Civilinė byla Nr. e2A-727-553/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02153-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.3.1.20

                                                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BSS grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Berendsen Textile Service“ dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo bei atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ priešieškinį ieškovui UAB „BSS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovo 2013-02-05 Paslaugų teikimo sutartį Nr. BS 13/001 dėl atsakovo kaltės bei priteisti  bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2013-02-05 ieškovas ir atsakovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. BS 13/001 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigoja nuomoti klientui kilimėlius už užmokestį ir įsipareigoja juos keisti į švarius, o ieškovas įsipareigoja apmokėti už jam suteiktas kilimėlių nuomos paslaugas ir naudoti atsakovo kilimėlius. Sutarties vykdymo metu (pastaruoju laiku), ieškovas pareiškė norą modifikuoti Sutartį. 2015-12-18 ieškovas atsakovui išsiuntė elektroninį laišką kuriame prašė atsakovo susitarti dėl naujų įkainių, jų įsigaliojimo datos. 2015-12-21 atsakovas pateikė atsakymą, kad negali įvykdyti ieškovo pasiūlytų sutarties sąlygų pakeitimų, taip pat nurodė, kad sumažėjusių užsakymų apimčių pagrindu atsakovas sieks nutraukti sutartį. Atsakovas rašte prašė atsiųsti naują užsakomų paslaugų asortimentą (detalų objektų sąrašą su užsakomų kilimų kiekiais, dydžiais ir keitimo intervalais), o gavęs šią informaciją atsakovas pateiks naujus paslaugų įkainius. Ieškovas tik žinodamas paslaugų kainą galėtų koreguoti įsigyjamų paslaugų kiekius, taip pat juos vertinti ir tuo atveju, jei atsakovo kainodara skiriasi priklausomai nuo pateiktų užsakymų dydžio. Atsakovas išsiuntė 2016-01-07 raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad remdamiesi ieškovo 2015-12-17 siųstu prašymu nutraukti tarpusavio bendradarbiavimo sutartį bei 2015 m. gruodžio 16 d. ir 21 d. siųstais pranešimais dėl kilimų atsiėmimo aptarnaujamuose objektuose, atsakovas nutraukia šalių sudarytą Sutartį ir reikalauja ieškovo sumokėti 10 808,26 EUR netesybas. Sutarties šalims vykdant sutartį paslaugų kainos buvo keičiamos, tačiau niekuomet atsakovas nereikalavo, kad ieškovas pateiktų ieškovo klientų sąrašą, kuriems bus teikiamos atsakovo paslaugos, tokiais veiksmais tarp šalių susiformavo praktika, kuomet atsakovas ieškovui pateikdavo naujus savo teikiamų paslaugų įkainius, o ieškovas turėdavo galimybę spręsti, ar nurodyti įkainiai jam yra tinkami ir ar yra galimas tolimesnis sutarties vykdymas. Sistemiškai žvelgiant į sutarčių vykdymo principus matyti, kad atsakovas nesistengia dėti pastangų, kurios užtikrintų sutarties šalių bendradarbiavimą, o taip pat ignoruoja ir faktą, kad sutarties vykdymas atsakovo pageidaujamuu būdu būtų neekonomiškas ne tik ieškovui, tačiau ir pačiam atsakovui, kuomet derybos dėl paslaugų kainų įsiveltų į nesibaigiantį uždarą ratą. 2015-12-18 ieškovas el. laišku susisiekė su atsakovu, kuriame nurodė, kad sutartis nėra nutraukiama ir ieškovas stengsis ją vykdyti, kiek ją vykdyti leis atsakovas. Laiške taip pat nurodoma, kad sumažėjus paslaugų apimčiai bus pasiekta sutartyje numatyta 30% mažesnė sąskaitos suma, todėl ieškovas paprašė atsakovo peržiūrėti savo kainodarą ir susitarti dėl naujų paslaugų įkainių bei jų taikymo pradžios. Atsakovas į kvietimą bendradarbiauti nėra atsakęs iki šiol. Atsakovas, nutraukdamas sutartį, vadovaujasi CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir tvirtina, kad užsakomų paslaugų apimties sumažėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovas neva negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Tačiau sutartyje nėra įtvirtintas minimalus kiekis paslaugų, kurį ieškovas privalo užsisakyti iš atsakovo, todėl atsakovo teiginys, kad sumažėjusi paslaugų užsakymo apimtis, yra esminis sutarties pažeidimas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Dėl sumažėjusios paslaugų užsakymų apimties kaltas yra pats atsakovas, nes vengė bendradarbiauti su ieškovu.

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Berendsen Textile Service“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas aiškiai išdėstė ketinimą nutraukti Sutartį, tačiau derybų metu ieškovui buvo išaiškintos Sutarties nutraukimo pasekmės, todėl ieškovas pateikė prašymą pateikti naujus įkainius. Ieškovo siekis buvo nutraukti Sutartį, o ne gauti naujus įkainius. Derybų metu ieškovui buvo išaiškintos paslaugos rinkos kainos, o konkrečias galutines kainas atsakovas galėtų nurodyti tik žinodamas užsakomų paslaugų kiekius, nes kainos pas atsakovą yra derinamos su kiekvienu dideliu užsakovu individualiai ir iš anksto nustatytų įkainių nėra. Toks ieškovo reikalavimas traktuotinas, kaip siekis sudaryti įspūdį, jog siekiama bendradarbiauti, faktiškai siekiant išvengti Sutarties nutraukimo pasekmių. Ieškovo valią nutraukti Sutartį rodo ir jo veiksmai, kai buvo žymiai mažinamas užsakomų paslaugų kiekis iki likusio minimalaus galimo, t. y. vieno kilimėlio. Toks kiekis neatitinka Sutarties šalių lūkesčių ir ketinimų, todėl laikytina, jog ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį.

3. Atsakovas UAB „Berendsen Textile Service“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10 808,26 EUR nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalių bendradarbiavime susiklostė praktika, kad šalys bendradarbiauja elektroninio ryšio priemonėmis. Vykdant Sutartį ieškovas pateikė prašymus nutraukti paslaugų teikimą dalyje aptarnaujamų objektų, pakeitimo priežastis - naujo tiekėjo suradimas. Paslaugų apimtis yra esminė Sutarties sąlyga. Ieškovas 2015-12-17 elektroniniu laišku išreiškė savo valią nutraukti Sutartį. Šalys buvo sutarusios, jog Sutartis galioja 12 mėnesių ir jei likus iki jos pabaigos 2 mėnesiams nei viena iš šalių nepareiškia raštiško prašymo nutraukti Sutartį, tai Sutartis laikoma pratęsta dar 12 mėnesių. Ieškovui nutraukus Sutartį, pažeidžiant Sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, ieškovas privalo sumokėti netesybas – 50 procentų sumos, kurią būtų sumokėjęs atsakovui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Po 2015-12-17 derybų ieškovas pakeitė nuomonę, nurodydamas, jog nesiekia nutraukti Sutarties, bet tik derasi dėl naujų sąlygų. Ieškovas dar sumažino paslaugų apimtis iki mažiausio įmanomo, taip tik formaliai vykdydamas Sutartį. Nors Sutartyje nėra nurodytas minimalus kiekis, bet atsižvelgiant į Sutarties esmę, ieškovas negalėjo sumažinti Sutarties paslaugų apimties iki minimumo. Kadangi Sutartis buvo nutraukta ir šalims nepavyko susitarti dėl naujos sutarties sąlygų, atsakovas pateikė Sutartyje numatytų nuostolių paskaičiavimą, kuriuos ir prašo priteisti.

4. Ieškovas UAB „BSS grupė“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog paslaugų sumažėjimą lėmė ne ieškovas, bet ieškovo klientų veiksmai, kurie panoro keisti paslaugų tiekėją. Sutarties ieškovas nenutraukė, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti atlyginti Sutartyje numatytus nuostolius. Vykdant Sutartį atsakovas niekuomet nereikalavo pateikti atnaujinto paslaugų kiekio sąrašo ir įkainius pateikdavo be tokio sąrašo. Atsakovo reikalaujami nuostoliai yra nepagrįsti, nes ieškovas Sutarties nenutraukė, todėl reikalavimas atmestinas. Taip pat prašomi nuostoliai yra nepagrįstai dideli. Atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius ir skaičiuoja už 13 mėnesių, nors pagal Sutartį gali reikalauti už 12 mėnesių. Nuostolių dydis aiškiai nepagrįstas, todėl mažintinas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo 2015-12-17 elektroniniame laiške atsakovui nėra aiškiai įvardinta, jog ieškovas vienašališkai nutraukia Sutartį, bet informavo atsakovą, jog yra apsisprendęs tai padaryti. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas 2015-12-18 elektroniniu laišku informavo atsakovą, jog jų nuomonė dėl Sutarties nutraukimo pasikeitė ir siekia tęsti bendradarbiavimą pagal Sutartį. Teismas, įvertinęs atsakovo 2015-12-21 elektroninį laišką ieškovui ,nustatė, jog atsakovas, atsižvelgdamas į žymų paslaugų kiekio sumažėjimą, paprašė ieškovo nurodyti, koks yra galutinis sprendimas dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Ši aplinkybė teismui leido teigti, jog atsakovas pats netraktavo ieškovo 2015-12-17 laiško, kaip vienašališko Sutarties nutraukimą patvirtinančio rašto, nes prašė pateikti galutinį sprendimą. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas 2015-12-22 laišku atsakovui dar kartą patvirtino, jog tęsia bendradarbiavimą, t. y. Sutartį laiko nenutraukta. Atsakovo 2015-12-22 laiškas ieškovui leido teigti, jog iki šio momento atsakovas netraktavo 2015-12-17 laiško kaip tinkamai pasirašyto, todėl patvirtinančio Sutarties nutraukimą. Atsakovo 2016-01-01 laišku atsakovas pats traktuoja, jog Sutartis nėra nutraukta, bet įvertinus ieškovo paslaugų apimčių mažumą, Sutartis gali būti nutraukta atsakovo vienašališkai. Teismas vertino, jog atsakovas 2016-01-07 laišku ieškovo 2015-12-17 laišką traktuoja ne kaip vienašališką Sutarties nutraukimą, bet kaip pasiūlymą nutraukti Sutartį. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovas savo 2015-12-17 laiške tiesiogiai nenurodė, kad nutraukia Sutartį, bet nurodė, jog yra priėmęs tokį sprendimą nutraukti sutartinius santykius, kad sekančią dieną pateikė laišką, kuriame nurodė pakeitęs sprendimą ir Sutarties nenutraukiantis, kad po to bendradarbiavimas dar tęsėsi, kad šį laišką, kaip prašymą (pasiūlymą) traktavo ir atsakovas, teismas padarė išvadą, jog ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą (ofertą) nutraukti Sutartį. Atsakovas savo nuomonės dėl šio pasiūlymo iki ieškovas sekančią dieną atšaukė savo pasiūlymą nepareiškė, todėl laikė, kad ieškovo pasiūlymas nutraukti Sutartį neįgijo teisinės galios. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, 2015-12-17 laišku pateikęs pasiūlymą nutraukti Sutartį ir jį atšaukęs, Sutarties vienašališkai nenutraukė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas nepateikia savo paslaugų įkainių, todėl ieškovas negali suformuoti užsakymo ir bendradarbiavimas tampa negalimu. Pažymėjo, jog ieškovas iniciavo derybas, todėl kaip derybų iniciatorius galėjo ir privalėjo teikti siūlymus apie planuojamus paslaugų kiekius. Ieškovo atsisakymas pateikti bent preliminarius užsakomų paslaugų kiekius ir reikalavimas pateikti visą atsakovo kainodarą, kuri nėra viešai pateikiama, netraktuojamas, kaip ieškovo kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigų vykdymas. Teismas sprendė, kad atsakovas nėra esminiai pažeidęs Sutarties, todėl nėra pagrindo nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo dėl atsakovo kaltės ir ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas ieškovo argumentus, jog atsakovas turėjo pareigą pateikti įkainius pagal CK 6.719 straipsnį, atmetė kaip nepagrįstus, nes pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, šalių sutarti įkainiai buvo įtvirtinti Sutartyje, todėl jie buvo žinomi ieškovui.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, kadangi pagal Sutarties 4.4 punktą pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo siejamas su kliento veiksmu – Sutarties nutraukimu, o ne su paslaugų kiekio sumažėjimu, todėl nėra teisinio pagrindo atsirasti Sutartinių nuostolių atlyginimui.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo ir priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovo priešieškinį visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2015-12-17 laiškas ieškovui buvo išsiųstas iki šalių 2015-12-17 susitikimo ieškovo biure. Atsakovas pirmiausia gavo ieškovo laišką, kuriame ieškovas informuoja apie sutarties nutraukimą, tuomet atsakovas iniciavo šalių susitikimą ieškovo biure, kurio metu ieškovui buvo primintos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės ir tik po to 2015-12-18 ieškovas išsiuntė atsakovui laišką, kuriame jau teigia, kad jis neketino nutraukti sutarties. Visi vėlesnis ieškovo siųsti laiškai, kuriuose bandomas teigi, kad 2015-12-17 laiškas nebuvo prašymas nutraukti sutartį, yra įrodymas, kad ieškovas sąmoningai stengėsi iškraipyti savo tikruosius ketinimus.
2. Teismas, analizuodamas sutarties tarp šalių nuostatas, teisingai išskiria teisines sutarties nutraukimo pasekmes, tačiau iškreipia sutartyje įtvirtintas nuostatas ir jas traktuoja klaidingai. Sutarties 4.4 punktas apibrėžia ieškovo kaip kliento pareigą mokėti nustatyto dydžio netesybas, jei jis nutraukia sutartį, nesibaigus jos galiojimo terminui. Teismas neteisingai traktuoja 2016-01-07 apelianto siųstą pranešimą. Atsakovas 2015-12-17 pranešime aiškiai nurodė, kad jau priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir apie tai informuoja atsakovą.
3. Teismas, vertindamas sutartį pažodžiui, neatsižvelgė į CK 6.189 straipsnį, todėl klaidingai traktavo ieškovo siųstus pranešimus ir veiksmus, atsižvelgdamas tik į formalius teiginius ir pažodinį sutarties aiškinimą, nekreipdamas dėmesio į tikrąją sutarties esmę ir šalių ketinimus.

8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo 2015-12-17 elektroninio laiško ir šalių vykusių derybų seka neturi reikšmės ginčo teisiniams santykiams ir svarbiausiam faktui, jog šalių sudaryta sutartis niekada nebuvo nutraukta, ieškovas niekada nebuvo išreiškęs savo valios nutraukti sutartį.
2. Pats apeliantas sutinka, kad sudaryta sutartis pareigą mokėti netesybas numato tuo atveju, kai klientas (ieškovas) nutraukia sutartį. Esant situacijai, kai sutartis nebuvo nutraukta, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo netesybų. Sutarties 4.4 punkte yra nurodyta ne sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką nustatanti sąlyga, o sankcija už sutarties nutraukimą. Šalių sudarytoje sutartyje nėra sąlygos, numatančios pareigą mokėti netesybas, kai sutartis nėra nutraukta.
3. Dėl sutarties nutraukimo apelianto pozicija ir teikiami paaiškinimai yra nenuoseklūs, nepagrįsti ir neteisingi. Sutarties galiojimą įrodo šalių susirašinėjimai po to, kai ieškovas pakeitė sprendimą dėl sutarties nutraukimo, o taip pat ir byloje pareikštas priešieškinis, kuriame apeliantas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-12-18 iki 2016-01-04 šalys bendravo dėl Sutarties galiojimo bei naujo pasiūlymo pateikimo klausimais.
4. Jeigu netesybas ir būtų galima skaičiuoti, jos turėtų būti skaičiuojamos imant apelianto suteiktų paslaugų ieškovui vidurkį per vienerius metus, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtis, o ne pagal vieną konkrečią PVM sąskaitą-faktūrą. Apeliantas nepagrindė reikalaujamų priteisti netesybų skaičiavimo metodikos.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
10. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
12. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui priteisti iš ieškovo nuostolius.
15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo 2015-12-17 siųstą elektroninį laišką atsakovui. Pasak apelianto, šis elektroninis laiškas buvo išsiųstas ne po šalių 2015-12-17 derybų, tačiau prieš derybas ir jis reiškia, kad ieškovas atsakovą informavo apie sutarties nutraukimą, todėl atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl sutarties nutraukimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo 2015-12-17 elektroninio laiško turinį, padarė išvadą, kad jame nėra aiškiai įvardinta, jog ieškovas vienašališkai nutraukia Sutartį. Teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovas informavo atsakovą, jog yra apsisprendęs tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu, o apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
17. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos.
18. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikė, kad ieškovas nutraukė tarp šalių 2013-02-05 sudarytą Sutartį 2015-12-17 elektroniniu laišku, kuriame nurodyta: „Po nesėkmingų derybų ir priėmus sprendimą, su Jumis nutraukti sutartinius santykius pagal mūsų bendradarbiavimo sutartį Nr. BS 13/001, Jūs aiškiai įvardinote ketinimą susisiekti su Mūsų klientais nurodytais sutarties priede bei disponuojant komercine informacija apie teikiamų paslaugų kainas Juos (klientus) perimti ir teikti paslaugas tiesiogiai“. Akivaizdu, kad elektroniniame laiške nėra suformuotas aiškus noras nutraukti 2013-02-05 sutartį, nėra nurodytas nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data. Tai, kad ieškovas aiškiai neišreiškė noro nutraukti Sutarties, patvirtina ir tai, jog atsakovas 2015-12-21 rašte ieškovui nurodė, kad norėtų gauti galutinį sprendimą dėl prašymo nutraukti paslaugų teikimą dalyje objektų. Net ir laikant, jog 2015-12-17 ieškovo elektroninis laiškas buvo išsiųstas iki šalių derybų, kaip atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, ši aplinkybė nekeičia fakto, kad nėra aiškiai išreikštos ieškovo valios nutraukti 2013-02-05 sutartį. Atkreipiamas dėmesys, jog net ir po 2015-12-17 elektroninio laiško šalys bendravo tarpusavyje, vedė derybas ir vykdė sudarytą sutartį, nors ir mažesne apimtimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas 2015-12-17 elektroniniu laišku nutraukė šalių 2013-02-05 sudarytą sutartį.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertina atsakovo 2016-01-07 ieškovui siųstą raštą. Apelianto vertinimu, 2016-01-07 raštas ieškovui įrodo, kad apeliantas 2015-12-17 elektroninį laišką suprato kaip pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuris sukelia ieškovui finansines pasekmes, įtvirtintas Sutarties 4.4 punkte. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog apeliantas turėjo pagrįstą ir neginčijamą pagrindą manyti, jog ieškovas nutraukė sutartį, kadangi pats apeliantas 2016-01-07 rašte mini, kad ieškovas sumažino užsakomų paslaugų asortimentą iki 1 kilimėlio. Akivaizdu, kad nors ir su minimaliausiu užsakymu, tačiau sutartis nebuvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog paslaugų kiekio sumažinimas iki minimalaus nėra tapatus veiksmas Sutarties nutraukimui, nes šalys Sutartyje neaptarė minimalaus užsakymo kiekio.
21. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas Sutartį tik pažodžiui, neatsižvelgė į CK 6.189 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir neatsižvelgus į tai, kad sutartyje nėra nustatyto minimalaus užsakomo kiekio, negalima daryti prielaidos, kad ieškovas iš atsakovo turėjo užsakyti atitinkamą kiekį kilimėlių, o to nepadaręs, nutraukė sutartį. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad ieškovo minimalus kiekio užsakymas gali būti pagrindu atsakovui nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir/ar reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau tokio reikalavimo atsakovas nereiškė.
22. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

23. Ieškovas UAB „BSS grupė“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 490 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „BSS grupė“ iš apelianto priteisiama 490 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ (į.k. 110694894) ieškovo UAB „BSS grupė“ (į.k. 302307442) naudai 490 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                          Aldona Tilindienė

                                                                                      Henrichas Jaglinskis

                                                                                             Eglė Surgailienė