. Ž. palikimą, I. M. ir įstatyminio L. M. atstovo Č. M. pareiškimai dėl palikimo priėmimo pateikti notarui 2010-04-06, pagal 2010-05-28 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Z. Ž. turtą lygiomis dalimis paveldi jos vaikaičiai I. M. ir L. M. (I t., b.l.65-85).
Pagal pateiktus medicininius dokumentus- epikrizes, medicinines korteles, specialisto išvadą, pažymą, ligos istoriją, atsakymą į užklausimą, Z. Ž. į gydytojus nesikreipė laikotarpiu nuo 1998-09-02 iki 2009-11-30 (I t., b.l.18-19, 113-114, 125-129, II t., b.l.1-2, 21-23, 49-52, 65).
Z. Ž. gaudavo pensiją, kurios dydis iki 2007-06 mėn. buvo 690,65 Lt, iki 2007-12 mėn.- 778,43 Lt, iki 2008-07 mėn.- 894,69 Lt, iki 2009-12 mėn. – 980,79 Lt (I t., b.l.116- 120). Pensija Z. Ž. buvo pervedama į „Swedbank“ AB esančią sąskaitą, kuria Z. Ž. naudojosi (I t., b.l.121-124).
Iš komunalinių paslaugų teikėjų pateiktų mokesčių mokėjimo pažymų ir dokumentų matyti, kad už Z. Ž. priklausiusiam butui tiektą šilumą ir karštą vandenį, elektrą, šaltą vandenį, buvo susidarę įsiskolinimai, kurie buvo apmokėti (I t., b.l.97-98, 130-144, II t., b.l.3-4).
Ieškovų reikalavimas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia buvo grindžiamas dviem pagrindais- kad sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Z. Ž. suklydo dėl sandorio esmės, bei kad sandorio sudarymo metu Z. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, bei liudytojų parodymų teismas daro išvadą, kad 2008-01-08 pasirašydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, Z. Ž. galėjo suprasti sandorio esmę, t.y. jai prieš sandorio pasirašymą buvo išaiškinta, kad nuosavybės teisė į butą yra perduodama S. J. nuo sutarties pasirašymo momento, kad ji gyvens tame bute iki gyvos galvos. Z. Ž. buvo išaiškinta teisė reikalauti sutartį nutraukti, sutartis buvo jai perskaityta, bei jos asmeniškai suprasta ir pasirašyta. Z. Ž. po sutarties pasirašymo nesikreipė dėl sutarties nutraukimo, nesiskundė dėl netinkamo jos vykdymo, nors, kaip patvirtino ieškovai bei visi teisme apklausti liudytojai, gyveno aktyvų ir pilnavertį gyvenimą, buvo geros atminties ir tvirto, ūmaus charakterio, pati savimi pasirūpindavo ir apsitarnaudavo, eidavo į parduotuvę, vedžiodavo šunį, adekvačiai ir aktyviai bendravo su aplinkiniais asmenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų Z. J. ir M. V. parodymais, kad Z. Ž. žadėjo užrašyti butą tam, kas ją prižiūrės, pas ką pabaigs amžių, nes šios liudytojos buvo jos kaimynės, tačiau nebuvo artimos draugės ir nėra niekaip suinteresuotos bylos baigtimi. Šių liudytojų parodymus teismas vertina kaip velionės išankstinį apgalvotą ketinimą pasirūpinti, kad būtų tinkamai prižiūrėta ir aprūpinta iki mirties ir kad ja rūpintųsi asmuo, galintis tai padaryti, kuriuo ji pasitiki. Sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, Z. Ž. tą savo ketinimą įgyvendino, ieškovai nepateikė argumentų ar įrodymų, duodančių pagrindo tuo abejoti, ieškovų ir jų pakviestų liudytojų parodymai apie tai, kad Z. Ž. ketino butą užrašyti anūkei, tik paliudija, kad ji anksčiau galėjo turėti ir kitokių ketinimų, dėl kurių vėliau savo nuomonę pakeitė. Be to, dauguma ieškovų pakviestų liudytojų yra artimi giminaičiai, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymais nesivadovauja.
Vertinant ieškovų argumentą, kad sandorio sudarymo metu Z. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad šis argumentas yra pagrįstas tik ieškovų prielaidomis, nes į bylą nėra pateikta jokių faktinių duomenų ar rašytinių įrodymų. Velionė Z. Ž., kaip paliudijo be išimties visi liudytojai, sandorio sudarymo metu buvo geros sveikatos, nesiskundė jokiais sutrikimais, elgėsi adekvačiai jos amžiui, normaliai bendravo su aplinkiniais, pati eidavo į parduotuvę, vedžiodavo šunį, bendravo su pažįstamais ir kaimynais, kurie ją pažinojo ilgą laiką, niekas nepastebėjo jokių sutrikimų, jai būnant gyvai artimiesiems nebuvo kilę jokių abejonių dėl jos veiksnumo. Z. Ž. nesirgo, nesikreipė į medicinos įstaigas, nesiskundė sveikata aplinkiniams, nebuvo teismo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia (LR CK 2.10-2.11 str.), teismui nepateikta jokių įrodymų, ar argumentų, suteikiančių pagrindą abejoti jos psichine sveikata sutarties sudarymo metu. Teismas nesivadovauja ieškovų bei jų pakviestų liudytojų parodymais apie tai, kad Z. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to galėjo nesuprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Liudytojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi- artimiausias kaimynas E. M., kaimynės Z. J. ir M. V.- nepatvirtino piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, Z. Ž. nebuvo įrašyta į įskaitą dėl priklausomybės. Visi be išimties liudytojai ir patys ieškovai patvirtino, kad Z. Ž. sveikata sutriko tik prieš jos mirtį, kas ir atsispindi medicininiuose dokumentuose, todėl teismas neskyrė ieškovų prašomos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, nes tam nebuvo jokių objektyvių duomenų, išskyrus suinteresuotos pusės liudytojų parodymus.
Reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia dėl netinkamo jos vykdymo ieškovai nepareiškė, todėl šia tema teismas nepasisako.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškinį gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jo globėjas. LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje byloje ieškovai yra mirusios Z. Ž. antros eilės įpėdiniai, kurie paveldėtų jos asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, jeigu išlaikymo iki gyvos galvos sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Tokius ieškinius gali pareikšti patys nurodyti asmenys, jų įgalioti asmenys (CPK 56 straipsnis), jų įstatyminiai atstovai (CPK 38 straipsnis), todėl ieškovai turėjo teisę kreiptis su ieškiniu dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Kaip pripažino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; LAT 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009), „teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būsena sandorio sudarymo metu". Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad sandorio sudarymo metu Z. Ž. suprato savo veiksmų reikšmę, buvo normalios būsenos, jos sudarytas sandoris atitiko jos valią ir interesą, kad ja būtų pasirūpinta iki kol ji bus gyva, todėl nėra pagrindo pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia.
LR CK 1.90 str. nustatyta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu iš esmės suklydus, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009) yra pasisakęs, kad „suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs....Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą“.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad Z. Ž. teisingai suvokė sandorio sudarymo aplinkybes, jau anksčiau buvo išreiškusi ketinimus sudaryti tokį sandorį ir apie tokius ketinimus buvo sakiusi pažįstamiems, su kuriais bendravo, ji gerai suvokė, kad sudarius sandorį, nuosavybė į jos butą pereina S. J., kuris turės ja rūpintis iki gyvos galvos, t.y. gerai suvokė esmines sandorio aplinkybes ir išreiškė savo valią tokį sandorį sudarydama. Jos elgesys atitiko protingo ir apdairaus jos amžiaus žmogaus elgesio kriterijus, nes ji apgalvojo savo būseną, įvertino kitų asmenų galimybes ja pasirūpinti ir išsirinko jos manymu tinkamą asmenį, su kuriuo ir pasirašė ginčo sutartį. Teismo manymu nebuvo suklydimo dėl esminių sandorio elementų, Z. Ž. suprato sandorio esmę, kuri jai buvo notaro išaiškinta prieš pasirašant ginčo sutartį, todėl konstatuoti, kad Z. Ž. suklydo dėl sandorio esmės, nėra pagrindo.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovui priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas L. M. yra nepilnametis, jo vardu ieškinį inicijavo ir jo interesus teisme atstovavo jo atstovas tėvas Č. M., kuris pagal įstatymą (LR CK 3.185 str.) yra nepilnamečio vaiko turto tvarkytojas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės I. M. ir ieškovo L. M. įstatyminio atstovo Č. M. solidariai.
Iš ieškovų valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos- 44,90 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. J. a.k(duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovės I. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir ieškovo L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo Č. M. a.k(duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai iš ieškovės I. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir ieškovo L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo Č. M. a.k(duomenys neskelbtini) 44,90 Lt (keturiasdešimt keturis litus 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei .
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-07-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- įrašą viešame registre, kuriuo buvo uždrausta perleisti S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, medicinines korteles bei ligos istorijas grąžinti jas pateikusioms įstaigoms.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Gražina Mataitienė