Civilinė byla Nr. e2-1800-962/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04680-2019-0

     Procesinio sprendimo kategorijos:

     2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.1.; 2.4.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 

     3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13;  (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovo D. S. atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

atsakovės Z. S. atstovui advokatui Valteriui Aleknai,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams L. V., A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms Z. S., J. Ž. dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisinių padarinių taikymo, tretieji asmenys R. S., notarė Z. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas prašo pripažinti, kad 1990 m. vasario 1 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis sandoris ir taikyti šiuos teisinius padarinius: pripažinti, kad 1990 m. vasario 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove dovanotoja Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaręs apdovanotasis yra ne atsakovė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ieškovas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 1990 m. vasario 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš dovanotojos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 48/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 48/100 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovaujamas advokatės Neringos Žukauskienės. Byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovui D. S. 

Ieškinyje ieškovas nurodė ir jo atstovė advokatė Neringa Žukauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo D. S. motinos Z. S. ir sesers J. Ž. (tuo metu – J. S.) sudaryta 1990 m. vasario 1 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) dėl 48/100 gyvenamojo namo ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas) dovanojimo, yra apsimestinis sandoris. Realiai Z. S. šia sutartimi Turtą padovanojo ne J. Ž., o ieškovui. Tiek sudarant Sutartį, tiek ilgą laiką po to, atsakovės tai žinojo ir pripažino, tačiau visai neseniai – apie 2017 metus, atsakovės ėmė neigti ieškovo nuosavybės teises į Turtą. Tokios Sutarties interpretacijos yra neteisingos, jos pažeidžia ieškovo teises. Dar prieš Sutarties sudarymą jam, kaip sūnui, motina Z. S. žadėjo padovanoti Turtą, kad čia jis gyventų ir tvarkytųsi, to siekė ir ieškovas. J. Ž. noro įgyti Turtą neturėjo ir kaip sesuo pritarė tam, kad Turtas būtų padovanotas broliui. Prieš Sutarties sudarymą ieškovo ir atsakovės J. Ž. tėvas bei Z. S. vyras R. S. buvo pradėjęs statybas (duomenys neskelbtini), t. y. atlikinėjo Z. S. priklausiusio namo rekonstrukciją. Statybos realiai buvo pradėtos ir vykdomos R. S. noru ir iniciatyva. Įsibėgėjus statybos darbams R. S. užsinorėjo (duomenys neskelbtini), pastatyti dar vieną statinį. Tam buvo reikalinga gauti dar vieną statybą leidžiantį dokumentą. R. S. manė, kad šiam tikslui įgyvendinti turi atsirasti dar vienas namų valdos savininkas. Ieškovas buvo užsiėmęs kitais reikalais ir dėl užimtumo neturėjo galimybių atvykti pasirašyti Sutarties jos sudarymo dieną. Ieškovas, jo sesuo J. Ž., mama Z. S. ir tėvas R. S. labai pasitikėjo vienas kitu, todėl neteikė reikšmės tiksliam Sutarties įforminimui. Todėl buvo sutarta, kad Sutartį su Z. S. pasirašys J. Ž., tačiau iš tikrųjų naujuoju savininku taps ne J. Ž., o ieškovas. J. Ž. po Sutarties sudarymo niekada nesielgė kaip Turto savininkė. Priešingai - Turtu ji nesirūpino, juo nesidomėjo, o nuo 1995 metų J. Ž. (duomenys neskelbtini), netgi negyvena. Iš karto po Sutarties sudarymo ieškovas ėmė valdyti Turtą kaip tikras savininkas – čia gyveno, rūpinosi Turtu, tvarkė, prižiūrėjo, gerino (remontavo ir kt.), mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovas ir šiuo metu kartu su savo nepilnamečiais vaikais čia gyvena ir naudojasi Turtu kaip savininkas. Name gyveno tik Z. S. ir ieškovas su savo šeima. Z. S. pajamas sudaro tik apie 100,00 Eur per mėnesį dydžio senatvės pensija, todėl to vos užtenka pragyvenimui, o ieškovas namui gerinti, išsaugoti ir prižiūrėti patyrė dideles išlaidas. Realiai tokių išlaidų buvo patirta dar daugiau, tik ieškovas neišsaugojo visų išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, vien už namo adresu suvartotą elektrą buvo mokama daugiau nei po 100,00 Eur per mėnesį. J. Ž. prie jų apmokėjimo iš viso neprisidėjo, čia negyveno ir turtu nesinaudojo bei jo neišlaikė. Ieškovas rūpinosi Turtu, jį tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, gerino, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, t. y. ieškovas elgėsi kaip tikrasis Turto savininkas. Tiek sudarant Sutartį, tiek ilgą laiką po to atsakovės žinojo ir pripažino, kad tikrasis Turto savininkas pagal Sutartį yra ieškovas. Tik apie 2017 metus atsakovės ėmė neigti ieškovo nuosavybės teises į Turtą. Z. S. pareiškė, kad Sutartimi siekė, jog Turtas taptų J. Ž. nuosavybe. J. Ž. tai neigia, tačiau tvirtina, kad Sutartis yra tariamas sandoris, t. y. kad ja nebuvo ketinama sukurti jokių teisinių padarinių. Ieškovas mano, kad per ilgą laikotarpį atsakovės užmiršo tikrąjį Sutarties turinį, todėl ėmė jį klaidingai interpretuoti. Realiai Turto naujuoju savininku pagal Sutartį tapo ne J. Ž., o ieškovas, o J. Ž. sudarant Sutartį realiai veikė kaip ieškovo atstovė, o ne Sutarties šalis. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Ieškovo D. S. atstovė advokatė Neringa Žukauskienė palaikė atstovaujamojo poziciją, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, nes teisių pažeidimas kilo vėliau, tik apie 2017 metus ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kai atsakovės ėmė neigti ieškovo nuosavybės teises į Turtą. Teismo sprendimo, priimto dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo, vykdymo metu kilo nesutarimai, nes ieškovas siekė įteisinimo, sukonfliktavo su atsakovėmis. Savavalinės statybos padarinius turi šalinti ieškovas, nors padariniai pagal sprendimą kyla atsakovėms. Patenkinus ieškinį, pripažinus tikrąją valią, kokia ji buvo, atsakovas padarinių šalinimo atžvilgiu taptų D. S.. Šio sandorio panaikinimo teisinės pasekmės, t. y. pareiga pabaigti savavalinės statybos padarinių šalinimą, pereitų ieškovui.

Atsakovė J. Ž. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai,  neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestas 2021 m. gegužės 26 d. protokoline nutartimi. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei J. Ž. Atsiliepime (el. b. 1 tomas, b. l. 67-68) atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas D. S. yra jos brolis, atsakovė Z. S. – motina, R. S. – tėvas. Prieš Sutarties sudarymą Z. S. Turtą žadėjo padovanoti broliui, o ne jai. Jai to Turto nereikėjo, juo nesidomėjo, tai buvo jų, kaip giminaičių, reikalas ir jai buvo priimtina tai, kad Turtas būtų padovanotas broliui. Prieš Sutarties sudarymą tėvas nusprendė statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), dar vieną statinį. Jis dėl kažkokių priežasčių buvo įsitikinęs, jog tam yra būtina, kad atsirastų dar vienas namų valdos savininkas, todėl ėmė raginti mamą, kad ji greičiau sudarytų Turto dovanojimo sutartį. Mama dėl dovanojimo sutarties sudarymo kreipėsi į D. S., jis sutiko, tačiau pas notarą suderintu laiku dėl užimtumo brolis negalėjo atvykti įforminti sutarties, o tėvas labai nekantravo vykdyti naujo statinio statybas. Kadangi vieni kitais pasitikėjo, o brolis tuo metu galėjo dalyvauti sandoryje, buvo nuspręsta, kad formaliai bus įforminta, jog Turtą mama dovanoja jai, tačiau realiai Turtas teks broliui D. S. Taip ir buvo padaryta ir 1990 m. vasario 1 d. pas notarą buvo sudaryta Sutartis. Sutartimi nebuvo siekiama Turtą realiai padovanoti jai, ji tą kuo aiškiausiai suvokė ir niekada nesielgė kaip Turto tikroji savininkė, netgi priešingai – juo iš esmės nesirūpino, neprisidėjo prie išlaikymo, jokio tikro intereso į jį nerodė, o nuo 1995 metų kartu su tėvais nebegyveno. Brolis ėmėsi tvarkyti Turtą kaip savininkas, čia įsikūrė, gyvena iki šiol su savo šeima. D. S. patyrė daug išlaidų turtui prižiūrėti, tvarkyti, gerinti. Ji niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad brolis valdė ir naudojo Turtą kaip savininkas. Ši Sutartis savo esme laikytina apsimestiniu sandoriu, t. y. kad tikrasis apdovanotasis turi būti jos brolis, nes jis turėjo įgyti dovanotą Turtą. Atsižvelgiant į tai mano, jog ieškinys tenkintinas.

Atsakovė Z. S. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atstovaujama advokato Valterio Aleknos, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestas 2021 m. gegužės 26 d. protokoline nutartimi. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei Z. S.. Atsiliepime (el. b. 1 tomas, b. l. 65-66) atsakovė nurodė, kad D. S. yra jos sūnus, o atsakovė J. Ž. – dukra. Prieš Sutarties sudarymą ji žadėjo turtą padovanoti sūnui  D. S., o ne J. Ž.. Gali būti, jog, kaip nurodyta ieškinyje, Sutartis su J. Ž. buvo pasirašyta tik formaliai, t. y. tik dėl to, kad ieškovas neturėjo galimybių atvykti į Sutarties pasirašymą ir kad iš tikrųjų turtą siekė padovanoti ieškovui. Visgi tai buvo labai seniai, todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Nurodo, kad D. S. yra teisus ir dėl to, kad po Sutarties sudarymo J. Ž. nerodė jokio intereso į turtą, juo nesirūpino ir greitai išvyko gyventi kitur, o turtą prižiūrėjo, tvarkė, gerino, išlaikė ieškovas, kuris elgėsi kaip savininkas, po Sutarties sudarymo įsikūrė čia gyventi ir šiuo metu gyvena su savo šeima ir nepilnamečiais vaikais. Šis turtas teikia ne tik naudą – iš jo kyla ir prievolės, nes turtą būtina prižiūrėti, tvarkyti, išlaikyti. Be jokios abejonės turtą ji padovanojo, bet byloje yra kilęs klausimas tik dėl to, kam jį padovanojo – sūnui ar dukrai. Pareigas, susijusias su turtu turi vykdyti jo savininkas, t. y. namo ir kiemo statinių bendraturtis turi atitinkamai prisidėti prie prievolių susijusių su bendru turtu vykdymo. O kilęs neaiškumas, kas yra tikrasis turto savininkas, jai yra žalingas. Būtų neteisinga, jei dėl to jai tektų vienai vykdyti su namu ir kiemo statiniais susijusias prievoles. Kadangi Sutartyje kaip apdovanotasis yra nurodyta J. Ž., o ne D. S., o faktinė situacija jai yra paini, dalies aplinkybių neprisimena ir nežino, kaip faktinę situaciją kvalifikuos teismas, todėl laiko, kad Sutartis yra sudaryta tarp jos ir atsakovės J. Ž. ir kad pagrindo pripažinti Sutartį apsimestiniu sandoriu nėra. Nors tiksliai neprisimena visų Sutarties pasirašymo aplinkybių, tačiau dabar dėl įvairių priežasčių norėtų, kad Sutartis būtų būtent tokia, kokia yra įforminta, t. y. kad apdovanotasis pagal ją būtų būtent dukra J. Ž.. 2019 m. birželio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė Z. S. nurodė, kad Turtą padovanojo dukrai, tikroji valia ir tikrieji ketinimai tokie ir buvo – padovanoti dukrai.

Atsakovės Z. S. atstovas advokatas Valteris Alekna palaikė atstovaujamosios poziciją, nurodė, kad buvo nuspręsta padovanoti turtą dukrai J. Ž. Po Sandorio sudarymo atsakovė J. Ž. suteikė įgaliojimus savo tėvui, tvarkyti reikalus susijusius su Turtu, o nuo 1995 metų išsikraustė ir daugiau tuo Turtu nesidomėjo. Taikyti senatį nėra pagrindo, nes Sandoris nepatogumus pradėjo kelti tik 2017 metais, tada ir atsirado teisių pažeidimas, pasireiškęs šeimos narių nesusikalbėjimu teismuose, nagrinėjant civilinę bylą pas teisėją R. Ulejevienę, todėl senaties terminas nesuėjęs. Tėvų valia buvo turtą dovanoti dukrai, sakė tu pas mus gyveni, tau ir dovanojam, todėl sandorio nėra pagrindo pripažinti apsimestiniu. Tikėtina, kad notarė išaiškino sandorio pasekmes, kaip reikia elgtis. Nėra pagrindo ieškiniui tenkinti.

Trečiasis asmuo R. S. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestas 2021 m. gegužės 26 d. protokoline nutartimi. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. S.

Trečiojo asmens R. S. atstovė advokatė Eglė Grucytė į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens atstovei advokatei Eglei Grucytei.

Trečiasis asmuo notarė Z. K. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Z. K. Atsiliepime (el. b. 2 tomas, b. l. 152) nurodė, kad 1990 m. vasario 1 d., būdama Kauno valstybinės notarinės kontoros notare (Lietuvos Respublikos notariato įstatymas įsigaliojo 1992 m. gruodžio 1 d.), patvirtino sutartį, kuria Z. S. padovanojo dukrai J. S. 0,48 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo įrengimų. Sandoris pasirašytas šalių. Kitų aplinkybių, praėjus dvidešimt devyneriems metams, prisiminti neįmanoma, tačiau sandoris, kuriuo motina dovanoja turtą dukrai tikrai nėra įtartinas kaip apsimestinis. 

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su ieškiniu nesutiko, atsiliepime (el. b. 3 tomas, b. l. 188-194) nurodė ir atstovė A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1997 m. spalio 10 d. Kauno apskrities viršininko administracija atsakovėms surašė savavališkos statybos aktą dėl gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 (toliau – Sprendimas) nusprendė: 1) ieškovo Inspekcijos ieškinį tenkinti visiškai; 2) nustatyti atsakovėms Z. S., gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. S.-Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), 18 mėnesių terminą įteisinti statinį – pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) per šio sprendimo 2 punkte nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigoti atsakoves Z. S. gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. S.-Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių – leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių Z. S. gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. S.-Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo įvykdymas dalyje, kurioje atsakovėms buvo nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, buvo atidėtas 12 mėnesių, o 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi – 18 mėnesių terminui. Ieškovas dalyvavo minėtos civilinės bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu bei išsakė poziciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, prašydamas skirti kuo maksimalesnį terminą dokumentų sutvarkymui. Inspekcijoje 2014 m. lapkričio 27 d. gautas atsakovių tos pačios dienos pranešimas, kuriuo atsakovės pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 14 d. išduotą leidimą Nr. LNS-21-141114-00977 Z. S. statyti dviejų butų gyvenamąjį pastatą (duomenys neskelbtini), griauti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Gyvenamojo namo 1A1ž nugriovimo. Dviejų butų gyvenamojo namo savavališkai pastatyto statinio 5A2p projektas (duomenys neskelbtini). Savavalinės statybos įteisinimas, Nr. 12-01-13-TP, parengtas 2012 m.“. Inspekcijos 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1V-182 patvirtinto Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10.1.2.1 punkte buvo nurodyta, kad Inspekcijos specialistas, nustatęs, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų nuo SLD išdavimo teisėtumo patikrinimo dienos statybos vietoje patikrina, ar statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių (įskaitant neesminius), ir surašo aktą (jei statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinių (įskaitant neesminius), laikoma, kad teismo sprendimas yra įvykdytas; jei statinys pažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, sprendinius (įskaitant neesminius), laikoma, kad teismo sprendimas neįvykdytas). Inspekcijos specialistas patikrino statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo teisėtumą ir 2015 m. vasario 5 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-20-150205-00020 nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Inspekcijos 2015 m. vasario 5 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-192-(15.54) nustatyta, kad statinys neatitinka esminių projekto sprendinių, t. y. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų pastatytas ir nenugriautas pastatas, žymimas plane 5A2p, statinio laikančiųjų konstrukcijų medžiagos ir tipai, laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas sklype neatitinka esminių projekto sprendinių, statinio išorės matmenys neatitinka esminių projekto sprendinių. Pasibaigus nustatytam savavališkos statybos pašalinimo terminui, Inspekcija 2016 m. spalio 28 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2876-(15.24) nustatė, jog 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas neįvykdytas, t. y. „<...> pagal 2012 metais parengtą „Gyvenamojo namo 1A1ž nugriovimo. Dviejų butų gyvenamojo namo savavališkai pastatyto statinio 5A2p projektas (duomenys neskelbtini). Savavalinės statybos įteisinimas“ Nr. 12-01-13-TP projektą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą 2014-11-14 statybos leidimą Nr. LNS-21-141114-00977 <...> pastato dalys esančios ant įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir už sklypo ribų yra nenugriautos. Pastato išorės matmenys, laikančiųjų konstrukcijų (stogo, perdangos, sienų, pamatų) išdėstymas sklype neatitinka esminių projekto sprendinių. Pagal projekto sudėtyje esantį 2012 metų žemės sklypo planą prilyginamąjį detaliam planui sklypo užstatymo procentas – 39 %, o dabartinis sklypo užstatymas – 89 %. Inspekcijos 2016 m. lapkričio 4 d. prašymu Nr. (15.24)-2D-15910 „Dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012“, Kauno miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. išdavė du vykdomuosius raštus Nr. 2-1118-151/2012 dėl savavališko pastato nugriovimo, o Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. sausio 17 d. prašymu Nr. (15.24E)-2D-590 „Dėl vykdomųjų raštų vykdymo (skolininkės: Z. S. ir J. S.-Ž.)“ perdavė vykdyti juos antstoliui. Antstolis užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0123/17/00341 ir Nr. 0123/17/00343 bei 2017-05-29 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 2012 m. gegužės 29 d. sprendime nurodytų pasekmių taikymo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17228-1043/2017 antstolio prašymą leisti taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes ir skirti skolininkėms baudą atmetė, sprendimą motyvuodamas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis: „sustabdytas Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties vykdymas iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-20884-587/2017“. Inspekcijoje 2019 m. lapkričio 14 d. gautas Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimas Nr. 2-1590-950/2019, kuriuo Inspekcija informuota, kad aplinkybės, nurodytos Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-20884-587/2017, neišnyko, Teisme vis dar nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1590-950/2019 (buvę civilinės bylos Nr. 2-20884-587/2017, Nr. 2-1455-587/2018), sprendimas nepriimtas, laikinosios apsaugos priemonės nepanaikintos. Inspekcija 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškimu Nr. 2D-16345, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsniu, Teismo paprašė įtraukti Inspekciją į civilinės bylos Nr. 2-1590-950/2019 nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo Turto būklė: Sunaikintas, statusas: Išregistruotas. Ieškovas, teigdamas, kad 1990 m. vasario 1 d. sutartis Nr. 7-576 yra apsimestinis sandoris, apart statybinių medžiagų įsigijimą ir priežiūros išlaidas patvirtinančių dokumentų, į bylą nėra pateikęs nei žemės sklypo nuosavybės teisę (ar kitokį teisėtą valdymą), nei statinių teisėto valdymo ar statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Atsakovės yra įpareigotos pašalinti savavalinės statybos padarinius ir ta pareiga niekur nedings. Ieškovas gali geranoriškai padėti šalinti tuos padarinius. Nuo 1997 metų yra fiksuota savavališka statyba, ieškovas apie ją žinojo. Inspekcija siekia, kad sprendimas būtų įvykdytas, o tenkinus ieškinį, sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomu, be to būtų pažeistos civilinio proceso kodekso 7, 18, 279 straipsnių nuostatos. Pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija 1990 m. vasario 1 d. sutartį, t. y. prieš 30 metų sudarytą sandorį, apie kurį jis neabejotinai žinojo. Inspekcija prašo taikyti ieškinio senatį ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus. 

Teismas 

k o n s t a t u o j a

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 1990 m. vasario 1 d. Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 tomas, b. l. 80-81, 82) Z. S. padovanojo dukrai J. Ž. (tuo metu S.) 48/100 gyvenamojo namo (toliau - Namas) ir kiemo statinių (toliau - Kiemo statiniai), adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. Sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovėms J. Ž. ir Z. S. nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti statinį – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu neįteisinus statinio, teismas nustatė atsakovėms 3 mėnesių terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių, leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovių (el. b. 1 tomas, b. l. 185-187). 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminas dalyje dėl statinio įteisinimo atidėtas 12 mėnesių (el. b. l. 188-189). 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminas atidėtas 18 mėnesių (el. b. 1 tomas, b. l. 190-191).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. gruodžio 2 d. išrašo (el. b. 1 tomas, b. l. 7-10) registro Nr.: 20/127294, matyti, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamas namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), žymėjimas plane:1A1ž, bendras plotas 44.74 kv. m, naudingas plotas 44.74 kv. m, gyvenamasis plotas 26.99 kv. m, aukštų skaičius: 1, statybos pabaigos metai: 1958, būklė: Sunaikintas, statusas: Išregistruotas (kadastro duomenų nustatymo data 1997-08-29).

Ieškovas pateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką (el. b. 1 tomas, b. l. 184), nurodė, kad fotografuota 2019 m. liepos 5 d. ir nors Nekilnojamojo turto registre šis namas registruotas kaip sunaikintas, realiai stovi ligi šiolei.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė 2016 m. spalio 28 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog teismo įpareigojimas neįvykdytas, pateiktos fotonuotraukos (el. b. 4 tomas, b. l. 1-2, 3).

Ieškovas pateikė elektros energijos suvartojimo duomenis objekto adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 tomas b. l. 40-44), PVM sąskaitas – faktūras bei statybinių medžiagų įsigijimo kvitus (el. b. 1 tomas, b. l. 11- 39). Pateiktos Pažymos apie atsakovės Z. S. gaunamas pajamas – Šalpos senatvės pensiją (el. b. 1 tomas, b. l. 45-52).

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl Sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, ginčijančiam sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Todėl esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis apdovanotasis pagal ginčijamą Dovanojimo sutartį.

Ieškovas, prašydamas pripažinti apsimestiniu sandoriu Dovanojimo sutartį, įrodinėja, kad šia sutartimi buvo siekiama Turtą padovanoti jam, o ne jo seseriai atsakovei J. Ž., kuri niekada nesielgė kaip turto savininkė ir kuria tapo tik dėl to, kad ginčo sutarties sudarymo dieną ieškovas buvo užsiėmęs kitais reikalais ir dėl užimtumo neturėjo galimybių atvykti pasirašyti sutarties jos sudarymo dieną.

Visgi, jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog pagal ginčijamą Dovanojimo sutartį, tikrasis apdovanotasis buvo ieškovas.

Ieškovo nurodytos priežastys, dėl ko buvo sudarytas apsimestinis sandoris ir apdovanotąja tapo jo sesuo – kad pats ieškovas sandorio sudarymo dieną neturėjo laiko nuvykti į notaro biurą, vertintini kritiškai ir atmestini, kaip nelogiški, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, pvz. kad negalėjimą dalyvauti sandorio sudaryme sąlygojo svarbios priežastys (pvz. liga, ar kt.), kad nebuvo galima sandorio sudarymo laiko perkelti vėlesniam laikui ir pan.

Ieškovas pateikė statybinių medžiagų įsigijimo kvitus bei sąskaitas – faktūras, siekiant įrodyti, kad ginčo sandoriu tikrasis apdovanotasis buvo ieškovas, kuris neva nuo pat sutarties sudarymo ėmė turtą valdyti kaip tikrasis savininkas – čia gyveno, rūpinosi, tvarkė, gerino ir šiuo metu su šeima čia gyvena. Tačiau minėti duomenys nepatvirtina, jog tos statybinės medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo objektui. Be to, dauguma ieškovo pateiktų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių kvitų bei sąskaitų – faktūrų, yra išduoti jau po Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. Sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo (ir įsiteisėjimo), kuriuo atsakovės įpareigotos pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Be to, visi be išimties kvitai (sąskaitos – faktūros) yra išduoti jau po minėtos civilinės bylos iškėlimo.

Tai, jog bylos duomenimis, atsakovės Z. S. pajamos labai mažos (apie 100 Eur), nepatvirtina ieškovo argumentų dėl sandorio apsimestinumo, kadangi atsakovė Z. S. nėra ir nebuvo vienintelė Turto savininkė. Pareigą rūpintis turtu, jį prižiūrėti, remontuoti, apmokėti komunalinius mokesčius ir kt., turėjo ir kita Turto savininkė – atsakovė J. Ž. Be to, pats ieškovas nurodo, jog visada su šeima gyveno ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), todėl taip pat turėjo pareigą prisidėti prie ginčo turto išlaikymo. Ieškovas ieškinyje ir nurodo ginčo turtą tvarkęs, prižiūrėjęs, remontavęs bei mokėjęs komunalinius mokesčius.

Ieškovas teigė, jog Sutartimi turtą nebuvo siekiama padovanoti atsakovei J. Ž., kuri niekada nesielgė kaip tikroji turto savininkė, visgi iš nagrinėjamos bylos priede esančios civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos darytinos priešingos išvados. 2005 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje 2-2030/2004 įpareigojo atsakoves Z. S. ir J. Ž. vienerių metų laikotarpyje patvirtinti savavališkai pastatyto pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti statybos leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su savavališkai pastatyto pastato statybos dokumentų įforminimu, o kadangi tai nebuvo padaryta, ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves nugriauti minėtą savavališkai pastatytą statinį. Atsakovės J. Ž. ir Z. S. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į minėtą ieškinį nurodė, kad namų valda (duomenys neskelbtini) įgyta pagal 1985 m. rugsėjo 12 d. ir 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartis, kurios yra įregistruotos VĮ Registrų centras, statinys unikalus nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ir perleistas teisėtai (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 1 tomas, b. l. 9); 2006 m. spalio 20 d. Prašyme Kauno apskrities viršininkui atsakovės Z. S. ir J. Ž. nurodė, kad jos daugelį kartų kreipėsi į įvairius Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojus, bandydamos įvykdyti 2004 m. spalio 28 d. Teismo sprendimą dėl projekto patvirtinimo, nurodė, kad ginčo name gyvena. Atsakovė J. Ž. ne tik dalyvavo minėtos bylos nagrinėjime, tačiau aktyviai siekė įteisinti nelegalią statybą, 2011 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu teigė, jog kreipsi į Kauno miesto savivaldybę dėl licencijos išdavimo, į žemės tarnybą dėl sutikimo, į urbanistą, tvarkosi dokumentus kreiptis į savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 1 tomas, b. l. 160-161, 164-165); teikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui dėl savavalinės statybos įteisinimo, į Kauno m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrių dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, kuriame atsakovė J. Ž. nurodė, jog ji su mama bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 1 tomas, b. l. 166-168, 169, 178-179, 180). Analogiškai nurodė ir daugelyje kitų teismui bei kitoms institucijoms teiktų prašymų (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 2 tomas, b. l. 78, 81).

Taigi, minėta bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad atsakovė J. Ž. aktyviai dalyvavo siekiant įteisinti savavalinę statybą, reiškiant įvairius prašymus, teikiant užsakymus, rengiant žemės sklypo ribų planą, teikiant skundą dėl atsisakymo jį derinti (priedas civ. b. Nr. 2-1118-151/2012, 3 tomas, b. l. 25, 31-34, 35-38, 40-42, 47-50, 52-54), dalyvavo bylų nagrinėjime (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 2 tomas, b. l. 92-93,94, 147-148, 154-156). J. Ž. atstovavo Z. S. tiek institucijose, tiek teisme pagal 2012 m. sausio 18 d. įgaliojimą Nr. 333 bei 2012-01-18 Įgaliojimą Nr. 332 (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 2 tomas, b. l. 123, 132-133).

Pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 15 dienos prašymu ieškovas D. S. kreipėsi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas įtraukti jį į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nurodė, kad jis nuo 1985 metų kaip atsakovių šeimos narys su savo šeima gyvena name (duomenys neskelbtini) ir tai yra vienintelis jo ir jo šeimos būstas, o bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo ir jo šeimos teisėms į būstą ir jo neliečiamumą (priedas civ. B. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 tomas, b. l. 44). Ieškovas dalyvavo bylos nagrinėjime (priedas civ. B. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 tomas, b. l. 135-136, 137), dalyvavo 2012 m. balandžio 10 d. surašant faktinių duomenų patikrinimo aktą vietoje, patikrinimą atliekantiems asmenims pateikė atsakovei J. Ž. 1990 metais parengtą projektą (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 2 tomas, b. l. 139-140). Nei ieškovas D. S., nei atsakovė J. Ž., duodami paaiškinimus bylą nagrinėjant iš esmės, niekaip neužsiminė apie tai, kad tikrasis Turto savininkas nėra J. Ž. (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 2 tomas, b. l. 154-156). Būtent atsakovei J. Ž. buvo išduotas leidimas statybos darbams vykdyti Nr. R-273 adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. spalio 10 d. atsakovėms surašytas Savavališkos statybos aktas (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 2 tomas, b. l. 103, 105).

Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad atsakovė J. Ž. niekada nesielgė kaip turto savininkė, juo nesirūpino ir net nesidomėjo, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra tik ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kurie prieštarauja minėtų rašytinių įrodymų visumai.

Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė J. Ž. 2014 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RK-9760 pagrindu tapo 226/471 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (priedas civ. B. Nr. 2-1118-151/2012, 3 tomas, b. l. 121-122).

Tai, kad galimai ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovė minėtu adresu negyvena, nepatvirtina 1990 m. vasario 1 d. sudaryto sandorio apsimestinumo. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamą Dovanojimo sutartį patvirtino notarė, kuri neabejotinai aiškinosi šalių tikrąją valią. Be to, pati atsakovė Z. S., tiek atsiliepime, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo turtą ji padovanojo dukrai, tokia ir buvo tikroji valia.

Be to, ginčo nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (1A1/ž) ir inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra sunaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tai reiškia, kad minėti statiniai nebeegzistuoja kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 d. yra imperatyviai įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, bet kokie kiti juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Nors ieškovas teigė, jog ieškinio tenkinimas byloje jam sukels padarinius, nes tuomet ieškovui tektų pareiga prisiimti nelegalios statybos šalinimo padarinius, pažymėtina, jog būtent atsakovės J. Ž. ir Z. S. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigotos šalinti nelegalios statybos padarinius, yra išduoti vykdomieji raštai, tuo tarpu ieškovui jokių įpareigojimų, susijusių su 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymu nėra. Vadovaujantis aukštesnės instancijos teismų praktika, turto perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo, nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2A-129-450/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-203/2011 ir kt.).

Be to, CPK 18 straipsnio nuostatos nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012). Priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas geruoju arba jis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus ir pripažinus 1990 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 7-576 apsimestiniu sandoriu, būtų pažeistos CPK 7, 18, 279 straipsnių nuostatos, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. Sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 vykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomu.

Dėl senaties termino

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškinio reikalavimams prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2018-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Nors byloje senaties terminą prašo taikyti trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pažymėtina, jog būtent šiam trečiajam asmeniui yra išduoti vykdomieji raštai dėl savavalinės statybos padarinių šalinimų ir būtent atsakovės Z. S. ir J. Ž., kaip ginčo turto savininkės, yra įpareigotos atlikti sprendimu nustatytus veiksmus. Būtent trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kaip išieškotojui, yra išduoti vykdomieji raštai, kuriuose skolininkės – Z. S. ir J. Ž. (priedas civ. B. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 tomas, b. l. 38, 39, 40,41,42, 44), todėl ieškinio tenkinimo ir turto savininko pasikeitimo atveju, būtų tiesiogiai įtakotos trečiojo asmens teisės ir pareigos, sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba net ir neįmanomas, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo byloje pareikštas materialus teisinis reikalavimas yra nukreiptas ir prieš trečiojo asmens interesus, todėl trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija laikytinas materialiojo teisinio santykio šalimi ir turi teisę prašyti teismo taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškovo atstovė advokatė Neringa Žukauskienė ir atsakovės Z. S. atstovas advokatas Valteris Alekna teismo posėdžio metu teigė, jog senaties terminas nėra praleistas, nes tik apie 2017 metus ieškovui tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą, nes atsakovės pradėjo neigti jo nuosavybės teisę.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija 1990 m. vasario 1 d. sutartį.

Taigi, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo pat sandorio sudarymo momento žinojo, kad apdovanotasis ginčo sutartimi yra ne jis, bet jo sesuo atsakovė J. Ž. Ieškovas nurodė priežastį, dėl ko nevyko į notaro biurą sutarties sudarymui – neturėjo laiko tą dieną. Viešais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovė J. Ž. nuo 1990 m. vasario 13 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. buvo registruota kaip turto, kuris perleistas ginčijama dovanojimo sutartimi, savininkė, todėl ieškovo pozicija, jog apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2017 metais, niekuo nepagrįsta ir atmestina. Kadangi ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 1990 m. vasario 1 d., o į teismą dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ieškovas kreipėsi tik 2019 m. kovo 18 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo vykdymą, darytina išvada, kad ieškovas D. S. praleido terminą teikti ieškinį dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kitoks senaties termino skaičiavimas prieštarautų protingumo, teisingumo principams, paneigtų senaties termino esmę – skatinti nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, sumažinti teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme. 

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad 1990 m. vasario 1 d. sudaryta Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį – Dovanojimo sutartį su ieškovu, nes jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog buvo siekiama kitokių teisinių Dovanojimo sandorio pasekmių, nei jos kilo iš ginčijamos sutarties. Ir priešingai – byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, jog ne ieškovas, o būtent atsakovė J. Ž. su ginčo turtu visada elgėsi kaip to turto savininkė, tuo tarpu, kai ieškovo veiksmų turto atžvilgiu nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Minėta, jog ieškovo pateikti kvitai bei sąskaitos - faktūros niekaip nepatvirtina pirktų medžiagų panaudojimo ginčo turtui, be to nepaneigia, jog toks galėjo būti ir šeimos narių (artimųjų giminaičių) susitarimas, nes ieškovas nurodė visada su šeima gyvenęs ginčo turto adresu. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad nėra įstatyme įtvirtintų sąlygų konstatuoti, jog Dovanojimo sandoris sudarytas su atsakove J. Ž. pripažintinas negaliojančiu, kaip apsimestinis, o apdovanotasis pagal 1990 m. vasario 1 d. Dovanojimo sutartį – ieškovas D. S. Atmetus šį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai pripažinti, kad 1990 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 7-576 su atsakove dovanotoja Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaręs apdovanotasis yra ne atsakovė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ieškovas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 1990 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 7-576 iš dovanotojos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 48/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 48/100 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismas konstatuoja, jog kelti byloje pareikštiems reikalavimams praleistas 10 metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kaip materialiojo teisinio santykio šaliai prašant, teismas taiko ieškinio senatį, ir pareikštą ieškinį, kaip nepagrįstą, neįrodytą bei pareikštą praleidus senaties terminą, atmeta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis, CK 1.124 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-4063-14156, 2020 m. spalio 9 d. Sprendimu Nr. (8.2)TP-19-P-4063-11326, atsakovei Z. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 2020 m. spalio 16 d. Pažyma Nr. (12.33Mr)PT-3804 patvirtina, jog valstybė patyrė 374,29 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų.  

2019 m. spalio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-P-4320-17141, 2020 m. rugsėjo 29 d. Sprendimu Nr. (8.2)TP-20-P-3413-10821, trečiajam asmeniui R. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 2021 m. kovo 22 d. pažyma Nr. (12.33Mr)PT-3802 patvirtina, jog valstybė patyrė 620 Eur teisinės pagalbos teikimo trečiajam asmeniui išlaidų.

Ieškinį atmestus, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, viso 994,29 Eur priteistinos iš ieškovo valstybei.

Iš ieškovo valstybei priteistinos teismo šioje byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 67,63 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 994,29 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 29 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 67,63 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Indrė Petrokienė