Administracinė byla Nr. eA-750-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02257-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Vydmantai wind park skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Vydmantai wind park (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 25-1457 „Dėl išimties suteikimo pagal Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą suteikti Bendrovei išimtį apmokėti UAB „CEOcorp“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CEP22-0191 už UAB Vydmantai wind park suteiktas teisines paslaugas (toliau – ir Sąskaita).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. FNTT Bendrovei nepagrįstai taiko itin didelę žalą ūkinei veiklai darančias sankcijas. Nei vienas iš pareiškėjo darbuotojų neturi teisinio išsilavinimo, todėl Bendrovė samdė teisininkus, kurie parengtų Bendrovei reikalingą teisinę išvadą. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „CEOcorp“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis). UAB „CEOcorp“ 2022 m. rugsėjo 23 d. parengė teisinę išvadą, kurioje, vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, prieita prie išvados, jog pareiškėjas nėra kontroliuojamas bei nepriklauso sankcionuotiems asmenims (toliau – ir teisinė išvada). UAB „CEOcorp“ 2022 m. spalio 31 d. pateikė Sąskaitą apmokėti, su pareiškėju sudarė suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Bendrovė 2023 m. sausio 2 d. paprašė FNTT suteikti leidimą apmokėti Sąskaitą. FNTT 2023 m. sausio 19 d. raštu nurodė pareiškėjui pateikti papildomą informaciją dėl Sąskaitos. Bendrovė 2023 m. sausio 23 d. pateikė visą prašytą informaciją, kartu su pažyma, patvirtinančia, kad pareiškėjas gavo teisines paslaugas ir siekia apmokėti už UAB „CEOcorp“ suteiktas paslaugas. Sprendimu atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo suteikti leidimą atlikti 12 562,28 Eur mokėjimą už UAB „CEOcorp“ suteiktas teisines paslaugas, kurios yra būtinos.
2.2. FNTT laikosi pozicijos, kad teisinę pagalbą Bendrovė turi teisę gauti, tik jeigu iki sutariant su konkrečiu teisiniu patarėju tai leidžia padaryti FNTT. Toks FNTT veikimas yra akivaizdžiai neteisėtas. FNTT, neleisdama atlikti mokėjimo už teisinę išvadą, nenustatė, kad tokiu būdu būtų siekiama apeiti sankcijas ar, kad sankcionuotiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis lėšomis. Pagrindiniai Sprendimo tikslai yra FNTT siekis išvengti FNTT sprendimų dėl sankcijų pareiškėjui panaikinimo ir apsisaugoti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimu FNTT grubiai riboja pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei teisę į nuosavybės apsaugą.
2.3. FNTT 2022 m. balandžio 28 d. tinklalapyje viešai paskelbė sąrašą dėl fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajų su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos (toliau – ir Sąrašas). 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjas, skirtingai nei akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Inter Rao Lietuva“ (toliau – ir IRL), nebuvo įtrauktas į Sąrašą. Vėliau FNTT įtraukė pareiškėją į Sąrašą, nurodydama, kad Bendrovė (kaip ir IRL) yra susijusi su asmeniu, kuriam taikomos ES sankcijos pagal 2022 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Pareiškėjui nėra žinoma tiksli jo įtraukimo į Sąrašą data. Tikėtina, kad 2022 m. gegužės 9 d. Bendrovė jau buvo įtraukta į Sąrašą, kadangi būtent šią dieną dėl tariamų sąsajų su asmeniu FNTT apie ribojamųjų priemonių (sankcijų) pareiškėjui taikymą Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. kovo 17 d. Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – ir Reglamentas) pagrindu informavo Juridinių asmenų registrą, atitinkamai, 2022 m. gegužės 9 d. (3 d. vėliau nei IRL atveju) atliko įrašą dėl neva pareiškėjui taikomų tarptautinių sankcijų bei įregistravo ribojimą Bendrovės veiklai. FNTT neinformavo pareiškėjo apie bet kokių sprendimų priėmimą dėl jo įtraukimo į Sąrašą. Šią informaciją pareiškėjas sužinojo iš žiniasklaidos publikacijų 2022 m. gegužės 25 d. FNTT 2022 m. birželio 14 d. dar kartą atnaujino Sąrašą, išplėsdama Bendrovės įšaldomo turto apimtį – buvo įšaldytos ne tik Bendrovės lėšos ir nekilnojamasis turtas, bet ir akcijos.
2.4. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punkte išimtis palikta būtent tam, kad išvengti visiškai neproporcingos situacijos ir nesuteikti pranašumo bei privilegijos atsakovui (FNTT) spręsti dėl teisinių paslaugų, suteiktų pareiškėjui dėl FNTT neteisėtų veiksmų teikimo ir apmokėjimo. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustato draudimą sudaryti ir / ar vykdyti ne bet kokius sandorius, o tik tuos, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Lietuvos advokatūra oficialiame leidinyje „Informacija advokatams dėl tarptautinių sankcijų taikymo ir galimų pasekmių advokatų veiklai“ (toliau – ir Leidinys) taip pat yra išdėsčiusi, kad įprastai Lietuvos advokatams nėra taikomi jokie ribojimai teikti paslaugas asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, t. y. advokatai gali teikti teisines paslaugas, jeigu jomis siekiama įgyvendinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, o ne apeiti draudimus ar ribojimus.
2.5. FNTT Sprendime nenurodė, dėl kokio asmens taikomas sankcijas pažeistų atlyginimo sumokėjimas Bendrovei teisinę pagalbą suteikusiai įmonei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu Sprendime turėjo būti aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu daroma išvada, kad darbo užmokesčio mokėjimas už suteiktas teisines paslaugas Lietuvos Respublikos piliečiams pažeidžia Europos Tarybos sankcijas. Sprendimu pažeidžiamas 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punktas, kuriam taikyti svarbiausia, kad sankcionuotiems asmenims nebūtų padedama apeiti sankcijas, nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teise priklausantį turtą, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą, nes FNTT neturi teisės vertinti, ar pagrįsta skųsti jos pačios (FNTT) veiksmus ES lygmeniu, ir negali trukdyti pareiškėjui mokėti teisininkams už realiai suteiktas teisines paslaugas. Sumokėjus advokatams už suteiktas teisines paslaugas, sankcionuotiems asmenims nebus suteikta galimybė pasinaudoti šiomis lėšomis. Itin griežtų sankcijų taikymas ir jų išplėtimas bei galimas dar griežtesnių sankcijų pritaikymas pareiškėjui indikuoja, kad Bendrovei funkcionuoti ir egzistuoti profesionalių advokatų teisinė pagalba yra ne tik rekomenduotina, bet ir neišvengiamai būtina.
2.6. FNTT kompetencija apsiriboja tik teise tikrinti, ar mokėjimai už teisines paslaugas iš tikrųjų yra skirti šiam tikslui. Jokie teisės aktai neįtvirtina ribojimų, kuriais būtų apribotas į sankcijų sąrašus patenkančių asmenų perkamų teisinių paslaugų kiekis, jų apimtis, šių paslaugų kaina ar bet kokie kiti tokių paslaugų įsigijimo ribojimai. Teisės aktams tiesiogiai nesuteikiant FNTT kompetencijos vertinti pareiškėjo įsigytų teisinių paslaugų pagrįstumo ir šių paslaugų kainos bei pagal šiuos kriterijus atsisakyti suteikti 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punkte ir Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas) 41 punkte numatytą išimtį, FNTT yra draudžiama atsisakyti suteikti minėtą išimtį remiantis šiais teisės aktuose nenumatytais kriterijais. Tarybos sprendimo nuostatas aiškinančios ES Tarybos Geriausiosios praktikos 81–83 punktuose iš esmės teigiama, kad sankcionuotas subjektas turi teisę atsiskaityti už gautas paslaugas, jeigu sankcionuotam asmeniui egzistuoja teisinė prievolė atlikti mokėjimą; mokėjimu nėra siekiama apeiti sankcijų režimų; mokėjimas nėra skirtas į ES Tarybos sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktam subjektui arba jo naudai. ES Tarybos Geriausioje praktikoje nėra jokių nuorodų, kad kompetentinga valstybės narės institucija (FNTT), turi galią neleisti sankcionuotam asmeniui (pareiškėjui) susimokėti už teisines paslaugas vien dėl to, kad, FNTT vertinimu, pareiškėjas dėl tokios teisinės paslaugos susitarė jau po ribojamųjų priemonių taikymo pradžios (vienintelis Sprendimo motyvas, dėl kurio FNTT nusprendė drausti pareiškėjo teisę atsiskaityti už gautą teisinę pagalbą). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) konstatavo, kad nacionalinės institucijos, tarp kurių yra FNTT (kuri atsakovo statusu dalyvavo šioje ESTT byloje), įgyvendindamos ES reglamentus dėl ribojamųjų priemonių, neturi absoliučios diskrecijos dėl leidimo sankcionuojamam subjektui atlikti mokėjimus išimčių ir privalo leisti sankcionuojamam subjektui susimokėti už teisines paslaugas (ESTT 2014 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Užsienio reikalų ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prieš V. P. ir kt. (C-314/13), ECLI:EU:C:2014:1645) (toliau – ir ESTT byla). ES reglamentuose, kuriais nustatomos ir kurių pagrindu įgyvendinamos ribojamosios priemonės, aiškiai nustatyta, kad šiais reglamentais negali būti pažeidžiama asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą, todėl leidžiama vykdyti atitinkamus susitarimus dėl teisinių paslaugų. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš Geriausioje praktikoje nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą FNTT neleisti Bendrovei atlikti mokėjimų.
2.7. FNTT Sprendimas grubiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, neatitinka esminių VAĮ reikalavimų, t. y. Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, pažeidžiantis proporcingumo principą.
3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog kompetentingos institucijos, nurodytos Įstatymo 3, 4, 5 dalyse, priima sprendimus dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog FNTT, veikdama savo kompetencijos ribose, užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą. Aprašo 13.3 punkte įtvirtinta, kad FNTT priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodyta, kad nukrypdamos nuo Reglamento 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais. Tokiu būdu atsakovas laikytinas kompetentinga institucija, kuri vadovaudamasi teisės aktais priima sprendimą leisti atlikti mokėjimus pagal pateiktus prašymus dėl išimties taikymo.
3.2. Bendrovei, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, yra taikomos ribojamosios priemonės, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad Sprendimas riboja pareiškėjo galimybes disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, nes toks ribojimas jau galiojo Sprendimo priėmimo metu. Sprendime FNTT nurodė, kokiu pagrindu buvo atsisakyta suteikti leidimą apmokėti Sąskaitą – 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis sudaryta neturint kompetentingos institucijos leidimo. FNTT nevertino, kas atstovauja pareiškėjo interesams ir teikia teisines paslaugas, o vadovaujasi Reglamento 4 straipsnio nuostatomis ir sprendė dėl sudarytos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties neturint kompetentingos institucijos leidimo. Bendrovė skunde pripažino aplinkybę, kad yra gavusi leidimą apmokėti dalį suteiktų teisinių paslaugų, todėl nėra ribojamos pareiškėjo galimybės turėti atstovus. Pareiškėjas turi teisininkus, kurie teikia jam atstovavimo paslaugas, nepateikė duomenų apie tai, kad atstovai nutraukė ar ketina nutraukti teisinių paslaugų teikimą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į kitus teisininkus ir jai buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą, todėl skundo motyvai dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.
3.3. Pareiškėjas skundžia Sprendimą, skundo dalykas yra susijęs su Sprendimu nesuteikti leidimo atlikti UAB „CEOcorp“ mokėjimą už jau suteiktas teisines paslaugas pagal pateiktus dokumentus ir duomenis. Iš esmės ginčas kilo dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties sudarymo pagrįstumo, todėl jis nėra susijęs su pareiškėjo teise į gynybą, kurią pastarasis sėkmingai įgyvendina Lietuvos Respublikos teismuose.
3.4. ESTT byloje išaiškinta, kad ribojamųjų priemonių taikymo išimtis taikytina siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą pareiškiant ieškinį dėl ribojamųjų priemonių, kai paslaugas teikia advokatas, tačiau nevertino ir nepasisakė, kad išimtis taikoma bet kokioms teisinėms paslaugoms, tokiu būdu palikdamas išimties taikymo pagrįstumo vertinimą nacionalinei kompetentingai institucijai. Tokiu būdu FNTT turi teisę, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, vertinti prašymų leisti apmokėti teisines paslaugas pagrįstumą ne formos, o turinio prasme, ką atsakovas ir atliko, nurodydamas, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis sudaryta neturint kompetentingos institucijos leidimo.
3.5. FNTT Sprendime nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovavosi (Įstatymo, Reglamento straipsnius), aplinkybes bei motyvus dėl kurių priėmė skundžiamą sprendimą.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Vydmantai wind park skundą iš dalies, t. y. panaikino FNTT Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 2 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas netenkino Bendrovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendė, jog byloje ginčas kilo dėl FNTT Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas suteikti leidimą atlikti 12 562,28 Eur mokėjimą už UAB „CEOcorp” suteiktas teisines paslaugas, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 patvirtintas Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas, kurio 13 punktu nurodyta Bendrovė.
6.2. Pagal viešai FNTT skelbiamą Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos sąrašą, Bendrovei taikomas lėšų, akcijų ir nekilnojamojo turto įšaldymas pagal 2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/331, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP.
6.3. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „CEOcorp”. UAB „CEOcorp“ 2022 m. rugsėjo 23 d. parengė teisinę išvadą, kur advokatas, remdamasis ES teisės aktais, priėjo prie išvados, jog Bendrovė nėra kontroliuojama bei nepriklauso sankcionuotiems asmenims. UAB „CEOcorp“ 2022 m. spalio 31 d. pateikė Bendrovei Sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas, su pareiškėju sudarė suteiktų paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą.
6.4. Pareiškėjas 2023 m. sausio 2 d. pateikė prašymą FNTT suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas. FNTT 2023 m. sausio 19 d. nurodė pareiškėjui pateikti papildomą informaciją, susijusią su Sąskaita. Pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. pateikė prašytą informaciją bei pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas teisines paslaugas gavo ir siekia apmokėti už UAB „CEOcorp” suteiktas paslaugas.
6.5. Atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo. Sprendime nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis bei kiti lydimieji dokumentai buvo sudaryti neturint kompetentingos institucijos leidimo. Atsižvelgusi į tai, FNTT nesuteikė Bendrovei leidimo apmokėti pagal pateiktą UAB „CEOcorp“ Sąskaitą, kadangi 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis, sudaryta neturint kompetentingos institucijos leidimo, ir vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, laikytina niekine ir negaliojančia.
6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą suteikti UAB Vydmantai wind park išimtį apmokėti UAB „CEOcorp“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CEP22-0191 už UAB Vydmantai wind park suteiktas teisines paslaugas.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo, Aprašo nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad siekiant priimti administracinį sprendimą Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti ne tik tai, kad prievolė yra nauja, bet ir tai, kad jos vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
8. Teismas vadovavosi Reglamento 2 straipsnio 1–2 dalimis, 4 straipsniu, nustatančiu išimties taikymo taisykles, atsižvelgė į ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. patvirtintą Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių (konsoliduotos redakcijos) 26 punktą, ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. patvirtintą ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausiosios praktikos (atnaujinta versija) 73, 76 punktus, įvertino Sprendimo turinį ir nustatė, kad pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, nes pareiškėjas teisinių paslaugų sutartį sudarė neturėdamas kompetentingos institucijos leidimo, t. y. teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta jau po Bendrovės įtraukimo į sankcionuotų įmonių Sąrašą, todėl, atsakovo teigimu, ji turėjo gauti leidimą tokiai sutarčiai sudaryti.
9. Teismas pažymėjo, kad nepakanka konstatuoti vien tik prievolės naujumo vertinimo, taip pat būtina nustatyti, kad šios prievolės vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Kadangi Sprendime nėra pateikiama jokių motyvų bei vertinimo, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, teismas Sprendimą pripažino neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
10. Kadangi teismas neperima viešojo administravimo subjekto kompetencijos jam priskirtose viešojo administravimo srityse, teismas atsakovą įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 2 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.
11. Teismas nenagrinėjo kitų proceso dalyvių argumentų, pripažinęs juos neesminiais, o taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai.
III.
12. Atsakovas FNTT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
13.1. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas Sprendimui panaikinti vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi. Reglamento 2 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad Reglamentui prieštarauja visos priemonės (įskaitant sutartis ir jų pagrindu atliekamus mokėjimus), kuriomis būtų nesilaikoma turto įšaldymo ir naudojimosi lėšomis draudimų. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato valstybių narių kompetentingų institucijų teisę, bet ne pareigą kiekvienu atveju taikyti išimtis, t. y. valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikta santykinai plati diskrecija spręsti dėl išimčių taikymo apskritai ir dėl išimčių taikymo sąlygų. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, kad vykdant Europos Sąjungos kompetenciją Europos Sąjungos institucijų priimti reglamentai taikomi visuotinai, jie yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Reglamentu nustatyta, kokiais pagrindais valstybių narių kompetentingų institucijų gali būti (tačiau neprivalo būti) taikomos išimtys iš nustatytų ribojamųjų priemonių. Įstatymu nustatytos Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, įgyvendindamos tarptautines sankcijas pagal jų funkcijas bei veiklos sritis, be kita ko, priima sprendimus dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad priimant Sprendimą būtų viršyta FNTT kompetencija, kad priimtas Sprendimas ar atsakovo veikimas nagrinėjamu atveju prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių FNTT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
13.2. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, į FNTT kompetenciją įeina ir prašymų dėl išimties suteikimo teisinėms paslaugoms apmokėti pagrįstumo vertinimas ne tik formalaus atitikimo prasme, bet ir konkretaus turinio aspektu. Pareiškėjas prašė suteikti leidimą mokėti už teisines paslaugas, suteiktas 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties pagrindu, tačiau materialus prašomų leisti apmokėti paslaugų turinys yra advokato parengta teisinė išvada apie pareiškėjo naudos gavėją (žr. 2022 m. rugsėjo 23 d. teisinę išvadą, 2022 m. spalio 31 d. perdavimo–priėmimo aktą). Aptarus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas, laikomasi pozicijos, kad įstatyminis reguliavimas nesuteikia teisės advokatui teikti teisines paslaugas per juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę. Pareiškėjas nepateikė informacijos ir dokumentų, kurie paaiškintų ir pagrįstų, kodėl advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos ne Advokatūros įstatyme nurodytu advokato veiklos būdu, o per kitą juridinį asmenį – UAB „CEOcorp“. Į bylą pateiktame 2022 m. perdavimo–priėmimo akte nurodomas suteiktų paslaugų kiekis – 1 vnt., vieneto kaina 10 382,05 Eur, papildomai priskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Analogiški duomenys nurodyti Sąskaitoje. Pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties sąlygas (žr. 6.4 punktą „Paslaugų mokesčiai“), už 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties pagrindu suteiktas paslaugas užmokestis skaičiuojamas nuo 150 iki 275 Eur už valandą. 2022 m. spalio 31 d. perdavimo–priėmimo akto ir Sąskaitos turinys neatitinka 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartyje nustatytų sąlygų.
13.3. Teismas panaikino Sprendimą visa apimtimi. Sprendimu pareiškėjui buvo suteikti ir leidimai atlikti kitus mokėjimus, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimus, socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčių bei kitus mokėjimus. Nors pareiškėjo skunde nebuvo išskirta, kokia apimtimi Sprendimą prašoma panaikinti, tačiau iš Sprendimo turinio ir iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad Bendrovė nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nebuvo suteiktas leidimas sumokėti už teisines paslaugas. Teismui panaikinus Sprendimą visa apimtimi, susidaro teisiškai ydinga situacija, kai atsakovo suteikti leidimai kitiems mokėjimams atlikti (kurių pagrindu mokėjimai, tikėtina, įvykdyti) teismo sprendimu buvo panaikinti. Šios aplinkybės sudaro papildomą pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Atsakovo nuomone, sprendžiant dėl teismo sprendimo teisėtumo, atsižvelgtina ir į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties dalyvis UAB „CEOcorp“ byloje laikytina asmeniu, turinčiu savarankišką materialinį suinteresuotumą bylos išsprendimo rezultatu.
14. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, nurodo, jog palaiko savo skundo pagrindinius argumentus, susijusius su teisiniu reguliavimu (Reglamento 4 str. 1 d. (b) punktas, be kita ko, leidžia padaryti išimtį patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti, ES Tarybos Geriausiąja praktika, 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 str. 3 d. b p., Įstatymu bei Aprašu, kurie įgalioja atsakovą tikrinti tik ar pareiškėjo atliekami mokėjimai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms), jo vertinimu, atliktu tiek ESTT byloje, tiek Lietuvos advokatūros Leidinyje, su nuomone, jog FNTT, neleisdama atlikti mokėjimo už teisinę išvadą, nenustatė, kad tokiu būdu būtų siekiama apeiti sankcijas ar, kad sankcionuotiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis lėšomis, FNTT neturi įgaliojimų vertinti teisinių paslaugų tikslingumo, būtinumo ar pagrįstumo, Sprendimas prieštarauja VAĮ bei riboja asmens teisę turėti ir pačiam pasirinkti advokatą, teisę gintis.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės laikosi principinės nuostatos, kad atsakovas negali kontroliuoti pareiškėjo veiksmų, kurie susiję su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-552/2022). Draudimas apmokėti teisinių paslaugų sąskaitas padaro vieną šalį priklausomą nuo kitos, o tai taip pat pažeidžia ir šalių rungtyniškumo principą. Neturinčiais jokios reikšmės laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog faktiškai pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokatas, o ne UAB „CEOcorp“, nes 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi būtent UAB „CEOcorp“, teisines paslaugas teikianti bendrovė, įsipareigojo suteikti teisines paslaugas ir garantavo jų tinkamumą. Suteiktos teisinės paslaugos yra teisėtos, pagrįstos bei patenka į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritį, už kurias Bendrovei turėjo būti leista atsiskaityti. Prieš sankcijų įvedimą UAB „CEOcorp“ turėjo sutartį su pareiškėjo motinine bendrove IRL, kuri buvo sudaryta prieš įtraukiant ją į Sąrašą ir paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos pagal IRL sudarytą sutartį, tačiau FNTT neleidus IRL sumokėti UAB „CEOcorp“ už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos pareiškėjui netiesiogiai, buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis. Sprendimu pritaikytas absoliutus draudimas atsiskaityti pagal Sąskaitą yra visiškai neproporcingas FNTT deklaruojamam tikslui ir atsakovui suteiktiems įgaliojimams.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 25-1457 „Dėl išimties suteikimo pagal Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP“, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo UAB Vydmantai wind park prašymas suteikti leidimą atlikti 12 562,28 Eur mokėjimą už UAB „CEOcorp” suteiktas teisines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, konstatavęs, kad Sprendime atsakovas nepateikė jokių motyvų bei vertinimo dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties tarp Bendrovės ir UAB „CEOcorp” vykdymo prieštaravimo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 2 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad priimant Sprendimą buvo viršyta FNTT kompetencija, kad priimtas Sprendimas ar atsakovo veikimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių FNTT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, jog nepaisant to, kad pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų teismo prašė panaikinti FNTT 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 25-1457, tačiau iš Sprendimo turinio ir iš pareiškėjo skundo turinio, be kita ko, atsižvelgiant į antrąjį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui suteikti Bendrovei išimtį apmokėti UAB „CEOcorp“ Sąskaitą už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas, darytina išvada, kad Bendrovė nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nebuvo suteiktas leidimas sumokėti už teisines paslaugas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo apibrėžtą ginčo dalyką (žr. nutarties 5 p.) bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą visa apimtimi, t. y. ir tuos atsakovo pareiškėjui suteiktus leidimus atlikti kitus mokėjimus (įskaitant darbo užmokesčio mokėjimus, socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčių bei kt.), dėl kurių byloje nekilo ginčas. Kadangi 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos dalykas, nėra jokio pagrindo spręsti, jog UAB „CEOcorp“ byloje turėtų būti laikoma asmeniu, turinčiu savarankišką materialinį suinteresuotumą bylos išsprendimo rezultatu, t. y. trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
22. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui dėl FNTT Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas suteikti leidimą atlikti 12 562,28 Eur mokėjimą už UAB „CEOcorp” suteiktas teisines paslaugas, išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str.) ir padarė bylos faktais bei aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
23. Teisiniai santykiai dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi reglamentuojami Reglamentu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aptarė Reglamento 2 straipsnio 1–2 dalis, 4 straipsnį, nustatantį išimties taikymo taisykles, bei su juo susijusių teisės aktų (Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių, ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausiosios praktikos) nuostatas. Atsakovas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Reglamento nuostatų taikymo ir aiškinimo, nekvestionuoja aplinkybės, jog į FNTT kompetenciją įeina ir prašymų dėl išimties suteikimo teisinėms paslaugoms apmokėti pagrįstumo vertinimas.
24. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukrypdamos nuo 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas (a punktas) ir / ar tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti (b punktas).
25. Tarybos 2014 m. kovo 17 d. sprendimo 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti išimtinai pagrįstiems mokesčiams už profesines paslaugas sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti.
26. Kompetentingas institucijas įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijas bei veiklos sritis nustato Įstatymo 11 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, be kita ko: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras. FNTT pagal jai priskirtą veiklos sritį, užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą (Įstatymo 11 str. 3 d. 1 p.).
27. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas įgyvendinant tarptautines sankcijas, koordinuojant ir užtikrinant jų įgyvendinimą, bei laikinojo administratoriaus skyrimo, tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimo, įšaldytų ekonominių išteklių aprašymo ir realizavimo, informacijos gavimo ir teikimo tvarką. Aprašo 13.3 punkte įtvirtinta, kad FNTT, įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka. Aprašo 33 punktas numato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Pagal Aprašo 34 punktą prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama prašymo dalimi. Pateikti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Aprašo 37 p.). Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes.
28. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais.
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas įtrauktas į sankcionuotų įmonių sąrašą, aktyviais veiksmais, t. y. teikdamas 2023 m. sausio 2 d. prašymą ir kitus FNTT 2023 m. sausio 19 d. raštu prašytus dokumentus, susijusius su Sąskaita, būtent ir siekė, kad FNTT, kaip kompetentinga institucija, užtikrinanti tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtą sritį (Įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., 3 d. 1 p.), tokia jai suteikta diskrecija pasinaudotų, todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (žr. nutarties 13.1 p.). Byloje nenustatyta, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad priimant Sprendimą būtų viršyta FNTT kompetencija, kad priimtas Sprendimas ar atsakovo veikimas nagrinėjamu atveju prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių FNTT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus veikti.
31. Sprendime, išnagrinėjus Bendrovės 2023 m. sausio 2 d. raštą (Nr. 0-74) leisti nutraukti jai priklausančių lėšų įšaldymą ir leisti atlikti būtinuosius mokėjimus, be kita ko, pateiktas atsakovo vertinimas, jog vien ta aplinkybė, kad Bendrovės atsakingas asmuo su teisines paslaugas teikiančia įmone 2022 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė Teisinių paslaugų teikimo sutartį, 2022 m. spalio 31 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą ir patvirtino, jog įsigijo teisines paslaugas iš UAB „CEOcorp“ bei siekia apmokėti už jas, Bendrovės 2023 m. sausio 2 d. prašymo dalies dėl teisinių paslaugų apmokėjimo nedaro pagrįstu tarptautinių sankcijų taikymo kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartis bei kiti lydimieji dokumentai buvo sudaryti neturint kompetentingos institucijos leidimo. Atsižvelgiant į tai, FNTT nesuteikia Bendrovei leidimo apmokėti pagal pateiktą Sąskaitą, kadangi sutartis, sudaryta neturint kompetentingos institucijos leidimo, ir vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, laikytina niekine ir negaliojančia.
32. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Ši nuostata iš esmės reiškia tai, jog sandoriai, kuriais prisiimamos naujos prievolės, yra niekiniai ir negalioja, jeigu jų vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Vadinasi, atsakovas, siekdamas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu priimti pareiškėjui neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, turėjo nustatyti ne tik prievolės (sandorio) naujumo aspektą, bet ir jos (jo) vykdymo prieštaringumą Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įvertinti ne tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartį bei ją lydinčius dokumentus, bet ir aplinkybes, ar 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi prisiimti įsipareigojimai prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, ar patenka į išimtis, nurodytas tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, t. y. skirti išimtinai pagrįstiems mokesčiams už profesines paslaugas sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti.
33. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas motyvuotai neįgyvendino Įstatymu jam, kaip kompetentingai institucijai nustatytos diskrecijos, priimti sprendimą dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo, iš esmės apsiribojęs formaliu teiginiu apie kompetentingos institucijos leidimo sudaryti 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutartį bei ją lydinčius dokumentus nebuvimą, neįvertinęs PVM sąskaita-faktūra Nr. CEP22-0191 grindžiamų išlaidų pobūdžio, t. y. ar lėšos, kurių įšaldymą prašoma panaikinti, skirtos išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti. Priimdamas sprendimą, duoti ar neduoti sutikimą dėl prašomos išimties įgyvendinimo, atsakovas turi įvertinti konkrečią situaciją ir aplinkybes, patikrinti, ar lėšos pagrįstos, ar nebus panaudotos kitiems, priešingiems tarptautinėms sankcijoms, tikslams.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; ir kt.).
35. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė papildomas aplinkybes, susijusias su 2022 m. rugpjūčio 9 d. sutarties, 2022 m. spalio 31 d. perdavimo–priėmimo akto ir Sąskaitos turinio vertinimu, advokato veiklos teisiniu reguliavimu, kurių nėra Sprendime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
36. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
37. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė