Administracinė byla Nr. I1-8477-644/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01921-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-7) nurodė, jog nuo 2021 m. sausio 19 d. jis buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei ir jam priklausė 4 val. per dieną pasivaikščiojimų trukmė. Pareiškėjas buvo įdarbintas Marijampolės PN darbininku ir dirbo 5 darbo dienas per savaitę nuo 8 val. iki 17 val., tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki
2021 m. gegužės 3 d. pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas buvo išleidžiamas pagal nedirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais - nuo 13 val. iki 17 val. Taigi, minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nes pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo valandomis. Patvirtinus Marijampolės PN dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, nuo
2021 m. gegužės mėn. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore po 2 val. per parą, nors jam priklausė 4 val. Į pareiškėjo skundus pareigūnai nereagavo ir problemų nesprendė. Taip pat pareiškėjas neturėjo galimybės paskambinti telefonu, nes būryje įrengti tik du taksofono aparatai ir prie jų susidarydavo eilės, o pasivaikščiojimų grafikas sutapo su skambinimų telefonu grafiku. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją ir pan.
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 19 d. buvo įdarbintas Marijampolės pataisos namuose 1 etato krūviu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 74 straipsnio
5 punktą, lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiamas 4 valandų pasivaikščiojimas. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo pasivaikščiojimo ir darbo laikas galėjo sutapti, tačiau pareiškėjas buvo įdarbintas pagal jo paties prašymą, be to, pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją bei suderinti savo grafiką taip, kad galėtų skirti laiko darbui ir poilsiui. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su neužtikrintu pasivaikščiojimu, nesikreipė. Be to, pareiškėjo darbas iš dalies buvo organizuojamas lauko sąlygomis, todėl teigti, kad pasivaikščiojimai nebuvo užtikrinti, nėra pagrindo. Pagal BVK 74 straipsnio 4 punktą, lengvos grupės nuteistiesiems kasdien suteikiama teisė tris kartus paskambinti telefonu ir ši teisė pataisos namuose pareiškėjui buvo užtikrinta. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuo 2021 m. sausio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 4 d., b. l. 8) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore 4 val. per parą ir nesudarius galimybių skambinti telefonu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);
4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore 4 val. per parą, nes pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo grafiku.
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas atsiliepime neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu priklausė 4 val. per parą pasivaikščiojimų trukmė ir nurodė, jog atskiromis dienomis pareiškėjo darbo laikas galėjo sutapti su pasivaikščiojimų laiku.
BVK 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Vadovaujantis minėtomis BVK normomis, darytina išvada, kad teisė pasivaikščioti gryname ore, yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644-822/2021).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės PN nuteistųjų 5 būrį (lengvoji nuteistųjų grupė). Nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Marijampolės PN pagalbiniu darbininku 1 etato krūviu, darbo grafikas nuo 8 val. iki 17.00 val. (b. l. 18, 19, 20).
Iš Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 7/07-409 patvirtinto Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad 5 būrio nuteistieji pasivaikščioti vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – nuo 13 val. iki 17 val. (b. l. 57-60). Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-351 patvirtintą Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, 5 būrio dirbantys nuteistieji nuo 2021 m. balandžio 28 d. pasivaikščioti vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 17 val. iki 19 val. (2 val.), antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais - nuo 19 val. iki 21 val. (2 val.) (b. l. 54-56).
Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina pareiškėjo skundo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., t. y. iš viso 68 darbo dienas, pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. liepos 21 d.,
t. y. iš viso 58 darbo dienas, pareiškėjas pasivaikščioti buvo vedamas pagal Dirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. kasdien po dvi valandas, nors pareiškėjui priklausė 4 valandų pasivaikščiojimo trukmė. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo Marijampolės PN veiksmai, neužtikrinus pareiškėjui teisės į pasivaikščiojimą gryname ore laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 21 d.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, nes pasivaikščiojimų grafikas sutapo su skambinimų telefonu grafiku, o prie taksofono aparato susidarydavo eilės.
Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bendrauti telefonu, šią aplinkybę patvirtina Skambinimų telefonu žurnalo duomenys.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.). Pagal BVK 74 straipsnio 4, 5 punktus (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 20 d.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas, tris kartus per dieną paskambinti telefonu (BVK 74 st. 4, 5 p.).
Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktu, pataisos įstaigos administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti telefonu. Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p.). Taigi, remiantis aptartu reguliavimu, pataisos įstaigai privalo nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas į bylą nepateikė Nuteistųjų dienotvarkių ir naudojimosi taksofonu grafiko, tačiau teismas taip pat pažymi, kad nuteistųjų teisės skambinti telefonu realizavimas, visų pirma, siejamas su asmens valios išraiška paskambinti atitinkamam asmeniui. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti konkrečiam asmeniui ir teikė prašymą pataisos namų administracijai dėl tokios teisės realizavimo ne pasivaikščiojimų metu, o atsakovės atstovas atsisakė sudaryti galimybę jam šią teisę realizuoti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Skambučių apskaitos žurnalo duomenys (b. l. 31-42) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu pasivaikščiojimų metu. Iš Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi šia įstatymo jam suteikta teise, net po tris kartus per dieną. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvieną dieną, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Konkrečiu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems kitu laiku (dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu), o atsakovės atstovas šios teisės pareiškėjui nebūtų užtikrinęs.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos namuose trūko taksofonų, teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjos teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją ir pan. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (pasivaikščiojimų laikas sutapo su darbo grafiku) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio
6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiuo atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, atsižvelgus į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar, kad atsakovės atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bei atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. D. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis