Civilinė byla Nr. 3K-3-589/2013 (S)

                                          Teisminio proceso Nr.               2-02-3-05020-2012-9

                              Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 119.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką ginčuose tarp energetikos įmonių ir vartotojų, taip pat civilinės bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, aiškinimo ir taikymo.

            Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1761,94 Lt skolos už šilumos energiją, 102,85 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes Vilniaus apygardos teisme yra priimtas D. S. ieškinys dėl neteisėto šilumos paskirstymo ir įpareigojimo iš naujo paskirstyti šilumą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą „Dėl D. S. skundo“ ir įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją nuo 1998 metų iki 2012 metų. Atsakovė D. S. teismui taip pat pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes ieškovė nesilaikė išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, arba sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje pagal D. S. ieškinį dėl neteisėto šilumos paskirstymo ir įpareigojimo iš naujo paskirstyti šilumą. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Vilniaus energija“ prašymą ir sustabdė civilinę bylą dėl skolos priteisimo iki Vilniaus apygardos teisme bus priimtas galutinis procesinis sprendimas pagal ieškovės D. S. skundą atsakovams UAB „Vilniaus energija“ dėl neteisėto šilumos paskirstymo ir įpareigojimo iš naujo paskirstyti šilumą. Teismas nustatė, kad ieškovė D. S. prašo Vilniaus apygardos teismą panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą 2012 m. rugpjūčio 2 d. „Dėl D. S. skundo“ ir įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją nuo 1998 metų iki 2012 metų, todėl priimtas teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką ieškovo ir atsakovės teisėms ir pareigoms, o Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės – prejudicinę reikšmę šiai bylai.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės D. S. atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sustabdytoje civilinėje byloje patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „Vilniaus energija“ reikalauja priteisti skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., ši perskaičiuota vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu „Dėl D. S. skundo“, dėl kurio panaikinimo atsakovė yra pateikusi skundą Vilniaus apygardos teisme. Civilinių bylų, nagrinėjamų Vilniaus apygardos teisme ir Vilniaus apylinkės teisme, prejudicinė sąsaja pripažintina pakankama išvadai, jog negalima išnagrinėti šios civilinės bylos iki nebus išnagrinėta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, todėl yra pagrindas sustabdyti bylą, nagrinėjamą Vilniaus apylinkės teisme, taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio palikimo nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu klausimo pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė, todėl šis klausimas iš esmės nėra apeliacijos dalykas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kreipėsi į teismą gindama savo teises dėl netinkamai atsakovės vykdomų sutartinių prievolių, todėl šiuo atveju tai yra civilinis ginčas dėl skolos priteisimo, ir toks ginčas nepatenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Taip pat teismas pažymėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau išnagrinėjo atsakovės D. S. skundą dėl nepagrįstai skaičiuojamo mokesčio už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir priėmė sprendimą, kurį D. S. prašo Vilniaus apygardos teismo panaikinti, todėl pakartotinis ginčo nagrinėjimas dėl skolos už teikiamą šilumos energiją ikiteismine tvarka pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar šia galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorės teigimu, ieškovė UAB „Vilniaus energija“, 2012 m. birželio 15 d. kreipdamasi į teismą dėl apmokėjimo už energiją pažeidimų (skolos priteisimo), privalėjo pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012 m. sausio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą kaip ginčą dėl sutartinių prievolių nevykdymo, kuriam nėra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes tai yra ginčas tarp vartotojų ir energetikos įmonių dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, kuriems yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
2. Kasatorė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje tikrasis, o ne formalusis ginčas yra dvejopo pobūdžio. Ji teigia, kad name buvo palėpės patalpos, kurios buvo neteisėtai šildomos centralizuotu šildymu, o dalis kaimynų buvo įsirengę perteklines radiatorių šildytuvų sekcijas ir suvartojo neproporcingai daug šilumos energijos, kuri buvo priskirta atsakovei. Taigi tai yra ginčas tarp energetikos įmonės ir vartotojo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba ribojimo, kuriuos išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija ( Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Kitas ginčas kilo dėl to, kad, kasatorės teigimu, ieškovė kituose atsakovės kaimynų butuose suvartotą centralizuotą šilumą skirstė nepagrįstai ir neteisėtai, taikė netinkamas šilumos paskirstymo metodikas, taigi tai yra ginčas dėl energetikos įmonės veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, kurį išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja Komisija (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).
3. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovės 2012 m. birželio 15 d. ieškinį ir atsakovės 2012 m. liepą Komisijai pateiktą skundą, nors nesutampa jų ginčijami laikotarpiai (ieškovės laikotarpis nuo 2010 m. iki 2012 m., o atsakovės nuo 1998 m. iki 2012 m.) ir ginčo dalykai (ieškovės ieškinio dalykas – apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimai (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), o atsakovės – šilumos paskirstymo pažeidimai (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis), ir nustatė, kad nagrinėjamoje byloje jau pasinaudota išankstiniu ginčo nagrinėjimu ne teisme, Komisija jau yra priėmusi sprendimą dėl D. S. skundo. Minimi Komisijos sprendimai priimti vėliau nei ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, be to, Komisija nagrinėjo kasatorės skundus, o pati ieškovė UAB „Vilniaus energija“ neinicijavo ginčo sprendimo ne teisme. Kasatorės kreipimasis į Komisiją išankstine privaloma tvarka nepanaikina ieškovės prievolės pasinaudoti išankstine privaloma tvarka prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 puntu ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
4. Kasatorės teigimu, Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nes reglamentuoja tik pasirinktinę skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, tačiau Energetikos įstatymas, kuriame nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, turi viršenybę kitų energetikos veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat ir Šilumos ūkio įstatymo atžvilgiu, todėl ieškovė privalėjo pasinaudoti Energetikos įstatyme nustatyta išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Ieškovės teigimu, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą galima tik tada, kai išankstinė skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra privaloma. Sisteminė teisės normų – Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies (bendroji norma), Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto (specialioji norma), Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (blanketinė norma), Vartotojų teisių gynimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies – analizė leidžia teigti, kad būtent vartotojui yra suteikiama teisė kreiptis į ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančias institucijas, o šilumos tiekėjas, kas mėnesį pateikdamas vartotojui sąskaitą apmokėti, nustatytais terminais neatsiskaičius, siųsdamas priminimus/pretenziją, tokiu būdu jau pasinaudoja ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo šį ginčą kaip ginčą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuris nepatenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta privaloma išankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.
2. Ieškovė nurodo, kad energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 232 punkte (redakcija nuo 2011 m. spalio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d.) ir aktualios redakcijos akto 240 punkte nustatyta, kad „nepriklausomai nuo to, ar ginčas tarp vartotojo ir tiekėjo buvo sprendžiamas ginčų sprendimo ne teisme tvarka, bet kurios ginčo šalies iniciatyva jis gali būti sprendžiamas teisme“, taigi tai yra ieškovo teisė pasirinki, kada, esant skolai, kreiptis į teismą. Atitinkamos institucijos (Komisija, Inspekcija ir kitos) gali būti įtrauktos į bylą kaip institucijos, duodančios išvadą byloje, kas užtikrintų ne tik šilumos tiekėjo teises ir teisėtus interesus ginti pažeistas savo teises, bet ir proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo laikymąsi. 
3. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinio palikimo nenagrinėto klausimas pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo sprendžiamas, todėl jis nebuvo ir apeliacijos dalykas, o pati atsakovė neprieštaravo, kad byla būtų stabdoma. Teismai teisingai sprendė, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. skundą atsakovams UAB „Vilniaus energija“ ir kt. dėl neteisėto šilumos paskirstymo ir įpareigojimo iš naujo paskirstyti šilumą nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei D. S., todėl yra pagrindas bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

Dėl tinkamo ginčo santykio kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už šilumos energiją, o atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškovės pareikštu reikalavimu, nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl nepagrįsto ir neteisėto centralizuotos šilumos energijos paskirstymo, netinkamos šilumos paskirstymo metodikos taikymo ir kitų energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, kuriems, atsakovės teigimu, pagal Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Pagal EĮ 34 straipsnio 2 dalį Valstybinės energetikos inspekcija (toliau – Inspekcija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Inspekcijos veiklos tikslas – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę (EĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nei EĮ 9 straipsnio 3 dalis, kurioje detalizuotos Inspekcijos funkcijos, nei Inspekcijos nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 (su pakeitimais) 12.1–12.12 punktai, detalizuojantys inspekcijos ir (ar) jos įgaliotų valstybės tarnautojų teises atliekant minėtas įstatymų pavestas funkcijas, neįtvirtina Inspekcijos teisės įpareigoti vartotoją sumokėti už šilumos energiją. Tačiau pagal EĮ 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą Inspekcija yra įgaliota kontroliuoti, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti, o pagal Inspekcijos nuostatų 12 punktą Inspekcija ir (ar) jos įgalioti valstybės tarnautojai, atlikdami pavestas funkcijas, turi teisę: tikrinti, ar energetikos statiniai ir energetikos įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus (12.1 punktas); fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomus nurodymus dėl energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo, vartojimo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei tinklų apsaugos teisės aktų pažeidimo (12.2 punktas); nustačiusi energetikos įrenginių, naudojamų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, techninės saugos trūkumus, apie tai raštu informuoti kompetentingas institucijas (12.6 punktas); nustatyta tvarka tikrinti, ar montuojami ir rekonstruojami energetikos įrenginiai atitinka projektus, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendimai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir teisės aktuose (normatyviniuose dokumentuose) nustatyti statinių saugos ir paskirties reikalavimai, bei duoti nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus (12.7 punktas). Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. S. skundais ne kartą kreipėsi į Inspekciją, kuri pareiškėjos skundus tyrė įstatymų nustatyta tvarka ir teikė jai savo atsakymus: Inspekcijos 2009 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 12-353, kuriuo Inspekcija konstatavo, kad šilumos punkto ir sistemų eksploatavimo pažeidimų, mokesčių už šilumą skaičiavimuose pažeidimų nėra; Inspekcijos 2011 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (07)2R-1282, kuriuo netenkintas D. S. prašymas dėl galimybės butuose reguliuoti šilumos suvartojimą bei kontroliuoti suvartojamos šilumos kiekį ir kiti klausimai; Inspekcijos 2012 m. birželio 1 d. raštas Nr. 297 dėl elektros energijos kokybės parametrų;  Inspekcijos 2012 m. birželio 27 d. raštas Nr. (03)2R-904, kuriuo D. S. informuota apie šildymo sezono temperatūrinį grafiką ir jo nustatymo tvarką, daugiabučio namo administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę; Inspekcijos 2012 m. liepos 3 d. raštas Nr. (03)2R-923, kuriuo persiunčiamas D. S. skundas dėl įrenginių, įrengtų ant prekybos centro MAXIMA stogo galimai daromo neigiamo poveikio sveikatai Vilniaus visuomenės sveikatos centrui; Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. raštas Nr. (03)2R-1030, kuriuo vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi Inspekcija sustabdė D. S. skundų nagrinėjimą dėl D. S. ir kitiems namo gyventojams paskirstomo šilumos kiekio, išrašomų sąskaitų bei pareiškėjos įsiskolinimo šilumos tiekėjui už teikiamą šilumos energiją iki teismas išnagrinės bylą pagal UAB „Vilniaus energija“  ieškinį dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą turint tikslą kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, šalims nesikreipiant į teismą. Siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. EĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją kreipdamasi į Inspekciją pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą. 

Pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Komisijos veiklos tikslas – reguliuoti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlikti valstybinę energetikos priežiūrą (EĮ 8 straipsnio 1 dalis). EĮ 8 straipsnio 9 dalyje, kurioje reglamentuotos Komisijos funkcijos, bei Komisijos nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (su pakeitimais) 10.1–10.41 punktuose, detalizuojančiuose Komisijos vykdomas funkcijas, nustatyta, kad Komisija, be kita ko, vykdo valstybės reguliuojamų kainų ir kainų viršutinių ribų nustatymą bei kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus energija“, nuo 2011 m. pabaigos žinodama apie daugiabučiame name šešiems asmenims priklausančią neįrengtą pastogę, vykdydama šilumos paskirstymą šios aplinkybės nevertino, todėl buvo neteisingai apskaičiuota šilumos energijos kaina. UAB „Vilniaus energija“ šilumos paskirstymo perskirstymą nuo 2012 m. sausio 1 d. atliko tik Komisijos pavedimu, šiai išnagrinėjus atsakovės D. S. skundą. Komisija, nagrinėdama D. S. skundą dėl šilumos paskirstymo ir ankstesniais laikotarpiais perskirstymo, 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. R2-2143 konstatavo, kad šilumos tiekėjas, nežinodamas apie tai, kad įvyko bendro naudojimo patalpų atsidalijimas, neturėjo pareigos taikyti Metodo Nr. 5, todėl tokiais veiksmais nepadarė teisės aktų pažeidimo. Taigi nagrinėjamos bylos atveju Komisija vertino, ar atsakovei buvo suteikta prekė (šilumos energija (EĮ 2 straipsnio 12 punktas), ar kaina už prekę buvo nustatyta pagal jai priskirtos šilumos kiekį. Byloje kilo ginčas dėl to, ar UAB „Vilniaus energija“ turėjo pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kreipdamasi dėl skolos priteisimo. Atsakovė nurodo bendrosios kompetencijos teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. R. P., bylos Nr. 2S-69-154/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. G. Š., bylos Nr. 2S-481-436/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. G. P., bylos Nr. 2S-254-798/2013), kai buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš asmenų, atsijungusių nuo centrinių šildymo įrenginių, ir teismai paliko ieškinius nenagrinėtus CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismai nurodė, kad spręsti, ar atsijungimas nuo centrinio šildymo įrenginių yra teisėtas, yra Inspekcijos kompetencija, todėl taikytina privaloma išankstinė ginčo ne teisme sprendimo tvarka. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti skolą ne dėl to, kad atsakovė atliko kokius nors su šilumos ūkiu susijusius veiksmus, o dėl to, kad ji vengė vykdyti sutartinę prievolę. Ieškovė neturėjo intereso ginčyti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo tvarkos, nes iki Komisijos sprendimo, UAB „Vilniaus energija“ manė taikanti tinkamą metodą. EĮ 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį Komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo (atsakovės) sumokėti įmonei (ieškovei) skolą ar ją sumažinti.

Taigi nustatant, ar taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, svarbu įvertinti ne tik ginčo dalyką, t. y. ar buvo atlikti kokie nors ginčytini šilumos ūkio veiksmai, bet ir ginčo šalių interesą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir galimai neteisėtų ieškovės veiksmų paskirstant šilumos kiekį, vedant suvartojamos šilumos energijos apskaitą ir kt., kas yra techninio pobūdžio veiksmai, įtakojantys ir paties mokesčio už suvartotą šilumos energijos dydį. Tokio pobūdžio ginčams spręsti turėtų būti taikoma EĮ 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau šiuo atveju šilumos ūkio klausimai yra sprendžiami atsakovės, o ne ieškovės iniciatyva, atsakovė, o ne ieškovė, teigia, kad kita ginčo šalis atliko neteisėtus šilumos ūkio veiksmus, todėl ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikytina šių ginčų kontekste. Energetikos įmonė turėtų pasinaudoti išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka, jei atsakovai būtų tie asmenys, kurie nemokėjo už šilumos energiją dėl to, kad po neįrengtos pastogės atsidalijimo neinformavę ieškovės prisijungė prie centrinio šildymo įrenginių, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovę su ieškove sieja vienintelis teisinis santykis – sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, kam nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.   

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės skolos šilumos tiekimo įmonei priteisimo, o toks ginčas negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl atmestinas kaip nepagrįstas kasatorės reikalavimas remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškinį palikti nenagrinėtą.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos Valstybė, bylos Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme priimtas atsakovės D. S. ieškinys dėl neteisėto šilumos paskirstymo ir įpareigojimo iš naujo paskirstyti šilumą, kuriuo ji prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą  „Dėl D. S. skundo“ ir įpareigoti ieškovą perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją nuo 1998 iki 2012 m. Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad šios Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės galbūt turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, teikdama prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat nurodė, kad, teismui netenkinus šio prašymo, ji prašo sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės UAB „Vilniaus energija“ vykdyto šilumos paskirstymo atsakovės name teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, šiuo atveju atsakovei realiai suteiktas šilumos energijos kiekis ir kaina už jį, turės įtakos ieškovės reikalavimui priteisti skolą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus energiją“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 23,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šios proceso dalyvės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 23,36 Lt (dvidešimt tris litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

                                                                      Dalia Vasarienė