Civilinė byla Nr. 3K-3-155/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07146-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 35.6.1; 99.1.1; 99.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (pirmininkė) ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. , atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. D. , kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. , atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. D. , ieškinį atsakovams Z. D. , V. S. ir R. D. (teisių perėmėja – atsakovė V. S.), dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Valentinai Tinfavičienei, dėl kreditoriaus interesų gynimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami actio Pauliana instituto sąlygų tėvo (skolininko) pareigos mokėti vaikui išlaikymą atveju taikymo klausimai.
Ieškovė S. D. , atstovaujama atstovės pagal įstatymą D. D. , prašė teismo pripažinti negaliojančiais (panaikinti): atsakovų R. D. ir Z. D. 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, 2006 m. sausio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą dėl 3/8 dalių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) šio nekilnojamojo turto atsakovių Z. D. ir V. S. 2008 m. spalio 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį; pripažinti, kad atsakovas R. D. paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad po tėvo A. D. 2005 m. spalio 3 d. mirties atsakovas R. D. kartu su motina atsakove Z. D. 2005 m. lapkričio 13 d. priėmė palikimą. 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi atsakovas R. D. padovanojo motinai Z. D. paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo A. D. mirties, o atsakovo sesuo V. S. atsisakė palikimo 2005 m. gruodžio 21 d. Paveldint pagal įstatymą R. D. paveldėjo 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini) Z. D. – 1/8 dalį, o 4/8 arba 1/2 dalis buto Z. D. priklauso kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. Tinfavičienė 2006 m. sausio 20 d. išdavė 1/2 dalies ginčo buto paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei Z. D., kuri visą butą su rūsiu 2008 m. spalio 3 d. sutartimi padovanojo dukteriai V. S.. Kadangi atsakovas R. D. netinkamai vykdo pareigą teikti išlaikymą ieškovei kaip dukteriai, tai paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 3/8 dalių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas ir dovanojimo sutartis pripažintini negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė S. D. yra nepilnametė (gimusi 1995 m. gegužės 21 d.), kuriai atstovauja motina D. D. (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1997 m. sausio 17 d. nutarimu nutarė išieškoti iš R. D. išlaikymą dukteriai S. D. po ¼ dalį visų uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė nurodytą sprendimą – priteisė iš R. D. išlaikymą nepilnametei dukteriai periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2006 m. sausio 27 d. iki dukters pilnametystės. Nuo 2005 m. spalio 1 d. atsakovas tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti dukterį. Nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. atsakovas R. D. turėjo neįvykdytų prievolių ieškovei. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė atsakovui R. D. neturint pajamų ir turto, į kuriuos galima būtų nukreipti išlaikymo išieškojimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu pripažino negaliojančia atsakovų R. D. ir Z. D. 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, 2006 m. sausio 20 d. atsakovei Z. D. išduotą 3/8 dalių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovių Z. D. ir V. S. 2008 m. spalio 3 d. sudarytą 3/8 dalių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, taikė restituciją – pripažino, kad atsakovas R. D. paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į 3/8 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nustatė šio turto priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. sprendimas (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi) dėl išlaikymo nepilnametei S. D. priteisimo iš atsakovo R. D. . Teismas sprendė priteisti iš kiekvieno atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas po 1366,67 Lt, valstybei – po 685,40 Lt.
Teismas nustatė, kad yra visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Prieš sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį R. D. turėjo išlaikymo įsiskolinimą, iki 2005 m. gruodžio mėnesio nedirbo, iki 2006 m. sausio 17 d. išlaikymo ieškovei nemokėjo. Atsakovui R. D. perleidus paveldėtą buto dalį, geruoju nevykdė prievolės išlaikyti ieškovę – tik dėl priverstinio išieškojimo R. D. darbinės veiklos laikotarpiu buvo išieškomas priteistas jai išlaikymas arba išlaikymą už sūnų mokėdavo jo motina Z. D. . Užtrukęs teismo priteistų periodinių išmokų nemokėjimas virsta dideliu įsiskolinimu (įsiskolinimo suma – 5918,29 Lt). Bet kokio dydžio teismo priteistų periodinių įmokų įsiskolinimas yra neabejotina ir galiojanti skolininko prievolė, į kurią kreditorius turi reikalavimo teisę. Net ir nedidelis įsiskolinimas pažeidžia ieškovės interesus, nes pati nepilnametė negali gauti lėšų. Skolininkui neturint ar neieškant pajamų šaltinio, kurio lėšos galėtų būti panaudotos išlaikymui teikti, išlaikymo (ir ypač jo įsiskolinimo) išieškojimas galėtų ir turėtų būti nukreiptas į skolininko turtą.
Dėl ieškinio senaties instituto taikymo teismas nurodė, kad atsakovo R. D. vardu viešame registre nebuvo registruotos buto (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės. Šis butas kaip atsakovės Z. D. nuosavybė buvo įregistruotas iš karto po 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo. Taigi ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. D. po tėvo mirties priėmė palikimą. Teismas sprendė, kad logiškas ir pagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad apie ginčijamą sandorį ji sužinojusi iš Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2008 m. liepos 21 d. rašto Nr. S-180, todėl jos teisė reikšti acio Pauliana ieškinį atsirado gavus šį raštą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Pradinis ieškinys pareikštas 2009 m. birželio 5 d., todėl ieškovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
Teismas konstatavo, kad jokios aplinkybės nevertė atsakovo R. D. sudaryti 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. R. D. ir jo motina Z. D. žinojo, kad R. D. netinkamai vykdo prievolę išlaikyti dukterį (dalį išlaikymo sumokėjo Z. D.). Atsakovai R. D. ir Z. D. negalėjo nesuprasti, kad, perleisdamas buto dalies daiktines teises, R. D. blogina dukters galimybes gauti iš atsakovo priteistą išlaikymą, todėl teismas konstatavo atsakovų nesąžiningumą. 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, pažeidžiantis ieškovės teises, ir yra visos įstatyme nustatytos actio Pauliana tenkinimo sąlygos.
Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio, todėl atsakovė Z. D. neturėjo teisėto pagrindo po sutuoktinio A. D. mirties paveldėti ½ dalies buto su rūsiu (3/8 dalys šio buto dalys nuosavybės teise priklausė atsakovui R. D.). Dėl to 2006 m. sausio 20 d. Z. D. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria ji paveldėjo 3/8 dalis buto, yra neteisėta ir naikintina (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Dėl tų pačių priežasčių atsakovė Z. D. neturėjo pagrindo įgyti nuosavybėn 3/8 dalių ginčo buto su rūsiu, todėl, nebūdama teisėta šios buto dalies savininkė, ji neturėjo teisės šios buto dalies perleisti atsakovei V. S. 2008 m. spalio 3 d. buto su rūsiu dovanojimo sutartimi. Toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37, 6.465 straipsniai). Kadangi sandoriai, kuriais buvo perleistas atsakovo R. D. nekilnojamasis turtas, yra neatlygintiniai (dovanojimas), tai nėra įstatyme įtvirtintų apribojimų restitucijai taikyti (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 1–3 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atstovės D. D. 200 Lt atsakovei Z. D. ir 2008 Lt – valstybei žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, taikydama CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana taikymo sąlygas, vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. UAB „Teisita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009). Teisėjų kolegija nustatė, kad, prieš sudarydamas ginčijamą 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, R. D. turėjo išlaikymo įsiskolinimą, todėl kreditorė–ieškovė faktiškai turėjo galiojančią reikalavimo teisę, o ginčijamas sandoris galėjo pažeisti jos teises. Šiuo atveju egzistavo dvi actio Paulina instituto taikymo sąlygos, nes kreditoriaus reikalavimo dydis nėra apibrėžtas. Tačiau išlaikymo įsiskolinimas 2005 m. lapkričio 23 d. sudarė tik 250 Lt ir ši suma buvo padengta, taip pat buvo atliekami kiti, tarp jų – ir vėliau teismo padidinto išlaikymo mokėjimai. Indeksuoto išlaikymo dydis ieškovei šiuo metu sudaro 415 Lt per mėnesį, 2012 m. sausio 31 d. išlaikymo įsiskolinimo nėra. Taigi ieškovės teisės ginčijamu sandoriu faktiškai pažeistos tik formaliai, o buvusi išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo teisė išnyko, padengus skolą. Teisėjų kolegija nurodė, kad actio Pauliana ieškinys nėra prevencinis ir juo negali būti užtikrinama viso būsimo išlaikymo periodo mokėjimai. Be to, ieškovei iki pilnametystės liko vieneri metai ir 4 mėnesiai, todėl dar nesumokėta bendra išlaikymui reikalingų lėšų suma siekia tik apie 6500 Lt. Bylos duomenimis, atsakovas turėjo pajamų, o teikti išlaikymą dukteriai padėjo ir padeda atsakovo sesuo ir motina. Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti sandoriai ir atsakovui priteista gerokai daugiau turto nei reikia jo būsimiems išlaikymo mokėjimams, t. y. teismo sprendimu yra pažeisti kitų atsakovų teisėti interesai ir pusiausvyros principas, suabsoliutinant nepilnametės dukters teises, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).
Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti R. D. ar kitų atsakovų veiksmus nesąžiningais ir panaikinti jam pagal įstatymą tenkančio buto paveldėjimo teisių motinai dovanojimo sutartį, kurio 3/8 dalių vidutinė rinkos vertė sudaro 79 125Lt (211 000 Lt : 8 x 3), nes nenustatyta visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų, o priimtas sprendimas dėl šios dalies prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties termino teisėjų kolegija nurodė, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre apie Z. D. buto dalies paveldėjimą galioja nuo 2006 m. vasario 8 d. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovės atstovė pagal įstatymą D. D. žinojo apie A. D. mirtį, nes dalyvavo laidotuvėse, todėl galėjo ir privalėjo domėtis palikimu ir jo paveldėjimo eiga, turėjo realią galimybę nuo 2006 m. vasario 8 d. sužinoti apie sudarytus sandorius ir juos ginčyti per įstatymo nustatytą terminą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teismui yra paduotas tik 2009 m. birželio 5 d., nors juo yra ginčijama 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ir 2006 m. sausio 20 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurių pagrindu atsakovo motina įgijo nuosavybės teises į visą butą ir šis faktas įregistruotas viešame registre. Teisėjų kolegija sprendė, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas baigėsi 2007 m. birželio 8 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas be svarbių priežasčių, nes jos nenurodytos, todėl reikalavimai dėl sandorių panaikinimo atmestini (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalis).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovės atstovė pagal įstatymą prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažinus ieškinį turtiniu, atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl prieštaravimo kasacinio teismo formuojamai praktikai. Skunde nurodoma, kad analogiška byla buvo išnagrinėta kasacinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007, paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį patenkinti. Nurodomoje byloje buvo keliamas klausimas dėl kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) teisių pažeidimo dėl skolininko (turinčio teikti išlaikymą asmens) sudaryto sandorio, dėl kurio jis netapo nemokus, tačiau sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai pagal teismų priimtus sprendimus teikti išlaikymą ateityje nebus tinkamai įvykdyti ar įvykdymo laikas pailgės. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nesilaikė formuojamos praktikos. Nukrypdamas nuo suformuotos praktikos apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl formuojamas naujas precedentas, prieštaraujantis esamiems (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009).
2. Dėl ieškovės reikalavimo teisės. Ieškovė, kaip išlaikymą turintis gauti asmuo, turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą ne tik dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau ir išlaikymo sumos, atsakovo mokėtinos ateityje. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ VTF v. UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006) iki atsakovas R. D. tinkamai įvykdys prievolę ieškovei, sudarydamas bet kokius turto perleidimo sandorius, jis yra saistomas kreditoriaus intereso gauti laiku ir visišką išlaikymo mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino kreditoriaus sąvoką CK 6.66 straipsnio prasme, t. y. konstatavo, kad, atsakovui padengus išlaikymo įsiskolinimą, buvusi išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo teisė išnyko. Tačiau ieškinys buvo reiškiamas ne tik dėl įsiskolinimo padengimo, bet ir siekiant užtikrinti būsimų išlaikymo mokėjimų tinkamą vykdymą laiku, todėl ir būsimų periodinių mokėjimų ateityje egzistavimas lemia ieškovės, kaip kreditorės, statusą byloje, ir toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007).
3. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Byloje nustatyta, kad išlaikymo pareigos atsakovas R. D. tinkamai nevykdė, išlaikymas buvo išieškomas priverstine tvarka nuo 1999 m. arba už atsakovą moka jo motina ir sesuo. Taigi ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad ateityje (perleidus ginčo turtą) išlaikymas bus teikiamas laiku ir visas. Ta aplinkybė, kad išlaikymą už atsakovą R. D. moka jo motina ir sesuo, išlaikymo įsiskolinimui padengti V. S. ėmė kreditą banke, o Z. D. pajamos yra nedidelės, akivaizdžiai įrodo, kad pats atsakovas yra nepajėgus vykdyti įstatyme nustatytos pareigos, o išlaikymo ieškovei teikimas priklauso išimtinai nuo atsakovių valios ir nėra garantijos, kad pasibaigus bylai jos už atsakovą R. D. išlaikymo teikimą vykdys ir toliau. Be to, atsakovas R. D. ilgą laiką yra bedarbis, neieško darbo, jo darbinės veiklos laikotarpiai yra trumpi ir reti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad išlaikymas bus laiku sumokėtas iš atsakovo darbinės veiklos pajamų. Atsakovas, neatlygintinai perleidęs ginčo turtą, kito turto nebeturi. Pažymėtina, kad už atsakovą jo motina ir sesuo moka tik dalį teismo priteisto išlaikymo – likusią dalį (vidutiniškai 195 Lt į mėnesį) teikia Vaikų išlaikymo fondas. Vaikų išlaikymo fondo sprendimas ieškovei mokėti dalį išlaikymo patvirtina, kad atsakovas R. D. tinkamai nevykdo pareigos teikti išlaikymą, o ši aplinkybė egzistavo apeliacinės instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, kaip ir to, kad atsakovas R. D. yra kreipęsis su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo dydžio ieškovei sumažinimo iki 250 Lt per mėnesį (bylos nagrinėjimas sustabdytas). Taigi atsakovas patvirtina, kad negali teikti priteisto išlaikymo, kurio dydis teismų praktikoje pripažįstamas minimaliu, tačiau tuo pačiu metu sąmoningai sumažina savo mokumą.
Ieškovės atstovės teigimu, ieškovė, sulaukusi 18 metų, dar mokysis bendrojo lavinimo mokyklos 11 klasėje, t. y. neabejotinai atsiras pareiga atsakovui teikti paramą ieškovei ir CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi mažareikšmis pažeidimas nekonstatuotinas.
Pažymėtina, kad atsakovas R. D. gyvena (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad ginčijamu paveldėjimo teisių dovanojimo sandoriu buvo siekiama ne sąžiningai įgyti teises į butą, o kaip įmanoma labiau pasunkinti išieškojimą iš šio turto, todėl, panaikinus ginčijamą sandorį, kitų asmenų teisių pažeidimas nekonstatuotinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007, konstatuota, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis). Šioje byloje ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko, interesai nebuvo apsaugoti ir nebuvo užtikrinta jos teisė laiku gauti išlaikymą. Taigi atsakovas R. D. , perleidęs paskutinį turtą ir negaudamas jokių pajamų iš darbinės veiklos, taip sumažino savo mokumą, kad nors teismo sprendimo priėmimo metu ir nebuvo išlaikymo įsiskolinimo, tačiau sukūrė realią grėsmę kreditorei, kad likęs teiktinas išlaikymas nebus sumokėtas ar nebus sumokėtas laiku. Toks vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007, išaiškinimus.
4. Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius ir atsakovų nesąžiningumo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčijamus sandorius jie sudarė ne todėl, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į buto dalį, o dėl kitų pagrįstų priežasčių. Kadangi paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, sudaryta artimų giminaičių, tai tokio sandorio šalims galioja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens (kitų sandorio šalių) nesąžiningumo. Kita vertus, visiems atsakovams sandorių sudarymo metu buvo žinoma, kad atsakovas R. D. turi neįvykdytą prievolę ieškovei, t. y. žinojo, kad sudaromi sandoriai sumažins jo mokumą ir pažeis ieškovės teises.
5. Dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Byloje yra pateikta 2008 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro pažyma, kuria ieškovės atstovė pagal įstatymą buvo informuota apie sudarytą sandorį. Duomenų, kad ieškovei ar jos atstovei pagal įstatymą apie ginčijamus sandorius buvo žinoma anksčiau, nepateikta. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras neregistruoja tokių faktų, kaip palikimo atsisakymas, paveldėjimo teisių perleidimas ir pan. Atsakovas R. D. savo teisių į buto dalį neregistravo, jas perleido. Tai reiškia, kad ginčo sandorio sudarymo faktas ieškovei (jos atstovei pagal įstatymą) negalėjo paaiškėti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Be to, nors Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, tačiau įstatymai nustato apribojimus tokios informacijos gavimui, o žinojimas apie atsakovo tėvo mirtį netolygus žinojimui apie atsakovo sudarytą neteisėtą sandorį. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tariamą ankstesnį žinojimą apie sudarytą ginčo sandorį pagrindė prielaidomis, o ne byloje ištirtais įrodymais, kartu nepagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimo faktą.
6. Dėl netinkamo ginčo pobūdžio vertinimo. Šioje byloje pareikšto reikalavimo esmė ne lėšų ar turto priteisimas, o skolininko mokumo atkūrimas, dėl kurio ieškovei nepriteisiama jokio turto (lėšų), todėl šis ginčas turėjo būti kvalifikuojamas kaip neturtinis ir neapmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A. , bylos Nr. 3K-3-264/2011).
Atsiliepimu šį kasacinį skundą atsakovė V. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pripažinus ieškinį neturtiniu, pakeisti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio, priteisti iš ieškovės išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl teisės precedento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007, konstatuota, kad galimas actio Pauliana instituto taikymas, siekiant užtikrinti kreditorės interesus gauti priteistą išlaikymą vaikams, tačiau taikymo galimybė ir pagrįstumas turi būti vertinamas pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nurodytoje civilinėje byloje ir šioje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas neturėjo vadovautis nurodytais išaiškinimais, ir tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LEO LT v. UAB „Panevėžio ryšių statyba“, bylos Nr. 3K-3-395/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-467/2009; kt.).
2. Dėl atsakovų sąžiningumo. Nors neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo, tačiau šalių sąžiningumas pats savaime bet kurioje byloje turi reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai siejo R. D. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su atsakovės V. S. (jo sesers) palikimo atsisakymu. Byloje nenuneigti atsakovų parodymai, kad, vykdant mirusiojo valią, abu vaikai sutiko, kad tėvų įgytas butas priklausys motinai nuosavybės teise. Toks vaikų elgesys nelaikytinas nesąžiningu (CK 6.67 straipsnis). Sudarytam giminaičių sandoriui nesąžiningumo prezumpcija taikytina tik tuo atveju, kai iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad sandoriu siekta išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant nesąžiningų tikslų, V. S. nebūtų protinga atsisakyti savo palikimo dalies ir didinti brolio – skolininko – palikimo dalį. Sudaryto sandorio naikinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
3. Dėl sandorio panaikinimo padarinių. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio objektas yra 3/8 dalys buto, todėl išieškojimas nebūtų realiai galimas tiek dėl objekto pobūdžio, tiek dėl skolos dydžio. Iki 2012 m. liepos 1 d. išlaikymo įsiskolinimo ieškovei nėra. Iki ieškovės pilnametystės yra likę mažiau kaip 11 mėnesių, taigi maksimali mokėtina suma sudarytų mažiau kaip 4400 Lt. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7000 Lt, juolab R. D. yra neįgalus, nedarbingas, nuolatinės slaugos reikalingas žmogus. Galimas ateityje išlaikymo formos pakeitimo reikalavimas tokioje situacijoje, kai iki ieškovės pilnametystės likę tik mėnesiai, vertintinas kaip neperspektyvus. Be to, priteisus R. D. 3/8 dalis buto, jam atsiranda pareiga šį turtą išlaikyti, nors atsakovas neturi pajamų šiam tikslui – jo gaunamos socialinės išmokos nepakankamos. Taigi patenkinus ieškinio reikalavimus dar labiau didinami skolininko įsipareigojimai, ir ginčijamo sandorio panaikinimas nepadidintų skolininko mokumo, nesudarytų galimybės nukreipti skolos išieškojimo į įgytą turtą, t. y. ieškinio patenkinimas būtų formalus.
4. Dėl interesų pusiausvyros principo. Kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės; siekiant atkurti skolininko mokumą, perduodamas jam turtas sietinas su kreditoriaus intereso apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika 29). Teismui pripažinus atsakovui R. D. nuosavybės teises į 73 602 Lt vertės 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini) atsakovui butų priteista turto daug didesne apimtimi nei maksimalus galimas kreditoriaus interesas net ir vertinant perspektyvą iki pat ieškovės pilnametystės (jei R. D. turėtų tokią pačią pareigą). Taip neabejotinai būtų pažeisti kitų atsakovų teisėti interesai. Pažymėtina, kad atsakovė V. S. faktiškai išlaiko šį butą nuo A. D. mirties, nes Z. D. iš gaunamos pensijos negali savęs visiškai išlaikyti. R. D. yra neįgalus, nedarbingas, jam pačiam reikalinga nuolatinė slauga. Taigi objektyviai visa atsakomybė ir finansinė našta rūpinantis Z. D. ir R. D. tenka V. S., todėl turėtų būti atsižvelgiama ir į jos interesus, proporcingumo principą, užtikrinama kreditoriaus, skolininko bei turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyra, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla v. R. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-593/2009; kt.). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde įvardytoje precedentu byloje trečiasis sandorį sudaręs asmuo, nors teismo pripažintas nesąžiningu, iš esmės nepatyrė neigiamų padarinių, o šios bylos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad sąžiningai veikusi atsakovė V. S. patirtų neadekvačiai didelių praradimų. Atsakovų nuomone, nelaikytinas nesąžiningu atsakovo R. D. ieškinys dėl priteisto ieškovei išlaikymo mažinimo, iš esmės pasikeitus jo sveikatos būklei ir darbingumui. Nors sąlygos išlaikymo dydžio sumažinimui realiai egzistuoja, vertinant, kad iki ieškovės pilnametystės yra likę apie 11 mėnesių, o byla dar nėra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir išlaikymo sumažinimas skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, akivaizdu, kad priteistas iki pilnametystės išlaikymas jau nebus sumažintas.
Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės teisės gauti paramą po jos pilnametystės iki baigs vidurinę mokyklą nepagrįsti, nes actio Pauliana nėra prevencinis ieškinys. Actio Pauliana ieškiniui pareikšti kreditorius turi turėti galiojančią ir galiojusią ginčijamo sandorio sudarymo metu reikalavimo teisę. Juolab, kad vertinant atsakovo sveikatos būklę negalima teigti, kad prievolė remti dukterį po pilnametystės jam tikrai atsiras, o jeigu atsirastų, mažai tikėtina, kad esant tokiai situacijai pilnametei ieškovei būtų priteista tokio paties dydžio parama po jos pilnametystės iki ji baigs vidurinę mokyklą.
5. Dėl kitų CK 6.66 straipsnio taikymo aspektų. Būtina sąlyga actio Pauliana institutui (taip pat ir ginant vaiko teises į išlaikymą) taikyti, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, o kreditoriaus reikalavimas būtų nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą ar jo vertę pinigais, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007), t. y. išlaikymo išieškojimo įsiskolinimas nukreipiamas į perleistą pažeidžiant kreditoriaus interesus turtą. Pačios ieškovės 2010 m. gegužės 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad tos dienos skolos apimtimi patenkintas reikalavimas tinkamai apsaugotų kreditoriaus teises. Atsakovė V. S. , siekdama sąžiningai baigti bylą taikos sutartimi, padengė visą išlaikymo įsiskolinimą, buvusį bylos nagrinėjimo metu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šia apimtimi reikalavimo teisė išnyko. Atsakovių Z. D. ir V. S. taikos sutarties siūlymas apėmė ir atsakovių siūlymą laiduoti už tinkamą R. D. prievolės vykdymą, nenaikinant sudarytų sandorių, todėl laikytina, kad ieškinio tikslai nebuvo susiję su papildomu prievolės įvykdymo užtikrinimu, o su perspektyva įgyti daug didesnės vertės turtą nei galimas kreditoriaus reikalavimas. Pažymėtina, kad, ieškovės atstovei pasirinkus gauti išlaikymą per antstolį išsiunčiant vykdomąjį raštą į darbovietę, skolininkas neturėjo galimybės kitaip vykdyti savo pareigą. Aplinkybė, kad atsakovas nėra pajėgus vykdyti išlaikymo pareigą visa apimtimi pats (dėl nedarbingumo ir spartaus sveikatos blogėjimo) nepaneigia ieškinio nepagrįstumo actio Pauliana prasme, nes, minėta, buto dalis, į kurią būtų pripažinta R. D. nuosavybės teisė, nepadidintų jo mokumo ir nesuteiktų daugiau išieškojimo galimybių kreditoriui. Vaikų išlaikymo fondo mokama išlaikymo dalis atsakovo bus pradėta dengti, kai baigsis prievolė kreditorei, t. y. kai jis objektyviai galės tą padaryti, o ieškovei įsiskolinimo nėra, byloje sprendžiamas tik jos pretenzijų klausimas.
6. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio senaties termino (ne)praleidimas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties terminas yra akivaizdžiai praleistas, nes byla dėl tokio ieškinio nebuvo pradėta per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Informacija, kad Z. D. vienintelė paveldėjo po sutuoktinio mirties, buvo tinkamai išviešinta, o ginčyti actio Pauliana instituto pagrindu galima ne tik teisių perleidimo, bet ir atsisakymo nuo palikimo sandorį (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007). CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti siejama ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla v. R. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-593/2009). Pažymėtina, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą ilgą laiką dirba teismo posėdžių sekretore, todėl nėra įtikinami jos teiginiai, kad apie sandorį ji galėjo sužinoti tik 2008 m. liepos mėnesį, gavusi notaro atsakymą. Be to, ji galėjo užklausti notaro informacijos iš karto po R. D. tėvo mirties. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Ieškovės atstovė pagal įstatymą, kaip faktinė priteisto išlaikymo gavėja, privalėjo ir turėjo galimybę imtis priemonių priteistam vaiko išlaikymui išieškoti ar išieškojimo reikalavimą užtikrinti, domėtis skolininko turtine padėtimi ir įrašais viešuose registruose, taip pat ir per išieškojimą vykdantį antstolį ar advokatą. Ieškovės atstovė pagal įstatymą dalyvavo A. D. laidotuvėse, todėl žinojo, kad po jo mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai ir kad R. D. galėjo priimti palikimą po tėvo mirties arba jo atsisakyti. Sutrumpintas ieškinio actio Pauliana senaties terminas reiškia, kad tuo siekiama visų sudarytų sandorių dalyvių teisių užtikrinimo ir interesų pusiausvyros, kuri būtų neleistinai pažeista pripažįstant sandorius negaliojančiais po ilgo laiko.
7. Dėl reikalavimo pobūdžio ir žyminio mokesčio. Atsakovai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A. , bylos Nr. 3K-3-264/2011, sutinka, kad byloje pareikštas ieškinys laikytinas neturtiniu ir sprendimo dalis dėl žymimo mokesčio keistina.
2012 m. rugpjūčio 27 d. gautas atsakovo R. D. mirties liudijimas, patvirtintais jo 2012 m. liepos 30 d. mirties faktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje kreditorius yra nepilnametė skolininko R. D. duktė, turinti teisę į teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir ginčijanti tėvo sudarytą 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, todėl pasisakydama dėl actio Pauliana instituto taikymo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos nuostatas, susijusias su vaikų teisių ir interesų gynyba, taip pat į tai, kad R. D. mirė 2012 m. liepos 30 d. (jo teisių perėmėja – atsakovė V. S.) ir yra susiklostę paveldėjimo teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jų pilnametystės. Tik vaikams sulaukus pilnametystės pasibaigia, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, tėvų pareiga išlaikyti vaikus (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Tačiau net ir vaikams sulaukus pilnametystės, savaime dėl šio fakto neišnyksta prievolės, atsiradusios dėl netinkamo abiejų ar vieno iš tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007).
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo, yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Taigi viena CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“ kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1997 m. sausio 17 d. nutarimu priteisė iš R. D. išlaikymą dukteriai S. D. po ¼ dalį visų uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė priteisto išlaikymo dydį – priteisė iš R. D. išlaikymą nepilnametei dukteriai periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2006 m. sausio 27 d. iki dukters pilnametystės. Nuo 2005 m. spalio 1 d. atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti dukterį. Sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį R. D. turėjo išlaikymo įsiskolinimą – 250 Lt, iki 2005 m. gruodžio mėnesio nedirbo, iki 2006 m. sausio 17 d. išlaikymo ieškovei nemokėjo. R. D. , perleidęs paveldėtą buto dalį, geruoju nevykdė prievolės išlaikyti ieškovę – tik priverstinio išieškojimo R. D. darbinės veiklos laikotarpiu buvo išieškomas priteistas išlaikymas arba išlaikymą už sūnų mokėdavo jo motina–atsakovė Z. D. . Remiantis antstolio 2012 m. birželio 19 d. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą 2012 m. liepos 1 d. skolos nebuvo (permoka 205 Lt), dalis išlaikymo ieškovei apmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos byloje nustatytus duomenis apie R. D. pareigos mokėti išlaikymą ieškovei vykdymą, konstatuoja, kad R. D. išlaikymą ieškovei mokėjo nereguliariai, ilgainiui susidarydavo išlaikymo įsiskolinimai, kuriuos padengdavo atsakovė Z. D. , minėta, dalis išlaikymo apmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijama 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad R. D. neturėjo nuolatinio darbo užmokesčio ir kito turto, į kurį, vykdant teismo sprendimą, galėtų būti nukreiptas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Aplinkybė, kad ginčijamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu R. D. įsiskolinimas ieškovei buvo tik 250 Lt, neturi esminės reikšmės, nes jo prievolė mokėti išlaikymą ieškovei buvo tęstinio pobūdžio. Dėl to R. D. , būdamas iš esmės nemokus ir neatlygintinai perleisdamas paveldėjimo teises į buto dalį, į kurią galėjo būti nukreipiamas ieškovės išlaikymo išieškojimas pagal teismo sprendimą, pažeidė jos, kaip kreditorės, teisę į išlaikymą. Tai, kad R. D. susidarantys įsiskolinimai buvo apmokami Z. D. , nelemia priešingos išvados, nes ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo grėsmė egzistavo nuolat – R. D. savo prievolės mokėti išlaikymą ieškovei tinkamai nevykdė, nuolatinio darbo užmokesčio, kito turto neturėjo. Nurodytos teisėjų kolegijos išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl actio Pauliana instituto taikymo tėvų (skolininkų) pareigos mokėti vaikui išlaikymą atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007; kt.).
Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusių acio Pauliana ieškiniu ginčijamą neatlygintinį sandorį, (ne)nesąžiningumo
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytus duomenis, sprendžia, kad šioje byloje R. D. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su savo motina, nepaneigta. Sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį R. D. žinojo apie savo tęstinę prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl sutarties su R. D. sudariusios atsakovės Z. D. (ne)sąžiningumo teisėjų kolegija nurodo, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, Z. D. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos
Viena actio Pauliana taikymo sąlygų, būtinų kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Išlaikymo priteisimą iš tėvų (ar vieno iš jų) reglamentuojančio CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal šio kodekso penktosios knygos normas. Taigi remdamasi šiomis teisės normomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija konstatuoja, kad, mirus asmeniui, iš kurio teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui, paveldėjimo teisinių santykių susiklostymo atveju, t. y. įpėdiniams priėmus palikimą, palikėjo vaikas (kreditorius) turės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę palikėjo (skolininko) įpėdiniams, kurie, priimdami palikimą, prisiima ir palikėjo prievolę mokėti išlaikymą, tačiau tik tiek, kiek leidžia paveldimas turtas.
Minėta, kad teismo sprendimu ieškovei iš R. D. yra priteistas išlaikymas –periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2006 m. sausio 27 d. iki jos pilnametystės. R. D. įsiskolinimo 2012 m. liepos 1 d. nebuvo (permoka 205 Lt), dalis išlaikymo ieškovei apmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų. R. D. mirė 2012 m. liepos 30 d. Ieškovė pilnamete taps 2013 m. gegužės 21 d., t. y. iki nurodytos datos pareiga mokėti išlaikymą ieškovei pagal teismo sprendimą perėjo R. D. įpėdiniams (CK 3.194 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis, R. D. palikimą testamento pagrindu priėmė atsakovė V. S. , o CK 5.20 straipsnio pagrindu – ieškovė, pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodytinos palikėjo skolos, tarp jų – ieškovės išlaikymo skolinė pareiga (CK 6.5.53 straipsnio 6 dalis). Priešingu atveju CK 5.53 straipsnio 7, 8 dalyse yra nustatyta įpėdinio pareiga ir kreditoriaus teisė inicijuoti turto apyrašo papildymą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę R. D. įpėdiniams ir atitinkamai teisinį pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
Dėl senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju
Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijama 2005 m. lapkričio 23 d. sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ir 2006 m. sausio 20 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurių pagrindu R. D. motina atsakovė Z. D. įgijo nuosavybės teises į visą butą ir šis faktas įregistruotas viešame registre. Byloje nustatyta, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre apie Z. D. buto dalies paveldėjimą galioja nuo 2006 m. vasario 8 d. Kreditoriaus ieškinys šioje byloje pareikštas 2009 m. birželio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovė pagal įstatymą D. D. žinojo apie A. D. mirtį, todėl sprendė, kad ji galėjo ir privalėjo domėtis palikimu ir paveldėjimo eiga, turėjo realią galimybę nuo 2006 m. vasario 8 d. sužinoti apie sudarytus sandorius ir juos ginčyti per įstatymo nustatytą terminą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovės atstovė žinojo apie A. D. mirtį, nelemia išvados, kad ji turėjo žinoti ir apie R. D. nesąžiningai sudarytą 2005 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Be to, R. D. vardu paveldėta buto dalis viešame registre nebuvo įregistruota; visas butas, sudarius ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, buvo įregistruotas atsakovės Z. D. vardu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, rėmėsi Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2008 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-180 ir konstatavo, kad jis patvirtina ieškovės sužinojimo apie ginčijamą sandorį momentą – gavus šiame rašte nurodytus duomenis apie R. D. paveldėjimą ir paveldėjimo teisių dovanojimą atsakovei Z. D. . Byloje teismų nustatytų faktų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nesant duomenų, patvirtinančių kitą sužinojimo apie ieškovės teisių pažeidimą momentą, ar kad ieškovės atstovė turėjo galimybę sužinoti apie tai anksčiau (CPK 178, 185 straipsniai, 353 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės teisė reikšti acio Pauliana ieškinį atsirado nuo šio rašto duomenų gavimo, taigi pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė actio Pauliana institutą šioje byloje, todėl yra pagrindas panaikinti šio teismo nutartį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl žyminio mokesčio už actio Pauliana ieškinį
Paduodant kasacinį skundą ieškovės atstovė pagal įstatymą D. D. sumokėjo 142 Lt žyminį mokestį remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2011, pateiktu išaiškinimu, kad actio Pauliana ieškinys pripažintinas neturtiniu reikalavimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, suvienodino formuojamą praktiką žyminio mokesčio už actio Pauliana ieškinį mokėjimo klausimu, išaiškindama, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nusprendus tenkinti ieškovės kasacinį skundą į valstybės biudžetą nesumokėta 2066 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovių Z. D. ir V. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 108,89 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovių Z. D. ir V. S. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia tenkinti kasatorės atstovo advokato V. Pumpučio prašymą ir priteisti kasatorės atstovei pagal įstatymą D. D. iš atsakovių Z. D. ir V. S. po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, taip pat 142 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą.
Priteisti ieškovės S. D. atstovei pagal įstatymą D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Z. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 71 (septyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovių Z. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1033 (vieną tūkstantį trisdešimt tris) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Priteisti ieškovės S. D. atstovei pagal įstatymą D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Z. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovių Z. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 54,45 Lt (penkiasdešimt keturis Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius