Baudžiamoji byla Nr. M1-1229-530/2014

Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01304-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.10.1; 2.8.11;1.2.4.8;1.1.14; 2.1.15.3.3.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 12 d.

Kaunas

                   Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, Osvaldui Stadaliui, advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajai L. M., jos atstovei advokatei R. K., ekspertui Sigitui Simanauskui, Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus atstovui S. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, dėl 

                   G. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1961-05-11, Kaune, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje padarymą, taikymo ir

                   n u s t a t ė:

                   G. A. M., būdamas nepakaltinamu, 2013 m. gruodžio 6 d. apie 22:00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą smogė mažamečiui G. G., gim. 2001-09-14, tuščiu plastikiniu buteliu į galvos sritį, po to pagriebė už rankos, stūmė, o mažamečiui G. G. suklupus, tyčia vieną kartą koja spyrė mažamečiui į sėdmenis, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui G. G. fizinį skausmą. Tokie G. A. M. padaryti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str.  3 d. požymius.

Be to, jis būdamas nepakaltinamu, 2013 m. gruodžio 6 d. apie 22:05 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), nuėjęs iš mažamečio G. G. kambario į kitą kambarį, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė sutuoktinei L. M., gim. 1966-11-29, į pakaušį, vieną kartą – į dešinę ranką, bei vieną kartą koja spyrė į sėdmenis. Tokie G. A. M. padaryti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. požymius.

G. A. M. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą patvirtina šie surinkti ir teisme ištirti duomenys:

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad su G. A. M. pradėjo kartu gyventi nuo 2008 m., susituokė 2011 m.. Per tą laiką buvo visokių incidentų, buvo ne kartą sumušta, bet jam atleisdavo. Tuo metu vyras jau turėjo sveikatos problemų, gydėsi nuo šizofrenijos, paūmėdavo pavasarį ir kai nustodavo gerti vaistus. 2013-12-06 apie 22 val. ji prabudo nuo triukšmo. Išgirdo verkiantį vaiką ir vyro barimąsi. Norėjo bėgt pažiūrėti, bet nespėjo, įbėgęs vyras puolė prie jos. Jai vyras sudavė kumščiu per veidą, užsidengus veidą, sudavė per ranką. Jai išlipus iš lovos, vyras spyrė į sėdmenis. Išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji iškvietė medikus ir policiją. Sužinojo, kad vaikui trenkė plastikiniu buteliu, trenkė į sieną, vaikas suklupo, tada spyrė į sėdmenis. Vaikas girdėjo kaip ją mušė, bijojo ateiti, buvo labai išsigandęs, patyrė didelį stresą. Atvažiavę gydytojai ją ir vaiką apžiūrėjo, matė jos ranką, mėlynę, pakaušio srityje buvo guzas nuo trenkimo. Įvykio metu kitų asmenų namuose nebuvo. Po šio incidento tiek ji, tiek sūnus buvo labai išsigandę, patyrė šoką. Vaikas po dviejų mėnesių buvo paguldytas į K. sanatoriją, duodami raminantys vaistai. Ji pati buvo išsekus, gulėjo klinikose. Ant vaiko nebuvo matyti sužalojimų. Po įvykio vaikas pora dienų nėjo į mokyklą, nes liepė medikai stebėti, jam buvo negera, galva svaigo, valgyt nenorėjo, sunkiai užmigdavo, miegodavo pas ją kambaryje, blaškydavosi. Jie turėjo išeiti iš namų, nes kai vyras grįžo prasidėjo agresijos priepuoliai. Ji buvo moterų nakvynės namuose, o vaikas –sanatorijoje. Pasibaigus sanatorijos laikui, grįžo gyventi pas vyrą, nes neturi kur kitur gyventi. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes nuo išgyvenimų iki šiol jaučia nepilnavertiškumą, žmonių baimę ir vaikas sunkiai išgyvena. Prašo priteisti jai 2000 Lt, vaikui – 3000 Lt. Dėl smūgių sudavimo į medikus nesikreipė. Savaitę laiko labai skaudėjo galvą, jautė fizinį skausmą. Vyras kai vartoja vaistus, būna geriau. Jis skaitydavo, kad jam vaistų nereikia, gerai jaučiasi ir nustodavo savo iniciatyva vaistus gerti. Ji pati nedirba, turi invalidumą. Nors sūnus su patėviu susitaikė, sūnus jokio piktumo neturi, ji taip pat gyvena M. priklausančiuose namuose, tačiau neturtinę žalą prašo priteisti dėl to, kad jeigu ją išvarytų iš namų, ji neturėtų už ką gyventi.

Nukentėjusysis mažametis G. G. atsisakė duoti parodymus prieš patėvį Gintarą A. M..

Liudytojas pareigūnas R. B. parodė, kad neprisimena įvykio, labai daug per tą laiką būna smurtų, būna į dieną po 2-3 smurtus, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p. pagarsinti liudytojo parodymai, kad 2013-12-06 apie 22.05 val., radijo ryšiu buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš žmoną. Nuvykus nurodytu adresu  juos pasitiko moteris, kuri prisistačiusi L. M. paaiškino, kad apie 22.00 val. prabudo, nes vyras šaukė ant nepilnamečio sūnaus. Kai ji prabudo vyras Gintaras A. M. ją ištempė iš lovos, pradėjo rankomis smūgiuoti į galvą, koja spyrė į sėdmenis. Apšaukęs sūnų G. G., gim. 2001 m. tuščiu, plastikiniu buteliu smogė jam per galvą bei stūmė į sieną. G. A. M. jiems atvykus elgėsi neadekvačiai, todėl jis buvo pristatytas į Psichiatrijos ligoninę, esančią Dariaus ir Girėno g. 48, Kaune (b. l. 107, 108). Liudytojas patvirtino šiuos parodymus ir prašė jais remtis.

Liudytoja socialinė darbuotoja A. Ž. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje gavo išvadą iš vaikų teisių skyriaus. Išvadoje buvo nurodyta teikti šiai šeimai socialines paslaugas, įvertinti padėtį dėl galimo smurto šeimoje. Pradžioje jie gulėjo ligoninėje. Pradėjo lankytis po Naujų metų, lankėsi kartu su socialine darbuotoja R. B.. Su šeima susitiko sausio 6 d.. Joms atvykus, duris atidarė M., jos prisistatė, parodė pažymėjimus. Jis pasakė bendrauti su žmona, nes ruošiasi išeiti. Bendravimas su L. M. vyko virtuvėje, ji pasakojo, sutiko raštu parašyti, kokia situacija šeimoje, kad ją skriaudžia, muša, buvo konfliktas, vyras nepatenkintas ir jie tuo metu susibarė. Kai ji pasakojo, vyras vaikštinėjo, buvo užsidaręs kambaryje, buvo išėjęs į lauką. Jis klausė ko jos atėjo. Paaiškino, kad padėti šeimai, pasižiūrėti, kaip gyvena, kaip vaiką prižiūri. Užsipuolė žmoną „ką tu čia kalbi, ką sakai, ar joms rūpi“. Vaikas tuo metu buvo mokykloje. Su vaiku labai mažai teko bendrauti. Iš mokyklos turi geras žinias, mama rūpinasi vaiku. Tame name dar gyvena močiutė. Su ja nesikalbėjo. Jos darbo laikas buvo iki sausio 15 dienos, vadavo kita darbuotoja. Grįžo į darbą vasario 25 dieną. Teko bendrauti tik su L. M., su G.A. M. susitiko tik ligoninėje, kai sprendė L. M. apgyvendinimo klausimą. Negali dabar vertinti, ar jai saugu ten gyventi. Kai ji apsigyveno moterų nakvynės namuose, nebeteikė paslaugų, tik ji ateidavo pasikalbėti. Kiek jai žinoma, L. M. pati nepageidauja, kad ji ateitų, nes sakė gali kilti konfliktai dėl jų lankymosi. Pati moteris sprendžia, kur gyventi, ji nori gyventi būtent ten. Pati moteris įvardino, parašė dėl smurto. Duomenų negavo, kad buvo smurtaujama prieš vaiką, tik L. M. teigimu.

Liudytoja socialinė darbuotoja R. B. parodė, kad nuėjo su kolege A. Ž. sausio 6 dieną į pirmą susitikimą su šia šeima. Pasakojo, kad vyksta tarpusavio konfliktai tarp M. ir sutuoktinės. Sausio 6 dieną kolegė tik paprašė kartu eiti, ji nevedė pokalbio. Pavadavimo metu pagrinde kontaktai buvo su L. M., o vyras tuo metu gulėjo ligoninėje. Su vaiku teko bendrauti. L. M. sakė, kad nori pasitraukti iš namų, patvirtino, kad vaikas irgi nori gyventi kitur. Išreikšdavo, kad jaučiasi blogai, prieš ją vartojamas smurtas. Vaikas taip pat patvirtino, kad buvo smurtas, jam M. trenkė. L. M. buvo suteikta informacija, kur galėtų apsistoti, buvo siūlomi variantai, bet ji atsisakė pasitraukti iš tų namų. Mama atsisakė tų variantų, sakė, kad jokios pagalbos jai nereikia, nusprendė likti tuose namuose.

L. M. P. M. teisme parodė, kad G. A. M. yra jo brolis, kuris yra neįgalus, serga liga, tačiau agresyvumo jis neturi. Brolis yra labai stiprus, buvo boksininkas ir nuo bokso nokauto jam prasidėjo ta liga. Turėjo šeimą, užaugino vaikus, tačiau su pirmąja žmona išsiskyrė. Būdavo jog suduodavo pirmajai žmonai, tačiau jokių bylų ar kreipimosi į teisėsaugą, nebuvo. Sužinojęs, kad brolis išvežtas gydytis, aplankė jį ligoninėje, su juo pasikalbėjo ir suprato, kad tragedijos toje šeimoje tikrai nebuvo. Brolis neneigė, jog kartą sudavė G. G. plastikiniu buteliu per galvą, kadangi pastarasis jo neklausė. Apie žmonos mušimą jis nieko nepasakojo. Jeigu brolis taip pasielgė, matyt buvo išprovokuotas žmonos ir jos vaiko, kuris nėra brolio vaikas. Brolis sirgdamas pats supranta, kada jam pradeda darytis negerai su sveikata, jam paskambina ir jis jį nuveža į ligoninę. Būna kurį laiką pasigydo ir po to kurį laiką gyvena normaliai. Tačiau gyvenant su nukentėjusiąja prasidėjo negeri dalykai, nes pastaroji jį provokuoja, manipuliuoja sakydama, kad brolį uždarys į Rokiškį, o dėl mamos pinigų, ji jau buvo susitvarkiusi įgaliojimus ir ne tik dėl pinigų, bet ir dėl kito turto. Brolis šiuo metu su sutuoktine skiriasi, yra padavęs dokumentus skyryboms. Tikisi jog viskas išsispręs. Brolis be gydymo negali, tačiau jis nevengia gydytis.

            Ekspertas Sigitas Simanauskas paaiškino, kad išvadą tvirtina. Tiriamasis nuo 1978 metų serga šizofrenija, nustatyta paranoidinė forma. 2013 metais tirtas Kauno psichiatrijos ligoninėje. Paskutinį kartą gruodžio mėnesį, patalpintas iš policijos, nes elgėsi neadekvačiai. Yra pavydo kliedesiai, vystosi defektai mąstyme, baimė. Galvoja nesiųsti į Rokiškio stacionarinę psichiatrinę ligoninę, palikti ambulatoriniam gydymui, pasiūlė taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Jeigu nesilaikys, gali duoti teikimą, kad pakeisti priemonę. Liga G. A. M. progresuoja, darysis blogiau, vystosi defektai. Liga ilgalaikė. Nukentėjusi yra taip pat jų pacientė. Tarp jų galimi konfliktai, jeigu gyvens kartu.

Rašytinė medžiaga: L. M. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nuo 2008 m. gydėsi eilę kartų, paskutinį kartą 2013 m., diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. 2014-01-10 specialisto išvada Nr. 93TPK-40 nustatyta, jog L. M. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 41). 2014-02 – 06-28 teismo psichiatrijos ekspertės akte Nr.83TPK-71-2014 nurodyta, kad L. M. galimai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu metu, konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoefektinis sutrikimas, tačiau jos psichikos būklė buvo kompensuota gydymo. L. M. įvykio metu galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei gali teisingai duoti parodymus. L. M. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose (b. l. 48-49). 2013-12-06 tarnybiniame pranešime užfiksuota smurto artimoje aplinkoje faktas (b. l. 2, 3). 2013-12-06 L. M. pareiškimas, apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 4). Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota mėlynė ant dešinės rankos plaštakos ir guzas pakaušio srityje( b.l. 2-4, t.1.) 2013-12-06 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, Veiverių g. 57, Kaune, apžiūra (b. l. 5). L. M. pateikė mobilųjį telefoną apžiūrai, ir apžiūros protokolu užfiksuotos SMS žinutės jų turinys, rašytos nuo 2013-12-09 iki 2013-12-12 gautos nuo G.A. M. ( b.l. 14-15, t.1.).  Byloje prijungta medžiaga iš kurios matyti, kad L. M. pareiškimu 2013-05-30 buvo kreipusis į policiją dėl G.A. M. naudoto smurto prieš ją , tačiau vėliau pareiškimą atsiėmė, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( t.1.b.l. 25-32). 2014-02-04 - 28 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-49-2014 nurodyta, kad G. A. M. nuo 1987 metų konstatuojamas psichikos sutrikimas – F20.0 Paranoidinė šizofrenija. G. A. M. nusikaltimo padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu dėl psichikos būklės jis taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. A. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos įstaigoje pagal gyvenamą vietą (Šilainių psichikos sveikatos centre) (b. l. 149-150, t.1.).

Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. A. M. veiksmai atitinka  pavojingų, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. požymius. Bylos duomenimis nustatyta, jog G. A. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui posūniui G. G. gim. 2001m.  ir artimam šeimos nariui – sutuoktinei L. M.. Kad buvo sukeltos tokios pasekmės, suduota plastikiniu buteliu mažamečiui G. G. per galvą ir kartą įspirta į sėdmenis, patvirtina nukentėjusios L. M. parodymai teisme, liudytojo M. P. M. parodymai, kad jo brolis ir praeityje nevengdavo smurtauti prieš pirmąją žmoną, kad jam brolis minėjęs jog jį išbedė iš kantrybės ir jis plastikiniu buteliu sudavė mažamečiui sutuoktinės sūnui per galvą.  Rašytinė medžiaga, iš kurios matyti, jog atvykus pareigūnams buvo užfiksuotos smurto žymės ant L. M. kūno ( t.1. b.l. 2-3). L. M. parodymai nuoseklūs dėl sužalojimo, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to L. M. parodymai sutampa ir su R. B. parodymais, kad M. elgėsi neadekvačiai, dėl to buvo išvežtas į ligoninę. R. B. parodymais, kad vaikas ( G. G.) jai sakęs, jog buvo prieš jį vartojamas smurtas.  Tiek suduodant plastikiniu buteliu, tiek spiriant ar stumiant, tai yra veikiant nukentėjusiojo kūną yra sukeliamas fizinis skausmas  ir už šių pasekmių sukėlimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Dėl subjektyviosios pusės: teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad G. A. M. nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama – nepakaltinamumu. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad G. A. M. yra nepakaltinamas, jis negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-49-2014 nurodytas rekomendacijas, kurias patvirtino ekspertas S. Simanauskas teismo posėdyje, G. A. M. skirtinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos įstaigoje – Šilainių psichikos sveikatos centre (LR BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 2 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo G. G. atstovė pagal įstatymą L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jos sūnui G. G. 3000 litų ir jai 2000 litų ( t.2., b.l. 35-36).

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje teisės teorijoje yra žinoma, kad  nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų – subjekto, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Toks asmuo nėra kaltinamasis byloje, todėl ir žalos padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Teismo nuomone, žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.278 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai civilinio proceso tvarka asmuo kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepakaltinamas, būtų pripažintas įstatymų nustatyta tvarka neveiksniu, būtų nustatyta tokiam asmeniui globa bei paskirtas globėjas ( CPK 468str.). Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie paskirtą globėją ar nustatytą neveiksnumą. Negalima tapatinti sąvokų : asmuo kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepakaltinamas ir asmuo kuris yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, kuriam nutartimi nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Nukentėjusioji yra  G. A. M. sutuoktinė, ji privalo žinoti ar jos sutuoktinis yra teismo pripažintas neveiksniu, ar jam skirtas globėjas. Teismas atkreipia dėmesį, kad neretai neveiksnių asmenų globėjais tampa  artimi asmenys, galintys pasirūpinti šiais asmenimis, juos globoti, paprastai tėvai, vaikai, broliai, seserys  ar sutuoktiniai. Pagal teismų suformuotą praktiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.  

                   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

                   n u t a r i a:

G. A. M., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos įstaigoje – Šilainių psichikos sveikatos centre.

Nukentėjusiojo G. G. atstovės pagal įstatymą L. M. ir jos pačios pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.             

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.

Teisėja                                                                                                             Danutė Giačaitė