Civilinė byla Nr.
2A-454/2013
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01009-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija: 52.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 17
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos projektų sprendimai“ ieškinį
atsakovei N. M. dėl skolos priteisimo,
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas UAB
,,Statybos projektų sprendimai“ pareiškė ieškinį atsakovei N.
M., kurį patikslinęs prašė priteisti 172 060 Lt įsiskolinimą pagal 2007 m.
gruodžio 4 d. sutartį Nr. 61, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir
bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad
2007 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovo UAB ,,Statybos projektų sprendimai“
(vykdytojas) ir atsakovės N. M. įgalioto asmens V. K. buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis. Pagal šią
sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovei suprojektuoti 42 gyvenamuosius ir vieną
poilsiui skirtą pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog
2008 m. liepos 25 d. ieškovas atsakovės atstovui V. K. perdavė
22 namų projektus. Po to ieškovas suprojektavo dar 11 namų, gavo statybos
leidimus. Pasak ieškovo, atsakovei vengiant sumokėti už jau atliktus darbus,
ieškovas nutraukė sutarties vykdymą. Ieškovo teigimu, nors atsakovė atsisakė
pasirašyti 2008 m. rugpjūčio 2 d. atliktų darbų aktą, ši aplinkybė nešalina
atsakovės atsakomybės sumokėti už jau atliktus darbus. Ieškovo teigimu, jis atliko
projektavimo darbus bei gavo statybos leidimus 14 dvibučių gyvenamųjų namų ir
19 vienbučių gyvenamųjų namų, atliktų darbų vertė 172 060 Lt ir skola turi būti
priteisiama iš atsakovės.
Atsakovė N. M. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad
apie 2007 m. gruodžio 4 d. sutartį sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus
iš apygardos teismo, be to, pažymėjo, jog net ir esant susitarimui dėl
projektavimo darbų, galėjo būti susitarta tik dėl 38, bet ne 43 statinių
projektų atlikimo. Atsakovės teigimu, kyla pagrįstos abejonės, ar ieškovas
negavo atsiskaitymo, kadangi būtų nelogiška perduoti projektus negaunant jokio
atsiskaitymo. Be to, sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas – 2009 m.
vasario 1 d., tačiau ieškovas ieškinį pareiškė tik 2010 m. rugpjūčio 10 d.
Pažymėjo, kad 2008 m. liepos 25 d. priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas
trečiojo asmens V. K., tuo tarpu nei vienas iš 2010 m.
rugpjūčio 2 d. priėmimo-perdavimo aktų nėra pasirašytas, todėl nepagrįsta
teigti, kad atsakovė vengė darbų priėmimo. Be to, 2010 m. rugpjūčio 2 d.
priėmimo-perdavimo akte nurodomi 33 techniniai projektai, tačiau statybos
leidimai projektams, akte sunumeruotiems nuo 23 iki 31 buvo išduoti jau suėjus
2007 m. gruodžio 4 d. sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui – 2009 m.
vasario 1 d. Pasak atsakovės, trečiąjį asmenį V. K. ir
ieškovo vadovą D. B. siejo piniginiai santykiai – V. K. buvo išrašęs D. B. naudai
vekselius bendrai 158 828,80 Lt sumai, kuri yra artima ieškinio sumai.
Trečiasis
asmuo V. K. nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškinyje
nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėdamas, jog tuo atveju, jei atsakovė
ieškovui nesumokėjo, ieškinys turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos
apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Statybos
projektų sprendimai“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės N. M. 172 060 Lt skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas
ir 4 441 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė,
jog 2007 m. sausio 4 d. atsakovė N. M. trečiajam asmeniui
V. K. išdavė įgaliojimą, kuris patvirtina, jog jis turėjo
teisę atsakovės vardu sudaryti sutartį su ieškovu. Teismo vertinimu, šalių 2008
m. liepos 25 d. pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad
ieškovas tinkamai atliko 22 pastatų projektavimo darbus.
Teismas
atsižvelgė į tai, jog atsakovė atsiliepime nurodė neginčijanti projektavimo
darbų sutarties sudarymo fakto ir pripažino aplinkybę, jog projektavimo darbų
sutartis įvykdyta iš dalies, taip pat neginčijo skolos fakto, nurodydama, kad
skolą privalėjo sumokėti už parduotus sklypus lėšas gavęs trečiasis asmuo V. K..
Tenkindamas
ieškinį, teismas įvertino, jog 2010 m. rugpjūčio 2 d. darbų atlikimo aktu, kurį
atsakovė pasirašė 2010 m. rugpjūčio 18 d., atsakovė patvirtino 33 projektų
perdavimą ir aplinkybę, kad jos skola ieškovui už atliktus darbus sudaro 172
060 Lt. Teismas nurodė, kad pretenzijų ieškovui dėl sutarties vykdymo nebuvo
pareikšta.
Teismo
vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas pagal 2007 m. gruodžio 4 d.
projektavimo darbų sutartį atliko darbų už 172 060 Lt ir turi teisę į skolos
sumokėjimą (CK 6.700 str.). Pasak teismo, aplinkybė, jog pagal ieškovo
paruoštus projektus buvo išduoti statybos leidimai, patvirtina tinkamą ieškovo
įsipareigojimų pagal 2007 m. gruodžio 4 d. projektavimo darbų sutartį atlikimą
(CK 6.703 str.).
Teismas
sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo V. K. neturėjo
teisės atstovauti atsakovę 2007 m. gruodžio 4 d. sutarties sudarymo metu (CK
2.132 str.; CPK 178 str.). Teismo vertinimu, net atsakovės nuostata, jog
trečiasis asmuo V. K. netinkamai vykdė įgaliotinio
pareigas, nešalina atsakovės atsakomybės (CK 2.133 str. 1 d.). Pažymėjo, jog
šalis turi teisę sustabdyti prievolių vykdymą, bet tai nėra šalies pareiga (CK
6.207 str.), todėl nesivadovavo atsakovės atsikirtimais, jog atsakovei nemokant
avansinių įmokų, ieškovas turėjo sustabdyti prievolių vykdymą. Teismo
vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus už 172 060
Lt sumą, patvirtina, jog atsakovė tuo pripažino tinkamą ieškovo įsipareigojimų
įvykdymą. Teismas nesutiko su atsakovės nuostata, kad ji 2010 m. rugpjūčio 18
d. nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, kadangi atsakovė 2010 m.
rugsėjo 3 d. pateiktame atsiliepime neneigė nei 2007 m. gruodžio 4 d.
projektavimo darbų sutarties sudarymo, nei jos vykdymo aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į
jį argumentai
Apeliaciniu
skundu atsakovė N. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo
2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –
ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašo stabdyti civilinę bylą, kol
išaiškės ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00227-11 rezultatai.
Apeliacinį
skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas
nepagrįstai nurodė, jog šalių 2008 m. liepos 25 d. pasirašytas darbų perdavimo
aktas patvirtina aplinkybę, jog ieškovas tinkamai atliko 22 pastatų projektavimo
darbus. Šio akto 4 p. nurodyta, kad statybos leidimas Nr. GN 08-480 išduotas
2008 m. rugpjūčio 8 d., o 12 p. nurodoma, kad statybos leidimas Nr. GN 08-500
išduotas 2008 m. rugpjūčio 14 d. Tos pačios leidimų išdavimo datos nurodytos ir
nekilnojamojo turto registro išrašuose. Trečiasis asmuo V. K.,
pasirašydamas šį aktą, nurodė jo datą, sutampančią su akto sudarymo data – 2008
m. liepos 25 d. Ieškovas trečiajam asmeniui išdavė dokumentus, kurie buvo
išduoti vėliau nei surašytas pats perdavimo-priėmimo aktas. Šis faktas kelia
rimtų abejonių dėl šiame akte nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei. Šie
argumentai apygardos teismui buvo nurodyti, tačiau teismas jais nesivadovavo ir
visiškai nesigilino į 2008 m. liepos 25 d. dokumentų perdavimo akto turinį.
2) Teismas
neįvertino aplinkybės, jog 2008 m. liepos 25 d. dokumentų perdavimo akte ir
2010 m. rugpjūčio 2 d. dokumentų perdavimo akte nurodomi dokumentai sutampa –
2010 m. rugpjūčio 2 d. dokumentų perdavimo akte pakartotinai nurodomi tie
dokumentai, kurie tariamai jau buvo perduoti trečiajam asmeniui V.
K. 2008 m. liepos 25 d. bei papildomai nurodoma 11 statybos leidimų.
Ieškovas negalėjo paaiškinti, kokie dokumentai buvo perduoti trečiajam asmeniui
V. K. 2008 m. liepos 25 d. ir kokie atsakovei 2010 m. rugpjūčio
18 d., taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo perduoti šių dokumentų
originalai, ar jų kopijos. Akivaizdu, kad tų pačių dokumentų originalai negali
būti perduoti du kartus, o dokumentų perdavimo aktuose nenurodoma, kad
perduodamos kopijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėti
perdavimo aktai, kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą,
yra abejotini.
3) Teismas
visiškai neįsigilino į aplinkybes, jog pagal detalųjį planą, patvirtintą
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, iš
viso numatomi 44 sklypai, kuriuose turi būti statiniai. Trijų sklypų savininkai
savarankiškai atliko savo sklypuose techninį projektavimą (sklypai Nr. 14, 28,
44); iki ginčo sutarties sudarymo atsakovė buvo perleidusi 6 sklypus, todėl net
esant susitarimui dėl projektavimo darbų atlikimo, iš viso galėjo būti
susitarta daugiausiai dėl 38 projektų atlikimo, o ne 43 projektų.
4) Apeliantė
bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl ieškinio sumos apskaičiavimo, tačiau
teismas šių aplinkybių netyrė. Ieškiniu prašoma priteisti 172 060 Lt sumą,
tačiau projektų kaina be PVM sudaro tik 142 392,83 Lt sumą, o jei būtų
pridedamas 21 proc. PVM tarifas, tada susidarytų 172 295,15 Lt suma. Ieškovas
negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su ieškinio kainos apskaičiavimu,
tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino Be to, 21 proc. PVM tarifas
prie ieškovo nurodomos 142 392,83 Lt sumos negali būti skaičiuojamas, nes 2007
m. gruodžio 4 d. sutarties sudarymo metu buvo taikytinas 18 proc. PVM tarifas.
Iš nepagrįsto vėliau įsigaliojusio PVM tarifo apskaičiavimo matyti, kad
ieškovas siekia pasipelnyti iš atsakovės. Be to, ieškovas sutarties vykdymo
laikotarpiu jokių pretenzijų atsakovei dėl darbų apmokėjimo nereiškė.
5) Teismas
visiškai nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo pripažinti trečiojo asmens V. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nepripažinus
trečiojo asmens dalyvavimo byloje būtinu, teismas neturėjo galimybės
išsiaiškinti V. K. atsakovės vardu pasirašytos 2007 m.
gruodžio 4 d. sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių bei išsamiai
išsiaiškinti ir teisingai išnagrinėti bylos. Bylą nagrinėjančiam teismui iš
esmės nesigilinant į bylos aplinkybes, bei šias aplinkybes vertinant išimtinai
ieškovo naudai, buvo reiškiamas nušalinimas, tačiau nušalinimo pareiškimas
nebuvo tenkintas.
6) Apeliantė
tik ieškovui kreipusis į teismą sužinojo apie 2007 m. gruodžio 4 d.
projektavimo sutartį, o techninio projektavimo darbai buvo atliekami atsakovei
nežinant, todėl ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai sudarant ginčo sutartį ir
vykdant projektavimo darbus vertintini kaip galimas nusikalstamas bandymas
pasipelnyti atsakovės sąskaita. Dėl galimo parašų klastojimo ant techninių
projektų bei kitų galimų nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas, kuriame buvo paskirta užduotis atlikti parašų ir rašysenos tyrimą. Dėl
nurodytų aplinkybių apygardos teismui pateiktas prašymas stabdyti bylą, tačiau
teismas šio prašymo netenkino. Teismui netenkinus šio prašymo, buvo pateiktas prašymas
dėl parašų ekspertizės skyrimo, kadangi aplinkybė, ar atsakovė pasirašinėjo ant
ieškovo pateiktų dokumentų yra reikšminga šios bylos teisingam išsprendimui,
tačiau teismas netenkino ir šio prašymo. Teismas sukūrė dviprasmišką teisinę
situaciją – ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatyti neteisėti ieškovo ir
trečiojo asmens veiksmai, tačiau tenkindamas ieškinį teismas ieškovo veiksmus
įvertino kaip teisėtus. Teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo paskirti
atsakovės parašų ir rašysenos ekspertizę, apskritai panaikino atsakovės
galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės nurodomas aplinkybes, ir
taip pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.).
Apeliacinio skundo pateikimo metu ikiteisminiame tyrime paskirta užduotis atlikti
atsakovės parašų ir rašysenos ekspertizę buvo įvykdyta ir 2011 m. lapkričio 17
d. surašyta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovo rengtuose
projektuose buvo klastojamas atsakovės parašas – nustatyta 15 atsakovės parašų
ir rankraštinių įrašų klastojimo atvejų.
7) Atsakovė
tiek atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį
nurodė, jog apie 2007 m. gruodžio 4 d. sutarties sudarymą sužinojo tik gavusi
ieškovo ieškinį, todėl teismo teiginiai, jog atsakovė neginčijo nei sutarties
sudarymo, nei jos vykdymo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Statybos projektų sprendimai“ prašo apeliacinį
skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010 m.
rugpjūčio 2 d. darbų perdavimo priėmimo aktas, kuris buvo sudarytas pagal 2007
m. gruodžio 4 d. projektavimo darbų sutartį ir kurį atsakovė pasirašė 2010 m. rugsėjo
18 d. nėra ginčijamas. Vadinasi, atsakovė iš esmės neginčija fakto, kad pasirašydama
priėmimo-perdavimo aktą, ji priėmė darbus. Taip pat nėra ginčijamas 2008 m.
liepos 25 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyti visi atlikti
darbai, bei statybos leidimų. Pažymi, jog atsakovė neginčijo tos aplinkybės,
jog statybos leidimai išduoti. Abiejuose aktuose minimi tie patys statybos
darbai, nes jie buvo atlikti pagal tą pačią projektavimo darbų sutartį. 2010 m.
rugpjūčio 2 d. darbų priėmimo-perdavimo akte nurodomi visi statybos darbai, o
atsakovės parašas tik patvirtina, kad jai buvo žinoma apie atliktus darbus,
projektavimo sutartį ir ankstesnį perdavimo-priėmimo aktą. Apeliaciniame skunde
nepagrįstai kalbama apie 43 projektus, nes ieškiniu prašoma priteisti pinigus
už 33 statybos objektų techninius projektus. Iš nekilnojamojo turto registro
išrašų matyti, kad visi žemės sklypai yra įregistruoti ir jiems išduoti
statybos leidimai, todėl darbai atlikti tinkamai. Atliktų darbų bendra vertė
yra 142 392,83 Lt, prie jos turėjo būti pridėtas PVM, kurio tarifas nustatomas
sąskaitos faktūros išrašymo metu, t. y. 21 proc., todėl reikalaujama priteisti
172 060 Lt suma tikrai yra ne per didelė ir pagrįsta. Teismas pagrįstai laikė,
kad 2007 m. gruodžio 4 d. projektavimo darbų sutartį sudarė atsakovė, todėl
priėmė pagrįstą sprendimą nepripažindamas trečiojo asmens V.
K. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog
apie projektavimo sutarties sudarymą sužinojo tik ieškovui kreipusis į teismą,
kadangi 2010 m. rugpjūčio 18 d. ji pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, be
to, statybos leidimai nekilnojamojo turto registre buvo registruoti 2008-2009
metais. Ieškovo teigimu, mažai tikėtina, kad atsakovė nesiaiškino ir nesiekė,
kad jos sklypams būtų suteikti statybos leidimai, be to, ji pati išdavė
įgaliojimą ir įgaliotinis atliko veiksmus jos valia.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje
sprendžiamas ginčas, kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių (CK
6.700 str.). Apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė
procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, kas,
apeliantės teigimu, lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina,
jog ieškovas tinkamai atliko 33 objektų techninius projektus, už kuriuos
atsakovė turi pareigą atsiskaityti.
Šalių
sudarytos 2007 m. gruodžio 4 d. sutarties 3.1 punktas numato, kad sutarties
darbai priimami pagal šalių pasirašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus. Byloje
pateiktas 2008 m. liepos 25 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 (1 t.,
b. l. 20) ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. darbų perdavimo-priėmimo aktai (2 t., b. l.
129-130) patvirtina, kad apeliantė ieškovo atliktus darbus (33 statinių techninius
projektus) priėmė. Šie duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad ji priėmė tik
16 techninių projektų, kurie, be kita ko, apeliantės teigimu, buvo su
trūkumais. Dokumentų (darbų) priėmimo-perdavimo aktų turinys patvirtina, kad
atliktus darbus (33 techninius projektus) atsakovė priėmė be išlygų (CK 6.662
str.), taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė po darbų priėmimo būtų
reiškusi pretenzijas ieškovui dėl perduotų dokumentų trūkumų, todėl perduoti
darbai laikomi atlikti tinkamai (Sutarties 3.2 p.). Sutarties 2.5 punktas
galutinį užsakovės atsiskaitymą už atliktus darbus sieja su statybos leidimų
išdavimu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai
patvirtina, kad priėmimo-perdavimo aktuose nurodytuose žemės sklypuose statybos
leidimai yra išduoti (1 t., b. l. 23-71). Byloje neginčijama, kad atsakovė už
atliktus darbus neatsiskaitė. Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą
konstatuoti, jog teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei kilo pareiga
atsiskaityti už ieškovo parengtus 33 techninius projektus (CK 6.700 str.).
Ieškovas iš atsakovės
prašė priteisti ir teismo sprendimu buvo priteistas užmokestis už 33 statinių
techninių projektų parengimą, todėl apeliantės įrodinėjama aplinkybė, kad 2007
m. gruodžio 4 d. sutartimi šalys galėjo susitarti daugiausia dėl 38, o ne 43
objektų techninių projektų parengimo, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui
ir pagrįstumui (CPK 185 str.).
Apeliantė taip
pat įrodinėja, kad 2008 m. liepos 25 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto,
kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, turinys kelia abejonių dėl minėtame
akte nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei, kadangi jame, be kita ko, yra nurodyti
dokumentai (statybos leidimai), kurie išduoti vėliau, nei sudarytas pats
priėmimo-perdavimo aktas. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad
2008 m. liepos 25 d. (akto pasirašymo dieną) dar nebuvo išduoti statybos
leidimai Nr. GN 08-480 ir GN 08-500 (išduoti atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 8 d.
ir 2008 m. rugpjūčio 14 d.), kurie buvo nurodyti minėtame akte, tačiau ši aplinkybė
nepaneigia fakto, kad ieškovas sutartines prievoles įvykdė tinkamai, kadangi
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad
minėti statybos leidimai priėmimo-perdavimo akte nurodytomis datomis iš tiesų
yra išduoti (1 t., b. l. 23-71).
Apeliantės
teigimu, abejonę minėtų perdavimo-priėmimo aktų tikrumu kelia ir tai, jog 2008
m. liepos 25 d. dokumentų perdavimo akte ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. dokumentų
perdavimo akte dalis nurodomų (perduodamų) užsakovei dokumentų sutampa. Teisėjų
kolegijos vertinimu, pasirašydama 2010 m. rugpjūčio 2 d. darbų
priėmimo-perdavimo aktą atsakovė patvirtino, kad visus 33 objektų techninius
projektus ji gavo, įskaitant ir tuos, kurie 2008 m. liepos 25 d. dokumentų
perdavimo aktu buvo perduoti atsakovės įgaliotam asmeniui V.
K., todėl apeliantės nurodytos abejonės atmestinos kaip nepagrįstos.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama,
kad teismas nevertino ieškovo prašomos priteisti sumos už atliktus darbus (33
techninius projektus) pagrįstumo. Pagal sutarties nuostatas atsakovė už 43
atliktus projektus buvo įsipareigojusi sumokėti 224 200 Lt (190 000 Lt plius 18
proc. PVM) (Sutarties 2.1 p.). Ieškovas už parengtus 33 techninius statinių
projektus prašė priteisti iš atsakovės 172 060 Lt sumą. Kaip matyti iš Priedo
prie 2007 m. gruodžio 4 d. sutarties Nr. 2 ieškovas įsipareigojo parengti 14
blokuotų gyvenamųjų namų techninius projektus už 63 000 Lt sumą be PVM ir 28
individualių gyvenamųjų namų techninius projektus už 117 000 Lt sumą be PVM (1
t., b. l. 17). Byloje nustatyta, kad ieškovas parengė 14 blokuotų gyvenamųjų
namų ir 19 individualių gyvenamųjų namų techninius projektus, todėl
ieškovo nurodyta 142 392,83 Lt be PVM suma atitinka projektavimo darbų sąmatoje
nurodytus įkainius. Apeliantė iš esmės ginčija PVM mokesčio dydį, paskaičiuotą
nuo nurodytos sumos. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1
dalį, prievolė apskaičiuoti PVM už šalies
teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai įstatymo
nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių
tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nors
ieškovas nurodo, kad PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išrašyta, tačiau
byloje tokių dokumentų nėra pateikta (CPK 179 str.). Kai už tiekiamą prekę arba
teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM
atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė
perduodama ar paslauga
suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą
(Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 2 d.). Kaip minėta, dalis ieškovo
atliktų darbų atsakovei perduota 2008 m. liepos 25 d. aktu (neginčijama, kad darbų
kaina be PVM sudaro 92 892,83 Lt), darbų priėmimo-perdavimo metu galiojo standartinis
18 proc. PVM tarifas, todėl atsakovė už atliktus darbus turėtų mokėti bendrą
109 613,53 Lt (su PVM) sumą. Likusieji darbai (11 techninių projektų) buvo
perduoti 2010 m. rugpjūčio 2 d. aktu (neginčijama, kad darbų kaina be PVM
sudaro 49 500 Lt), darbų priėmimo-perdavimo metu galiojo standartinis 21 proc.
PVM tarifas, todėl atsakovė už atliktus darbus turėtų mokėti bendrą 59 895 Lt
(su PVM) sumą. Tokiu atveju bendra ieškovui iš atsakovės priteistina suma
sudarytų 169 508,53 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 172 060 Lt skola
už 33 parengtus techninius projektus patikslinama atsižvelgiant į darbų
priėmimo-perdavimo metu galiojusius PVM tarifus.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais
apeliantės argumentų, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas,
nepripažindamas trečiojo asmens V. K. dalyvavimo teismo
posėdyje būtinu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė pripažinti trečiojo
asmens dalyvavimą būtinu, nurodydama, kad jis galėtų paaiškinti aplinkybes,
susijusias su Sutarties sudarymu ir vykdymu, ir neatsiskaitymo su ieškovu
priežastis. Aplinkybė, kad 2007 m. gruodžio 4 d. sutartį apeliantės (užsakovės)
vardu pasirašė trečiasis asmuo V. K., neturi įtakos
apeliantės pareigoms ir teisėms pagal minėtą sutartį, kadangi teisę sudaryti
tokią sutartį trečiasis asmuo turėjo pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą (1
t., b. l. 18-19). Nors 2007 m. gruodžio 4 d. sutartį užsakovės vardu pasirašė
trečiasis asmuo V. K., tačiau, kaip teisingai nurodė
pirmosios instancijos teismas, minėtos sutarties šalys yra ieškovas ir atsakovė
(CK 2.133 str. 1 d.), todėl pareiga atsiskaityti už atliktus techninius
projektus kyla atsakovei (Sutarties 2.1 p.). Juo labiau, kad pati atsakovė
pasirašė 2010 m. rugpjūčio 2 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad
ieškovo parengtus 33 techninius projektus priėmė. Apeliantė neįrodė, kad
trečiojo asmens paaiškinimai būtų galėję lemti kitokį bylos išnagrinėjimą (CPK
329 str. 1 d.), todėl teiginys, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas,
nepripažindamas trečiojo asmens dalyvavimo būtinu, atmestinas kaip nepagrįstas
(CPK 185 str.).
Atsakovės
nurodytos aplinkybės, kad techniniai projektai buvo rengiami jai nežinant, o
apie ginčo sutartį jį sužinojo tik ieškovui kreipusis į teismą, net jei būtų
įrodytos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, trečiojo
asmens V. K. teisę sudaryti ginčo sutartį patvirtina
apeliantės išduotas įgaliojimas (1 t., b. l. 18-19), o atstovo sukurti
teisiniai santykiai tiesiogiai sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam (CK
2.133 str. 1 d.). Tuo atveju, jei atsakovės manymu, įgaliotinis netinkamai
atliko savo pareigas, ji turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (6.245
str.).
Apeliaciniame
skunde apeliantė pateikė prašymą stabdyti bylą, kol išaiškės ikiteisminio
tyrimo Nr. 68-1-00227-11 dėl dokumentų (statybos leidimų ir techninių projektų)
suklastojimo rezultatai. Apeliantės teigimu, nustačius šias aplinkybes
paaiškėtų, kad techniniai projektai su atsakove nebuvo derinami. Teisėjų
kolegija būtinumo stabdyti bylą nenustatė (CPK 1623 str.).
Pasirašydama 2010 m. rugpjūčio 2 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, dėl kurio
teisėtumo ginčo nėra, atsakovė patvirtino, kad ieškovas tinkamai atliko
projektavimo darbus, kuriuos atsakovė priėmė, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas
dėl tarpinių sutarties vykdymo metu atliktų veiksmų, nekliudo išspręsti šią
civilinę bylą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nustatyti ieškovo ar
trečiojo asmens nusikalstami veiksmai, atsakovė turėtų teisę kreiptis dėl
proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d. 4 p.).
Apeliantė pateikė
prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokio prašymo
motyvų nenurodė. Teisėjų kolegijai nenustačius poreikio bylą nagrinėti žodinio
proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Apibendrindama
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai
sprendė, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovo atliktus 33
techninius projektus, tačiau nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, neatsižvelgė
į tai, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio dydį. Dėl
nurodytų aplinkybių, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas
nepakeistas, tačiau atsižvelgiant į darbų priėmimo-perdavimo metu galiojusį PVM
standartinį tarifą, patikslinama ieškovui priteistina suma, nurodant, kad iš
atsakovės priteistina skola sudaro 169 508,53 Lt.
Patikslinus
teismo sprendimu priteistą pagrindinę skolą, kartu patikslinamos ir iš
atsakovės teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, sumažinant jas nuo 4 441 Lt
iki 4 397 Lt (CPK 93 str. 2 d.; 1 t., b. l. 7).
Kiti
apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas
nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Už pateiktą
apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 4 441 Lt žyminį mokestį (3 t., b. l. 51).
Patikslinus priteistiną sumą, apeliantei iš ieškovo priteistina 44 Lt atsakovės
sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 302 str.).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Ieškovui UAB
„Statybos projektų sprendimai“ iš atsakovės N. M. priteistą
172 060 Lt skolą patikslinti, ją sumažinant iki 169 508,53 Lt, o priteistas 4 441
Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 4 397 Lt.
Priteisti
atsakovei N. M., a. k. (duomenys
neskelbtini) iš ieškovo UAB „Statybos projektų sprendimai“, į. k.
300543248, 44 Lt (keturiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų
apeliacinės instancijos teisme.
|
Teisėjai
|
Danutė
Gasiūnienė
|
|
|
|
|
|
Vytas
Milius
|
|
|
|
|
|
Vigintas Višinskis
|