Civilinė byla Nr. e2A-187-230/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17020-2018-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.10.4; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L., P. L. ir S. G. apeliacinį skundą ir atsakovo E. L. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2019 m. spalio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. prevencinį ieškinį atsakovams S. G., A. L., P. L., E. L. dėl uždraudimo griauti tvorą ir kirsti tujas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. S. prevenciniame ieškinyje teismo prašė uždrausti atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skiriančių žemės sklypus, kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypą juosė dar ankstesnio žemės sklypo savininko statyta tvora, taip pat žemės sklypo dešinėje pusėje, kuri ribojasi su atsakovės S. G. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), augo tujos, pasodintos ankstesnio žemės sklypo savininko. Ieškovė gavo iš S. G. 2018 m. birželio 27 d. pretenziją dėl tvoros, skiriančios sklypus pašalinimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad ieškovės tvora stovi ne vietoje, todėl buvo siūloma sudaryti susitarimą dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, o ieškovei nesutikus su pasiūlymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, bus griaunama tvora. Ieškovė, gavusi pretenziją, kreipėsi į A. L. ir P. L. situacijai išsiaiškinti, tarp šalių vyko derybos, tačiau joms nepasibaigus, atsakovai A. L., P. L. ir E. L. pasamdė statybininkus ieškovės tvorai išgriauti ir tujoms, buvusioms prie šios tvoros, išpjauti bei patys dalyvavo tvoros griovimo bei tujų pjovimo darbuose. Dalis tvoros buvo išgriauta ir dalis tujų buvo išpjauta 2018 m. birželio 27 d., kita dalis 2018 m. rugsėjo 19 d., dalies tvoros ardymo ir perkėlimo darbai buvo atlikti 2018 m. spalio 2 d. Atsakovai išsakė grasinimus ieškovei bei jos šeimos nariams, kad jie iškirs ir likusias tujas ir išgriaus likusią ieškovės tvorą. Iš 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengto ieškovės žemės sklypo plano matyti, kad ginčo objektu esanti tvora yra ant ieškovės žemės sklypo ribos, o tujos yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje (greta tvoros). Ieškovės nuostoliai dėl išpjautų tujų it sugadintos tvoros jau dabar sudaro 67 152,95 Eur, tačiau atsakovams tęsiant savo veiksmus, jie gali dar padidėti.

2.       Atsakovai S. G., P. L., A. L. ir E. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos yra aiškios, jos įregistruotos VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Patikrinus, ar VĮ ,,Registrų centras“ įregistruotos žemės sklypo ribos sutampa su realiai naudojama žeme, buvo kreiptasi į matininkus ir inicijuota atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo procedūra. UAB „Netkada“ parengus atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų planą tapo aišku, kad ant S. G. priklausančio žemės sklypo šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), stovi VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruota tvora, kuri nuo sklypo ribos dalyje atitolusi apie 1,10 metro. Dėl šios aplinkybės S. G. negali naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi, nes ši dalis tvora yra atskirta nuo likusios jai priklausančios sklypo dalies. S. G. raštu kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kuria prašė iki 2018 m. liepos 10 d. susisiekti su ja ir suderinti susitarimą dėl sklypų bendros ribos pagal pridedamą 2018 m. birželio 26 d. žemės sklypų amalgamacijos projekto pasiūlymų schemą pakeitimo, o nesusisiekus informavo apie tai, kad savo lėšomis nugriaus (sunaikins) ant S. G. priklausančio žemės sklypo esančią tvorą. Kauno apylinkės tesimo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime buvo konstatuota, kad visa atsakovės sklypą juosianti neįregistruota tvora yra jos namo priklausinys. Ieškovė nuo pat pretenzijos pateikimo jai niekada neišreiškė savo pozicijos dėl sklypus skiriančios tvoros (taip pat ir tujų tvoros) nuosavybės. Jeigu ieškovė būtų pripažinusi, kaip buvo siūloma pretenzijoje, kad ginčo tvoros dalis jai priklauso nuosavybės teise, atsakovės artimieji nebūtų atlikę jokių niekur neįregistruotos tvoros griovimo darbų, o būtų kreipęsi į teismą dėl įpareigojimo ieškovę savo lėšomis pašalinti atsakovės sklypo dalyje esančią tvorą, kadangi šios tvoros buvimas pažeidžia atsakovės teises. Nurodo, kad atsakovas E. L. nėra nei turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nei valdytojas, šiuo adresu jis negyvena ir neatliko jokių remonto, statybos ar griovimo darbų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, uždraudė atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skinančių žemės sklypus kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus, priteisė ieškovei R. S. 1 729,19 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L., t. y. po 432,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su J. B., pagrindu. Buvusi minėto turto savininkė dar 2006 metais buvo užsakiusi atlikti sklypo kadastrinius matavimus, o 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengė žemės sklypo planą. 2006 m. gegužės 29 d. UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š., vadovaudamasis detaliuoju planu Nr. A-1930, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A-1930, atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir surašė paženklinimo – parodymo aktą, 2006 m. birželio 6 d. parengti žemės sklypo kadastro duomenys. Tiek žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tiek remiantis žemės sklypo kadastro duomenimis matyti, kad būtent ieškovei priklausančiame žemės sklype yra nurodoma, kad sklype saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje: Tuja vakarinė, H = 2,0 m., 130 m. ilgio žalia siena. Iš 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengto žemės sklypo plano matyti, kad jame atitinkamais ženklais, kaip numato Sutartinių topografinių ženklų reglamentas, ieškovės žemės sklype pažymėtos augančios tujos (reglamento 32.2 punkte nurodytas tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, išreiškianti krūmų juostą, gyvatvorę)). Tas pats 2006 m. birželio 6 d. planas buvo 2008 m. sausio 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutarties priedas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype įregistruoti saugotini želdiniai (9 punktas). Be to, 2006 m. birželio 6 d. ieškovės žemės sklypo plane Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius yra uždėjęs spaudą, jog sklype saugoma vienas medis ir 130 metrų gyvatvorės. Vertinant atsakovų žemės sklypo duomenis, jokio pagrindo teigti sklype augant tujas nėra. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei S. G. priklausančiame žemės sklype įregistruota ryšių, elektros, dujotiekio, vandentiekio apsaugos zonos, bet ne želdiniai (9 punktas). Taip pat tujos nėra pažymėtos nei atsakovų žemės sklypo plane, nei kadastro duomenyse.

5.       Teismas pažymėjo, kad matininkas S. Š. nurodė, jog ieškovei priklausančio sklypo ribos, pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal UAB „Geodezininkai“ 2005 m. birželio mėn. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje sistemoje, įsivėlė techninė klaida. Riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezininkai“ 2005 m. parengtame žemės sklypų plane nustatyta klaidingai (praleistas tvoros įlinkio taškas) ir neatitinka sklypų detaliojo plano sprendinių, dėl ko ieškovei priklausančios tujos bei tvora atsidūrė atsakovei priklausančiame sklype. Taigi faktinės ribos vietoje neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ribų dėl to, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės.

6.       Teismas iš buvusios sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės J. B. 2018 m. rugsėjo 24 d. elektroninio laiško bei jos parodymų nustatė, kad ji pardavė R. S. ir A. S. namą ir žemės sklypą, aptvertą tvora bei apsodintą tujomis, esantį (duomenys neskelbtini), namas ir tvora pastatyti prieš 20 metų, statybos darbus vykdė K. M. ir panašiu metu buvo sodinamos tujos, darbus atliko apželdinimo įmonė. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorą, pasodino tujas ir pardavė sklypą R. S. su tvora ir tujomis. Jokių prieštaravimų iš L. pusės dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje nebuvo. Kai kūrėsi namus, ribų dar nebuvo, dėl jų susitarė vėliau. Nestatė tvoros ir nesodino tujų bet kur, kur sugalvoję. Taigi J. B. perleidus ieškovei namą bei žemės sklypą, buvo perleisti ir sklype buvę priklausiniai.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad tarp kaimynų J. B. ir R. B. bei A. L. 2003 m. gruodžio 12 d. sutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. gruodžio 11 d. planą. Šiame plane, kaip ir 2006 m. birželio 6 d. plane, taip pat matoma tvoros su kapitalinėmis atramomis centrinę ašį žyminti linija (Reglamento 61.1 punktas) ir pagal Reglamento 32.2 punktą tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, išreiškianti krūmų juostą, gyvatvorę) ir ši tujų linija, pažymėta minėtais sutartiniais ženklais, akivaizdžiai yra ieškovės sklypo dalyje. 2006 m. gegužės 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo nutarta patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalijamas į 3 sklypus. 2005 m. birželio mėn. detaliajame plane viena iš pastabų (Nr. 2), kad sklypai formuojami prie esamų gyvenamųjų namų, vadovaujantis bendraturčių notarine sutartimi patvirtintu 2003 m. gruodžio 12 d. Reg. 20426, bendrai naudojamo sklypu pasidalijimu, parodytu sklypo ribų plane. Kaip matyti iš detaliojo plano, jame atitinkamais žymenimis pažymėta gyvatvorė taip pat yra matoma ieškovės sklypo dalyje.

8.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovams buvo žinoma, kad ginčo objektu esanti tvora ir tujos priklauso ieškovei, patvirtina atsakovės S. G. 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepimas į ieškinį, pateiktas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, kur ji nurodo, kad „Jeigu teismas nuspręs perkelti tvoras, tada turės į teisminius ginčus įtraukti trečios valdos savininką adresu (duomenys neskelbtini) (R. S. žemės sklypas), kurio tvora pagal šios dienos matavimus 1,48 m. įsiterpia į mano pusę pridedu nuotrauką“. Be to, 2018 m. birželio 27 d. S. G. R. S. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad ji tos tvoros nestatė, nėra aišku, kam ši tvora priklauso nuosavybės teise, neatsiradus savininkui, tvorą nugriaus pati savo lėšomis. Informaciją apie tujų priklausomybę atsakovai galėjo gauti ir iš Nekilnojamojo turto registro, kurio informacija yra visiems viešai prieinama. Tai, kad ieškovė skundė atsakovų veiksmus, kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisme iniciavo prevencinį ieškinį, paneigia atsakovų argumentus, kad ieškovė nepripažino, jog tvora ir tujos jai priklauso.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovai, naikindami ginčo objektu esančią tvorą ir tujas, neturėdami tai daryti leidžiančio teismo sprendimo, atliko neteisėtus veiksmus. Tai, kad minėta tvora ir tujos pagal įregistruotas ribas šiuo metu yra atsakovės S. G. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nesudaro pagrindo atmesti pareikšto ieškinio, kadangi, kaip nurodė matininkas S. Š., atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės, dėl ko faktinės ribos vietoje neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ribų. Nors atsakovai neigė išsakę grasinimą tęsti darbus, tačiau jie su ieškiniu dėl uždraudimo nesutiko, teigė neatlikę jokių neteisėtų veiksmų. Tai suponuoja išvadą, kad atmetus ieškinį, atsakovai ketina tęsti tvoros ir tujų naikinimo darbus, kas sąlygotų galimybę atsirasti papildomai žalai. Todėl, siekiant pašalinti potencialią žalos atsiradimo grėsmę, ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

10.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktą fotonuotrauką ir liudytojų parodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas E. L. dalyvavo ginčijamuose veiksmuose, padėjo savo tėvams, darbų vykdymo metu užfiksuotas fotonuotraukoje, todėl jo atžvilgiu ieškinys taip pat tenkinamas.

11.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei R. S. 725 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovų S. G., A. L., P. L. ir E. L., t. y. po 181,25 Eur iš kiekvieno atsakovo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovai S. G., A. L., P. L. ir atsakovas E. L. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepateikė galutinės išvados, kam nuosavybės teise priklauso ginčo tvora, o neatsakius į šį klausimą byla nėra tinkamai išnagrinėta, nes jei tvora nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G., tai atsakovė turi visas teises pašalinti, pakeisti ar kitaip modifikuoti ginčo tvorą, t. y. nėra pagrindo uždrausti atsakovei atlikti veiksmus.

1.2.       Ginčo tvora ir tujos tiek ginčo metu, tiek ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G.. Atsakovei įsigyjant žemės sklypą, su juo perėjo teisės ir į visus jame esančius statinius, o tame tarpe ir sklype esančią tvorą ir tujas.

1.3.       Kadastriniai matavimai patvirtina, kad ginčo tvora priklauso atsakovei. Ieškovė neginčija įregistruotų žemės sklypų duomenų, taigi pripažįsta jų teisingumą. Minėti faktai suponuoja išvadą, kad nuo sklypų pasidalijimo – 2006-08-23 Sutarties Nr. 10000 įregistravus aiškias sklypų kraštinių taškų koordinates bei plotus, tiek tvora, tiek gyvatvorė nuosavybės teise priklausė sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į atsakovės žemės sklype esančią tvorą bei tujas, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės siekti uždrausti atsakovams atlikti kokius nors veiksmus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose.

1.4.       Ginčo tvora, kuri yra pastatyta atsakovei S. G. priklausančiame žemės sklype, pažeidė atsakovės teisę naudotis jai priklausančiu turtu. Atsakovė negali naudotis 58 kv. m ploto savo žemės sklypo dalimi, nes ši dalis tvora yra atskirta nuo likusios jai priklausančios sklypo dalies. Teismas aplinkybės, kad ginčo tvora užkerta kelią atsakovei naudotis ženklia dalimi jai priklausiančio žemės sklypo, nevertino kaip svarbios.

1.5.       Atsakovė S. G. dėjo visas pastangas siekdama išvengti galimo ginčo kilimo ir taikiai išspręsti tvoros nuosavybės klausimus, tačiau iki pat ginčo kilimo ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, kad ginčo tvora galimai priklauso jai. Atsakovė informavo ieškovę apie ginčo tvoros keliamus nepatogumus ir tolimesnius numatomus veiksmus. Visgi, ieškovė į atsakovės pretenziją nereagavo ir nereiškė jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisės į tvorą. Tik atlikus ginčo veiksmus ieškovė kreipėsi į teismą ir pradėjo reikšti savo reikalavimus, susijusius su ginčo tvora.

1.6.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje e2-16545-1041/2017 konstatavo, kad ,,Antstolio faktinių aplinkybių protokole (el. bylos t. 4, b. l. 159–172) užfiksuota, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas vieninga tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais. Šis įrodymas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad visą tvorą aplink savo sklypą, įskaitant ir ginčo atkarpą, tvėrė atsakovas [P. L.] ir jog tvora, juosianti atsakovės žemės sklypą yra jos gyvenamojo namo priklausinys“. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas faktas, kad atsakovei S. G. priklauso visa jos žemės sklypą juosianti tvora.

1.7.       Teismas sprendimu nepagrįstai nustatė sąlygas prevencinio ieškinio taikymui, o kartu apskritai nepasisakė dėl kiekvienos iš sąlygų egzistavimo. Esant nustatytam faktui, kad ginčo tvora priklauso atsakovei S. G., nėra pagrindo teigti, jog prevenciniu ieškiniu ginama ieškovės daiktinė teisė. Taigi, neįrodžius neginčijamo tvoros nuosavybės fakto, negalima teigti, kad ieškovė įrodė pirmąją prevencinio ieškinio taikymo sąlygą, o vien tai yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovė neįrodė ir antrosios sąlygos, nes nenustačius, kad ginčo tvora priklauso ieškovei, nėra pažeistos ieškovės teisės, ko pasėkoje nėra atlikta neteisėtų veiksmų, taigi nėra pagrindo teigti, kad jie atsiras ateityje. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kokią žalą sukėlė ar gali sukelti atsakovės atlikti veiksmai.

1.8.       Ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir pagrindo tenkinti ieškinį, nes nepateikia jokių oficialių įrodymų, kad ginčo objektai jai priklausė nuosavybės teise, kad jie yra ribojantys žemės sklypus, taigi pateiktas ieškinys yra neįrodytas.

1.9.       Ieškovė neįrodė ir apskritai neįrodinėjo kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovė neįrodė, kokiais veiksmais kiekvienas iš atsakovų pažeidė ieškovės teises. Nurodant kelis atsakovus turi būti aiškiai nurodyti, kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas. Byloje atsakovu įtrauktas ir E. L., kuris negyvena (duomenys neskelbtini), ir apie jokius veiksmus – tvoros bei tujų šalinimo darbus net nežinojo ir su jais nėra susijęs.

1.10.       Teismas, tenkindamas ieškinį atsakovo E. L. atžvilgiu, vadovavosi išimtinai ieškovės šeimos narių teiktais paaiškinimais. Kai asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, vien jų paaiškinimai ir parodymai negali būti laikomi pakankamais įrodymais. Atitinkamai, vertinant liudytojų suinteresuotumą, jų parodymai turėjo būti vertinami itin kritiškai.

1.11.       Atsakovų pateikti duomenys patvirtina faktą, kad ieškovės sklype jokie veiksmai nebuvo atlikti. Šie duomenys buvo užfiksuoti UAB „Netkada“ geodezininko A. G. bei antstolės R. P., ieškovė nepateikė jokių kitų specialistų patvirtintų duomenų, kad kokius nors veiksmus atsakovai yra atlikę ieškovės sklype, ar kad reiškiamas ieškinys yra susijęs su uždraudimu atsakovams atlikti kokius nors veiksmus ieškovės sklype.

1.12.       Esant atsakovams palankiam teismo sprendimui turi būti panaikintas ir 2019 m. spalio 22 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes netenkinus ieškinio (arba jį tenkinus iš dalies) ieškovė nebetenka teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (arba jos turėtų būti mažinamos patenkinamų reikalavimų dydžiui).

13.       Ieškovė R. S. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Teismas sprendime yra išsamiai išvardinęs visus įrodymus, kuriais remiantis padarė išvadą, kad ginčo tujos ir tvora priklauso ieškovei.

2.2.       Ginčo objektu esanti tvora ir tujos yra ant atsakovės S. G. žemės sklypo dėl matininko S. Š. padarytos klaidos nužymint žemės sklypų koordinates. Nurodytą klaidą pats matininkas S. Š. yra pripažinęs tiek savo 2019 m. balandžio 3 d. rašte, kuris yra pateiktas į bylą, tiek 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu, kai jis buvo apklausiamas kaip liudytojas. Taigi, teisinė žemės sklypus skirianti riba nesutampa su faktine žemės sklypus skiriančia riba dėl matininko padarytos klaidos. Siekiant ištaisyti padarytą klaidą koordinatėse, Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-27327-848/2019.

2.3.       Byloje yra 2018 m. rugsėjo 24 d. J. B. patvirtinimas, kuriame ji yra nurodžiusi, jog namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ji pardavė ieškovei apsodintą tujomis ir aptvertą tvora. J. B. 2019 m. gegužės 15 d. teisme liudijo, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorą, pasodino tujas ir pardavė sklypą ieškovei su tvora ir tujomis, kad jokių prieštaravimų iš L. pusės dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje nebuvo. Taigi, aukščiau byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų teiginius, kad ginčo tujos nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G..

2.4.       Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 buvo vertinama tik ta tvoros dalis, kuri skyrė atsakovės S. G. žemės sklypą nuo kaimyno A. M. žemės sklypo. Tai buvo ginčo objektas ir įrodinėjimo dalykas nurodytoje byloje. Kadangi įrodinėjimo dalyku nebuvo tvoros dalis, skirianti ieškovės žemės sklypą nuo atsakovės S. G. žemės sklypo, teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsakovų akcentuojamų faktų nelaikė prejudiciniais. Be to, faktą apie visos tvoros priklausomybę atsakovei S. G., kritikavo patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, t. y. patys atsakovai P. L. ir S. G. yra pripažinę, kad jie nestatė tvoros toje žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su ieškovės žemės sklypu.

2.5.       Ieškovė buvo įrodžiusi visas reikalingas sąlygas, reikšdama prevencinį ieškinį, ko pasėkoje teismas pagrįstai jį tenkino.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų nustatymo.

16.       Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei R. S., jis ribojasi su atsakovės S. G. nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė S. G. 2018 m. birželio 27 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl tvoros, skiriančios sklypus, pašalinimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad matininkų bendrovei UAB „Netkada“ parengus atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų planą paaiškėjo, jog šalia ieškovės R. S. žemės sklypo esanti tvora stovi ne vietoje, t. y. nuo sklypo ribos yra atitolusi apie 1,10 m ir faktiškai yra atsakovės sklype, dėl ko atsakovė negali naudotis 58 kv. m ploto savo sklypo dalimi. Todėl atsakovė siūlė ieškovei sudaryti susitarimą dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, o ieškovei nesutikus su pasiūlymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo ir nepateikus informacijos, kad tvora yra ieškovės nuosavybė, tvora bus griaunama. Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dalis tvoros buvo išgriauta ir dalis tujų gyvatvorės sunaikinta. Šią aplinkybę patvirtina ir antstolio S. U. 2018 m. rugsėjo 20 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.  

17.       Ieškovė R. S. pateikė prevencinį ieškinį, kuriame teismo prašė uždrausti atsakovams S. G., A. L., P. L. ir E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus ir tujų, skiriančių žemės sklypus, kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus.

18.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, kadangi įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog ankstesnei savininkei J. B. perleidus ieškovei namą ir žemės sklypą kartu buvo perleisti ir sklype buvę priklausiniai (tvora ir tujos), o atsakovai, naikindami šiuos objektus be tai daryti leidžiančio teismo sprendimo, atliko neteisėtus veiksmus, todėl šių veiksmų neuždraudus ieškovei gali atsirasti papildoma žala. Atsakovų atsikirtimo ieškiniui argumentus, kad tvora ir tujos pagal įregistruotas sklypų ribas šiuo metu yra atsakovės S. G. nuosavybės teise valdomame sklype, teismas nelaikė sudarančiais pagrindą ieškiniui atmesti, kadangi faktinės sklypų ribos neatitinka įregistruotų VĮ „Registrų centras“ dėl matininko S. Š. klaidos, kurią jis pripažino.

19.       Su teismo sprendimu nesutinka atsakovai S. G., A. L., P. L. ir E. L., nurodydami, kad teismas vis tik nepadarė galutinės išvados, kam priklauso ginčo tvora ir tujos, atsakovų nuomone, tai yra atsakovės S. G. nuosavybė, įgyta kartu su žemės sklypu. Tvora ir tujos trukdo atsakovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Be to, mano, kad ieškovė neįrodė ir apskritai neįrodinėjo kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

20.       Ieškovė R. S. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-575-848/2020 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo. Nurodo, kad atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja faktinę aplinkybę, jog ginčo tujos ir tvora priklauso atsakovei S. G., nes pagal įregistruotus žemės sklypo kadastrinius duomenis jie yra S. G. žemės sklype, tačiau kadastriniai matavimai neteisingi dėl matininko S. Š. padarytos klaidos, kurią siekiant ištaisyti yra pateiktas ieškinys nurodytoje civilinėje byloje. Todėl tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-575-848/2020 bus aišku, kurio žemės sklypo teritorijoje yra ginčo tujos ir tvora.

21.       CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

22.       Teisėjų kolegija sutinka, kad vienas iš bylos nagrinėjimo eigoje atsakovų atsikirtimų ieškiniui, taip pat ir apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog atsakovai, grįsdami atsakovės S. G. nuosavybės teisę į ginčo tvorą ir tujas, remiasi tuo, kad tujos ir tvora faktiškai yra jai priklausančiame žemės sklype. Taigi ginčas tarp šalių pirmiausia kyla dėl teisių į ginčo objektus nustatymo. Ieškovė teigia, kad teisę į tvorą ir tujų gyvatvorę įgijo pirkimo–pardavimo sutarties iš ankstesnių savininkų pagrindu, o atsakovė S. G. teises į šiuos objektus kildina iš žemės sklypo nuosavybės, kaip iš šio sklypo priklausinių statuso. Tačiau nagrinėjamos bylos dalyką sudaro atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie kelia realų pavojų žalos ieškovei atsiradimui, nustatymas, t. y. turi būti nustatytos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos. Tuo tarpu kitoje nagrinėjamoje byloje ginčas tarp tų pačių šalių yra kilęs dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo. Taigi įrodinėjimo dalykas šiose bylose yra skirtingas ir tai leidžia daryti išvadą, jog tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų uždraudimo ir atskira tvarka nagrinėjamos bylos, kurioje nagrinėjamas šalių ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, nėra tokio tiesioginio teisinio ryšio, kuris trukdytų išnagrinėti apeliacine tvarka bylą dėl ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio.

Dėl prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir potencialios žalos grėsmės)

23.       Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.

24.       Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). 

25.       Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises. Piktnaudžiavimas teise gali būti atliekamas turint tikslą padaryti kitam asmeniui žalos arba neturint tokio tikslo, tačiau darant kitam žalą. Taigi tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau dar nepadaryta žalos, esant realiam pavojui, kad ji gali būti padaryta ateityje, gali būti reiškiamas prevencinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002).

26.       Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad dalis tvoros ir tujų gyvatvorės, esančių tarp ieškovei ir atsakovei S. G. priklausančių žemės sklypų, yra išardyta ir sunaikinta, taip pat nustatyta, kad tai atlikta atsakovų veiksmais. Šių aplinkybių atsakovai apeliaciniame skunde faktiškai neginčija, išskyrus tai, kad teismas nenustatė kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, o atsakovas E. L. tokių veiksmų neatliko, be to, atsakovai teigia, kad ginčo objektai yra S. G. nuosavybė, todėl tai nelaikytina neteisėtais veiksmais ir ieškovei negalėtų būti padaryta žala.

27.       Atsakovės S. G. nuosavybės teisės į ginčo objektus grindžiamos įregistruotų kadastrinių matavimų duomenimis, pagal kuriuos šie objektai yra atsakovės S. G. žemės sklype. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo tvora ir tujų gyvatvorė visą laiką iki paaiškėjimo momento, jog šie objektai galimai yra atsakovės S. G. žemės sklype (iki UAB „Netkada“ statinio – tvoros geodezinės nuotraukos 2018 m. sausio 4 d. atlikimo), faktiškai  priklausė ieškovei, t. y. šie objektai buvo ieškovės žinioje ir ji juos valdė kaip pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo priklausinius. Tokią išvadą visiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, o būtent: 2006 m. birželio 6 d. UAB „Geodezininkai“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),  planas, kuris buvo ir ieškovės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ankstesne savininke J. B., priedas; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A-1930 patvirtintas detalusis planas; UAB „Geodezininkai“ parengti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad tujos ir tvora pažymėti būtent ieškovei priklausančiame žemės sklype, o šio žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti saugotini želdiniai – tujų žalia siena, kurie įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre, tai atžymėta specialiu įrašu apie saugotinus želdinius ir UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane. Tuo tarpu atsakovės S. G. žemės sklypo planuose ir registravimo duomenyse  želdiniai – tujų gyvatvorė neužfiksuota.

28.       Aplinkybę, kad ankstesnė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė J. B. pardavė ieškovei R. S. namą kartu su žemės sklypu, kuris buvo aptvertas tvora ir apsodintas tujomis, patvirtino ir liudytoja J. B., kuri, beje, taip pat patvirtino, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorą ir pasodino tujas, t. y. šie objektai faktiškai sukurti prieš 20 metų. Tokius liudytojos J. B. parodymus patvirtina ir byloje pateiktas ankstesnių tuo metu buvusio vieno sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių (R. B., J. B. ir A. L.) 2003 m. gruodžio 11 d. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad tujos nurodytos J. B. naudojamoje sklypo dalyje, šis susitarimas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre.         

29.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė S. G. 2018 m. rugsėjo 17 d. prašyme dėl informacijos pateikimo, adresuotame Kauno miesto savivaldybės administracijai, yra nurodžiusi, kad ji tvoros nestatė ir gyvatvorės nesodino, todėl jai neaišku, kam ši tvora nuosavybės teise priklauso, tai reiškia, kad ji šio turto nesukūrė, o įrodymų, kad tai būtų buvusi ankstesnės S. G. žemės sklypo savininkės – A. L., nuosavybė, byloje taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės S. G. pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl tvoros ir tujų priklausomybės nebuvo nuosekli (pripažino, kad tvoros nestatė ir tujų nesodino, tačiau šiuos objektus pašalino kaip savo nuosavybę, t. y. kaip savo žemės sklypo priklausinius). Pirmosios instancijos teismas visų byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimo aspektu pagrįstai atmetė atsakovės A. L. 2019 m. rugsėjo 20 d. pateiktus raštus, kuriuose nurodyta, kad A. L. per P. L. sumokėjo S. M., kaip namo ir tvoros statybos darbus atlikusiam asmeniui, 2 000 JAV dolerių.

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nustatant kiemo statinių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą svarbu atsižvelgti į jų funkcinius ypatumus. Kiemo statiniai pagal savo funkcinę paskirtį paprastai skirti tinkamai gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų eksploatacijai užtikrinti, kitiems gyventojų poreikiams patenkinti, todėl turi ne pagrindinio, bet šiam tarnaujančio antraeilio daikto statusą (CK 4.13 straipsnis). Kita vertus, tokios prezumpcijos įstatyme nenustatyta, todėl kiekvienu atveju antraeilio daikto statusą patvirtinančios aplinkybės turi būti nustatytos. Įstatymas pagrindinį daiktą ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimu greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t. y. teisinę reikšmę sprendžiant, ar vienas daiktas vertintinas kaip kito priklausinys, turi šių daiktų funkcinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta 3K-3-561/2004; kt.). Nustačius, kad daiktas neturi savarankiško daikto statuso, o yra kito daikto priklausinys ar kitaip susijęs su pagrindiniu daiktu, taikytina CK 4.14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui.

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Nepaneigus šios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės į kiemo statinius atsiradimo pagrindo, pagal šią normą statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012).

32.       Taigi nurodyti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tujų gyvatvorė ir tvora, kaip ieškovės nuosavybės teisėmis įgyto žemės sklypo priklausinys (CK 4.19 straipsnis), skirtas atsiriboti nuo greta esančio sklypo, yra jos nuosavybė. Šie nuosavybės teisės objektai buvo sukurti ankstesniam sklypo savininkui juos pagaminant (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) ir perėjo ieškovei, kaip nupirkto namo ir žemės sklypo priklausinys. Nors tvora, kaip statinys, nėra įregistruota, tačiau tai nepaneigia jos priklausymo ieškovei ir jos turimos vertės. Todėl atmestini  atsakovės S. G. atsikirtimai, kad tujų gyvatvorė ir ginčo tvora yra jos valdomo žemės sklypo priklausinys, nes yra jos žemės sklype, kadangi nebuvo įrodyta, kad ji arba ankstesnė jos sklypo savininkė savo lėšomis ir darbu būtų sukūrusi šiuos nuosavybės teisės objektus ar perėmusi iš ankstesnio savininko. 

33.       CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.46 straipsnio 1 dalį savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčo objektai (tvora, gyvatvorė) priklauso ieškovei, todėl tai nėra ir negali būti atsakovės S. G. žemės sklypo priklausinys.

34.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 jau yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog visa tvora apie atsakovės žemės sklypą yra jos gyvenamojo namo priklausinys. Tačiau nurodytoje byloje buvo nagrinėtas ginčas pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams S. G. ir P. L. dėl nuosavybės teisių gynimo, ieškovui prašant nugriauti jo sklype esančią ir atsakovei priklausančią tvorą. Ir nors šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta nagrinėjamos bylos ieškovė R. S., tačiau atsakovų nurodytas faktas, net jei jį ir būtų nustatęs pirmosios instancijos teismas, neturėtų prejudicinės reikšmės, nes skirtingas nurodytų bylų nagrinėjimo dalykas. Civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 ginčo dalyku buvo tvora, esanti tarp atsakovės S. G. ir A. M. žemės sklypų, o nagrinėjamos bylos dalykas – tvora ir tujų gyvatvorė, esanti tarp atsakovės S. G. ir ieškovės R. S. žemės sklypų. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo rėmėsi Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, yra nustatyta, jog didžioji dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  (atsakovų sklypas), aptverta vieninga tvora (tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais), o toje vietoje, kur ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini), yra kitokia tvora, t. y. ne tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais, o tujų gyvatvorė. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tvora juosianti atsakovės žemės sklypą yra jos gyvenamojo namo priklausinys turi prejudicinę reikšmę tik nagrinėto ginčo apimtyje, t. y. tik dėl tvoros dalies tarp atsakovės S. G. ir A. M. sklypų, nes tik tai buvo bylos nagrinėjimo dalykas.

35.       Nustačius, kad tvora ir tujų gyvatvorė yra ieškovės R. S. nuosavybė, taip pat tai, kad dalis šių objektų atsakovų veiksmais yra sunaikinta, yra pagrindas spręsti, jog kyla grėsmė, kad ir likusi tvoros ir tujų dalis gali būti sunaikinti, o tai reiškia, kad kyla grėsmė ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

36.       CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovai, sunaikindami dalį ieškovės tvoros ir tujų gyvatvorės, šių elgesio taisyklių nesilaikė, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovės S. G. 2018 m. birželio 27 d. pretenzija ieškovei dėl tvoros nugriovimo patvirtina, jog atsakovė žinojo, kad tvoros ji nestatė, todėl net ir laikydama ginčo objektus savo žemės sklypo priklausiniu, savo teises į žemės sklypą privalėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, o ne piktnaudžiaudama turima teise (CK 1.137, 1.138 straipsniai). Atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo duomenys, tiek byloje apklaustų liudytojų A. M., N. S., G. M. parodymai. Kadangi giminystės ryšiais su ieškove yra susijęs tik liudytojas N. S. (sūnus), ginčo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad byloje nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų neteisėtus veiksmus. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama tai nustatyti.   

37.       Atsakovų veiksmai įspėjant ieškovę dėl tvoros išardymo, organizuojant darbus, naikinant tujas, griaunant tvorą, laikytini bendrais veiksmais siekiant ieškovei padaryti žalos, todėl nėra būtinybės nustatyti atskirus kiekvieno atsakovo veiksmus, ypač kai ginčo atveju nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

38.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nustatytų atsakovo E. L. neteisėtų veiksmų, todėl šių argumentų nekartoja.

39.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).     

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 

40.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad, netenkinus ieškinio (arba jį tenkinus iš dalies), ieškovė nebetenka teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (arba jos turėtų būti mažinamos patenkinamų reikalavimų dydžiui), todėl turi būti panaikintas 2019 m. spalio 22 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41.       Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (palikus jį nepakeistą), o atsakovams apeliaciniame skunde neginčijant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jiems bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

44.       Ieškovė R. S. turėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš atsakovų (apeliantų). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1 289), o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – mokėjimo nurodymas, sąskaita už teisines paslaugas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei R. S. priteistina iš kiekvieno atsakovo (A. L., P. L., S. G. ir E. L.) po 100 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir 2019 m. spalio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

                                                Virginija Lozoraitytė

                                                Albina Rimdeikaitė