Civilinė byla Nr. e2-139-883/2026

  Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00070-2023-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 2.6.26; 3.2.6.1

 (S)

 

                                                 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. vasario 9 d.

Šiauliai

 

           Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ atstovui advokatui H. I.,  

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versatio“ atstovui advokatui J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versatio“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo Uzbekistano ribotos atsakomybės bendrovė (OOO) „Avis Prime Company“, Uzbekistano pilietis L. T. R.

             

      Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto vystymo grupė“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Versatio“, prašydama priteisti iš atsakovės 342 852,80 Eur skolą, 17234,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 360 086,95 Eur, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

 

2.       Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė UAB „Versatio“ 2021–2022 metų laikotarpiu pateikė ieškovei iš viso 108 užsakymus dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais. Dėl kiekvieno atsakovės užsakymo buvo pasirašomas atskiras šalių susitarimas, kurį įvykdžiusi ieškovė išrašydavo atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią ši apmokėdavo. Ieškovė 2021–2022 metais įvykdė iš viso 108 tokio pobūdžio atsakovės užsakymus ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 988 216,40 Eur ir 7 970 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių, tačiau atsakovė sumokėjo 652 615,65 Eur, taigi liko 342 852,80 Eur skola. Atsakovė, vykdydama mokėjimus pagal jai ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, kiekvienu atveju mokėjimų paskirtyje pati nurodydavo konkrečias apmokamas PVM sąskaitas faktūras, todėl, remiantis atsakovės nurodytais duomenimis, atsakovė liko neatsiskaičiusi su ieškove pagal 38 PVM sąskaitas faktūras ir užsakymus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė iki 2022 m. rugsėjo mėnesio reguliariai apmokėdavo ieškovės PVM sąskaitas faktūras, tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. daugiau mokėjimų neatliko, į ieškovės atstovų raginimus atsiskaityti nereagavo ir tokių savo elgesio priežasčių nepaaiškino. Ieškovė atsakovės pateiktus užsakymus įvykdė tinkamai ir laiku, pretenzijų iš atsakovės niekada nesulaukė (nei dėl apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų ir užsakymų, nei dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų ir užsakymų), todėl darytina išvada, jog atsakovė, nustojusi vykdyti savo įsipareigojimus, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai. Ieškinį grindė CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.808 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

 

3.       Atsakovė UAB „Versatio“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad niekada su ieškove nebendradarbiavo ir krovinių vežimo užsakymų jai nėra teikusi. Atsakovė buvo pasitelkusi Uzbekistano pilietį L. T. R. ir jo vadovaujamą Uzbekistano įmonę „Avis Prime Company“, kuri savo vardu, įtraukdama trečiuosius asmenis (sudarydama vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitais asmenimis), turėjo vykdyti importo, eksporto ir kitų užsakovo krovinių pervežimą bei ekspedijavimą – aptarnavimą. Nurodytas Uzbekistano pilietis ir jo vadovaujama įmonė „Avis Prime Company“ buvo žinomi ir ieškovei, kuri su jais taip pat bendradarbiavo. Atsakovės teigimu, nei Uzbekistano pilietis L. T. R., nei jo vadovaujama įmonė „Avis Prime Company“ nebuvo įgalioti ir oficialūs UAB „Versatio“ atstovai, nė vienam iš jų niekada nebuvo suteikta teisė veikti atsakovės vardu pasirašant bet kokias atsakovės vardu sudaromas sutartis su kitais vežėjais (tarp jų – ir sutartis dėl vežimo ir ekspedijavimo paslaugų suteikimo, krovinių vežimo užsakymus ir t. t.). Dėl to santykiuose su kitais vežėjais tiek nurodytas Uzbekistano pilietis, tiek jo vadovaujama bendrovė veikė išimtinai tik savo vardu. Iš pradžių bendradarbiavimas tarp Uzbekistano piliečio vadovaujamos įmonės „Avis Prime Company“ ir atsakovės vyko normaliai bei nekėlė atsakovei jokių įtarimų. Suteikęs ekspedijavimo paslaugas, jis informuodavo atsakovę, pateikdavo reikalingus dokumentus ir nurodydavo atsakovei, kuriems asmenims ir kiek sumokėti už jo organizuojamų vežimų procese suteiktas paslaugas. Tarp tokių vežėjų, kuriems mokėjimus tiesiogiai prašė atlikti nurodytas Uzbekistano pilietis, buvo ir ieškovė, kuriai mokėjimą atsakovė pirmą kartą atliko dar 2021 m. liepos mėnesį. Atsakovės teigimu, organizuodamas kai kuriuos jos krovinių vežimus, nurodytas asmuo elektroniniu paštu atsiųsdavo atsakovei apmokėti ieškovės tiesiogiai atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, nurodydamas, kiek reikia sumokėti. Šis Uzbekistano pilietis atsakovei buvo atsiuntęs iš viso 66 (ne 108, kaip nurodoma ieškinyje) ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 667 980,31 Eur. Visas iš Uzbekistano piliečio gautas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir deklaravo jas VMI gaunamų sąskaitų registre. Iš pridėtų prie ieškinio 38 ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių ieškovė kildina atsakovės skolą, atsakovė iš nurodyto Uzbekistano piliečio yra gavusi tik 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22 052510 dėl 7 750 Eur ir 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22 052513 dėl 7 750 Eur. Šios ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros (kurių bendra suma – 15 500 Eur) nebuvo apmokėtos, nes nors nurodytas Uzbekistano pilietis atsiuntė atsakovei šias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau neprašė jų apmokėti, taip pat nepridėjo krovinio vežimo dokumentų.

 

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Versatio“ atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

5.       Tretiesiems asmenims  OOO „Avis Prime Company“ ir L. T. R. apie bylą yra pranešta 2025 m. spalio 15 d. pranešimu (CPK 225 straipsnis, 805 straipsnis), kuris adresatams įteiktas 2025 m. spalio 24 d. (DOK -10714), taip pat 2025 m. gruodžio 5 d. pranešimu.

 

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

6.       Į bylą yra pateikta atsakovės UAB „Versatio“, kaip užsakovės, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“, kaip ekspeditoriaus, 2020 m. vasario 17 d. sudaryta Transporto ekspedicijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad ekspeditorius (Uzbekistano įmonė) įsipareigoja užsakovės (UAB „Versatio“) pavedimu, už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdamas trečiuosius asmenis, vykdyti importo, eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir ekspedijavimą – aptarnavimą, gabenimą geležinkeliu, lėktuvais, kelių, vandens, multimodaliniu (kombinuotu) transportu užsakovės nurodytu maršrutu, atstovauti užsakovės interesams uostuose, oro uostuose ir kitose organizacijose (1.1 papunktis); užsakovė preliminariai susitaria su ekspeditoriumi dėl konkrečios ekspedijavimo paslaugų apimties, pobūdžio ir kainos per verslo korespondenciją (2.1 papunktis); dėl galutinio konkretaus paslaugų kiekio, pobūdžio ir kainos šalys susitaria, kai užsakovė pateikia ekspeditoriui atitinkamą pervežimo paraišką, išduotą šios sutarties priedo forma, ir nurodo atitinkamoje transporto sąskaitoje faktūroje (2.2 papunktis); ekspeditorius turi teisę savo vardu, bet užsakovės lėšomis, sudaryti vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitomis šalimis; ekspeditorius yra visiškai atsakingas prieš užsakovę už patrauktų įmonių paslaugų kokybę (3.1.2 papunktis) (2 t., b. l. 178–198).

 

7.       Ieškovė pateikė į bylą 38 PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė nėra apmokėjusi, taip pat 38 užsakymus ir 38 CMR važtaraščius  (1 t., b. l. 16–320). Dvi iš ieškovės su ieškiniu pateiktų 38 PVM sąskaitų faktūrų – 2022 m. gegužės 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 750 Eur ir 2022 m. gegužės 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 750 Eur – yra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą. Kitų ieškinyje įvardytų 36 PVM sąskaitų faktūrų nėra atsakovės Gaunamų sąskaitų registre (2 t., b. l. 35–42).

 

        Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties esmė

 

8.       Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2025 m. balandžio 3 d. nutartyje  pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti nagrinėjamos bylos šalių ginčą, pirmiausiai turėjo teisingai identifikuoti, iš kokių materialiųjų teisinių santykių kildinamas atsakovei pareikštas reikalavimas dėl skolos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas priteisimo. 

 

9.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos duomenų, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėja, kad ji, atsižvelgusi į ankstesnę užsakymų, kuriuos atsakovės vardu jai pateikdavo trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovas L. T. R., vykdymo praktiką, atsakovės elgesį, priimant apmokėti jai tiesiogiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tai, jog pagal analogiškus užsakymus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas atsakovė ieškovei iki 2022 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 652 615,65 Eur, pagrįstai manė, kad Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovas L. T. R. veikia kaip atsakovės atstovas, todėl priėmė iš jo bei įvykdė ir 38 ginčo užsakymus, ir nurodytų veiksmų pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovės sutartiniai santykiai.

 

10.       Teisėjų kolegija pabrėžė, kad ieškovė, įrodinėdama, jog turėjo pagrindą įvardytus asmenis laikyti atsakovės atstovais, rėmėsi ne Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“, jos vadovo L. T. R. elgesiu, bet būtent atsakovės veiksmais, kurie, ieškovės įsitikinimu, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys veikia kaip teisėti atstovai, nes atsakovė ankstesniu analogiško bendradarbiavimo laikotarpiu pripažino ir patvirtino visus jų veiksmus, susijusius su užsakymų atsakovės vardu teikimu ir atsiskaitymu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškovės argumentų ir jiems pagrįsti pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino.

 

11.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovės ir trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ sudaryta Transporto ekspedicijos sutartyje šalių expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, jog ekspeditorius (Uzbekistano įmonė) įsipareigoja savo vardu vykdyti užsakovės (atsakovės UAB „Versatio“) užsakytų krovinių pervežimą ir ekspedijavimą, kad užsakovė pateikia ekspeditoriui atitinkamą pervežimo paraišką, išduotą šios sutarties priedo forma, kad byloje nėra nė vienos atsakovės paraiškos, išduotos Uzbekistano įmonei pagal Transporto ekspedicijos sutarties priedo formą, nė vienos sutarties, kuri būtų sudaryta Uzbekistano įmonės vardu su trečiaisiais asmenimis dėl atsakovės užsakytų krovinių vežimo, aptarnavimo ir pan. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė ir nevertino ieškovės išdėstytų aplinkybių dėl šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, dėl kuriuo suteiktų krovinių pervežimo paslaugų nėra ginčo.

 

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertizės akte pateikta tik tikėtina (ne kategoriška) išvada, kad ginčo užsakymuose pasirašė atsakovės akcininkas ir vadovas S. L., o atsakyti, ar ginčo užsakymuose pasirašė kitas atsakovės akcininkas ir vadovas I. D., teismo ekspertai apskritai negalėjo; teisę pasirašyti ginčo užsakymus atsakovė, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, galėjo suteikti ir kitiems asmenims; atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad, be įvardytų asmenų (S. L. ir I. D.), kiti asmenys negalėjo būti įgalioti pateikti ir pasirašyti užsakymus dėl krovinių pervežimo; atsakovė nepateikė ankstesnio laikotarpio užsakymų, kuriuos pripažino ir už kurių įvykdymą sumokėjo ieškovei iš viso 652 615,65 Eur, t. y. nepagrindė, jog ankstesni užsakymai, dėl kurių įvykdymo ir apmokėjimo nekilo ginčo, buvo pateikti ne jos, o Uzbekistano įmonės vardu, kaip numatyta su šia įmone sudarytoje Transporto ekspedicijos sutartyje, arba kad ankstesni užsakymai, dėl kurių nekilo ginčo ir už kurių įvykdymą buvo atsiskaityta, buvo pasirašyti būtent S. L. ar I. D. ir antspauduoti antspaudu, kurio spaudas buvo pateiktas teismo ekspertizei atlikti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nesant ankstesnio bendradarbiavimo laikotarpiu pateiktų užsakymų, nėra galimybės nustatyti, kieno parašai ir kokio anspaudo spaudai yra užsakymuose, kuriuos atsakovė pripažino kaip pasirašytus teisėtų jos atstovų ir galiojančius.

 

13.       Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neidentifikavęs, kad ieškovė reikalavimą atsakovei dėl atsiskaitymo už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas kildina iš numanomo atstovavimo, aptartų bylos duomenų netyrė ir nevertino tam, jog galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, ar ieškovė įrodė, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog atsakovė UAB „Versatio“ savo atstovu užsakomiems tarptautiniams krovinių pervežimams į Uzbekistaną vykdyti yra paskyrusi Uzbekistano įmonę, L. T. R. (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

 

14.       Pažymėjo, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis) Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka yra pareiškusi reikalavimus dėl ginčo užsakymų, pateiktų ieškovei jos vardu, nuginčijimo CK 1.92 straipsnio pagrindu. Dėl to nėra pagrindo nurodytais užsakymais nesiremti, sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos skolos, grindžiamos šių užsakymų įvykdymu, priteisimo.

 

15.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovei įrodinėjant, jog atsakovė UAB „Versatio“ savo veiksmais suteikė ieškovei rimtą pagrindą manyti, jog L. T. R. yra paskyrusi savo atstovu, dėl to šio asmens atsakovės vardu su ieškove sudaryti sandoriai (38 ginčo užsakymai kroviniams pervežti) sukelia teisinius padarinius atsakovei, atsakovė, kvestionuodama šiuos sandorius ir  savo pareigą atsiskaityti už ieškovės įvykdytus užsakymus, turi įrodyti, kad ieškovė, priimdama ginčo užsakymus dėl krovinių pervežimo, žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovės vardu veikiantis asmuo viršija jam suteiktus įgaliojimus (CPK 12, 178 straipsniai).

 

II. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas 

 

16.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovės suteiktas krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas pagal 38 ginčo užsakymus, PVM sąskaitas faktūras ir užsakymų įvykdymą patvirtinančius CMR važtaraščius.

 

17.       Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už, ieškovės teigimu, suteiktas krovinių vežimo paslaugas, įrodinėjo, jog ieškovė su atsakove pasirašytų 38 ginčo krovinių pervežimo užsakymų pagrindu suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, už kurias atsakovė neatsiskaitė ir yra skolinga iš viso 360 086,95 Eur.

 

18.       Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškovės reikalavimų pagrindu nurodomi ginčo krovinių pervežimo užsakymai yra suklastoti, atsakovės atstovas jų nepasirašė, su ieškove atsakovė nebendradarbiavo ir krovinių vežimo užsakymų jai neteikė; nei Uzbekistano pilietis L. T. R., nei jo vadovaujama įmonė „Avis Prime Company“ nebuvo įgalioti ir oficialūs UAB „Versatio“ atstovai.

 

19.       Byloje keliami klausimai: dėl ginčo krovinių pervežimo užsakymų įrodomosios reikšmės;  dėl pagrindo taikyti CK 2.133 straipsnio 2 dalį, pripažįstant asmenis, su kuriais krovinių vežimo paslaugų klausimais bendravo ieškovė, veikusiais atsakovės vardu kaip jos atstovai.

 

       Dėl krovinių pervežimo užsakymų

 

20.       Ieškovės teigimu, atsakovės vardu pateikti 38 ginčo krovinių pervežimo užsakymai, kuriuos ieškovė įvykdė, pagrindžia šalių sutartinius santykius ir atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą. Ieškovė pateikė 38 PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė nėra apmokėjusi, taip pat 38 CMR važtaraščius  ir 38 krovinių pervežimo užsakymus (1 t., b. l. 16–320).

 

21.       Atsakovės teigimu, su ieškove ji nebendradarbiavo ir krovinių vežimo užsakymų jai neteikė; atsakovės teigimu, ieškovės teismui pateiktų ginčo užsakymų atsakovės vadovai nėra pasirašę, t. y. parašas, esantis ant ieškovės teismui pateiktų užsakymų yra suklastotas.

 

22.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. spalio 19 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad, tikėtina, jog tyrimui pateiktuose 38 užsakymuose po UAB „Versatio“ rekvizitais pasirašė ne S. L. (ankstesnis atsakovės direktorius); nustatyti, ar šiuose tyrimui pateiktuose 38 užsakymuose po UAB „Versatio“ rekvizitais pasirašė I. D. (dabartinis atsakovės direktorius), negalima dėl pavienių parašų sutapimų ir skirtumų; nustatyti, ar 2022 m. balandžio 6 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 18 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 3 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 9 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 13 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniuose lapuose pasirašė tas pats ar skirtingi asmenys, taip pat negalima (4 t., b. l. 89–93).

 

23.       Atsakovė UAB „Versatio“ pateikė pažymą, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (tiek atstovaujama ankstesnio direktoriaus S. L., tiek ir dabartinio direktoriaus I. D.), UAB „Versatio“ nebuvo išdavusi jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui įgaliojimo bendrovės vardu sudaryti sandorių dėl krovinių pervežimo (tame tarpe ir sutarčių dėl vežimo ir ekspedijavimo paslaugų suteikimo, krovinių vežimo užsakymų ir t.t.) su kitais vežėjais. Aukščiau nurodyto pobūdžio sandorius UAB „Versatio“ vardu turėjo teisę pasirašyti tik bendrovės direktorius, t.y. pradžioje S. L., o vėliau – I. D.. Taip pat pateikė VĮ Registrų centro savitarnos momentinę ekrano nuotrauką, kad minėtu laikotarpiu VĮ Registrų centro tvarkomame įgaliojimų registre jokių įrašų apie UAB „Versatio“ išduotus įgaliojimus nėra (7 t., b. l. 183,184).

 

24.       Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, ieškovė pateikė atsakovės apmokėtų užsakymų rusų kalba kopijas su jų vertimais į lietuvių kalbą. Didžioji dalis ankstesnių užsakymų, dėl kurių įvykdymo ir apmokėjimo nekilo ginčo, užsakovo (UAB „Versatio“) nepasirašyti ir be antspaudų (8, 9 ir 10 tomai), pasirašyti (nenurodant pasirašiusio asmens) ir antspauduoti  trys užsakymai (8 tomas, b. l. 90, 108, 116).

 

25.       Nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmingais tampa liudytojų parodymai, paaiškinantys, kokiomis aplinkybėmis buvo surašyti ir pasirašyti 38 ginčo užsakymai. Ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ darbuotoja liudytoja S. M. paaiškino, kad ji atspausdino užsakymų originalus ir juos perdavė K. S.-D. Pastaroji paaiškino, kad 2022 m. lapkričio mėnesį vyko į komandiruotę Uzbekistane dalyvauti parodoje, buvo paprašyta susitikti su skolininku, išsiaiškinti, kodėl nemoka, ir gauti parašus ant neapmokėtų užsakymų. Su trečiuoju asmeniu L. T. R. susitiko jo ofise, prašė dokumentų, kad patvirtintų, jog sumokės už įmonę „Versatio“ kaip skolininkas, buvo patikinta, kad sumokės, L. T. R. neprieštaravo užsakymų pasirašymui, atsiprašė už uždelsimą, žadėjo padengi skolas iki naujų metų. Dokumentus paliko ofise, pasiėmė po savaitės, dokumentai buvo su įmonės „Versatio“ spaudu, todėl nebuvo įtarimų, kad  L. T. R. nėra įmonės „Versatio“ atstovas.

 

26.       Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi tampa ta aplinkybė, kad teismui pateikti ginčo užsakymai, ieškovės teigimu, sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės – dviejų Lietuvos juridinių asmenų – yra surašyti rusų kalba.

 

27.        Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.  imperatyvus įstatymo reikalavimas, kad bendrovės finansiniai ir techniniai dokumentai būtų tvarkomi valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems pusėms priimtina kalba. Pagal LR Finansinės apskaitos įstatymą visi Lietuvos subjektų apskaitos dokumentai privalo būti sudaromi valstybine kalba.

 

28.       Net ir esant tarptautiniams vežimams, užsakymai tarp dviejų Lietuvos įmonių sudaryti tik rusų kalba išlieka pažeidimu - tarptautinis vežimo pobūdis šios prievolės nepanaikina – dokumentas gali būti dvikalbis (pvz., lietuvių-rusų), tačiau lietuviškas tekstas yra būtinas (CMR važtaraštis gali būti pildomas užsienio kalba, nes jis reguliuojamas CMR konvencijos). Tuo tarpu jei kita sandorio pusė yra iš trečiosios šalies (pvz., Vidurinės Azijos šalių ar kt.), sandoriai rusų kalba yra įprasta tarptautinė praktika. Kaip jau minėta, liudytoja apklausta ieškovės darbuotoja S. M. paaiškino, kad ji paruošė ginčo užsakymus rusų kalba, o liudytoja K. S.-D. nurodė, kad ginčo užsakymus vežė pasirašymui į Uzbekistaną, juos paliko trečiojo asmens L. T. R. biure pasirašyti ir pasiėmė po savaitės su parašais ir antspaudais. Šitos aplinkybės leidžia teigti, kad ginčo pervežimus užsakė trečiasis asmuo L. T. R., Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovas.

 

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, nurodė, kad argumentas, jog nėra įrodymų, kad ginčo sutartys yra nenuginčytos ir negaliojančios, nelaikytinas pagrindžiančiu ginčo sutarčių įrodomąją reikšmę. Šis argumentas galėtų būti aktualus tik nustačius, kad šalys pasirašė ginčo sutartis, kitaip tariant, toks argumentas tik papildomai galėtų pagrįsti, kad iš pasirašytų ginčo sutarčių kilo prievolė, bet nėra susijęs su pačiu ginčo sutarčių pasirašymo faktu (jo nei patvirtina, nei paneigia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, 43 punktas). Taigi, atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą, nagrinėjamu atveju nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pasirašė (ar sudarė) ginčo krovinių pervežimo užsakymus, ta aplinkybė, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškusi reikalavimų dėl ginčo užsakymų, pateiktų ieškovei jos vardu, nuginčijimo CK 1.92 straipsnio pagrindu, nelaikytina pagrindžiančiu ginčo užsakymų įrodomąją reikšmę.

 

30.       Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismui pateikti 38 krovinių pervežimo užsakymai nepatvirtina atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą pagal minėtus užsakymus.

 

31.       Teismui nustačius, kad tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo rašytinių susitarimų dėl ginčo pervežimo paslaugų apmokėjimo, siekiant nustatyti ieškovės reikalavimo teisių į atsakovę pagrįstumą, reikia įvertinti ir nustatyti, ar kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog atsakovė UAB „Versatio“ savo atstovu užsakomiems tarptautiniams krovinių pervežimams į Uzbekistaną vykdyti yra paskyrusi Uzbekistano įmonę „Avis Prime Company“ ar jos vadovą L. T. R..

 

       Dėl numanomo atstovavimo

 

32.       Ieškovė atsakovės pareigą atsiskaityti už ginčo pervežimus kildina iš atsakovės ankstesnio elgesio, kai, ieškovės teigimu, atsakovė pripažino jos vardu užsakymus kroviniams pervežti ieškovei teikusio Uzbekistano piliečio L. T. R. veiksmus. Ieškovės teigimu, atsakovės elgesys ankstesnio bendradarbiavimo metu leido jai pagrįstai manyti, kad nurodytas asmuo veikia kaip atsakovės atstovas ir dėl ginčo užsakymų, ir tokio veikimo pagrindu sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės.

 

33.       Nagrinėjamu atveju esminis keliamas klausimas - dėl pagrindo taikyti CK 2.133 straipsnio 2 dalį, pripažįstant asmenis, su kuriais krovinių vežimo paslaugų klausimais bendravo ieškovė, veikusiais atsakovės UAB „Versatio“ vardu kaip jos atstovai.

 

34.       Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimo institutas grindžiamas principu „kas veikia per atstovą – veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001; 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004). Tai reiškia, kad pagal bendrą CK įtvirtintą taisyklę, atstovo veiksmai yra privalomi atstovaujamajam ir sukuria jam tokių pačių padarinių, kaip ir jo asmeniškai sudaryti sandoriai tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad sudarant sandorį per atstovą, pirma, buvo tinkamai atskleistas atstovavimo faktas, antra, atstovas neviršijo atstovaujamojo jam suteiktų teisių.

 

35.       CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas.

 

36.       Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nurodyti santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021 46 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

 

37.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 47 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

 

38.       Taigi, atstovaujamasis yra saistomas tariamo atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) sąlygos: asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, o trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017 66 punktą).

 

39.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu L. T. R., kartais su jo asistentu R. S., bendravo per Telegram susirašinėjimo programėlę ir elektroniniu paštu, tačiau iš minėtų asmenų nepareikalavo jokių oficialių dokumentų, kad jiems suteikta teisė atstovauti bendrovę „Versatio“.

 

40.       Liudytoja apklausta S. M., ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ darbuotoja, nurodė, kad dėl transportavimo paslaugų teikimo su L. T. R. , kuris prisistatė kaip UAB „Versatio“ atstovas/įgaliotinis, bendravo Telegram programėle, taip pat elektroniniu paštu, tačiau elektroninio pašto duomenų nėra išsisaugojusi; jis siūlė pervežimus, už kuriuos mokės „Versatio“; atstovavimo dokumentų neteikė, ji neprašė pateikti įrodymų, kad jis yra atsakovės atstovas; kad jis yra atstovas, sprendė, iš to, kad L. T. R. atsiųsdavo užpildytus užsakymus su įmonės „Versatio“ rekvizitais, ne visi užsakymai buvo pasirašyti; L. T. R. pateikdavo savo planus, o ji nurodydavo galimybes,  stengdavosi surasti transportą, pateikdavo mašinų duomenis; su R. (L. T. R. padėjėju) derino einamuosius klausimus dėl mašinų buvimo vietų, su L. T. R. derindavo apmokėjimo klausimus.

 

41.       Kad L. T. R. prisistatinėdavo UAB „Versatio“ atstovu ir veikė atsakovės vardu, patvirtino ir liudytoja apklausta K. S. – D., ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ darbuotoja. Ji nurodė, kad 2021m. vasario – kovo mėnesį, į ją, kaip dirbančią su Uzbekistano rinka, telefonu kreipėsi L. T. R., prisistatė įmonės „Versatio“ atstovu, sakė, kad viskas vyks su įmone „Versatio“, ieškojo transporto savo kroviniams; ji išsiaiškino poreikius ir (tolimesnį bendravimą) perdavė kolegei; jos žiniomis, L. T. R. buvo įmonės „Versatio“ darbuotojas atstovas Uzbekistane, žino, kad L. T. R. turėjo pagalbininką R.; su L. T. R. bendravo per programėlę Telegram, gali būti, kad ir elektroniniu paštu, su kitais  įmonės „Versatio” atstovais nebendravo.

 

42.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad L. T. R. kaip savo kontaktinį el. pašto adresą buvo nurodęs (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį, kurį visur nurodo ir atsakovės atstovai, todėl ieškovės atstovai, vykdydami susirašinėjimą el. paštu su L. T. R., naudojo būtent šį atsakovės el. pašto adresą. Tačiau liudytojos nepatvirtino, kad su L. T. R. bendravo naudodamos atsakovės el. pašto adresą  (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas ieškovės 2022 m. birželio 15 d. elektroninis laiškas, siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės atstovas P. M. kreipėsi į L.T. R., klausdamas, kokį teisinį santykį jis turi su UAB „Versatio“, kada buvo akcininkų pasikeitimas, kas tie akcininkai; kas tokie I. D. ir S. L. (2 t., b. l. 99–101). Šis laiškas nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovės atstovai, vykdydami susirašinėjimą elektroniniu paštu su L. T. R. naudojo atsakovės el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), nes minėtas el. laiškas nėra susirašinėjimas, tai pavienis paklausimas atsakovės adresu, įrodantis, kad ieškovė nežino, kas sieja L. T. R. ir įmonę  „Versatio“, nežino atsakovės vadovų.

 

43.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog apie tai, kad L. T. R. yra neva atsakovės atstovas, ieškovės atstovai buvo informuoti tik žodžiu, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės atstovės su L. T. R. bendravo per Telegram programėlę, krovinių pervežimo užsakymuose atsakingas asmuo nenurodytas, užsakymai daugumoje atvejų buvo  nepasirašyti (24 nutarties punktas), tačiau ieškovė nepatikrino, kas užsakė krovinių vežimą, nesikreipė į atsakovę su užklausimu, ar krovinius užsakę asmenys yra atsakovės atstovai. Abejonės dėl tinkamo atstovavimo ieškovei turėjo kilti jau 2021 m. gruodžio 23 d. gavus atsakovės elektroninį laišką, kuriuo atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė: „Radome deklaruotas Jūsų sąskaitas i.SAF VMI, bet nieko su Jūsų bendrove nevežėm. Galime kartu išsiaiškinti, kas tai yra?“ , tačiau ieškovė tik 2022 m. birželio mėnesį jau minėti elektroniniu laišku (42 nutarties punktas) teiraujasi duomenų apie atsakovės vadovus ir trečiojo asmens santykį su atsakove.

 

44.       Ieškovė teigia, kad bendradarbiauti su įmone „Versatio“ pradėjo 2021 m. lapkričio mėnesį (Atsiskaitymų su klientais žiniaraštis, 1 t. b. l. 11). Ieškovė įrodinėja, kad ji atsižvelgė į ankstesnę užsakymų, kuriuos atsakovės vardu jai pateikdavo trečiasis asmuo L.T. R., vykdymo praktiką, į atsakovės elgesį, kuri priėmė apmokėti jai tiesiogiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagal analogiškus užsakymus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas, kad  atsakovė ieškovei iki 2022 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 652 615,65 Eur,  todėl turėjo  pagrindo manyti, kad L. T. R. (Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovas) veikia kaip atsakovės UAB „Versatio“ atstovas.  

 

45.       Atsakovė paaiškino, kad, siekdama optimizuoti krovinių pervežimą ir koordinuoti pervežimus tarptautiniais maršrutais, su Uzbekistano piliečiu L. T. R. ir jo vadovaujama bendrove OOO „Avis Prime Company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarė transporto ekspedicijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ekspeditorė „OOO Avis Prime Company“ įsipareigojo užsakovės UAB „Versatio“ (atsakovės) pavedimu už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdama trečiuosius asmenis vykdyti importo–eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir aptarnavimą ekspedijavimą - aptarnavimą, gabenimą geležinkeliu, lėktuvais, kelių, vandens, multimodaliniu (kombinuotu) transportu užsakovės nurodytu maršrutu, atstovauti užsakovės interesams uostuose, oro uostuose ir kitose organizacijose (1.1 papunktis). Pagal šios sutarties 3.1.2 papunktį, sutartis ekspeditorei suteikė teisę sudaryti vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitomis šalimis tik savo vardu. Transporto ekspedicijos sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad apmokėjimą už ekspedijavimo paslaugas atlieka atsakovė (užsakovė), pagal sąskaitas faktūras, nustatytais įkainiais, dėl kurių šalys susitaria prieš teikiant paslaugas. Sutarties 4.3 papunktyje taip pat nustatyta, kad mokėjimai atliekami banko pavedimu į ekspeditorės einamą sąskaitą, jei paraiškoje nenustatyta kitaip (2 t., 178- 198 b. l.).

 

46.       Atsakovės ir trečiojo asmens komercinius santykius patvirtina byloje pateiktos atsakovės Versatio“  paraiškos  OOO „Avis Prime Company“ dėl transporto paslaugų suteikimo (bendra paraiškų vertė sudaro 648 700 Eur ir 145 000 JAV dolerių), pagal kurias OOO „AVIS Prime Company“ įsipareigojo atsakovės užsakymu vykdyti paraiškose nurodytus krovinių pervežimus. Taip pat teismui pateiktos paraiškos dėl transporto paslaugų suteikimo, sudarytos tarp UAB „Versatio“ ir OOO „Avis Prime Company“, kurių bendra vertė sudaro 403 500 Eur ir 23 000 JAV dolerių, pagal kurias OOO „AVIS Prime Company“ įsipareigojo atsakovės užsakymu vykdyti paraiškose nurodytus krovinių pervežimus, už kurių vykdymą OOO „Avis Prime Company“ neprašė atsiskaityti atliekant pavedimus į ieškovės banko sąskaitą (11 t., b. l. 3-36; 81-104).

 

47.       Iš sutarties sąlygų visumos matyti, kad pagal šią transporto ekspedicijos sutartį bendrovė OOO „Avis Prime Company“, atstovaujama L. T. R., nebuvo įgalioti atsakovės atstovai, jiems nenustatyta teisė veikti atsakovės vardu ir (ar) jos vardu sudaryti sutartis.

 

48.       Nors ieškovė nurodo, kad su atsakove per trečiąjį asmenį L. T. R. pradėjo bendrauti nuo 2021 m. pabaigos, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo L. T. R. (kaip užsakovas) ieškovei buvo žinomas ir anksčiau.

 

49.       Bylos duomenys patvirtina, kad Latvijos įmonė SIA „Europharm Logistics“ ieškovei išrašė 3 PVM sąskaitas-faktūras: 2021-05-17 PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2021-05-17 PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2021-05-17 PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 10-13).  Ieškovė pripažino, kad šias sąskaitas – faktūras apmokėjo ne Latvijos įmonė SIA „Europharm Logistics“, o atsakovė 2021 m. liepos 8 d mokėjimo nurodymu, mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini) (21 300 Eur) (2 t. b. l. 83). Atsakovė paaiškino, kad mokėjimas atliktas gavus L. T. R. elektroninį laišką, kuriuo pastarasis asmuo pateikė OOO „Avis Prime Company“ atsakovei, kaip užsakovei, išrašytą sąskaitą – faktūrą, kurioje buvo nurodyta: „Šį mokėjimą prašome atlikti įmonei <> UAB, Adresas: (duomenys neskelbtini), Reg. numeris (duomenys neskelbtini)“. 2021-07-08 sąskaita apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), prie 2021m. balandžio 27 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad kompensuojamos išlaidos už tarptautinį krovinių pervežimą maršrutu NL-UZ, nurodyti transporto numeriai. 

 

50.       Duomenų apie tai, kodėl atsakovės atliktą mokėjimą ieškovė užskaitė kaip SIA „Europharm Logistics“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų padengimą, byloje ieškovė nepateikė, todėl lieka nepaneigtas atsakovės nurodytas argumentas, kad ieškovė turėjo žinoti, jog L. T. R. arba OOO „Avis Prime Company“ nėra atsakovės įgaliotas atstovas, nes ankstesnius užsakymus dėl krovinių pervežimo ieškovei teikė ir kitų užsakovų (šiuo atveju SIA „Europharm Logistics“) vardu.

 

51.       Byloje pateiktas susirašinėjimas,  patvirtinantis, kad atsakovė bendravo su trečiuoju asmeniu OOO „Avis Prime Company“ vadovu L. T. R., iš kurio gaudavo sąskaitas ir derino sąskaitų apmokėjimo klausimus. Trečiasis asmuo L. T. R. 2022 m. gegužės 16 d. el. laišku nurodė atsakovei apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas; prašė vienu mokėjimus sumokėti 68 500 Eur (2 t., b. l. 102–111). Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės susirašinėjimo su L. T. R. matyti, kad atsakovė teiraujasi apie ieškovės išrašytas sąskaitas (2 t., b. l. 95–96). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. susirašinėdama su L. T. R. nurodė: „TVG pas mus tik 10 skolų pagal sąskaitas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 97–98). 2022 m. rugsėjo 2 d. L. T. R. nurodė atsakovei apmokėti ieškovei sąskaitas, prašė sumokėti 18 000 Eur (2 t. b. l. 112–116). 2022 m. rugsėjo 2 d. atsakovės atstovas teiraujasi L. T. R. apie ieškovės išrašytas atsakovei sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodo, jog nėra CMR; pažymi, kad žino, jog tai kitos sąskaitos, sąskaitos deklaruotos VMI, piktinasi, kad jie ( UAB „Transporto vystymo grupė) nieko nekoreguoja (2 t., b. l. 117–118). Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas nurodė L. T. R. bendravęs su P. (tikėtina, ieškovės atstovu P. M. (P. M.)), pažymėjo, jog šis, kaip visada, viską teisingai sako, kad jam viską paaiškino; L. T. R. nurodė, kad „tos, kurios nedeklaruotos, aš uždarinėsiu grynais“ (2 t., b. l. 125).  

 

52.       Atsakovė taip pat pateikė teismui trečiojo asmens L. T. R. siųstus elektroninius laiškus, kuriais L. T. R. prašo apmokėti už suteiktų krovinių pervežimo paslaugas, pervedant nurodomas sumas pagal ieškovės išrašytas sąskaitas (11 t. b. l. 37-80), nurodė, kad atliko mokėjimus į ieškovės sąskaitą būtent L. T. R. prašymų pagrindu.

 

 

 

 

53.       Ieškovė 342 852,80 Eur dydžio nurodytą atsakovės skolą kildina iš 2022 m. kovo 29 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų. Iš atsakovės pateikto Gaunamų sąskaitų registro duomenų matyti, kad dvi iš ieškovės su ieškiniu pateiktų 38 PVM sąskaitų faktūrų – 2022 m. gegužės 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 750 Eur ir 2022 m. gegužės 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 750 Eur – yra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą. Atsakovė paaiškino, kad šios dvi išrašytos PVM sąskaitos – faktūros nebuvo apmokėtos dėl to, kad nors trečiasis asmuo L. T. R. ir atsiuntė atsakovei aukščiau nurodytas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau neprašė jų apmokėti. Kitų ieškinyje įvardytų 36 PVM sąskaitų faktūrų nėra atsakovės Gaunamų sąskaitų registre (2 t., b. l. 35–42).

 

54.       Pažymėtina, kad vien sąskaitų faktūrų pateikimas neįrodo šalių sutarties sudarymo fakto bei vienos šalies reikalavimo teisės gauti apmokėjimą pagal šias sąskaitas. Sąskaita faktūra, kaip vienašalis sandoris, pati savaime nepagrindžia šalių susitarimo buvimo bei nesudaro pagrindo spręsti apie neabejotiną šalies, kurios atžvilgiu sąskaita išrašyta, pareigą atsiskaityti.

 

55.       Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad atsakovė pavedimus į ieškovės sąskaitą atliko trečiojo asmens OOO „Avis Prime Company“, su kuriuo atsakovę siejo sutartiniai santykiai, prašymu, apmokėdama trečiojo asmens OOO „Avis Prime Company“ pateiktas sąskaitas,  vadovaudamasi Transporto ekspedicijos sutarties 4.1. punktu, apmokėdavo už ekspedijavimo paslaugas. Nei 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutartis, nei CK nuostatos tokio mokėjimo nedraudžia, taip pat nenumato pareigos užsakovei kontroliuoti ekspeditoriaus veiksmų ir tikrinti, kokiu pagrindu jis prašo atlikti mokėjimus kitiems asmenims. Dėl to, atsakovė neturėjo pareigos išsiaiškinti pinigų pervedimo aplinkybių ir (ar) neprivalėjo nurodyti, kad mokėjimai atliekami trečiojo asmens naudai.

 

56.       Išrašytoms sąskaitoms pagrįsti ieškovė pateikė CMR važtaraščius. CMR važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi, jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Tuo atveju, kai tarp šalių nėra rašytinės vežimo sutarties, CMR važtaraštyje esanti informacija reikšminga sprendžiant dėl šalių susitarimo egzistavimo bei dėl kokių sąlygų šalys susitarė.

 

57.       Pagal teismui pateiktuose CMR važtaraščiuose, kuriais ieškovė grindė ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už pervežimus, nurodytus duomenis atsakovė UAB ,,Versatio“ nei viename iš važtaraščių nėra pažymėta, kaip krovinio siuntėja ar gavėja. Pati ieškovė važtaraščiuose taip pat nenurodyta kaip vežėja, viename važtaraštyje yra trečiojo asmens „Avis Prime Company“ antspaudas (1 t, b. l. 286). CMR važtaraščių analizė nepatvirtina ieškovės susitarimų su atsakove, pagal kuriuos UAB „Versatio“ būtų įsipareigojusi apmokėti ieškovei už vykdytus krovinių pervežimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, visų duomenų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent atsakovei UAB ,,Versatio“ kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už vežimo paslaugas.

 

        Dėl procesinės bylos baigties

 

58.       Byloje nėra duomenų, jog L. T. R. buvo atsakovės darbuotojas ar atstovas. Atsakovės teigimu, ji neteikė užsakymų ieškovei dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo, nebuvo suteikusi L. T. R. įgaliojimo veikti atsakovės vardu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčo užsakymus būtų derinusi su atsakovės darbuotojais. Bylos duomenys patvirtina, kad ir ankstesnius, ir ginčo pervežimus užsakė ir su ieškove bendravo bei krovinių pervežimo teisiniuose santykiuose dalyvavo, trečiasis asmuo L. T. R., žodžiu nurodęs, kad yra atsakovės atstovas. Byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovė būtų turėjusi oficialius dokumentus, įrodančius, jog L. T. R. turi teisę atstovauti atsakovę, ar kad ieškovė būtų kreipusi į atsakovę dėl minėto asmens teisės šią atstovauti patvirtinimo. Ieškovė nepatikrino, ar L.T. R. turi teisę dėl ginčo pervežimų veikti atsakovės vardu, nors, veikdama kaip verslininkė profesionalė, turėjo tinkamai įsitikinti L. T. R.atstovavimu ir pareikalauti iš jo ar atsakovės dokumento, patvirtinančio, kad jis yra įgaliotas veikti atsakovės vardu. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė pagrįstai tikėjo, jog L. T. R.veikia tinkamai įgaliotas atstovauti atsakovę. Nagrinėjamu atveju nėra įrodytos tariamo atstovavimo sąlygos, nes nėra faktinio pagrindo vertinti, kad atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą ieškovei manyti, jog ji paskyrė L. T. R.savo atstovu, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atsakovės atstovu, ar kad ieškovė pagrįstai tikėjo (galėjo tikėti), jog L.T. R. veikia tinkamai atsakovės įgaliotas.

 

59.       Taigi, byloje nustačius, kad teismui pateikti 38 krovinių pervežimo užsakymai nepatvirtina atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą pagal minėtus užsakymus ir ieškovei neįrodžius, jog atsakovė yra asmuo, kuris užsakė krovinių pervežimus ir už juos neapmokėjo, teismas sprendžia, jog ieškovė  neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys yra atmetamas.

 

60.       Atmetus ieškinio reikalavimus dėl skolos iš atsakovės priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo visiško įvykdymo.

 

61.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui

 

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

62.       CPK

 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

 

63.       Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – sudaro 2,5, už dubliką, tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiai).

 

64.       Teismų praktikoje susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017 57 punktas). Taip pat susipažinimas kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Dėl to nurodytos išlaidos iš kitos šalies atskirai nepriteisiamos. Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 51 punktas).

 

65.       Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

 

66.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Versatio“ pateikė dokumentus (PVM sąskaitos - faktūros, mokėjimo nurodymai), patvirtinančius patirtas atstovavimo išlaidas. Nagrinėjant bylą pirmąja instancija pirmą kartą, atsakovė UAB „Versatio“ patyrė 1 096,26 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; apeliacinėje instancijoje patyrė 2077,20 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (6 t., 156 b. l.), nagrinėjant bylą pirmąja instancija antrą kartą patyrė 1 604,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 t., 123 b. l.) Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių. Ieškinį atmetus, atsakovei UAB „Versatio“ iš ieškovės priteistina 4 777,92 Eur atstovavimo išlaidų.

 

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė už ekspertizę 2023 m. liepos 26 d. mokėjimu sumokėjo 4000 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi 745,70 Eur ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi 1 704,45 Eur pervesti už ekspertizės atlikimą ekspertinei įstaigai (viso 2450,15 Eur). Todėl atsakovei UAB „Versatio“ iš ieškovės priteistina 2450,15 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą; iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 7228,07 Eur (4 777,92 +2450,15), taip pat atsakovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintini 1549,85 Eur.

 

68.       Byloje yra patirta 377,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų vertimu (329 Eur (6 t., 74 b. l.); 17,50 Eur (6 t., 139 b. l.), 4,20 Eur (7 t., 154 b. l.), 26,60 Eur (7 t., 173 b. l.)), taip pat 19,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, atmetus ieškinį, taip pat priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

 

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas 161438434, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versatio“, juridinio asmens kodas 122950554, 7228,07 Eur (septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versatio“, juridinio asmens kodas 122950554, iš teismo depozitinės sąskaitos jos 2023-07-26 įmokėto užstato likutį – 1 549,85 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 85 ct).

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas 161438434, 19,71 Eur (devyniolika eurų 71 ct)  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 377,30 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 30 ct) dokumentų vertimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                    Irena Stasiūnienė