Civilinė byla Nr. e2-888-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00819-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.3.2.7; 3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Express Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NO LIMIT LOGISTIKA“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Express Logistics“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NO LIMIT LOGISTIKA“ (toliau – ir ieškovė) prašė iškelti atsakovei UAB „Express Logistics“ (toliau – ir atsakovė, ar bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Ieškovė nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta ir vykdo veiklą nuo 2010 m. kovo 18 d. Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla yra susijusi su logistikos ir transporto paslaugomis, automobilių prekyba. 2018 m. spalio 10 d. tarp šalių buvo sudaryta Subnuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės nuomojosi patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. susitarimu minėta sutartis pratęsta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nors sutarties terminas baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsniu, sutartis laikoma galiojančia. Šalių sutarta patalpų nuomos kaina – 2 990,88 Eur per mėnesį. 

3.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove už patalpų nuomą, dėl to susidarė 59 757,60 Eur skola. Ieškovė 2025 m. kovo 27 d. išsiuntė atsakovei raštą dėl reikalavimo sumokėti skolą, atsakovė perspėta, kad iki 2025 m. balandžio 4 d. (imtinai) negavus apmokėjimo, pareiškėja imsis teisinių priemonių siekiant apginti savo interesus, t. y. bus nutraukta sutartis ir pateikti dokumentai dėl priverstinio skolos bei palūkanų išieškojimo. Bendrovei nepadengus įsiskolinimo, pareiškėja 2025 m. balandžio 28 d. el. paštu, o 2025 m. balandžio 29 d. registruotu paštu, išsiuntė pretenziją dėl nesumokėtos skolos ir pranešimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pretenzijoje pareikalauta per 15 dienų nuo jos gavimo į pareiškėjos banko sąskaitą pervesti 54 935,84 Eur skolą ir 4 585,36 Eur vėluojančių mokėjimų palūkanų, t. y. iš viso 59 521,20 Eur, tačiau ji nebuvo pervesta. Atsakovė savo prievolės nevykdymą argumentavo sunkia finansine padėtimi, siūlė sudaryti nekonkretų ir pareiškėjai nepriimtiną mokėjimų grafiką, tačiau bendrovės vadovų paprašius suteikti garantijas ir konkretumą dėl atsiskaitymo, tai padaryti buvo atsisakyta.

4.       Ieškovė nurodė, kad bendrovės balanso duomenimis, bendrovės mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis sudaro 197 160 Eur, o turto vertė siekia 328 744 Eur, iš kurios ilgalaikis turtas – 5 406 Eur, o trumpalaikis turtas – 322 945 Eur. Duomenų, kad tokia turto vertė yra reali nėra pateikta. Bendrovės Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog bendrovė veikia nuostolingai – per 2024 m. bendrovė patyrė 218 991 Eur nuostolių. Tai, kad atsakovės vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį bei tai, kad juridinis asmuo akivaizdžiai sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, lemia išvadą, kad egzistuoja pagrindas inicijuoti bendrovės bankroto procesą. Be to, ženkliai mažėja bendrovės darbuotojų skaičius ir bendrovė nuolat turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Bendrovės skola ieškovei pareiškimo pateikimo dieną siekia 59 757,60 Eur, palūkanos – 5 753,90 Eur. Taigi, bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokios bendrovės sąlygą, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Be kita ko, bendrovės įsipareigojimai tikėtina viršija jos turto vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Express Logistics“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

6.       Teismas iš Valstybės įmonės Registro centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenų nustatė, kad bendrovė įregistruota 2010 m. kovo 18 d., bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – „krovininio transporto ir su juo susijusių paslaugų veikla, sandėliavimo paslaugų teikimas bei kita veikla“. Bendrovės vadovu (direktoriumi) nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki šiol yra M. S. (vadovavimo faktas įregistruotas 2025 m. gegužės 21 d.).

7.       Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti už 2024 m. ataskaitinį laikotarpį. Bendrovė turėjo 5 406 Eur vertės ilgalaikio turto, trumpalaikis turtas sudarė 332 945 Eur; per vienerius metus bendrovės mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų suma siekė 197 160 Eur, bendrovė turėjo 218 991 Eur nuostolį. Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 14 d., bendrovė turėjo 3 060 Eur ilgalaikio turto, trumpalaikis turtas sudarė 249 898 Eur; per vienerius metus bendrovės mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų suma siekė 160 434 Eur, bendrovė patyrė 38 780 Eur nuostolį. Nutarties priėmimo dieną bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, bendrovės vardu transporto priemonių neregistruota. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad bendrovės atžvilgiu išieškojimai nėra vykdomi. Iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) duomenų teismas nustatė, kad bendrovė turi 3 darbuotojus, skola VSDF biudžetui sudarė 1 002,44 Eur. Iš viešai prieinamų VMI duomenų teismas nustatė, kad bendrovės skola VMI sudarė 426,41 Eur.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė įrodymų apie turimo trumpalaikio turto realumą ir tikrąją vertę teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad į balansą įrašytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja bei galėtų būti panaudotas atsakovės turtinių prievolių vykdymui, teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, jo nevertina kaip realaus.

9.       Teismas nusprendė, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, nes: 1) nors pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 14 d., bendrovė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė – 3 060 Eur ir trumpalaikio turto, kurio vertė – 249 898 Eur, tačiau nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui; 2) nutarties priėmimo dieną bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; 3) bendrovės pradelstos finansinės prievolės ieškovei sudarė: 59 757,60 Eur skola ir 5 753,90 Eur palūkanos; 4) atsakovės pateiktas debitorių sąrašas nepasirašytas; be to, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytų debitorinių skolų realumą – nepateikė nei sutarčių, nei sąskaitų faktūrų, nei skolų suderinimo aktų ar kitų įrodymų, leidžiančių vertinti šias skolas kaip realias ir atgautinas; 5) atsakovės pateikta informacija apie 2025 m. birželio–liepos mėn. veiklą, jog pastarųjų dviejų mėnesių pajamų ir išlaidų santykis yra teigiamas – niekuo nepagrįsta, taigi laikytina deklaratyvia; 6) atsakovė ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo mėn. tinkamai neatsiskaito su ieškove, o tas faktas, kad atsakovės mokėjimai nenutrūkę (atsakovė kartais sumoka ieškovei palyginti nedideles skolos sumas) nepaneigia fakto, kad atsakovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (59 757,60 Eur skola ir 5 753,90 Eur palūkanos). Teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, nes jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

10.       Teismas nustatė, kad bendrovė nutarties priėmimo dieną nei ieškovės, nei atsakovės statusu nedalyvauja kitose aktyviose civilinėse bylose, įskaitant – ir bylose, kuriose jai būtų keliama restruktūrizavimo byla. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bendrovė yra nemoki ir jai nėra keliama restruktūrizavimo byla, konstatavo, jog yra pagrindas bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

11.       Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų priimt procesinį sprendimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovės prašyme nurodytų duomenų pateikimu turėjo būti suinteresuota atsakovė, nes dauguma ieškovės prašomų išreikalauti duomenų susiję su atsakovės atsiliepime nurodomomis aplinkybėmis ir juos pateikti laiku, t. y. iki paskirto teismo posėdžio, pareiga teko būtent atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Express Logistics“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir bendrovės nemokumo bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo – ieškovės prašymą atmesti, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai teisinės pagalbos išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas, nors priėmė atsakovės pateiktus dokumentus be nurodymo pašalinti trūkumus, skundžiamoje nutartyje rėmėsi tuo, kad kai kurie dokumentai turi formos trūkumų (yra nepasirašyti ir pan.), kai kurie nepagrįsti pirminiais dokumentais (nepateikti pajamas patvirtinantys dokumentai ir kt.), todėl nepagrįstai nusprendė, kad faktai, kuriais teismas pagrindė skundžiamą nutartį, yra neįrodyti. Skundžiama nutartis priimta skubotai, nesiekiant nustatyti tikrosios padėties, nesiekiant išsaugoti veikiančios (gyvybingos), iš laikinų finansinių sunkumų šiuo metu ženkliai kylančios įmonės.

12.2.                      Nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas neturėtų būti suprantamas kaip sankcija už skolų nesumokėjimą laiku, taikoma esant tiesiog skolos nesumokėjimo faktui. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė, esminės reikšmės įmonės, jos akcininkų, darbuotojų veiklai ir gyvenimui turinti priemonė, todėl dėl jos taikymo teismas turėtų spręsti itin atidžiai, vertindamas pateiktus dokumentus vertinti formaliai, tačiau iš esmės, naudodamasis teismo iniciatyvos teise, siekdamas nustatyti byloje tiesą, išreikalauti papildomus dokumentus, sudaryti sąlygas jiems pateikti.

12.3.                      Teismas ne tik nesiėmė iniciatyvos papildomų veiksmų įrodymų išreikalavimo klausimais, jei pagal pradinių dokumentų turinį tokie galėjo būti reikalingi, bet ir skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, motyvuodamas tuo, kad iš vienos pusės, dokumentų byloje pakanka, iš kitos – kad pati atsakovė turėjo ieškovės nurodytus dokumentus pateikti savalaikiai, t. y. iki posėdžio. Tokia teismo pozicija visiškai nepagrįsta. Teismas neteisėtai skundžiamoje nutartyje darė prielaidą, kad dokumentų išreikalavimas tik pagrįstų atsakovės nemokumą, nors tokiai prielaidai pagrindo nebuvo, ji objektyviai nepagrįsta ir sąlygota skuboto situacijos vertinimo ir prieštaringumų, pripažįstant, kad dokumentai turi reikšmės, tačiau jie yra su formos trūkumais. Be kita ko, šis klausimas buvo spręstinas pasirengimo eigoje, o ne  skundžiamoje nutartyje.

12.4.                      Pagrindinis atsakovės turtas yra trumpalaikis turtas, tačiau tai jokiu būdu nepreziumuoja, kad atsakovė yra nemoki. Nelikvidus, neturintis vertės gali būti ir ilgalaikis turtas, trumpalaikio turto realizavimas gali būti paprastesnis ir pan., todėl pats faktas, kad didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, nėra pagrindas spręsti nei dėl nemokumo fakto, nei dėl to, kad šis turtas realiai neegzistuoja. Teismas nesidomėjo ir nenurodė atsakovei pateikti papildomų dokumentų, paaiškinimų dėl trumpalaikio turto sudėties, ieškovė tokių duomenų taip pat nepateikė, nors atsakovė yra ieškovės sandėlio dalies subnuomininkė, taigi, ieškovė turi ne tik teisinę, bet ir praktinę galimybę vizualiai vertinti turto buvimo faktą nuomojamame plote. Be kita ko, atsakovė šio ginčo eigoje buvo pateikusi atsakovei raštą, kuriuo reikalaujama nesiartinti prie sandėlyje esančio turto, taigi, apie turto buvimo faktą tiek atsakovei, tiek ieškovei buvo ir yra žinoma, tačiau teismas nusprendė, kad turtas neegzistuoja. Ši išvada priimta netinkamai vertinant įrodymus, nes pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos patvirtina turimo turto kiekį ir įsipareigojimų viršijimą, teigiamą nuosavo kapitalo rodiklį, ir įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, byloje nėra.

12.5.                      Ieškovė iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui nėra bandžiusi išieškoti skolos iš atsakovės, t. y. nėra šios skolos prisiteisusi, pateikusi vykdomųjų dokumentų vykdymui, todėl galimybę kelti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo naudoja kaip spaudimą atsakovei sumokėti skolą.

12.6.                      Trumpalaikis turtas realiai egzistuoja, o priešingą prielaidą skundžiamoje nutartyje nurodęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nepareikalavo papildomų įrodymų pateikimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl trumpalaikio turto realaus neegzistavimo ir negalėjimo būti panaudotu prievolių vykdymui. Atsakovės materialų trumpalaikį turtą sudaro perpardavimui skirtos automobilių detalės, kurių realizavimas laikinai sustojo dėl taikomų sankcijų. Atsakovė, siekdama išspręsti bendrovės finansines problemas, ieškojo turto realizavimo galimybių ir galimų pirkėjų. Tuo tikslu su nauju automobilių detalių prekybos partneriu iš Turkijos SYSTEM TR LOJISTIK TEKSTIL MOBILYA DIS. TIC.LTD. STI. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindinis tikslas – prekių pardavimas, ir kuri, neatmestina, padės realizuoti ir šiuo metu turimą turtą. Derybos dėl šios sutarties sudarymo prasidėjo dar iki pareiškimo pateikimo teismui, todėl sutartyje nurodyta pradinė jos projekto parengimo data (2025 m. liepos 30 d.). Taigi, atsakovė ieško ir sėkmingai randa priemonių realizuoti turimą trumpalaikį turtą, tačiau procesai nėra itin greiti.

12.7.                      Nors teismas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjimą nurodė kaip vieną iš nemokumą pagrindžiančių požymių, tačiau nekilnojamasis turtas pats savaime neužtikrina prievolių vykdymo, jis gali būti įkeistas, apsunkintas servitutais, blogos, remontuotinos būklės, nelikvidus ir pan. Analogiška situacija su transporto priemonėmis, kurių vertę apsprendžia daug aplinkybių ir pats savaime transporto priemonės turėjimo faktas mokumo nei patvirtina, nei paneigia. Atsakovė turi trumpalaikio turto, kas yra viena iš turto rūšių, į kurią taip pat gali būti nukreipiamas išieškojimas.

12.8.                      Atsakovė neturi bylų su kitais kreditoriais, santykiai su kuriais yra konstruktyvūs ir paremti bendradarbiavimo principais. Konstruktyvų bendradarbiavimą su kreditoriais patvirtina ir byloje pateikiami kreditorių raštai, kurių bendra reikalavimų suma viršija ieškovės reikalavimų sumą (Tirema Logistics – 11 591,50 Eur, AOW group – 6 797 Eur, Carparts LLc – 54 486 Eur, viso: 72 874,50 Eur), kuriuose kreditoriai aiškiai išreiškia pritarimą sudaryti sąlygas atsakovės veiklos stabilizavimui ir nereiškia suinteresuotumo bankroto bylos iškėlimu, o tai galėtų neigiamai paveikti jų interesus.

12.9.                      Atsakovė skolos ieškovei neginčija, tačiau ieškovė skolos nėra prisiteisusi ir pabandžiusi ją išieškoti; ieškovei ankstesniu laikotarpiu susikaupęs įsiskolinimas aktyviai buvo dengiamas 2024 m., o 2025 m. mokėjimai sulėtėjo dėl naujų sankcijų įvedimo.

12.10.                      Su atskiruoju skundu teikiami pasirašyti kreditorių ir debitorių sąrašai, kuriuose nurodyti išsamūs skolininkų duomenys. Dalis skolų susiję su sankcijų taikymu, tačiau nepaisant to, atsakovė ieško galimybių jas išreikalauti, ir dar 2024 m. dalis tokių skolų buvo padengta trišalių užskaitų pagrindu. Be to, šie duomenys patvirtina apie einamąją bendrovės veiklą. Atsakovė turi einamųjų klientų – debitorių, užsakymų, nuolat gauna pajamas, teikia paslaugas, o tai įrodo ne tik debitorinių reikalavimų realumą, tačiau ir atsakovės gyvybingumą.

12.11.                      Nors teismas nurodė, kad atsakovės pateikta informacija apie 2025 m. birželio–liepos mėn. veiklą niekuo nepagrįsta, todėl laikytina deklaratyvia, tačiau, manydamas, kad apibendrintų duomenų pateikimas nėra pakankamas ir reikalingi pirminiai dokumentai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita taip pat laikytini apibendrinančiais dokumentais, tačiau reikalaujama būtent jų privalomo pateikimo, o ne pirminių dokumentų), teismas galėjo ir turėjo įpareigoti ar bent jau pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus dokumentus. Juos (t. y. debitoriams išrašytas sąskaitas, debitorių atliekamų mokėjimų realumą patvirtinančius banko sąskaitos išrašus ir t.t.) teikia su atskiruoju skundu, kadangi anksčiau dokumentai nepateikti negalint numanyti tokio teismo vertinimo.

12.12.                      Nei viena iš teismo prielaidų, kuriomis teismas pagrindė tariamą atsakovės nemokumo faktą, nėra pagrįsta ir paremta byloje esančiais įrodymais. Priešingai, šios prielaidos sąlygotos skuboto skundžiamos nutarties priėmimo, nepakankamo teismo aktyvumo, nepakankamo esamos situacijos įvertinimo, papildomų dokumentų surinkimo į bylą ir t.t. Atsakovė pagal galimybes ir per itin trumpą laiką teismo įpareigojimus įvykdė, o apie tai, kad dalies dokumentų teismas nevertins dėl jų trūkumų, pirminių dokumentų (didelės apimties) nepateikimo numanyti negalėjo.

13.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Express Logistics“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „NO LIMIT LOGISTIKA“ prašė: atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Atsakovės teiginys, jog poreikis pateikti dokumentus, įrodančius atsakovės gyvybingumą ir mokumą, neva iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo yra visiškai nepagrįstas. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė teismas, nustatinėjant bendrovės nemokumą pagrindinė įrodinėjimo našta tenka atsakovei, t. y. bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą – būtent jai tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ji yra moki. Atsakovė turi pareigą pirmosios instancijos teismui teikti visus įmanomus duomenis, siekiant pagrįsti bendrovės mokumą ir gyvybingumą, privalėjo žinoti ir suprasti jai tenkančią minėtą įrodinėjimo naštą ir elgtis atsakingai – visais teisėtais būdais įrodinėti savo mokumą procese, vykusiame pirmosios instancijos teisme. Atsakovei neįvykdžius savo pareigos įrodyti bendrovės gyvybingumą ir teismui teisėtai priėmus skundžiamą nutartį, atsakovė nusprendė apskųsti minėtą nutartį, deklaratyviai motyvuodama neva nepakankamu teismo aktyvumu.

13.2.                      Skundžiamoji nutartyje teismas teisingai nustatė bendrovės nemokumo aplinkybes ir jo išvados paremtos aktualia teismų praktika. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl atsakovė laikytina nemokia, nes jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Bendrovės nemokumo faktą pripažino ir pati atsakovė, kuri kartu su atskiruoju skundu pateikė skolų tiekėjams lentelę bei kelių kitų kreditorių raštus. Atsakovė pripažino, jog įsipareigojimai kitiems kreditoriams (pateikusiems raštus) yra netgi didesni, nei įsipareigojimas ieškovei, t. y. viso 72 874,50 Eur, todėl, nepaisant aukščiau paminėtų raštų turinio, akivaizdu, kad atsakovė turi didelių finansinių sunkumų, kurių jau nepavyks ištaisyti. Sunkią atsakovės finansinę padėtį iliustruoja atsakovės pateiktos skolų tiekėjams lentelės duomenys. Minėtoje skolų lentelėje galima matyti, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, t. y. be visų kitų, taip pat yra skolų net iš 2021 m., kurių dydis siekia 1 350 Eur.

13.3.                      Atskirajame skunde atsakovė taip pat teigia, jog neturi skolų valstybei, tačiau naujausia vieša 2025 m. rugsėjo 22 d. informacija tokį teiginį paneigia – atsakovės skola VMI siekia 812,13 Eur, o VSDFV – 1 131,73 Eur.

13.4.                      Nors atsakovė įrodinėja, jog, nepaisant laikinų finansinių sunkumų, ji ir toliau periodiškai atlieka mokėjimus ieškovei, tačiau per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo iki dabar, atsakovė sumokėjusi 808 Eur.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

16.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

17.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: i) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; ii) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; iii) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19.       Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).

20.       Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

21.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus. Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023, 22 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovės turimi finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės nemokumo, vertino šias aplinkybes: i) pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 14 d. bendrovė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė – 3 060 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė – 249 898 Eur, tačiau nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui; ii) nutarties priėmimo dieną bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; iii) bendrovės pradelstos finansinės prievolės ieškovei sudaro 59 757,60 Eur skola ir 5 753,90 Eur palūkanos; iv) atsakovės pateiktas debitorių sąrašas nepasirašytas; be to, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių nurodytų debitorinių skolų realumą – nepateikė nei sutarčių, nei sąskaitų faktūrų, nei skolų suderinimo aktų ar kitų įrodymų, leidžiančių vertinti šias skolas kaip realias ir atgautinas; v) atsakovės pateikta informacija apie 2025 m. birželio–liepos mėn. veiklą, jog pastarųjų dviejų mėnesių pajamų ir išlaidų santykis yra teigiamas – niekuo nepagrįsta (nepridėti jokie šią informaciją galintys patvirtinti įrodymai), taigi laikytina deklaratyvia; vi) atsakovė ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo mėn. tinkamai neatsiskaito su ieškove, o tas faktas, kad atsakovės mokėjimai nenutrūkę (atsakovė kartais sumoka ieškovei palyginti nedideles skolos sumas) nepaneigia fakto, kad atsakovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (59 757,60 Eur skola ir 5 753,90 Eur palūkanos), negali.

23.       Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog teismo išvada dėl atsakovės nemokumo nėra pagrįsta ir paremta byloje esančiais įrodymais, o priešingai, yra sąlygota skuboto skundžiamos nutarties priėmimo, nepakankamo teismo aktyvumo, nepakankamo esamos situacijos įvertinimo ar papildomų dokumentų nesurinkimo į bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.

24.       Pirma, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, t. y. viešojo intereso buvimas nepašalina bendrovės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos pagrįsti bendrovės mokumą (CPK 178 straipsnis).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, gavusi ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., b. l. 96). Pirmosios instancijos teismui, patenkinus minėtą prašymą, atsakovė 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo iškelti bendrovei bankroto bylą, nes atsakovės patiriami finansiniai sunkumai yra laikini, išdėstė nesutikimo su prašymu iškelti jai bankroto bylą argumentus bei pateikė aktualius finansinius duomenis (susirašinėjimą su ieškove, mokėjimų ieškovei suvestinę, išrašus iš rekvizitai.lt, duomenis apie bendrovės veiklą 2025 m. birželio–liepos mėn., atsikaitymų lapelius, 2025 m. liepos 22 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2025 m. liepos 16 d. pirkėjų skolų sąrašą, banko sąskaitų sąrašą) (1 t., b. l. 108–134). Be to, atsakovė 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2025 m. liepos 16 d. skolų tiekėjams sąrašą (1 t., b. l. 102–105). Ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir siekdama objektyviai įvertinti bylos aplinkybes, pateikė teismui prašymą išreikalauti iš atsakovės papildomus rašytinius įrodymus: i) visų atsakovės turimų banko sąskaitų išrašus; ii) pinigų srautų ataskaitas už 2024 m. ir 2025 m.; iii) pilną kreditorių sąrašą teismo nustatytai datai (1 t., b. l. 144–145). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės papildomus rašytinius įrodymus netenkino, nurodęs, kad: i) byloje yra pakankamai duomenų priimti procesinį sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo; ii) ieškovės prašyme nurodytų duomenų pateikimu turėjo būti suinteresuota atsakovė, šiuos dokumentus iki paskirto teismo posėdžio turėjo pateikti atsakovė; iii) ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo tenkinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principų (žr. skundžiamos nutarties 23 punktą).

26.       Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl atsakovei tenkančios pareigos iki teismo posėdžio pateikti duomenis, pagrindžiančius jos mokumą, tačiau esant procesiniai situacijai, kuomet atsakovei pateikus duomenis, iškilo poreikis juos patikslinti (papildyti), ją vertinant formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 24 punktą), prašymo netenkinimas, motyvuojant tuo, kad byloje yra pakankamai duomenų priimti procesinį sprendimą bei proceso operatyvumu, savaime nepaneigia poreikio išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai išnagrinėti ginčą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisėjo vadavimo principu, reiškiančiu, kad būtent teismas, vykdydamas nemokumo proceso teisėtumo kontrolę, turi užtikrinti ne tik proceso operatyvumą, bet veiksmingą teismo tvarka vykdomo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4  punktas). Todėl nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, šį klausimą turi spręsti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio proceso tikslus, veiksmingumo reikalavimą. Taigi, teismui atsisakius tenkinti ieškovės prašymą dėl rašytinių įrodymų, įskaitant ir visų atsakovės turimų banko sąskaitų išrašų su likučiais, pinigų srautų ataskaitų už 2024 m. ir 2025 m., kreditorių sąrašo, išreikalavimo, nebuvo visapusiškai įvertinta bendrovės finansinė padėtis, veikla, finansiniai srautai, priimtų finansinių problemų sprendimo būdų įtaka skolų (ne)mažėjimui, bei užtikrintas teisėjo vadavimo principo tinkamas įgyvendinimas, juolab kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, kad šalys piktnaudžiauja teise, sąmoningai siekia proceso vilkinimo.

27.       Antra, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (žr. šios nutarties 19 punktą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bendrovės finansinę būklę vertino tiek pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinius duomenis už 2024 m., tiek pagal atsakovės pateiktus 2025 m. liepos 15 d. finansinius atskaitomybės duomenis, tačiau neatliko bendrovės finansinių rodiklių dinamikos vertinimo (palyginimo), o tai svarbu įsitikinimui, ar vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį, ar visgi, vykdoma veikla leis perspektyvoje stabilizuoti padėtį bei atsiskaityti su kreditoriais.

28.       Trečia, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto iškėlimo, be kita ko, būtina patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo prievoles (likvidumo testas). Sistemingas įsipareigojimų nevykdymas yra savarankiškas pagrindas juridinį asmenį pripažinti nemokiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-911-577/2023, 39 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovės pradelsta skola ieškovei sudaro 65 511,50 Eur (59 757,60 Eur skola, 5 753,90 Eur palūkanos), nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų duomenų, kad ji periodiškai vykdo mokėjimus ir dengia įsipareigojimus. Be to, nors atsakovė pateikė teismui 2025 m. liepos 16 d. skolų tiekėjams sąrašą (1 t., b. l. 103–104), tačiau pirmosios instancijos teismas jo nevertino, nesiaiškino ir nepasisakė, kada susiformavo atsakovės nurodomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams, kaip sistemingai ir kiek ilgai ji laiku neatsiskaito su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Tokie duomenys yra reikšmingi tam, kad būtų galima įvertinti, kaip sistemingai ir kiek ilgai neatsiskaitoma su kreditoriais, nes pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumo būsena konstatuojama ne tik tuo atveju, kai įsipareigojimai viršija visą jo turto vertę, bet ir tuo atveju, kai juridinis asmuo negali laiku įvykdyti savo turtinių prievolių.

29.       Ketvirta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

30.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

31.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bendrovė yra nemoki, iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, gyvybingumu, perspektyvomis stabilizuoti finansinę padėtį, nepasiūlė apeliantei pateikti naujų įrodymų, patvirtinančių, kaip jos taikomi finansinių problemų sprendimo būdai (pvz., vykdomos sutarys) padės bendrovei vykdyti savo prievoles ateityje, juolab kad byloje nebuvo svarstyta restruktūrizavimo bylos iškėlimo aplinkybė.

32.       Be to, pasisakydamas dėl bendrovės gyvybingumo sąlygos, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bendrovėje dirba 3 asmenys, nevertino ir plačiau nepasisakė, ar toks apdraustųjų skaičius buvo pastovus, ar nulemtas bendrovės finansinės padėties.

Dėl procesinės bylos baigties 

33.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (žr. šios nutarties 24–32 punktus), o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pakartotinai bylos iš esmės, bet, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją, juo labiau kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo nėra skundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-381/2021). Aptarto procesinės teisės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali ir dėl to, kad nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021). Todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

34.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisinei išvadai dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl prašymų priimti įrodymus bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.        Apeliantė tiek kartu su atskiruoju skundu (2 t., b. l. 11–101), tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (2 t., b. l. 169–193), tiek ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., b. l. 165) pateikė naujus rašytinius įrodymus. Apskųstą nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės nemokumo bylos (ne)iškėlimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėtų duomenų priėmimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, be kita ko, papildomai atkreipiant dėmesį dėl neišverstų dokumentų priedų.

36.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus dėl teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

38.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

39.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos (ne)iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Express Logistics“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Express Logistics“, juridinio asmens kodas 302490221, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2025 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza