Civilinė byla Nr. e2A-593-460/2017

                                                                                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-13434-2016-5)

                        Procesinio sprendimo kategorija

(S)

     2.4.2.8; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį sandėliuko pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji nuo 1997-07-29 gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1997-07-29. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo pat jo pastatymo dienos, buvo šildomas malkomis ir kitu kietuoju kuru, tad kuro laikymui buvo pastatytas sandėliukas, plane pažymėtas 4I1p. Pareiškėja valdė 1/10 dalį šio sandėliuko, kuriam po kadastrinių matavimų buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žymimas 1-6. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nėra prašomo pagal įgyjamąją senatį įgyti nekilnojamojo turto savininkė, turtą valdo sąžiningai kaip savą, t. y. rūpinasi jo išlaikymu, nemanydama, kad turto savininkas yra kitas fizinis ar juridinis asmuo. Pažymi, kad devyniolika metų į šį sandėliuką savo teisių niekas kitas nebuvo pareiškę. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Šis sandėliukas pareiškėjos yra valdomas nepertraukiamai ir teisėtai virš dešimties metų. Pareiškėjos manymu, niekas neturi daugiau teisių įgyti šį nekilnojamąjį turtą, nei ji pati. 

2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad siekiant įgyvendinti Klaipėdos miesto tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 28 patvirtintus Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendinius perėmė pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) likusią neregistruotą dalį savo nuosavybėn. Taip pat nurodė, kad pareiškėja V. D. nepagrindė kokiu būdu iš kito fizinio asmens įgijo teisę naudotis sandėliuku. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad minėtu tarybos sprendimu Nr. 28 nuspręstą ginčo sandėlį nugriauti, bei į tai, kad minėtas sandėlis priskirtinas prie senamiestyje esančių pastatų, kurie negali būti privatizuojami, prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nusprendė nustatyti, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtas 1-6, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

3.1. Teismas vadovavosi tuo, kad pagalbinio ūkio pastato, esantis (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

3.2. Teismas atsižvelgė į tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu, išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir tenkino pareiškėjos (kitos pareiškėjos, gyvenančios tame pačiame name) prašymą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu buvo įgyta 1/10 dalis sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

4.1. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė (j. a. k. 111100775), vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d., LRV 1998-07-16 nutarimu Nr. 45/173 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentų formų patvirtinimo“, 2016-05-06 perdavimo priėmimo aktu Nr. (9-4)-346K (b.1.75) perėmė pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1.69 - žr.2.4.p.) likusią neregistruotą dalį savo nuosavybėn, t. y. apeliantė iš valstybės perėmė Sandėlio pastatą nuosavybės teise.

4.2. Apeliantė pažymi, kad pateikė teismui ne tik Sandėlio pastato, apimančio ir Sandėlio patalpą, nuosavybės dokumentus, bet ir papildomus dokumentus, įrodančius Sandėlio pastato valdymą iš apeliantės pusės, t. y. perimant Sandėlio pastatą buvo siekiama įgyvendinti Klaipėdos miesto tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 28 patvirtintas Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendinius (b.1.104-107), juo labiau, kad jau 2015-02-25 patikrinimo akto Nr. ATP2-80 duomenimis, Sandėlio pastatas yra avarinės būklės (b.1.108-109).

4.3. Atkreipia dėmesį, jog Teismas visiškai nenagrinėjo, o pareiškėja nepagrindė kokiu būdu iš kito fizinio asmens įgijo teisę naudotis sandėliuku bei kodėl įsigyjant žemės sklypo dalį, kartu nebuvo įsigyta toje vietoje esančio atitinkama ginčijamo ūkinio sandėliuko dalis.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimis nuosavybės teisė jau pripažinta į du sandėliukus ginčo pastate.

5.2. Pažymi, kad valstybė 2016-05-06 perdavimo-priėmimo aktu Nr.(9-4)- 346K (b.1.75) Klaipėdos miesto savivaldybei neperdavė pareiškėjos sandėliuko Nr. 6.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 1970 metais buvo pastatytas ir perduotas eksploatuoti 5,59 m2 bendro ploto sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtas 4I1p. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014-12-01 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1551 atsisakė įregistruoti Klaipėdos savivaldybės patikėjimo teises į pagalbinį pastatą 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdoje adresu (duomenys neskelbtini), šis sprendimas centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-01-14 sprendimu Nr. espr 1-16 paliktas nepakeistas. Iš minėtų duomenų matyti, kad pagalbinio pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 1997-07-29 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. D..

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisė nustatymo įgyjamąja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

10. Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017).

11. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

12. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog šioje byloje būtina atsižvelgti į anksčiau priimtus procesinius sprendimus, kurie akivaizdžiai yra susiję ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015 išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir tenkino pareiškėjos prašymą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu buvo įgyta 1/10 dalis sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-582-265/2016 konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas pripažinti, kad pareiškėjas A. Ž. įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtas 7A, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi šio statinio dalį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Minėtais Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais jau konstatuoti juridiniai faktai, kad du asmenys įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo po 1/10 dalį pagalbinio pastato, to paties, kaip ir šioje byloje, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. .y. teisę į sandėliukus, kurių iš viso yra dešimt.

13. Kolegija, analizuodama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. nutartis pažymi, kad juose buvo išnagrinėti apeliantės argumentai, kurie naudojami ir šioje byloje. Minėtose nutartyse buvo įvertintas Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 28 patvirtintas Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialusis planas, Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendimas Nr. 52 neprivatizuoti ūkinių statinių senamiestyje.

14. Teisėjų kolegija, vertindama 2016-05-06 perdavimo-priėmimo aktą Nr.(9-4)- 346K (b.1.75), kuriuo apeliantė teigia perėmusi sandėlio pastatą nuosavybės teise, nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką, kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie liudija sandėliuką esant valstybės nuosavybe (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog 2006-02-21 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjai buvo parduota 0,0079 ha / 0,1165 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taigi žemės sklypas po sandėliuku pareiškėjos buvo privatizuotas. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-582-265/2016 pažymėjo, jog laikoma, kad jeigu nuosavybės teisė į daiktus nebuvo aptarta, nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 straipsnio 1 dalis).

16. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad aptariami sandėliukai – jų visuma – nuo jų sukūrimo (1970 m.) visada buvo inventorizuoti kaip pagalbinis pastatas. Pareiškėja nurodė, kad jai (taip pat ir kitiems savininkams) parduota žemė sklype (duomenys neskelbtini), esanti po ginčo sandėliukais Minėti sandėliukai nuo jų statybos pradžios buvo naudojami kietam kurui laikyti, kadangi iki centralizuoto šildymo įvedimo namas ir butai buvo šildomi kietu kuru. Dėl šių priežasčių kolegija konstatuoja, kad ginčo sandėliukas yra pareiškėjos buto priklausinys, nes atitinka antraeilių daiktų požymius ir priklausinių teisinio statuso reikalavimus (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, ginčo sandėliuko neįsigijimas privatizavimo ar kitu laiku, nepaneigia nuosavybės teisės į juos perėjimo pagrindinio privatizuotų daikto (žemės, buto) savininkei – pareiškėjai,

17. Kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teismų praktiką, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja statinio dalį – sandėliuką – valdė kaip savo, sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai, valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

18. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl klaidos ištaisymo skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai įrašė įgyjamą daiktą – objektą. Nurodyta, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį sandėliuko, o turi būti į 1/10 dalį pastato, t. y. į jos valdomą sandėliuką. Šis netikslumas ištaisytinas pertvarkant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 350 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

nustatyti, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sandėliuką, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtą ind. 1-6, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantei V. D. priteisti iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 350 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Žydrūnas Bertašius

                                                                                                           Kristina Domarkienė