Civilinė byla Nr. e2A-185-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00653-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.2; 2.6.29.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. ambulatorija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-831-273/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. ambulatorija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Svečių namai „Vakaras“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „L. ambulatorija“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB Svečių namai „Vakaras“ (toliau – ir atsakovė) prašydama priteisti iš atsakovės 47 607,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir UAB „Onvikta“ 2016 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį Nr.299 (toliau – sutartis), kurios pagrindu UAB „Onvikta“ įsipareigojo ieškovei teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovės direktorė ir vienintelė akcininkė nuo 2020 m. vasario 4 d. buvo R. L., kuri 2020 m. balandžio 17 d. paskyrė savo sutuoktinį A. L. ieškovės direktoriumi bei 2020 m. balandžio 18 d. akcijų dovanojimo sutartimi grąžino 100 procentų ieškovės akcijų A. L.. 2020 m. balandžio 16 d. buhalterinės apskaitos sutartis buvo nutraukta. UAB „Onvikta“ 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtino, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 12 d. atsakovei suteikė paskolų iš viso – 109 957,50 Eur, tačiau atsakovė iki 2020 m. vasario 20 d. grąžino tik dalį suteiktų paskolų sumos – 62 350 Eur, t. y. galutinis atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 47 607,50 Eur. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu (pretenzija) pareikalavo, kad atsakovė per 30 kalendorinių dienų sumokėtų įsiskolinimą, tačiau atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė. Nurodė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susidarė kaip tarp susijusių asmenų, nes ieškovė skolino pinigines lėšas atsakovei be jokių palūkanų.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės akcininkė ir direktorė R. L. bei ieškovės akcininkas ir direktorius A. L. 2000 m. lapkričio 24 d. sudarė santuoką, tačiau šiuo metu Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-73-393/2022 dėl R. L. ir A. L. santuokos nutraukimo. Nurodė, kad tiek UAB „L. ambulatorija“, tiek UAB Svečių namai „Vakaras“ buvo plėtojamos ir vystomos bendromis šeimos pajamomis, sutuoktinių darbu. Ieškovė 2016 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas). Ieškovė 2016 m. birželio 7 d. panaudos sutartimi (toliau – ir panaudos sutartis) pastatą perdavė atsakovei. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės jokie paskoliniai santykiai niekada neegzistavo, nes laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai buvo skirti pastato remontui. Pažymėjo, kad sutuoktinių susitarimu pavedimuose buvo nurodoma „paskola“ ar „paskolos grąžinimas“ dėl buhalterinės apskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios paskolos sutarties, taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie šalių susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino. Teismas padarė išvadą, kad vien ieškovės pateikti bankiniai pinigų pavedimai neįrodo tarp šalių buvusių paskolos teisinių santykių, tokios aplinkybės nepatvirtino ir tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuris buvo pasirašytas tik ieškovės.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovei ir atsakovei vadovavo sutuoktiniai, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, jog tarp ginčo šalių buvo sutarta atsakovei veikti pagal ieškovės pavedimą ir pervestų pinigų panaudojimą ieškovės interesais.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės ieškinio pareiškimas dėl skolos priteisimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes teismų praktikoje piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs byloje esančių duomenų, padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad panaudos sutartimi atsakovei buvo suteikta teisė naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, už kurias atsakovė nemokėjo jokio mokesčio ieškovei, todėl, priešingai nei vertino teismas, atsakovė savo lėšomis įsirengė ir pritaikė pagal panaudos sutartį naudojamas patalpas savo reikmėms, nes ieškovė nebuvo davusi jokio sutikimo gerinti patalpas.
8.2. Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovė patyrė 94 460,15 Eur išlaidų pagal panaudos sutartį naudojamų patalpų pritaikymo savo veiklai ar dalį šios sumos išleido kitoms savo reikmėms, tačiau, ieškovės vertinimu, šios išlaidos nepaneigia negrąžintos paskolos sumos.
8.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, nors ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių, tačiau įsiskolinimo suma yra nenuginčyta, ją patvirtina bankiniai mokėjimo pavedimai atsakovei, kuriuose aiškiai nurodytos pavedimų paskirtys – „Paskola“, o atsakovės pavedimuose ieškovei nurodytos paskirtys – „Skolos (paskolos) grąžinimas“ ar „Dalinis (paskolos) skolos grąžinimas“ bei tarpusavio atsiskaitymo ir suderinimo aktas, kurį paruošė ir antspaudu patvirtino atsakovės buhalterė O. K., ir kuriame aiškiai nurodoma, kad ieškovės atliktų pavedimų paskirtis „UAB Svečių namai „Vakaras“ „Paskola“, taip pat nurodant, kad atsakovės pavedimų paskirtis – „UAB Svečių namai „Vakaras“ „Dalinis skolos grąžinimas“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad grąžindama paskolos dalį, atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino patį skolos faktą. Taip pat atsakovė ne tik neįrodė kitokio lėšų nei paskola pervedimo teisinio pagrindo, bet ir nepateikė jokių įrodymų, jog yra grąžinusi ieškovei 47 607,50 Eur.
9. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą susidarytų nepagrįsto praturtėjimo situacija, nes ieškovė, savo piniginėmis lėšomis veikdama per atsakovę, atliko patalpų remontą, o po to reikalavo, kad atsakovė už atliktus darbus sumokėtų ieškovei.
9.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė kartu su ieškove dalyvavo UAB „L. ambulatorija“ veikloje, o visos piniginės lėšos, kurias reikalauja priteisti ieškovė, buvo išimtinai panaudotos tik ieškovės interesais ir veiklos tikslų pasiekimui ir vystymui.
9.3. Tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nes, nors mokėjimo pavedimų paskirtyse buvo nurodoma „paskola“ ar „paskolos grąžinimas“, tačiau tokių mokėjimų pavedimų paskirtis buvo įrašyta sutuoktinių (A. L. ir R. L.) susitarimu.
9.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad vien ieškovės pateikti bankiniai pinigų pavedimai neįrodo tarp šalių buvusių paskolos teisinių santykių, o tarpusavio skolų suderinimo aktu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai, nes jis buvo pasirašytas tik ieškovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. 1996 m. spalio 28 d. įsteigė individualią įmonę (toliau – IĮ) „A. L. ambulatorija“. 2018 m. rugsėjo 13 d. IĮ „A. L. ambulatorija“ buvo pertvarkyta į UAB „L. ambulatorija“ (toliau – ir bendrovė). Bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 1996 m. spalio 28 d. iki 2020 m. vasario 4 d. buvo A. L., laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. buvo R. L., o nuo 2020 m. balandžio 28 d. bendrovės vadovu vėl tapo A. L..
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. L. ir R. L. 2000 m. lapkričio 24 d. įregistravo santuoką Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-73-393/2022 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
14. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis UAB Svečių namai „Vakaras“ buvo įregistruota 2016 m. balandžio 20 d. Atsakovės akcininku laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo V. T., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. – A. L.. Atsakovės vadovė nuo 2016 m. balandžio 22 d. yra R. L..
15. 2020 m. balandžio 18 d. akcijų dovanojimo sutartimi R. L. padovanojo A. L. 100 vienetų vardinių paprastųjų ieškovės akcijų (100 proc. visų bendrovės akcijų).
16. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų patalpų remontui už 94 460,15 Eur.
17. Iš byloje esančių mokėjimo pavedimų matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 11 d. atlikdama 17 įvairaus dydžio (nuo 180 Eur iki 10 000 Eur, per mėnesį, kelių savaičių ar kelių dienų laikotarpiu) mokėjimo pavedimus, nurodant mokėjimo paskirtį paskola, per 2016 m. apeliantė atsakovei pervedė 42 730 Eur, atsakovė grąžino – 950 Eur. 2017 m. apeliantė pervedė atsakovei 21 900 Eur. 2018 m. apeliantė pervedė atsakovei 6 000 Eur, atsakovė grąžino – 11 000 Eur. 2019 m. apeliantė pervedė atsakovei 30 000 Eur, t. y. 2019 m. sausio 7 d. 30 000 Eur paskola apyvartinėms lėšoms, atsakovė grąžino 39 000 Eur, iš jų – 2019 m. sausio 16 d. ir sausio 17 d., t. y. keturiais mokėjimo pavedimais po 7 250 Eur (dalinis skolos grąžinimas) ir 2019 m. birželio 3 d. mokėjimo pavedimu – 10 000 Eur (dalinis skolos grąžinimas). 2020 m. atsakovė grąžino apeliantei 1 400 Eur.
18. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte, kuris pasirašytas ieškovės, nurodyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 12 d. atsakovei suteikė paskolų iš viso 109 957,50 Eur sumai; atsakovė iki 2020 m. vasario 20 d. grąžino 62 350 Eur, iš jų – 2020 m. vasario 12 d. paskolintus 5 000 Eur, atsakovė 2020 m. vasario 20 d. grąžino 8 500 Eur paskolos; galutinis atsakovės įsiskolinimas apeliantei yra 47 607,50 Eur.
Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė ir atsakovė nebuvo sudariusios paskolos sutarties, taip pat, jog apeliantė nepateikė duomenų apie šalių susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino, padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog tarp šalių susiformavo paskolos teisiniai santykiai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, jog apeliantė pinigines lėšas pervesdavo atsakovei, pastarajai turint tikslą įsirengti patalpas ūkinei komercinei veiklai vykdyti patalpose, kuriomis neatlygintinai pagal panaudos sutartį leido naudotis apeliantė. Atsakovės vertinimu, apeliantės pervestos piniginės lėšos buvo išimtinai naudojamos patalpų, priklausančių apeliantei, remontui, taip pat nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti tiek su skundžiamame sprendime, tiek su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „L. ambulatorija“ ir UAB Svečių namai „Vakaras“ buvo valdomos sutuoktinių A. L. ir R. L. (nutarties 12, 14 punktai), tačiau iš esmės sutuoktiniai bendroves valdė tokia tvarka – A. L. buvo atsakingas už UAB „L. ambulatorija“, o R. L. už UAB Svečių namai „Vakaras“ vykdomas ūkines komercines veiklas. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš faktinių bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog minėtos įmonės 2016 m. susitarė, kad apeliantė savo piniginėmis lėšomis finansuos apeliantei priklausančių patalpų remontą, o atsakovė gautas piniginės lėšas skirs patalpų remontui, kuriose galės neatlygintinai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio bendradarbiavimo santykiai.
21. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad tarp apeliantės ir atsakovės buvo susiformavę paskolos teisiniai santykiai, nors rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nes byloje esantys duomenys nepatvirtino tokių teisinių santykių susiformavimo. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
22. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015). Taigi, kiekviena sutartis sudaroma šalims siekiant tam tikrų tikslų, kurių nustatymas atskleidžia konkretaus susitarimo esmę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ketinimai yra būtinas sutarties elementas, vadovaujantis protingumo principu, nė viena sutartis negali būti aiškinama taip, kad iškreiptų tikrąją šalių valią. Siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, svarbu įvertinti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus, kitas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
23. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
24. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
25. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantė, atlikdama lėšų pervedimus atsakovei, iš esmės siekė įforminti piniginių lėšų paskirtį, t. y. apeliantė ne investavo savo lėšas, bet skolino / kreditavo / finansavo atsakovę, kuriai panaudos sutarties pagrindu valdomas patalpas reikėjo pritaikyti savo veiklai. Kartu pripažintina, jog atsakovė buvo įsipareigojusi grąžinti apeliantei pervestas pinigines lėšas (tai patvirtina ne tik atsakovės konkretūs faktiniai veiksmai atliekant lėšų grąžinimo veiksmus, bet ir ieškovės pareikalavimas iki nustatyto termino grąžinti lėšas), nes atsakovė neginčijo fakto, jog dėl tokio susitarimo neatlygintinai naudojosi apeliantei priklausančiomis patalpomis vykdant ūkinę komercinę veiklą, be to, neįrodinėjo aplinkybės, jog įsiskolinimo skirtumas susidarė dėl kitokios prievolės rūšies.
27. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „L. ambulatorija“ akcininke laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. vasario 4 d. buvo atsakovės direktorė R. L., kuri taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. buvo UAB „L. ambulatorija“ vadovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad piniginės lėšos atsakovei buvo pervedamos, tokį veiksmą suderinus su atsakovės vadove R. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl apeliantei nebuvo grąžintos visos paskolintos piniginės lėšos, kai apeliantė pareikalavo grąžinti likusią negrąžintą skolos dalį, taip pat neįrodinėjo, kad tokių piniginių lėšų negavo ir laikėsi pasyvios pozicijos, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė neįrodinėjo – nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pinigų grąžinimo faktą, neteikė paaiškinimų, kurie sudarytų prielaidas svarstyti dėl galimų piniginių lėšų grąžinimo. Priešingai, atsakovė į ieškinį atsikirto tik bendro pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio argumentų ir įrodymų neigimas bendro pobūdžio argumentais, neteikiant jokių konkrečių įrodymų, laikytini deklaratyviais, nepagrįstais ir neįrodytais.
28. Nors tarp šalių nebuvo sudarytų rašytinio turinio sutarčių, atsakovė tiesiogiai nėra išreiškusi įsipareigojimo grąžinti jai pervestas pinigines lėšas, tačiau iš faktinių byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimo laukeliuose nurodytos mokėjimo paskirties apeliantei nereiškė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013). Todėl vien dėl to, jog nėra rašytinės paskolos sutarties ir tiesiogiai užfiksuoto atsakovės įsipareigojimo grąžinti apeliantei jai pervestą sumą, tačiau apeliantės valią skolinti / suteikti kreditą / finansuoti patvirtina mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis (paskola), o atsakovės – šių pinigų, pervedamų kaip paskola, priėmimas.
29. Taigi, apeliantė šioje byloje įrodė ir atsakovė nepaneigė, kad atsakovė negrąžino apeliantei 47 607,50 Eur skolos, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti apeliantei. Apeliantė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
30. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šis apeliantės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šiame sprendimo nurodytas materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė apeliantės ieškinį, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – priteisti apeliantei iš atsakovės 47 607,50 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
32. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
34. Panaikinus sprendimą apeliantės ieškinys tenkintas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo apeliantė. Ji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą dėl 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo trukmę, joje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, bylos apimtį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – rekomendacijos), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijas, todėl yra priteisiamos jai iš atsakovės. Taip pat, už ieškinio pateikimą, apeliantė sumokėjo 939 Eur žyminį mokestį, kuris priteisiamas iš atsakovės.
35. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, turi būti atlygintos ir apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo surašymą apeliantė advokatui K. U. sumokėjo 1 800 Eur. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo parengimą, ši suma priteistina apeliantei iš atsakovės. Taip pat, prie apeliacinio skundo buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad už apeliacinio skundo pateikimą, apeliantė sumokėjo 939 Eur žyminį mokestį. Taigi, apeliantei iš ieškovės priteistina ir minėta žyminio mokesčio suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. ambulatorija“, juridinio asmens kodas 151328174, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Svečių namai „Vakaras“, juridinio asmens kodas 304230457, 47 607,50 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų septynių eurų ir penkiasdešimt euro centų) skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. ambulatorija“, juridinio asmens kodas 151328174, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Svečių namai „Vakaras“, juridinio asmens kodas 304230457, 3 400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir 939 Eur (devynis šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminį mokestį už ieškinį, iš viso 4 339 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. ambulatorija“, juridinio asmens kodas 151328174, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Svečių namai „Vakaras“, juridinio asmens kodas 304230457, 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir 939 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, iš viso 2 739 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis eurus).
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė