Procesinio sprendimo kategorija 94.5
Dėl ginčo dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą
išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, rūšinio teismingumo
N U T A R T I S
2006
m. balandžio 27 d.
Vilnius
Specialioji
teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir
administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Dangutės
Ambrasienės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo
Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo
Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Panevėžio
apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos
T. S. skundą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi
Lietuvos Respublikoje rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja T.
S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama
atnaujinti jai 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“ įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2207 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą
terminą iki 2004 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi
Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja
skunde nurodė, kad ji, jos mama ir brolis į Lietuvą atvyko iš Ukrainos.
Pareiškėja nurodė, kad ji 2005 m. baigė vidurinę mokyklą, tačiau negali gauti
atestato, nes neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jai
nesuteiktas asmens kodas. Leidimo gyventi Lietuvoje klausimus pradėjo tvarkyti
2004 metais. Gavusi neigiamą atsakymą iš Ukrainos ambasados, kreipėsi į
Rokiškio migracijos tarnybą. Rokiškio migracijos tarnyba 2005 m. vasario 17 d.
rašte nurodė, kad, norėdama gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje,
ji privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal
įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio
2 dalį. Analogiškai 2005 m. birželio 15 d. rašte paaiškino ir Migracijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėja
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir
dabar pastoviai gyvena Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje, Suvainiškio
miestelyje, (duomenys neskelbtini), nustatymo tikslu gauti leidimą
nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės
teismą, tačiau šis teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti
pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, nes, teismo vertinimu, pareiškėjos
pateikti dokumentai patvirtina prašomą nustatyti juridinį faktą. Teismas
nurodė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo
2 straipsnio 2 dalies nuostata, jog užsieniečiai privalo teismo tvarka
nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos
1 d. ir iki kreipimosi į teismą momento, taikoma tada, jeigu duomenys apie jų
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos
apskaitos dokumentuose. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėja nepasinaudojo
įstatymo suteikta teise pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos
Respublikoje iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir dėl praleisto įstatymo nustatyto
termino atnaujinimo turi teisę paduoti pareiškimą atitinkamam Vilniaus miesto
apylinkės teismui. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartimi Rokiškio
rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista. Pareiškėja
skunde nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje
nurodyto termino atnaujinimo, tačiau šis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutartimi
atsisakė priimti jos pareiškimą ir išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis į
Panevėžio apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad leidimo nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas yra viešojo administravimo aktas, todėl
byla dėl termino atnaujinimo administracinei procedūrai inicijuoti nėra
civilinė, o administracinė, kuri teisminga Panevėžio apygardos administraciniam
teismui. Pareiškėjos nuomone, terminas atnaujintinas, nes leidimo gyventi
Lietuvos Respublikoje reikalus ji pradėjo tvarkytis dar 2004 metais, kur
pareigūnai liepė, ten ir kreipėsi.
Panevėžio
apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi prašo
išspręsti ginčą dėl bylos pagal pareiškėjos skundą dėl termino atnaujinimo
pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje rūšinio teismingumo.
Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje yra išdėstytos
teisės normos, kurios reglamentuoja praleisto įstatymų nustatyto termino
atnaujinimo tvarką, todėl manytina, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas gali
būti atnaujinamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji
teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byla teisminga
administraciniam teismui.
Kilusio
teisinio ginčo rūšinį teismingumą lemia ginčo pobūdis. Administracinių teismų
kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo
srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o
bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio
proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis).
Leidimo nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas, keitimas ir panaikinimas yra
kompetentingų valstybės institucijų atliekami administraciniai veiksmai, detaliai
reglamentuojami įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, šio įstatymo įgyvendinimo
įstatyme, kituose teisės aktuose. Ginčai, susiję su leidimų nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje išdavimu, keitimu ar panaikinimu bei atitinkamais administraciniais
sprendimais, kyla iš administracinių teisinių santykių, pagrįstų šalių
subordinacija, ir yra nagrinėjami atitinkamuose administraciniuose teismuose (įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 137 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1
dalis).
Nagrinėjamu
atveju pareiškėja siekia, kad jai būtų išduotas leidimas nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, prašo atnaujinti šioje
įstatymo nuostatoje numatytą terminą prašymui išduoti leidimą gyventi Lietuvos
Respublikoje pateikti. Šiuo atveju termino atnaujinimas prašymui išduoti
leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti, yra sudėtinė leidimo nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo viešojo administravimo procedūros dalis.
Todėl prašymo atnaujinti šį terminą nagrinėjimas priskirtinas administraciniams
teismams, t. y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio
teismingumo taisykles nagrinėja ginčus, kylančius dėl leidimų nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar panaikinimo. Civilinio proceso
kodekso XXXVIII skyriuje išdėstytos teisės normos reglamentuoja praleisto
įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tvarką bendrosios kompetencijos
teismuose, tačiau nereglamentuoja bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino
atnaujinimo rūšinio teismingumo klausimo, todėl šiuo atveju jomis vadovautis
negalima. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija panašias bylas dėl piliečių
praleistų terminų, įtvirtintų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, atitinkamiems veiksmams atlikti
atnaujinimo, priskiria administraciniams teismams. Vadovaujamasi analogiška
nuostata, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatyme nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija, ir prašymo atnaujinti
šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t. y.
teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles
nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese (pvz.,
Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 18 d. nutartis, 2005 m.
balandžio 22 d. nutartis, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis). Taigi, darytina
išvada, kad ir ši byla yra teisminga administraciniam teismui.
Specialioji
teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir
administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga
administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos
T. S. skundą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi
Lietuvos Respublikoje grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui,
nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl
bylos teismingumo neskundžiama.
Lietuvos
Aukščiausiojo Lietuvos
vyriausiojo
Teismo
Civilinių bylų administracinio
teismo
skyriaus
pirmininkas pirmininko
pavaduotojas
(kolegijos
pirmininkas) Gintaras
Kryževičius
Česlovas
Jokūbauskas
Lietuvos
Aukščiausiojo Lietuvos
vyriausiojo
Teismo
Civilinių bylų
administracinio teismo
skyriaus teisėja
teisėjas
Dangutė
Ambrasienė Algirdas
Taminskas