Civilinė byla Nr. 2A-8-619/2015
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10380-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.2; 30.10; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų asmenų L. L., E. L. apeliacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. L., E. L., Z. B., V. B., R. A.,
- Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2012 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. LNS-01-121127-00313; 2) įpareigoti atsakovą V. A. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; - nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); - nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); - nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); sutvarkyti statybvietes; 3) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietes, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) stato 19 m pločio ir 12 m aukščio gyvenamąjį namą su cokoline dalimi, o taip pat neturėdamas statybą leidžiančio dokumento pastatė 13 m ilgio, 12 m pločio ir 3,7 m aukščio garažą, tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė 12 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę ir tarp valstybinės žemės bei žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0013:0062 pastatė 21 m ilgio, 1m-3,7 m aukščio atraminę sienutę. Ieškovo tvirtinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimu Nr. GN/743/08-0563 atsakovui suteikta teisė statyti neypatingą statinį – vieno buto gyvenamąjį namą, pagal P. PĮ 2008 m. parengtą statinio projektą Nr. 08-GN-01-TP. Ieškovo atstovas nustatė, kad vietoj projekte numatyto vieno aukšto su mansarda ir rūsiu vienbučio gyvenamojo namo statomas vienbutis dviejų aukštų su cokoline dalimi gyvenamasis namas, kurio išorės matmenys yra: 19 m ilgis, 12 m plotis, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo viršaus iš šiaurinės – šiaurės rytų pastato pusės apie 11 m., atsakovas statybos darbus vykdo pažeisdamas esminius 2008 m. projekto sprendinius, kas laikytina savavališka statyba. Dėl atraminių sienučių ir garažo statybos ieškovas nurodė, kad pagal SĮ 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 4 punkto nuostatas, atsakovo pastatyta 1 metro aukščio atraminė sienutė tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui, kiti atsakovo pastatyti statiniai: garažas (13 m x12 m), viršijantis 80 kv.m. plotą bei atraminė sienutė, kurios aukštis iki 3,7 m, viršijanti 2 metrus, laikytini neypatingais statiniais. Pagal SĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas statant neypatingą statinį turi būti parengtas statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas. Pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33, 34 punktų, 11 priedo 2.1 punkto nuostatas, atsakovas privalėjo gauti besiribojančių žemės sklypų rašytinius sutikimus, nes abi atraminės sienutės pastatytos neišlaikant minimalių privalomų atstumų iki gretimų sklypų. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkto, 11 priedo 2 punkto, reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui buvo surašyti 2011 m. rugsėjo 12 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-110912-00127 ir Nr. SSA-00-110912-00128, 2011 m. rugsėjo 13 d. surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-110913-00129 ir Nr. SSA-00-110913-00130. Be to, 2011 m. rugsėjo 15 d. surašyti reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-110915-00136, REI-00-110915-00137, REI-00-110915-00138, REI-00-110915-00139, iš atsakovo pareikalaujant savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 14 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė statytojui E. L. Vilniaus miesto savivaldybės išduoto 2012 m. lapkričio 27 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ Nr. LNS-01-121127-00313, suteikiantį teisę statyti neypatingą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 269,74 kv.m., žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kopiją. Ieškovas vadovaudamasis STR nuostatomis ir SĮ 27 straipsnio 3 dalies 1 punkto, nuostatomis atliko 2012 m. statybos leidimo patikrinimą ir 2013 m. birželio 13 d. surašė „Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą“ Nr. LDIPA-00130613-00083, kuriame konstatuoti teisės aktų pažeidimai išduodant statybos leidimą. Ieškovas pažymi, kad vadovaujantis SĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 3 dalies, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1, punkto, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.8, 1.9. nuostatas, savivaldybės administracijos, tikrindamos projektus turi nustatyti, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo sprendiniams, taip pat, ar projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus, tačiau atsakovas to neatliko. Šiuo atveju pagal pateiktą projektą viršijamas leidžiamas maksimalus sklypo užstatymas, pagal pateiktą techninį projektą sklypo reljefas ne išsaugomas, o keičiamas planuojant naujos terasos įrengimą. Be to, numatant projekte monolitinio gelžbetonio atraminę sienutę nėra pateikiama informacija apie atstumus iki gretimų sklypų. Jeigu įteisinama šiuo metu faktiškai pastatyta atraminė sienutė, kaip nurodyta, yra privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, tuo tarpu techninio projekto byloje apie tai nėra jokių duomenų. Ieškovo tvirtinimu, šie pažeidimai lemia vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projekto, o kartu ir jo pagrindu išduoto 2012 m. statybos leidimo neteisėtumą, todėl jis kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų turi būti panaikintas.
Atsakovas V. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2012 m. statybos leidimas išduotas E. L.. Atsakovas nėra nei žemės sklypo savininkas nei statytojas pagal nurodytą statybos leidimą. Pagal SĮ 32 straipsnio nuostatas savavališkos statybos padarinius turi šalinti statytojas. Sutiko, kad statyba buvo vykdoma nukrypstant nuo projekto, tačiau yra atliekama projekto korektūra. Pažymėjo, jog yra sulygta dėl statinių dalinio nugriovimo, pasitelktas rangovas (t. I, b. l. 75-79). Nurodė, kad garažas bus nugriautas ir vietoj jo suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, todėl šis reikalavimas yra perteklinis. Atsakovas prašė, vadovaujantis SĮ 28 straipsnio nuostatomis, nustatyti terminą, projektinei dokumentacijai parengti ir statybos leidimui gauti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad žemės sklypą 2010 m. rugsėjo 2 d. įsigijo E. L., kuris 2012 m. birželio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo projekto rengimui. 2012 m. balandžio 4 d. buvo išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR353, kurių 4 punkte nustatyta: „Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V patvirtinto Valakupių – Turniškių zonos detaliojo plano sprendiniais, sklypui nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai: statinių aukštinamas – 1 aukštas su mansarda, maksimalus statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo – iki 10 m, maksimalus sklypo užstatymas – iki 20 procentų, 200 kv.m.“. Atsakovas teigia, kad sklypo užstatymas yra 159 kv.m., t. y. 18 procentų. Pažymi, kad pastatyti namą visiškai nekeičiant sklypo reljefo yra neįmanoma, o nurodytas reikalavimas panaudoti tam tikrus elementus leidžia tiek, kiek tai reglamentuoja teisės aktai. Atsakovas teigia, kad kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, tam, kad sklypo reljefo nuolydis būtų tinkamas naudojimui bei nepažeistų gretimų sklypų kaimynų interesų, reljefas formuojamas terasomis, tikslu suformuoti tinkamas naudoti terasas, atsižvelgiant į aukščiau suformuotą gretimų sklypų reljefą. Anot atsakovo, statoma terasa formuojama išlaikant STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatytą atstumą iki greta valstybinėje žemėje esančio įvažiavimo, kuriam esant, nėra reikalingas rašytinis gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas. Pažymi, kad projekto korektūroje yra numatyta panaikinti prašomas nugriauti dvi atramines sienutes, pastatytas ant sklypo ribų, taip pat kitus statinius (jų dalis), kurie yra įrengti su nukrypimais nuo projekto, tame tarpe ir prašomą nugriauti ūkinį pastatą. Atsakovo tvirtinimu, formalūs statybos leidimo išdavimo trūkumai nesudaro pagrindo statybos leidimo naikinimui.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad SĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytais atvejais. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3. punkte nustatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam projektui privalomi statant valstybinėje žemėje, o vadovaujantis reglamento 11 priedo 2.1. punkto nuostata, statant atraminę sienutę ant sklypo ribos yra privalomi rašytiniai gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikime (susitarimai). Šiuo atveju toks sutikimas turėjo būti gautas iš Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau dėl jo niekas į tretįjį asmenį nesikreipė.
Tretieji asmenys V. B. ir Z. B. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2012 m. statybos leidimas neatitinka SĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktos naujos statybos sampratos, remiantis SĮ 23 straipsnio 23 punkto nuostatomis naujo statybos leidimo išdavimas buvo negalimas. Atsiliepime pažymima, kad ginčijamu statybos leidimu suteikiama teisė statyti pagal projektą, kuris neatitinka 2012 m. balandžio 4 d. Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR353. Ginčijamu statybos leidimu neteisėtai suteikiama teisė statyti pagal projektą, kuris yra ydingai parengtas, neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.
- Teismo priimto procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2012 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. LNS-01-121127-00313. Įpareigojo atsakovą V. A. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: - išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563; - nugriauti 13 m ilgio, 12 m pločio garažą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); - nugriauti 23 m ilgio, 1 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); - nugriauti 21 ilgio, nuo 1 m iki 3,7 m aukščio atraminę sienutę, esančią tarp valstybinės žemės ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – atraminė sienutė Nr. 2), bei sutvarkyti statybvietes. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Teismas nurodė, kad 2008 m. liepos 22 d. V. A. ir R. A. išduotas statybos leidimas Nr. GN/743/08-0563, suteikiantis teisę adresu (duomenys neskelbtini), statyti neypatingą statinį - vienbutį gyvenamąjį namą, vieno aukšto su mansarda, nustatytas statinio aukštis 9,40 m, užstatymo tankis 18 procentų, bendras plotas – 400,09 kv.m., statybinis tūris 2325,00 kub.m., naudingas plotas – 284,38 kv.m. (t. I, b. l. 44), pagal A. P. PĮ 2008 metais parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP. 2011 m. rugsėjo 12 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110912-00127, nustatyta, kad vienbutis gyvenamasis namas statomas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. statinio išorės matmenis; aktu Nr. SSA-00-110912-00128, nustatyta, kad savavališkai statomas garažas. 2011 m. rugsėjo 13 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110913-00129, nustatyta atraminės sienutės tarps sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savavališka statyba, t. y. nesant statybą leidžiančio dokumento ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo; aktu Nr. SSA-00-110913-00130 konstatuota antrosios atraminės sienutės neteisėta statyba. 2011 m. rugsėjo 15 d. surašyti keturi reikalavimai pašalinti savavališkus statybos padarinius Nr. REI-00-110915-00136, REI-00-110915-00137, REI-00-110915-00138, REI-00-110915-00139, kuriais V. A., kaip statytojas, savo lėšomis įpareigotas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 14 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti gyvenamąjį namą bei nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę; šie reikalavimai neįvykdyti. Dėl atsakovo prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu teismas konstatavo, kad statybos leidimas išduotas statytojui E. L., dėl neteistai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, o asmenys kurių naudai jis išduotas traukiami trečiaisiais asmenimis. Nurodė, kad už savavališkos statybos padarinių pašalinimą atsakingas asmuo, kuriam surašytas Inspekcijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir dėl kurio įvykdymo Inspekcija kreipiasi į teismą (SĮ 28 straipsnis, CK 4.103 straipsnis). Todėl V. A. yra tinkamas atsakovas pagal ieškovo reikalavimą. Teismo vertinimu, 2012 m. statybos leidimas išduotas E. L., kuris nuosavybės teises į žemės sklypą perleido pirkimo – pardavimo sutartimi 2013 m. birželio 11 d., todėl yra pagrindas 2012 m. statybos leidimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, kad 2012 m. projektas, kurio pasekoje buvo išduotas statybos leidimas, neatitinka 2012 m. balandžio 4 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų ir negalėjo būti išduotas vykstant teisminiam procesui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes tokiu būdu buvo pažeistos SĮ 23 str. 23, 29 dalies nuostatos. Teismo tvirtinimu akivaizdu, kad nebuvo paisyta 2012 m. balandžio 4 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros sąlygų Nr. AR353, nes vietoj vieno aukšto namo statomas dviejų aukštų gyvenamasis namas; sklypo užstatymas viršija 20 procentų, nėra išlaikyti minimalūs atstumai iki gretimų žemės sklypų ir nėra gauta rašytinių sutikimų. Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pažymėjo, kad ieškovas surašė keturis Savavališkos statybos aktus, keturis reikalavimus, kuriais įpareigojo atsakovą V. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurių jis iš esmės neginčijo, tačiau prašydamas suteikti įstatyme nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu akivaizdu, kad įstatyme nustatyto termino suteikimas būtų visiškai netikslingas, nes atsakovui reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikti 2011 m. rugsėjo mėnesį ir per dvejų metų laikotarpį jis realių priemonių nesiėmė, kad būtų laikomasi Specialiųjų architektūros reikalavimų, kas rodo, jog jis nesiekia ištaisyti padarytų klaidų, o siekia jas įteisinti. Konstatavo, kad akivaizdūs nukrypimai nuo statybos projekto, bei Specialiųjų architektūros reikalavimų nesilaikymas, leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatyto termino suteikimas reikštų teismo pritarimą nepaisyti detaliųjų teritorijų planavimo dokumentuose bei specialiųjų teritorijų planavimo dokumentuose, nustatytų reikalavimų, todėl toks terminas nenustatytinas.
- Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą, bylą grąžinti naujam nagrinėjimui, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog teismas teisus, teigdamas, kad jis neginčijo statybos teisėtumo fakto, kad statiniai (duomenys neskelbtini), pastatyti iš esmės nukrypstant nuo 2008 m. projekto ir 2008 m. liepos 22 d. patvirtinto statybos leidimo, tačiau teismas suklydo įpareigodamas jį pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantas nėra statinių savininkas, nes nebaigti statyti statiniai jam nepriklauso. Tai matyti iš 2012 11 27 statybos leidimo, 2012 09 01 Vienbučio gyvenamojo namo statybos projekto, 2012 09 02 sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas visas statytojo teises ir pareigas jis perleido pagal sutartį E. L.. Teismo sprendime nurodytos CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. jo atžvilgiu netaikomi, nes jis nėra statytojas. Teismas nesiaiškino ar nėra perleistos statytojo teisės ir pareigos E. L., dėl to priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą. Apelianto tvirtinimu, teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, jo atstovui, kuris prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje. Teismas turėjo suteikti galimybę duoti atsakovui paaiškinimu byloje bei teikti įrodymus. Tai sąlygojo tai, kad liko neišaiškinta, kas ir kokiu būdu turėtų šalinti neteisėtos statybos padarinius. Tretiesiems asmenims E. L., L. L. nebuvo pranešta apie 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį, patikslintą ieškinį. Remiantis CPK 247 str. teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 1 p. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstai priėmė sprendimą įpareigojantį išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis žemės sklype taip, kad atitiktų 2008 m. parengtą projektą Nr. 08-GN-01-TP, kuriam savivaldybė išdavė leidimą, nes sprendimo neįmanoma įvykdyti - neaišku kokias dalis reikia išardyti, nes statinys nei sprendime, nei ieškinyje neidentifikuotas. Atsiliepime remiantis Statybos įstatymo 28 str. 4 d. atsakovas prašė teismą leisti per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau teismas tai ignoravo. Teismas galėjo įpareigoti atsakovą per tam tikrą terminą įpareigoti pateikti tokią dokumentaciją, ją parengti. Teismo argumentai, kuriais remiantis jis atsisakė nustatyti terminą neatitinka įstatymo nuostatos, nes Statybos įstatymo 28 str. nuostatos nenumato galimybės teismui svarstant klausimą įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, vadovautis tikslingumo kriterijumi. Tokiu atveju teismas atsižvelgia į savavališkos statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą, savavališkos statybos šalinimo pasekmes ir galimybę atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Apelianto tvirtinimu, teismas šioje byloje neatsižvelgė į tai, kad nei vienas iš kaimynų ieškinio dėl jų pažeistų teisių dėl savavališkos statybos nereiškė, ieškovo specialistai nesiūlė sutvarkyti dokumentacijos, ko jis negalėjo padaryti dėl lėšų stokos ir įvykdyti dalies reikalavimų, dėl ko pastatą ir žemę pardavė E. L.. Nėra nustatyta, kad statybos metu atlikti nukrypimai nuo projekto sukeltų neigiamus padarinius aplinkai ar visuomenės interesams. Todėl teismas nesant teisėto pagrindo netaikė Statybos įsatymo 28 str. 7 p. 1 d. ir nepatenkino jo prašymo. Teismas, pažeisdamas CPK 231 str. nesiūlė sudaryti taikos sutarties. Apelianto tvirtinimu, neatskleista bylos esmė, nes nenustatytas neteisėtos, savavališkos statybos mąstas ir jo padariniai.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo teismą panaikinti sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta panaikinti 2012 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Ne. LS-01-121127-00313 ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria buvo nutarta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 -11-27 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-121127-00313. Apeliantės nuomone, teismo sprendime nurodyti 2012 m. E. L. išduoto statybos leidimo panaikinimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas visapusiškai neišanalizavo susiklosčiusios faktinės situacijos, byloje esančių įrodymų ir formaliai pritaikė teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo išduotas statybos leidimas, ginčo sklypo savininku buvo E. L.. Tai, kad nuo 2013 m. birželio mėnesio ginčo žemės sklypo savininkas pasikeitė, nedaro pagrindo ginčijamo leidimo panaikinimui. Apelianto tvirtinimu, nepagrįsta teismo išvada, kad statybos leidimas išduotas nepaisant LR Statybos įstatymo 23 str. 23 d. nuostatų, draudžiančių išduoti statybos leidimą naujai statybai, jeigu vyksta teisminis procesas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pažymėjo, jog naujasis žemės sklypo savininkas E. L., įgijęs iš V. A. žemės sklypą, kuriame buvo pradėti statybos darbai pagal 2008 m. statybos leidimą, galėjo persiregistruoti 2008 m. liepos 22 d. statybos leidimą savo vardu ir tęsti statybas pagal šį statybos leidimą. Statytojui norint atlikti statinio projekto korektūrą, būtina iš naujo atlikti visas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir derinančioms institucijoms pakoreguotas ankstesnis projektas yra pateikiamas derinti kaip naujas projektas. Pažymėjo, jog atsakovui nebuvo žinomos jokios aplinkybės, trukdančios išduoti naujajam sklypo savininkui specialiuosius architektūros reikalavimus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nebuvo įvedusi IS „Infostatyba“ jokios informacijos apie galiojančius savavališkos statybos aktus šiam projektui, apie savavališkas statybas ginčo sklype, teisminius procesus. Apie tai atsakovė sužinojo tik iš sklypo savininko E. L. pateikto naujo projekto dokumentacijos, atsižvelgiant į tai, buvo pareikalauta tuos statinius, jų dalis, kurie pastatyti savavališkai ir kuriuos statyti nėra galima pagal teritorijų planavimo dokumentus ar kuriems nebuvo gauti sutikimai, pažymėti statinio projekte kaip griaunamus, taip užtikrinant statinio projekto atitikimą teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktų reikalavimams. Vertinant 2012 m. parengto projekto dokumentaciją, matyti, jog nukrypimus nuo 2008 m. statinio projekto, neatitikimus teritorijų planavimo dokumentams statytojas pašalino, statinius, pastatytus neturint reikiamų gretimų sklypų savininkų sutikimų, numatė nugriauti, jokių duomenų apie savavališkas statybas apeliantė nebuvo gavusi, todėl neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti leidimą statyboms. Kadangi šiuo atveju vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)yra galima pagal teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyvioms teisės normų reikalavimams, teismo išvada, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išduodant statybos leidimą buvo nepaisyta 2012 04 04 statytojui išduotų specialiųjų architektūros sąlygų Nr. AR353, jo tvirtinimu, šie teismo teiginiai nėra pagrįsti ir įrodyti, yra deklaratyvūs. Teisinis reglamentavimas ir bylos įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, kad išduodant statybos leidimą nebuvo pažeisti specialieji architektūros reikalavimai, 2012 m. projekte yra numatyta nugriauti statinius, kurie yra įrengti su nukrypimais nuo projekto ir normatyvinių reikalavimų, tame tarpe ir pastato antrą aukštą bei sklype po žeme esančias patalpas ir ūkinį pastatą, taigi, teismas neteisus, jog ginčijamu leidimu yra leista statyti vietoje vieno aukšto namo dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Teismo sprendimo argumentas dėl viršijamo leistino maksimalaus sklypo užstatymo nepagrįstas ir neatitinka esamos situacijos. Iš projektinės dokumentacijos nustatyta, kad sklypo užstatymas yra 159 kv.m., atitnkamai 18 proc. (leistina 200 kv.m. ir 20 proc.). Nepagrįstas teismo argumentas, jog nėra išlaikyti minimalūs atstumai iki gretimų žemės sklypų ir nėra gauta rašytinių sutikimų. Pažymi, jog 2012 m. projekte terasa nuo tretiesiems asmenims Z. Ir V. B. priklausančio sklypo ribos yra suprojektuota gerokai tolimesniu atstumu nei leistinas minimalus atstumas, kuriems esant reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas, taigi, jų interesai 2012 m. ginčijamu statybos leidimu nėra pažeidžiami. Nurodė, jog jokie formalūs statybos leidimo išdavimo trūkumai nesudaro pagrindo statybos leidimo naikinimui, ieškovė neįrodė, kad pažeidžiami trečiųjų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Tretieji asmenys L. L., E. L. prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą jiems nepranešęs tinkamai apie posėdžio vietą ir laiką, 2013 d. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje teismas nagrinėjo bylą parengiamąjame posėdyje, perėjo į žodinį nagrinėjimą iš esmės, apie šį teismo posėdį apeliantams nebuvo pranešta. Taip pat nurodo, jog nėra gavę ieškovo patikslinto ieškinio nuorašų, todėl negalėjo išdėstyti savo pozicijos dėl patikslinto ieškinio. Patikslintas ieškinys ir teismo šaukimai apeliantams nebuvo įteikti, jiems netgi nebuvo pasiųlyta sutvarkyti projektinę dokumentaciją, nors tokia teisė yra numatyta Statybos įstatymo 28 str.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantų V. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų asmenų L. E. L. apeliacinius skundus, kuriuos prašo atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs reikšmingas bylos aplinkybes ir jas visapusiškai išnagrinėjęs, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl atsakovo V. A. skundo nurodė, kad nėra pagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai jį įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, kad savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas dar 2011-07-28 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK – 2481 ir 2011-09-12 surašytuose savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-00-110912-00127, SSA-00-110912-00128, SSA-00-110913-00129, SSA-00-110913-00130, kuomet žemės sklypas, kuriame vykdyti savavališkos statybos darbai, nuosavybės teise valdytas būtent atsakovo ir atsakovas kaip statytojas realizavo jam kaip statytojui statybos leidimu suteiktą teisę statyti neypatingą statinį. Kadangi statytojo teisė buvo realizuota netinkamai, minėtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad statytojas V. A. vykdo gyvenamojo namo statybos darbus pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, taip pat neturėdamas statybą leidžiančio dokumento stato (pastatė) naujus statinius – garažą, atramines sienutes. Apeliantas be pagrindo apeliuoja į tai, kad žemės sklypo perleidimo tretiesiems asmenims faktas, taip pat šiems asmenims išduotas naujas 2012 m. statybos leidimas šalina jo atsakomybę dėl vykdytų savavališko statybos darbų ir pareigą vykdyti teisėtus inspekcijos reikalavimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad už savavališkos statybos padarinių šalinimą yra atsakingas asmuo, kuriam yra surašytas inspekcijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurio įvykdymo inspekcija kreipėsi į teismą. Atsakovas neįrodo, kad savavališkos statybos darbų atlikimo metu jis nebuvo statytoju. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teisėtą ginčo statinių perleidimą. CK 4.103 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas naudotis ar disponuoti statiniu, kuris pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. E. L. žemės sklypas buvo perleistas bei 2012-11-27 statybos leidimas buvo išduotas po savavališkos statybos fakto nustatymo ir inspekcijos pareikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl teigti, kad E. L. vykdė ginčo objektu esančius savavališkos statybos darbus, nėra galiumybės. Svarbi ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo bei teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas vėl tapo ginčo žemės sklypo savininku. Šie motyvai leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtina fakto, jog tretieji asmenys, nevykdę statybos darbų ir neįgiję savavališkai pastatytų statinių, šiuo metu turėtų pareigą pažeidimus pašalinti. Pažymėjo, kad tretieji asmenys skunde nenurodo ir nepagrindžia teismo sprendimo neteisėtumo. Tretieji asmenys visą bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo pasyvūs proceso dalyviai, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neteikė jokių paaiškinimų, nors turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, išduodama satybos leidimą nepaisė Vilniaus miesto savavaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėjos patvirtintų 2012-04-04 specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR353 vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybai 4 punkto, pagal kurį galimas maksimalus sklypo užstatymas iki 20 proc. Šiuo atveju atsakovė neatsižvelgia į tai, kad statinio techninį projektą būtina vertinti ir nagrinėti kompleksiškai, atsakovė neįvertina faktinio techninio projekto brėžiniuose nurodyto sklypo užstatymo, kuris apskaičiuojamas griežtai vadovaujantis teisės aktais. Atsakovė nepaneigia ne tik inspekcijos specialistų nurodytų pažeidimų, bet ir eksperto D. K. apžiūros akte pateiktų skaičiavimų. Pagal pateiktą techninį projektą sklypo reljefas ne išsaugomas, o keičiamas planuojant naujos terasos įrengimą. Jeigu įteisinama šiuo metu faktiškai pastatyta atraminė sienutė, yra privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą. Taip pat nurodė, kad kartu su pirminiu ieškiniu buvo pridėti išrašai iš informacinės sistemos IS „Infostatyba“ „Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius peržiūra“, kurie patvirtina, kad visi dokumentai, susiję su pradėta savavališkos statybos procedūra, registruoti šioje sistemoje, kurioje esanti informacija yra prieinama ir atsakovei, o tai paneigia atsakovės teiginius apie informacijos neturėjimą.
Tretieji asmenys V. B., Z. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuos prašo atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savavališkos statybos aktai atsakovui buvo surašyti dar 2011 m. rugsėjo 12 d., 15 d., nustatytas terminas iki 2012 m. kovo 14 d. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, atsakovo prašymu ieškovas terminus pratęsė iki 2012 06 14 d. Nepaisant to, savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ir iki šio laikotarpio. Tik 2013 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas informavo proceso dalyvius apei naujai priimtą Statybos leidimą, nors jis buvo išduotas prieš pusę metų. Teismas tinkamai įvertino atsakovų nesąžiningumą, jų elgesį, papildomų terminų nustatymas būtų perteklinis. Pažymėjo, jog atsakovas piktnaudžiavo procesu, melavo teismui teigdamas klaidingus duomenis. Nurodė, jog dar vieno statybos leidimo išdavimas jau pastatyto pastato statybai buvo nepagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu aspektu. Statybos įstatymo 23 str. 23 punktas aiškiai numato, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš VTPSI yra gauta informacija, kad žemės sklype, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumetną yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Taigi, statybos leidimo išdavimas apskritai nebuvo galimas, o Statybos leidimo išdavimu buvo pažeistas įstatymu suformuluotas draudimas atlikti tokius veiksmus. Atsakovė meluoja, kad jai nebuvo žinoma apei savavališkos statybos faktus, nes ši informacija buvo viešai paskelbta duomenų bazėje IS „Infostatyba“, tai pripažino atstovė ir teismo posėdyje. Taip pat nurodė, kad ginčijamu statybos leidimu buvo suteikta teisė statyti pagal projektą, kuris neatitinka 2012 m. balandžio 4 d. Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. R353, kurie buvo detalizuoti ir nagrinėti teismo posėdžio metu, buvo remtasi eksperto apžiūros aktais. Apelianto V. A. skundo argumentai, kad teismo sprendimas neaiškus yra nepagrįsti, teismo sprendimu yra identifikuota, jog statinys turi būti pertvarkytas taip, kad atitiktų projektą Nr. 08-GN-01-TP bei Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. liepos 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563. Projekto sprendiniai yra aiškūs ir smulkiai detalizuoti, statybos leidimo turinys yra aiškus, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmesti.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktų apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo jame nurodytais argumentais panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atsakovas V. A. pateikė teismui prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo prašymo visiškai nemotyvuoja, nenurodydamas jokių tokio prašymo teisinių argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl apelianto V. A., L. L., E. L. skunde nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Apeliantai V. A., E. L., L. L. apeliaciniame skunde nurodo teismo atliktus procesinius pažeidimus, lėmusius neteisingo sprendimo priėmimą, t.y. kad pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje atsakovo prašymu ir tuo pačiu užtikrinti galimybę atsakovui ir jo atstovui duoti paaiškinimus byloje bei teikti įrodymus (CPK 42 str., 246 str.), bei kad tretiesiems asmenims E. L., L. L. nebuvo pranešta apie 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį, kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo pranešta apie patikslintą ieškinį, tretieji asmenys neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą, patikslintas ieškinys ir teismo šaukimai į 2013 m. rugpjūčio 27 d. posėdį jiems nebuvo įteikti. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantų tvirtinimu, yra teisinis pagrindas panaikinti teismo priimtą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik pripažinus, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniame skunde nurodomus argumentus turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Tuo tarpu nustačius, kad teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, – atsiranda CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo teismo proceso. Tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
13 Nagrinėjamu atveju atsakovas V. A. ir E. L., L. L. apeliaciniuose skunduose būtent ir remiasi minėta teisės norma, teigdami, kad E. L., L. L. nebuvo pranešta apie teismo posėdį, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Teismas, remdamasis paminėtais motyvais, patikrina byloje esančius duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar teismas užtikrino tinkamą procesą nagrinėjamoje byloje (CPK 117 str., 124 str.).
14 Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuris teisėjos 2013 m. liepos 2 d. rezoliucija ir teismo posėdyje buvo priimtas, nustatant 20 d. procesinį terminą atsiliepimui pareikšti, skiriant parengiamąjį teismo posėdį 2013 m. rugpjūčio 27 d. 10 val. Teismo posėdžio data su proceso šalimis, tame tarpe su atsakovo V. A. advokatu A. T. buvo suderinta (t.2, b.l. 75-77). Nustatyta, kad teismo 2013-07-02 d. pranešimas Dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį tretiesiems asmenims L. L. ir E. L. buvo įteikti 2013-07-20, šiuos procesinius dokumentus priėmė šalių sūnus, P. L., todėl procesiniai dokumentai pagal CPK 123 str. 3 d., laikytini tinkamai įteiktais, o priėmęs procesinius dokumentus minėtas asmuo – šalių pilnametis sūnus turėjo pareigą juos įteikti adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Tretieji asmenys atsiliepimo teismui nustatytu procesiniu terminu teismui nepateikė. Todėl šiuo atveju atmestinas apeliantų E. L., L. L. apeliacinio skundo argumentas, kad patikslintas ieškinys jiems nebuvo įteiktas, nes bylos medžiaga patvirtina, kad patikslintas ieškinys buvo tinkamai procesiškai įteiktas. Nesutiktina su apeliantų skundo argumentu, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Šioje byloje apeliantai buvo tinkamai informuoti apie 2012-12-11 d., 2013-02-13 d., 2013-03-21 d., 2013-04-05 d., 2013-05-14 d. parengiamuosius teismo posėdžius. Į 2013-07-02 d. teismo posėdį apeliantams šaukimai buvo siųsti, tačiau grįžo atgal su žyma “nerasta” (t.2, b.l. 54-56). Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo šaukimas į 2013 m. rugpjūčio 27 d. parengiamąjį teismo posėdį apeliantams L. L., E. L. buvo siunčiamas 2013 07 04 d., 2013-08-16 tinkamu jų gyvenamosios vietos adresu Pašilės 48-18, Kaunas, tačiau grįžo su žyma “nerasta”, kaip ir kiti teismui siųsti procesiniai dokumentai (t. 2, b.l. 95-96), kuriuo prieš tai teismo šaukimai jiems būdavo įteikti. Pažymėtina, kad teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis yra įgyvendinama CPK 117-134 str. nustatyta tvarka, o sprendžiant ar byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantai E. L., L. L. buvo pasyvūs proceso dalyviai, nedalyvaudavo teismo posėdžiuose, neteikė atsiliepimų į procesinius dokumentus. Kolegijos vertinimu, teismui grąžinus šaukimus su žyma „nerasta“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai turėjo pagrindą byloje vadovaudamasis CPK 121 str. 2 d. laikyti, jog procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims yra įteikti, kaip siųsti teismui žinomu paskutiniu adresu ir bylą nagrinėti neatvykus tretiesiems asmenims, priešingu atveju tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Pažymėtina, kad teismas turi pareigą imtis priemonių ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Kolegijos narių įsitikinimu, apeliantai kaip rūpestingi proceso dalyviai turi taip pat pareigas domėtis bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą rūpestingai ir laiku, kooperuotis, bendradarbiauti su teismu ir proceso dalyviais. Bylos duomenys patvirtina, jog šių teisių jie proceso metu tinkamai neįgyvendino. Šiuo atveju teigdami apeliacinį skundą nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo nepagrįstumu. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Apeliantas V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir tuo pačiu užtikrinti galimybę atsakovui ir jo atstovui duoti paaiškinimus byloje bei teikti įrodymus (CPK 42 str., 246 str.), šios taisyklės pažeidimas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes bylos duomenys patvirtina, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta, teismo posėdžio laikas su atsakovo advokatu buvo suderintas iš anksto – 2013-07-02 d. teismo posėdžio metu, derinus teismui su proceso šalimis kito teismo posėdžio datą (t.2, b.l. 76-77), todėl ši aplinkybė - atsakovo atstovo užimtumas kitoje civilinėje byloje nesudarė pagrindo teismui atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad bylos šalys prieštaravo teismo posėdžio atidėjimui pagal atsakovo atstovo advokato A. T. prašymą, motyvuodami tai bylos nagrinėjimo vilkinimu, piktnaudžiavimu procesu. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas tikrinosi Liteko sistemoje ir laikydamas nustatytu, kad teismo posėdis, dėl kurio buvo prašoma atidėti atsakovo atstovo bylos nagrinėjimą buvo paskirtas vėliau – 2013 m. liepos 17 d., teismo šaukimai išsiųsti 2013 m. liepos 19 d., nutarė atsakovo atstovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso normų bylą išnagrinėjęs bylą atsakovui (jo atstovui) nedalyvaujant.
Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-27 d. statybos leidimo Nr. LNS-01-121127-00313 panaikinimu
Apelianto tvirtinimu, nėra pagrįsti ir teisėti teismo sprendimo argumentai, kuriais remiantis jis panaikino 2012 m. išduotą statybos leidimą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 str. 9 d., 23 d. nuostatomis bei tai, kad nesilaikyta išduodant statybos leidimą 2012 m. balandžio 4 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros sąlygų Nr. AR353. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai išdavė statybos leidimą E. L., nes statybos leidimo išdavimo metu jis buvo žemės sklypo savininkas, o tai, kad savininkas pasikeitė nuo 2013 m. birželio mėn. nesudaro pagrindo statybos leidimo panaikinimui. Naujasis sklypo savininkas galėjo persiregistruoti 2008-07-22 statybos leidimą savo vardu ir tęsti statybas, jis siekė pakoreguoti 2008 m. parengtą projektą. Norint atlikti statinio projekto korektūrą yra būtina iš naujo atlikti visas statybą leidžiančio dokumento procedūras ir ankstesnis projektas yra teikiamas kaip naujas. Tvirtina, kad atsakovui nebuvo žinomos jokios aplinkybės, trukdančios išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, IS „Infostatyba“ nepateikė jokios informacijos apie galiojančius savavališkos statybos aktus šiam objektui, nebuvo žinoma apie teisminius ginčus, todėl neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus. Nurodo, kad Statybos įstatymas leidžia įteisinti savavališkas statybas (Statybos įstatymo 23 str. 23 d., 28 str. 4 d.). Nesutinka su teismo išvada, kad išduodant statybos leidimą buvo nepaisyta 2012 04 04 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros sąlygų Nr. AR353, apelianto tvirtinimu teismas nepagrindė šių teiginių nei teisiniu nei faktiniu aspektu, teiginiai teismo deklaratyvūs. Tvirtina, kad išduodant statybos leidimą nebuvo pažeisti specialieji architektūros reikavimai.
Dėl šių apelianto skundo aspektų teisėjų kolegija ir pasisako.
Remiantis Statybos įstatymo 29 str. statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, jeigu jis išduotas neteisėtai; jeigu asmuo, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, neatitinka šio Įstatymo 3 str. 2 d. nurodytų reikalavimų. Taigi, sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Atliekant tokį įvertinimą, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pirmosios instancijos teismas sprendime be kita ko konstatavo, kad 2012 m. projektas, kurio pasekoje buvo išduotas statybos leidimas, neatitinka 2012 m. balandžio 4 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų ir negalėjo būti išduotas vykstant teisminiam procesui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes tokiu būdu taip pat buvo pažeistos SĮ 23 str. 23 d. nuostatos. Teismo tvirtinimu akivaizdu, kad nebuvo paisyta 2012 m. balandžio 4 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros sąlygų Nr. AR353, nes vietoj vieno aukšto namo statomas dviejų aukštų gyvenamasis namas,sklypo užstatymas viršija 20 procentų, nėra išlaikyti minimalūs atstumai iki gretimų žemės sklypų ir nėra gauta rašytinių sutikimų.
Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
Remiantis Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktu, statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, kuris yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams ir k t. (Įstatymo 20 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas” 7.1 punkte taip pat nurodyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus ir stainio techninius parametrus pagal satinių ir statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” 9 priede įtvirtinta, kad savivaldybių Administracijos, tikrindamos projektus, turi nustatyti, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat ar projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus (1.8, 1.9 punktai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-01-121127-00313 statytojui E. L. (t. II, b. l. 114), kuriuo yra leidžiama naujo statinio statyba pagal A. P. 2012 m. parengtą statinio projektą: Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 08-GN-01-TP (Laida A). Nurodyti statinio rodikliai: bendras plotas ir naudingasis plotas 269,74 kv.m., tūris 1703 kub.m. Ieškovas pateikė teismui į bylą 2013 m. birželio 13 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-00-130613-00083, kuriame yra padaryta patikrinimo išvados, kad statybos leidimas, išduotas 2012 m. lapkričio 27 d. Nr. LNS-01-121127-00313, pagal projektą Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 08-GN-01-TP (laida A) parengta 2012 m., parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo [4.2] 23 straipsnio ir Reglamento [4.7] nuostatų. Parengtas techninis projektas pažeidžia teritorijų planavimo dokumento, privalomo rengiamiems projetkams sprendinius, kas prieštarauja Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktui, 20 str. 3 d, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 punktui. Akto 6 punkte nurodyta, kad projekto sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o būtent projekto sprendiniai neatitinka ir pažeidžia 2012 m. balandžio 4 d. specialiųjų architektūros reikalavimų AR353, 4 punkto nuostatas – maksimalus sklypo užstatymas iki 20 procentų (sklypas pagal NTR yra 0,0900 ha = 900.00 kv.m. ploto, suprojektuoto pastato užstatymo plotas sudaro 184,4+46,55=234,39 kv.m., bei pažeidžia specialiuosius architektūros reikalavimus, dėl sklypo tvarkymo sprendinių (AR353 yra minima sąlyga išsaugoti sklypo reljefą), projekte numatyta atraminė sienutė, kurios aukštis yra apie 3,40 m, plotis 0,325 m, bendras ilgis apie 40 m., nėra pateiktos informacijos apie atstumus nuo gretimų sklypų. Iš esmės analogiškos išvados yra nustatytos ir kitame raštiniame įrodyme – eksperto D. K. apžiūros akte (t.1, b.l. 123-248), kuriame konstatuota, kad esamas projektas neatitinka 2012 m. balandžio 4 d. specialiųjų architektūros reikalavimų AR353. Pagal Specialiuosius reikalavimus pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo turi būti 10 m., pagal projektą nurodyta, kad pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio taško siekia 10,45 m., tai prieštarauja Specialiesiems architektūriniams reikalavimams; statinių aukštingumas nurodytas 1 aukštas su mansarda; projekte padaryti du pilni aukštai; tai prieštarauja Specialiesiems architektūriniams reikalavimams. Maksimalus sklypo užstatymas iki 20 proc., 200 kv.m., tuo tarpu sklypo užstatymo plotas sudaro 224,08 kv.m., tai prieštarauja Specialiesiems architektūriniams reikalavimams. Projekte skirtinguose brėžinuose nurodyti skirtingi grunto aukščiai, projektas padarytas netiksliai. Pagal projektą neišsaugomas sklypo reljefas, bet priešingai – esmingai keičiamas planuojant naujos terasos įrengimą tarp 3 metrų aukščio kampu išdėstytos naujai planuojamos sienos atraminės. Projekto brėžiniu Nr. 08-GN-01-TP-SA 9 planuojamas 3 metrų aukščio atraminės sienos įrengimas (esamos garažo sienos vietoje), nutolusios tik 1.90 metrų atstumu nuo valstybinės žemės, tačiau nei Nacionalinės žemės tarnybos nei kaimyninių sklypų savininkų sutikimas nėra gautas vykdyti tokius statybos darbus. Akte taip konstatuota, kad esama statyba neatitinka projekto, Statybos techninių reglamentų, Specialiųjų architektūrinių reikalavimų.
Nesutiktina su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės išvada išvada, kad nėra pagrįsta ir motyvuota nei faktiniu apektu teismo išvada, kad išduodant statybos leidimą buvo nepaisyta 2012 04 04 d. statytojui išduotų Specialiųjų architektūros sąlygų Nr. AR353, teismo sprendime nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs. Pažymėtina, teismas darydamas minėtą išvadą rėmėsi visų bylos įrodymų visuma – statybos leidimu, projektine bylos dokumentacija, tame tarpe jau aptartu ieškovo pateiktu Aktu, specialisto išvada ir šiuose raštiniuose įrodymuose nustatytų aplinkybių apeliantė nepaneigė (CPK 178 str.). Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo sklypo užstatymo reikalavimas nėra pažeistas ir vadovaujasi projekto aiškinamąjame rašte esančiomis bendrųjų rodiklių lentelėmis, sklypo planu, kuriuose nurodytas sklypo užstatymas yra 159 kv.m., tačiau šiuo atveju statinio techninį projektą būtina vertinti kompleksiškai – tiek planinę, tiek tekstinę jo dalį. Atsakovė nurodo tik techniniame projekte fiksuotus rodiklius, tačiau nevertina faktinio techninio projekto brėžinuose nurodyto sklypo užstatymo, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis teisės aktais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos“ 24 p.). Todėl įvertinus visą statinio statybai žemės sklype parengtą techninį projektą su brėžinuose nurodytais išorės parametrais pagrįstai nustatyta, kad viršytas leistinas maksimalus sklypo užstatymo procentas. Architektūros reikalavimų 6 punkte „Statybos sklypo tvarkymas“ nurodyta, kad turi būti išsaugomas sklypo reljefas, tuo tarpu projekto brėžinyje Nr. 08-GN-01-TP-SA 6 numatyta atraminė sienutė ir virš jos planuojama žolės danga, taip pat brėžinyje Nr. 08-GN-01-TP-SA 9 pateikiamas pilnas atraminės sienutės brėžinys, nurodantis atraminės sienutės išdėstymo sprendinius patvirtina, kad pagal techninį projektą sklypo reljefas keičiamas planuojant naujos terasos įrengimą. Numatant projekte monolitinio gelžbetonio atraminę sienutę nėra pateikiama informacija apie atstumus iki gretimų sklypų. Jeigu įteisinama šiuo metu faktiškai pastatyta atraminė sienutė, techninio projekto byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tokie sutikimai pateikti. Taigi, apeliantės minėti skundo argumentai, kad išduodant leidimą buvo paisyta Specialiųjų architektūros sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.
Kolegija taip pat nesutika su apeliantės skundo argumentu, kad atsakovui nebuvo žinomos jokios aplinkybės, trukdančios išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, IS „Infostatyba“ nepateikė jokios informacijos apie galiojančius savavališkos statybos aktus šiam objektui, nebuvo žinoma apie teisminius ginčus. Bylos duomenys patvirtina, kad tokia informacija IS Infostatyba buvo patalpinta, ką patvirtina išrašai (t.1, b.l. 38-40). Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad statytojui turėjo būti išduodamas ne naujas statybos leidimas, o tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams atlikti, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti (Statybos įstatymo 23 str. 23 d.).
Dėl kitų apeliantės skundo argumentų teisėjų kolegija nepasako, kaip iš esmės nepaneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad yra teisinis pagrindas panaikinti ginčo statybos leidimą.
Dėl atsakovo V. A. skundo argumentų, susijusių su teismo įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius
Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį įpareigojo pašalinti savališkos statybos padarinius, nes šiai dienai jis nėra statinių savininkas, nes nebaigti statyti statiniai jam nepriklauso, todėl jis negali būti pripažįstamas statytoju Statybos įstatymo 2 str. prasme. Nurodo, kad visas statytojo teises ir pareigas jis perleido trečiajam asmeniui E. L., kuriam Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą. Šiuos apelianto skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2011-07-28 faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FAK – 2481, atsakovui surašyti savavališkos savavališkos statybos aktai, žemės sklypas, kuriame vykdyti savavališkos statybos darbai, nuosavybės teise valdytas būtent atsakovo ir atsakovas kaip statytojas realizavo jam kaip statytojui statybos leidimu suteiktą teisę statyti neypatingą statinį. Kadangi statytojo teisė buvo realizuota netinkamai, minėtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad statytojas V. A. vykdo gyvenamojo namo statybos darbus pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, taip pat neturėdamas statybą leidžiančio dokumento stato (pastatė) naujus statinius – garažą, atramines sienutes. Būtent atsižvelgus į šias aplinkybes, 2011-09-15 reikalavimais dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iš atsakovo buvo pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2012-03-14 likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti gyvenamąjį namą bei nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę. Apeliantas dalyvavo Inspekcijai surašant savavališkos statybos aktus, juos pasirašė, tuo patvirtindamas, kad jis atliko ginčo statinių statybas. Byloje nėra duomenų, kad statytojas yra ne apeliantas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė vykdęs savavališkos statybos darbus, prašė, kad teismas sudarytų galimybę juos įteisinti. Apeliaciniame skunde taip pat nėra keliami surašytų aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Todėl nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kaip ginčo statinių statytojas privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kolegijos vertinimu, E. L. išduotas statybos leidimas nešalina atsakovo atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų, nes žemės sklypas trečiajam asmeniui buvo perleistas ir statybos leidimas buvo išduotas po savavališkos statybos fakto nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2013-06-11 pirkimo pardavimo sutartį 2008 m. leidimas, kuriame statytoju nurodytas atsakovas lieka atsakovo nuosavybe, o 2012-11-27 d. statybos leidimas ir projektinė dokumentacija lieka V. L. nuosavybe (sutarties 5.3 punktas). Šioje sutartyje taip nėra pasisakoma dėl savavališkai pastatytų statinių. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu vėl tapo žemės sklypo savininku, todėl pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius jam kyla ne tik kaip ginčo statinių statytojui, bet ir kaip savininkui (Statybos įstatymo 28 str., Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 1, 2 dalys). Taigi, kolegijos vertinimu, yra apelianto skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Nesutiktina su skundo argumentu, kad nėra aiški teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai įvardijo, kokie konstatuoti vienbučio gyvenamojo namo statybos nukrypimai nuo išduoto statybos leidimo ir techninio projekto, kad statinys turi būti pertvarkytas taip, kad atitiktų projektą Nr. 08-GN-01-TP bei Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. liepos 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/743/08-0563. Kolegijos vertinimu tinkamomis pripažintinos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga taikyti Statybos įstatymo 28 str. nuostatų, leidžiančių įteisinti savavališkas statybas, nes bylos duomenys patvirtina, kad realiai atsakovas nesiėmė veiksmų siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nesiūlė sudaryti taikos sutarties, nes remiantis bylos duomenimis, atsakovui pateikus siūlymą sudaryti taikos sutartį tuo tikslu buvo atidėtas teismo posėdis, suteiktas laikas, per kurį šalys galėtų susitarti taikiai. Pažymėtina ir tai, kad taikos sutarties sudarymas galimas ir vykdymo procese.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo sprendimo argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra nustatytas apeliantų nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), jog teismas būtų pažeidęs procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179, 185, 189 straipsniai). Teismo išvados padarytos remiantis visais byloje esančiais įrodymais ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, atitinka teisinį reguliavimą. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam sprendimui panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1.d. 1p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė
Vidas Stankevičius