Civilinė byla Nr. e2-10049-996/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05196-2021-5

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8;  

      3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ juristui Mindaugui Zubrui,

atsakovo V. S. atstovei advokatei Renatai Janušytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 uždaroji akcinė bendrovė „Vykom“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–2) V. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 820,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. balandžio 5 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į įmonę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutartis su juo nutraukta 2018 m. spalio 31 d.; 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymo pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, tikslu pervežti krovinius įvairiais maršrutais Europoje. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. iš kliento „BMW“ AG atstovo „Reck & Co.“ GmbH (toliau – klientas) gavo pretenziją, iš kurios matyti, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 28–29 d. iš Born, Nyderlanduose, į Bremerhaven, Vokietijoje, pervežė 7 automobilius, atsakovas nuo autovežio nukraudamas automobilį BMW MINI III (automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – automobilis) apgadino jo kairės pusės priekinį ratlankį ir padangą. Ieškovės teigimu, tai, kad automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, patvirtina aplinkybė, jog automobilis buvo visiškai naujas, atsakovas prieš pakraudamas automobilį ant autovežio jį apžiūrėjo ir CMR važtaraščio 18 grafoje nepažymėjo, jog automobilis būtų turėjęs kliento pretenzijoje nurodytus apgadinimus prieš jį pakraunant. Teigė, kad automobilio apgadinimai buvo nustatyti krovinio gavėjo automobilio priėmimo metu, kuris apie tai pažymėjo pranešime apie žalą, kurį savo parašu patvirtino atsakovas, tokiu būdu, ieškovės vertinimu, atsakovas pripažino, kad automobilis buvo apgadintas dėl jo kaltės. Nurodė, kad automobilio remonto darbai kainavo 820,92 Eur, ji žalą klientui atlygino 2020 m. rugpjūčio 12 d. bankiniu pavedimu pervesdama aukščiau nurodytą sumą. Paaiškino, kad įmonė nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo apsidraudusi vežėjo civilinės atsakomybės draudimu, pagal draudimo sertifikatą, draudiko mokėtinai draudimo išmokai draudiminio įvykio atveju taikoma 2 500 Eur franšizė, todėl ji visą žalos sumą klientui atlygino pati, kadangi žalos suma buvo mažesnė nei draudimo taikoma franšizė. Teigė, kad atsakovas yra profesionalus vairuotojas, viena iš jo pagrindinių darbo funkcijų yra automobilių tinkamas nukrovimas jų neapgadinant. Pabrėžė, kad automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo didelio nerūpestingumo, dėl jo netinkamai vykdytų automobilio nukrovimo darbų (atsakovo neteisėti veiksmai), dėl ko ji patyrė 820,92 Eur turtinę žalą. Pažymėjo, kad įmonė nėra įpareigota draustis vežėjo civilinės atsakomybės draudimu, tačiau tai daro savanoriškai, siekdama sumažinti galimus patiriamus nuostolius, todėl įvykus įvykiui, draudimo sutarties pagrindu neišmokėtos sumos, tame tarpe franšizė, laikytinos įmonės nuostoliais, kurie gali būti išieškomi iš kaltų asmenų (šiuo atveju – atsakovo). Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos žalai iš atsakovo priteisti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad nors atsakovas mini, jog defektinis aktas pristačius automobilį nebuvo surašytas, tačiau buvo surašytas ir atsakovo paties pasirašytas pranešimas apie žalą, kuris ir yra tas defektinis aktas, jei atsakovas nesuprato kita kalba jam pateikto pasirašyti dokumento, galėjo parašyti, kad nesupranta turinio, ar kad su žala nesutinka, ar kad nėra jo kaltės; remonto sąmatoje skaičius 7 reiškia, kad automobilis buvo remontuotas 1 val. 10 min; į atsakovo pareigas įėjo automobilių pakrovimas ir nukrovimas nuo autovežio, atsakovas jau ne pirmą kartą vežė tokio pobūdžio krovinį, buvo instruktuotas tai atlikti, tačiau nukraudamas automobilį nuo autovežio jis pasirinko netinkamą atstumą tarp automobilio ir konstrukcijos, dėl to padarė pažeidimus naujam iš gamyklos vežamam automobiliui; grįžęs iš komandiruotės atsakovas įmonei pristatė tik CMR, pranešimą apie žalą įmonė gavo tik 2018 m. gruodžio mėn. kartu su pretenzija iš kliento.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. II, l. 1–5).

Atsakovas nurodė, kad ieškovės pateiktame važtaraštyje nurodyta, jog ieškovės klientas automobilį gavo 2018 m. rugsėjo 29 d., ieškovė į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 29 d. pranešimą apie žalą, kuris buvo surašytas užsienio kalba ir kurį jis pasirašė, jame įvardinti automobilio apgadinimai – nubraižytas ratlankis iš aliuminio priekyje kairėje, apgadinimas mažesnis nei 3 cm, vėliau, 2018 m. spalio 15 d. automobilis buvo apžiūrėtas konsultantų, t. y. automobilis buvo apžiūrėtas praėjus 6 dienoms nuo automobilio iš jo priėmimo, ir remonto sąmatoje jau buvo nurodyta, kad kairiajame ratlankyje yra įbrėžimas tarp 2,5 cm ir 7 cm, priekinės kairės pusės pjūvis tarp 2,5 cm ir 7 cm, automobilio remonto kaina paskaičiuota už 7 darbo vienetų (suprantama, kaip padangų) montavimą 86,03 Eur, už priekinę kairės pusės padangą 209,30 Eur, už priekinį kairįjį ratlankį 454,79 Eur, RDC jutiklį 70,80 Eur. Pažymėjo, kad iš pradžių pranešime apie žalą buvo teigiama, kad buvo tik nubrėžtas ratlankis, nubrėžimas buvo mažesnis nei 3 cm, tai reiškia, kad buvo nedidelis įbrėžimas, vėliau remonto sąmatoje jau teigiama, kad reikia keisti padangą, ratlankį ir dar RDC jutiklį bei sumontuoti 7 padangas, tačiau jeigu automobilio ratlankyje ir buvo koks nežymus įbrėžimas jis nebuvo toks, dėl kurio reikėtų keisti ratlankį, padangą ir dar RDC jutiklį, be to, ieškovė pateikė automobilio ratlankio nuotrauką, tačiau nėra aišku, kada ji buvo padaryta, priimant automobilį ieškovės klientas automobilio rato nuotraukos nedarė, taigi, tik remdamasi nuotraukomis ieškovė nurodė, kad neva jis taip stipriai apgadino automobilio ratlankį, tačiau nuotraukoje užfiksuoti defektai niekaip nepatvirtina fakto, nurodyto pranešime apie žalą, kuriame nurodyta, kad nubraižytas ratlankis iš aliuminio priekyje kairėje, apgadinimas mažesnis nei 3 cm, kadangi iš nuotraukos akivaizdžiai matosi, kad ratlankis yra apgadintas stipriau nei įbrėžtas, o jo apgadintos vietos ilgis yra daugiau nei 2 arba 3 cm, todėl tai nėra įbrėžimas, kuris yra mažesnis nei 3 cm, kaip teigiama pranešime apie žalą. Nurodė, kad atvežtus automobilius apžiūri kontrolierius ir esant kažkokiems trūkumams kontrolierius juos fiksuoja, tačiau nagrinėjamu atveju tokio akto nėra, ieškovė tik pateikė pranešimą apie žalą, kuris buvo paduotas pasirašyti jam nesuprantama (ne lietuvių) kalba, o pačiame pranešime nebuvo kliento ar kito jo atsakingo asmens parašo, be to, ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad atlygino klientui už automobilio sugadinimą padarytą žalą lygią 820,92 Eur tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus beveik 2 metams nuo tariamos žalos atsiradimo dienos, todėl tokie ieškovės veiksmai, atsakovo vertinimu, tik įrodo, kad prašoma priteisti žala nebuvo padaryta dėl jo veiksmų ir jokios žalos, kurią jis turėtų atlyginti, nėra, kadangi visos išvardintos aplinkybės įrodo, kad jis neapgadino automobilio, o ieškovė visiškai nepagrįstai inicijavo teisminį procesą, nes jis jokios žalos ieškovei nepadarė. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė taip pat pateikė CMR draudimo sutarties kopiją, tačiau nepateikė įrodymų, kad draudimo bendrovei buvo žinoma apie turto sugadinimą ar buvo prašoma atlyginti remonto išlaidas, esant žalos atsiradimo atvejui, bet koks kitas asmuo kreiptųsi dėl draudimo išmokos skyrimo. Teigė, kad ieškovė konkrečių įrodymų apie jo neteisėtus veiksmus arba didelį neatsargumą nepateikė, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kokių konkrečiai pareigų jis kaip darbuotojas neįvykdė (neteisėtas neveikimas) arba kokius neteisėtus veiksmus atliko (neteisėti veiksmai) arba kaip pasireiškė jo didelis neatsargumas, dėl kurių buvo apgadintas automobilis, taipogi, visiškos žalos atlyginimo tvarkos 2.1 punkte yra nustatyta, kad jis turi tik dalyvauti, kai yra iškraunami arba pakraunami automobiliai, o ieškovės su ieškiniu pateiktoje remonto sąmatoje nurodyta, kad neva automobilis buvo apgadintas jį transportuojant – kraunant, taigi, tai neįeina į jo atliekamas darbo funkcijas, be to, šiame punkte taip pat įtvirtinta, kad jis privalo dalyvauti krovinio žalos nustatyto fiksavimo procese, užfiksuojant visas reikšmingas žalos padarymo kroviniui aplinkybes, tačiau tuo metu, kai jis pristatė krovinį, niekas jokių pretenzijų nereiškė, nebuvo užfiksuotos jokios reikšmingos aplinkybės, todėl, kaip tai buvo įprasta jo darbe, jis pasirašė jam pateiktus dokumentus ir atlikęs savo darbą išvyko. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė neįrodė žalos padarymo aplinkybių: neįrodė kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas lengvasis automobilis, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos dėl automobilio apgadinimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad vežėjo atsakomybė nebūtinai sutampa su vairuotojo atsakomybe, vežėjas gali sugadinti krovinį ne dėl vairuotojo kaltės, t. y. gali nebūti vairuotojo darbo pareigų pažeidimo, nes vežėjas turi platesnį spektrą pareigų ir priemonių krovinio išsaugojimui.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad pagal pareiginius nuostatus, automobilių nukrovimas neįėjo į atsakovo darbo funkcijas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad žala padaryta nukraunant automobilį, atsakovas nebuvo kviečiamas į žalos nustatymą, atsakovas žalos nepadarė jokiems automobiliams, pasirašydamas jam nesuprantama kalba pateiktą dokumentą nesuprato, kad pasirašo už žalą, automobiliai nebuvo apgadinti, kokie buvo paimti, tokie buvo ir pristatyti.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 31 d. dirbo įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (el. b. apyrašo t. I, l. 5–7), įmonės transporto vadovas 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. S. komandiruotės“ nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. spalio 17 d. komandiravo atsakovą pervežti krovinius įvairiais maršrutais (el. b. apyrašo t. I, l. 8), 2018 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pasirašė pranešimą apie žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 31–33), ieškovė iš kliento gavo 2018 m. gruodžio 4 d. remonto sąmatą 820,92 Eur sumai (el. b. apyrašo t. I, l. 9–15), ieškovė iš kliento gavo 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą dėl 820,92 Eur nuotolių atlyginimo (el. b. apyrašo t. I, l. 16–18), 2020 m. rugpjūčio 12 d. bankiniu pavedimu ieškovė sumokėjo klientui 820,92 Eur žalos atlyginimą (el. b. apyrašo t. I, l. 34), 2021 m. sausio 26 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl 820,92 Eur turtinės žalos iš atsakovo išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 153–154), kuri 2021 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. DGKS-688 darbo byloje Nr. APS-2-1689 (toliau – sprendimas) ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinus (el. b. apyrašo t. I, l. 45–47).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). 

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovės teigimu, atsakovas komandiruotės metu nukraudamas automobilį nuo autovežio jį pažeidė (apgadino automobilio kairės pusės priekinį ratlankį ir padangą), dėl ko kilo žala, tuo tarpu atsakovo teigimu, jis jokios žalos nepadarė, automobilio neapgadino, pristatė automobilį tokį, kokį priėmė, be to, nukrauti automobilį nuo autovežio nebuvo jo darbo funkcija.

Byloje nustatyta, kad atsakovas komandiruotės metu 2018 m. rugsėjo 29 d. pristatė krovinį – automobilius (tarp kurių ir ginčo automobilį) – į paskirties vietą ir tą pačią dieną jam buvo pateiktas pasirašyti dokumentas – pranešimas apie žalą, surašytas užsienio kalba (el. b. apyrašo t. I, l. 31–33), kurios atsakovas nurodo nemokantis ir nesuprantantis (įrodymų apie šios kalbos atsakovo mokėjimą byloje nėra), šiame pranešime nurodyta: ankstesnė automobiliui padaryta žala, nubraižytas ratlankis iš aliuminio priekyje kairėje, apgadinimas mažesnis nei 3 cm. Taigi, pristačius automobilį nustatytas tik įbrėžimas ratlankyje iki 3 cm, kas, akivaizdu, atsakovui (vairuotojui) – nepatyrusiam šioje srityje (pažeidimų nustatymo srityje) asmeniui – gali būti sunkiai pastebimas. Svarbu pastebėti tai, kad pačiame pranešime apie žalą nurodyta, jog žala yra ankstesnė, vadinasi, konstatuojama, kad ji padaryta ne automobilio nukrovimo metu. Nors įmonės atstovas teismo posėdžio nurodė, kad atsakovas, jei jis nesuprato jam pateikto pasirašyti dokumento, galėjo tai jame ir nurodyti, tačiau įmonė nepateikė įrodymų į bylą, kad ji, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, buvo instruktavusi darbuotoją, kaip elgtis krovinio priėmimo bei pristatymo metu, kai pateikiami jam nesuprantami dokumentai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. pristatęs krovinį atsakovas išvyko, o tik 2018 m. spalio 15 d. automobilis buvo dar kartą apžiūrėtas ir jau fiksuotas ratlankio įbrėžimas nebe iki 3 cm, o jau iki 7 cm, be to, papildomai fiksuotas padangos pjūvis iki 7 cm, dėl ko vėliau buvo keistas tiek ratlankis, tiek padanga bei dar papildomai RDC jutiklis (el. b. apyrašo t. I, l. 9–15), akivaizdu, kad esant ratlankio įbrėžimui iki 3 cm, visų šių darbų nebūtų tekę atlikti, atsakovas šioje automobilio apžiūroje (2018 m. spalio 15 d.) nedalyvavo, taip pat nėra įrodymų, kad laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. spalio 15 d. automobilis būtų buvęs atsakovo žinioje.

Svarbu pastebėti ir tai, kad nors ieškovė teigė, jog viena iš atsakovo pagrindinių darbo funkcijų buvo automobilių tinkamas nukrovimas jų neapgadinant, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo įvardinti jokio akto, kuriame būtų nustatyta tokia atsakovo pareiga, tuo tarpu atsakovas teigia, kad tai nebuvo jo darbo pareiga. Iš atsakovo pasirašytų pareiginių nuostatų bei visiškos žalos atlyginimo tvarkos (el. b. apyrašo t. I, l. 38–43) matyti, kad atsakovo pareiga buvo tik dalyvauti krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūroje (pareiginių nuostatų 2 punktas, visiškos žalos atlyginimo tvarkos 2.1 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo priskyrusi atsakovo darbo pareigoms automobilių nukrovimą, todėl negali reikalauti už tai darbuotoją atsakyti. Be to, nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė buvo instruktavusi atsakovą kaip tinkamai nukrauti automobilius, tačiau vėlgi, tokių įrodymų į bylą ieškovė nepateikė.

Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad darbdavė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog darbuotojas atliko tam tikrus darbo pareigų pažeidimus, darbdavė neįrodė būtinų sąlygų darbuotojo atsakomybei kilti viseto, todėl darbuotojui negali būti taikoma atsakomybė už darbdavės nurodomą 820,92 Eur žalą. Taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 820,92 Eur žalos priteisimo nėra, toks ieškovės reikalavimas atmetamas, taip pat atmetamas ieškovės išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiai advokatei sumokėtas jo patirtas 450 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 198, t. II, l. 6–7, 24–26). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. DGKS-688 darbo byloje Nr. APS-2-1689 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ (į. k. 300132204) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė