Civilinė byla Nr. 2-750-440/2015
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1; 99.11; 106.8.1; 106.8.2
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių magma“ ieškinio atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mažeikių magma“ ieškinys atsakovui A. S. dėl 41905,51 Eur žalos atlyginimo ir 3286,82 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinys grindžiamas atsakovo neteisėta veikla, pasinaudojant tuo, kad būdamas bendrovės vadovu paėmęs paskolą dengė kitos įmonės skolą. Ieškovė pažymėjo, kad perėmus bendrovės dokumentus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius ir nustatė, kad buhalterinėje apskaitoje apskaitomas TERMOISOLA AS debitorinis reikalavimas 41905,51 Eur sumai. 2013-11-29 Šiaulių apygardos teisme BUAB „Mažeikių magma“ iniciatyva iškeltos civilinės bylos dėl skolos išieškojimo iš TERMOISOLA AS nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad BUAB „Mažeikių magma“ vadovas A. S., taip pat tuo pačiu metu dirbdamas TERMOISOLA AS vadovu, pasinaudodamas tarnybine padėtimi paėmė paskolą BUAB „Mažeikių magma“ vardu ir sumokėjo kitai įmonei – TERMOSFERA AS už TERMOISOLA AS, tuo pačiu išrašydamas 2005-08-16 PVM sąskaitą – faktūrą TERMOISOLA AS už neva pateiktą cinkuotą skardą, nors faktiškai jokia skarda perduota nebuvo. Taip pat ieškovė nurodė, kad dėl neteisingų buhalterinių duomenų besibylinėjant su TERMOISOLA AS, BUAB „Mažeikių magma“ patyrė nuostolių, kurie sudaro 575,59 Eur už ieškinio ir dokumentų vertimą ir 2711,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 3286,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė 45192,23 Eur (156040,08 Lt) nuostolių, ieškovė pažymėjo, kad byla teisminga Šiaulių apygardos teismui.
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, laikydamasis proceso taisyklių.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja LR CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis paskirstoma teismų kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų, priklausomai nuo rūšinio teismingumo. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja tas civilines bylas, kurios yra įvardintos LR CPK 27 straipsnyje.
Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 41905,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3286,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (575,59 Eur už ieškinio ir dokumentų vertimą ir 2711,23 Eur bylinėjimosi išlaidų) kaip nuostolių patirtų nagrinėjant kitą civilinę bylą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-12-11 ieškovė BUAB „Mažeikių magma“ pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, prašydama iš atsakovo TERMOISOLA AS priteisti 144691,35 Lt skolos, 70083,34 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško. Atsakovė TERMOISOLA AS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2014-12-22 nutartimi teismas patvirtino tarp šalių BUAB „Mažeikių magma“ ir TERMOISOLA AS sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ieškovė atsisakė visų savo reikalavimų atsakovės atžvilgiu, pareikštų byloje Nr. 2-555-124/2014 ir įsipareigojo kompensuoti 1/2 atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (9361,34 Lt), o atsakovė atsisakė visų savo pareikštų kreditorinių reikalavimų ieškovei, pareikštų byloje B2-903-372/2014 (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-555-124/2014). Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-05-12 TERMOISOLA AS pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl 87721,54 Lt kreditorinio reikalavimo (65603,20 Lt skolos ir 22118,34 Lt palūkanų) patvirtinimo UAB „Mažeikių magma“ bankroto byloje. 2015-01-19 nutartimi teismas priėmė pareiškėjos TERMOISOLA AS prašymą dėl reikalavimo atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-397-372/2015 (2014 m. bylos Nr. B2-903-372/2014)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.249 straipsnio nuostatomis, nuostoliai – tai piniginė žalos išraiška. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (LR CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Iš išdėstytų teisės normų turinio matyti, kad įstatymų leidėjas į nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad pagal LR CPK bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 79 straipsnį 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (LR CPK 88 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis LR CPK 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis (LR CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 94 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išsprendžiamas ne tik tais atvejais, kai byla užbaigiama teismo sprendimu ginčą išsprendus iš esmės, bet ir kai byla užbaigiama be teismo sprendimo (bylos nutraukimas (LR CPK 293 straipsnis), ieškinio palikimas nenagrinėto (LR CPK 296 straipsnis)), taip pat ir tada, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Byloje dalyvaujančio asmens procesinis prašymas procesiniu klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar papildomo sprendimo priėmimo turi būti paduodamas toje byloje, kurią nagrinėjant patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atskiras ieškinys, kuriame turi būti suformuluotas savarankiškas materialinis (o ne procesinis) teisinis ieškovo reikalavimas atsakovui, gali būti pareikštas tik dėl kitų nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nesąžiningo bylinėjimosi, atlyginimo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2590/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Jeigu teismas sprendime neišsprendžia kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomas sprendimas. Nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atnaujinamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad patyrė nuostolių - bylinėjimosi išlaidų iš viso – 3286,82 Eur. Nurodė, kad nuostolius patyrė dėl neteisingų buhalterinių duomenų besibylinėjant su TERMOISOLA AS, BUAB „Mažeikių magma“. Ieškovė nuostolių susidarymą kildina dėl kreipimosi į teismą, bet ieškovė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą dėl kitos šalies nesąžiningo bylinėjimosi, konkrečiu atveju pati ieškovė kreipėsi į teismą ir vėliau sudarė taikos sutartį, kuria atsisakė visų savo reikalavimų atsakovės TERMOISOLA AS atžvilgiu. Kaip minėta atskiras ieškinys dėl suformuluoto savarankiško materialinio (o ne procesinio) teisinio ieškovo reikalavimo atsakovui, gali būti pareikštas tik dėl kitų nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nesąžiningo bylinėjimosi, atlyginimo. Įstatymų leidėjas į nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė (LR CK 6.249 straipsnis ), todėl kreipiantis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, turi būti įrodinėjami nuostoliai, kurie susidarė ne dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingu atveju, t. y. teismui gavus ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patirtus nuostolius, kurių dydis iš esmės grindžiamas patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tokį ieškinį turi būti atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2590/2013).
Papildomai paminėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos ginant kreditorių interesus bankroto procedūrų metu, turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini LR ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (pvz. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012).
Teismas įvertinęs tai, kad vienu iš reikalavimų ieškovė pareiškė procesinį reikalavimą ir prašo priteisti 3286,82 Eur bylinėjimosi išlaidų kaip nuostolių patirtų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-555-124/2014, sprendžia, kad ieškinį dalyje dėl 3286,82 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka LR CPK137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl ieškinio atsakovui A. S. dėl 41905,51 Eur žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad LR CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 3286,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kitoje civilinėje byloje kaip nuostolių priteisimo, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ieškovės prašomas priteisti turinės žalos dydis (41905,51 Eur) neviršija LR CPK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytą 43500,00 Eur sumos, laikytina, jog ieškovės pareikštas ieškinys Šiaulių apygardos teismui yra neteismingas ir negali būti priimtas (LR CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismas pažymi, kad pagal LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Šiuo atveju ieškovės bankrutavusios UAB „Mažeikių magma“ buveinės vieta yra Mažeikiuose, todėl ginčas pagal bendrą teismingumo taisyklę (LR CPK 26 straipsnis) bei LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 27 straipsnio 1 punktu, 29 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių magma“ ieškinį atsakovui A. S. dėl 41905,51 Eur žalos atlyginimo ir 3286,82 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį ir jo priedus grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti ieškovei, kad ieškinys dėl 41905,51 Eur žalos priteisimo teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.
Teisėja Vilija Valantienė