Civilinė byla Nr. e2-12073-1080/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07028-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.;
(S)
2.6.8.10.; 2.6.1.5.; 2.6.39.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui uždaroji akcinė bendrovė „JDC Projects” dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 166,45 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei 2020 m. kovo 28 d. tinkamai – įmonės vadovui J. M., remiantis CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. balandžio 14 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. kovo 19 d. atsakovė su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2020 m. kovo 19 d., buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje buvo numatyta draudimo sutarties kaina - 204,76 Eur (Draudimo sutarties 1.5.1. punktas). Nurodytą draudimo sutarties kainą atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. kovo 20 d. (Draudimo sutarties 1.5.2. punktas), tačiau šią įmoką sumokėjo 2019 m. balandžio 18 d. 2019 m. balandžio 15 d. Gabijos g. 42, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu apdrausta transporto priemonė VOLVO S80, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė ir apgadino transporto priemonę SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, iš kurios matyti, kad transporto priemonės VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą. Žalą dėl sugadintos transporto priemonės SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patyręs asmuo, kreipėsi į ieškovą ir pateikė pretenziją dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 166,45 Eur draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė geranoriškai su ieškovu neatsiskaitė.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012, 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareigos grąžinti draudikui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu, t. y. (1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; (2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012; kt.). Taigi esminės anksčiau nurodytai teisės normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra: (1) draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir (2) draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė laiku nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, tačiau eismo įvykio metu galiojo draudimo sutartis, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu, ieškovas turi į draudėją regreso teisę 166,45 Eur sumai. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės eismo įvykio metu padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 166,45 Eur žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (166,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JDC Projects”, juridinio asmens kodas 302785912, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 166,45 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 45 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (166,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė