Civilinė byla Nr. 2-1986/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir
Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovo Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria
atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6194-104/2010
pagal ieškovo Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ ieškinį atsakovui Trakų
rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų rezultatų panaikinimo.
Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“ ir savivaldybės
įmonė „Vilniaus planas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovo
Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atstovė patikslintu ieškiniu prašė
pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Viešojo
pirkimo komisijos 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo
pasiūlymas dėl nepagrįstai mažos kainos, pripažinti negaliojančiu Trakų rajono
savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo
jungtinės veiklos dalyvių UAB „Urbanistika“ ir SĮ „Vilniaus planas“ pasiūlymas
buvo pripažintas geriausiu, įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją
įvertinti ir tarpusavyje palyginti dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo sąlygose
nustatytus vertinimo kriterijus, nustatyti laimėtoją ir sudaryti su juo
sutartį, pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 16 d. Lentvario miesto
bendrojo plano parengimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. T1-143, sudarytą tarp UAB
„Urbanistika“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos.
Ieškovo
atstovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2010
m. rugpjūčio 6 d. Lentvario miesto bendrojo plano parengimo paslaugų pirkimo
sutarties Nr. T1-143, sudarytos tarp UAB „Urbanistika“ ir Trakų rajono savivaldybės
administracijos, vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo
sprendimas civilinėje byloje pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus. Ieškovo
atstovė nurodė, kad sutarties vykdymas apsunkintų ieškovui galimai palankaus
teismo sprendimo įvykdymą. Sutarties įvykdymo atveju, nors ir patenkinus ieškovo
ieškinį, teismo sprendimo vykdymas būtų realiai neįmanomas. Be to, atsižvelgiant
į pirkimo objektą ir jo pobūdį, sutarties vykdymo sustabdymas neturėtų įtakos
perkančiosios organizacijos galimybėms tokias pat kokybiškas paslaugas gauti po
to, kai kilęs ginčas bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į viešojo pirkimo
objektą – Lentvario miesto bendrojo plano parengimą, sustabdžius viešojo
pirkimo procedūras gali būti pažeistas viešasis interesas. Ar Viešojo pirkimo
komisijos sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas, yra teisėtas, galima
nuspręsti tik iš esmės išnagrinėjus bylą. Sustabdžius jau sudarytos sutarties
vykdymą, o teismo procesui užsitęsus, gali būti pažeistas viešasis interesas,
susijęs su Lentvario miesto bendrojo plano parengimu laiku.
Ieškovo Kauno
savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti
teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo. Skunde nurodyta:
1.
Teismas neargumentavo, kaip konkrečiai pasireikštų viešojo intereso
pažeidimas. Teismas neteisingai vertino klausimo išsprendimui reikšmingas
faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių
taikymą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo paskirtį ir tikslus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismo
nutartis nemotyvuota. Teismas neatsižvelgė į būtinumą užtikrinti būsimo galimai
ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei nepagrįstai nurodė, kad
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą.
2.
Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti, nes žala ieškovui ir Lentvario miesto gyventojams būtų padaryta
dar iki teismo sprendimo, be to, žala būtų padaryta ir valstybės teisinei
sistemai, nes būtų paneigti viešųjų pirkimų reguliavimo principai. Teismas,
atsisakydamas sustabdyti sutarties vykdymą, iš esmės neįvertino aplinkybių,
susijusių su viešuoju interesu, neanalizavo, ar laikinųjų apsaugos priemonių
neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Teismas privalėjo
įvertinti, kuris viešasis interesas yra nusveriantis, t.y. ar viršesnė yra
būtinybė laiku įvykdyti sutartį ir įsisavinti Europos Sąjungos fondų lėšas, ar
būtinybė užtikrinti racionalų ir teisėtą tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos
lėšų panaudojimą. Byloje nėra duomenų, per kokį trumpiausią laikotarpį
projektas turi būti įgyvendintas, todėl teismas negalėjo daryti išvados, ar
viešasis interesas sparčiai pradėti sutarties vykdymą nusveria viešą interesą
išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija pagrįstai iš tolesnių
pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, pasiūliusį mažesnę kainą.
3.
Sutarties, kurios vykdymą prašė sustabdyti ieškovas, terminas yra
pakankamai ilgas – iki 2012 m. spalio 1 d. Svarbu, kad visą sutartį vykdytų
vienas subjektas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau priėmus
ieškovui palankų teismo sprendimą, sutarties vykdymas turėtų būti pradedamas iš
pradžių, o tai reikštų, jog perkančioji organizacija turėtų pakartotinai mokėti
už tuos darbus, kuriuos jau bus atlikęs tiekėjas, su kuriuo yra pasirašyta ir
vykdoma sutartis. Sutarties vykdymo sustabdymas nepažeis Lentvario miesto
gyventojų teisių, atsakovo ir kitų tiekėjų teisių bei interesų, o leis
apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo papildomų išlaidų. Tokiu būdu bus
užtikrintas dominuojantis viešasis interesas.
4.
Vien tai, kad tam tikra dalimi bus apriboti atsakovo interesai,
nereiškia, jog bus pažeistas ir viešasis interesas. Nėra aplinkybių, kurios
sudarytų pagrindą spręsti, jog yra viešasis interesas, reikalaujantis itin
sparčiai vykdyti projektavimo darbus, o ne stabdyti sutarties vykdymą. Į bylą
nepateikta duomenų, kad operatyviai nepradėjus vykdyti pirkimo sutarties ir
neįvykdžius atskirų projektavimo darbų arba viso projekto, iš esmės nukentės
atsakovo turtinė padėtis ir jis nesugebės įsisavinti projektui skirtų lėšų, dėl
to nukentėtų Lentvario miesto gyventojų teisėti lūkesčiai. Finansiniu požiūriu
ieškovo pasiūlymas yra labiau pelningesnis ir sudarytų galimybę sutaupyti.
Atsakovas Trakų rajono
savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo Kauno savivaldybės įmonės
atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prarado savo prasmę, nes viešojo pirkimo
procedūros, sudarius su konkurso laimėtoju sutartį, yra užbaigtos. Ieškovas
privalo nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir jomis naudotis sąžiningai.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Apeliacijoje
spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas
ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir
teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (ieškovo) atskirojo
skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių
skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų
(CPK 320, 338 str.).
Teismas,
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos
priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad
teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose
įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tiekėjas, kuris
mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo
pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali
kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar
perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas
priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu (VPĮ
95 str. 5 d.). Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių,
jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Tiek CPK 145
straipsnio 2 dalyje, tiek VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikinosios
apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir
efektyvumo principais bei atsižvelgiant į viešąjį interesą. Teismas gali
atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų
teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų
siekiamų teisėtų tikslų. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos,
jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens
(-ų) teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą
ar būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m.
spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2-581/2009, ir kt.). Viešasis interesas apima pagrindinius principus,
kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės
funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys
gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja
prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių
gerovę, konstitucinių vertybių įgyvendinimą. Jeigu konkrečioje byloje
taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali
daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei,
konstitucinių vertybių įgyvendinimui, teismas gali atsisakyti taikyti
laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos
priemones.
Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl
ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai vertino, ar
jų pritaikymu nebus pažeisti viešieji interesai. Kolegija, įvertinusi iš bylos
išskirtą atskirojo skundo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, jog šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali
nukentėti viešasis interesas.
Ieškovas
ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešąjį
paslaugų pirkimą, kurio objektas yra Lentvario miesto bendrojo plano
parengimas. Bendrasis planas yra vienas iš Teritorijų planavimo įstatyme
numatytų teritorijų kompleksinių planavimo dokumentų. Tai – teritorijų
planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir
uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir
teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities
teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų
planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo
erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju
(generaliniu) planu (Įstatymo 2 str. 1 d.). Atitinkamo lygmens bendrojo
teritorijų planavimo objektu yra ir savivaldybės teritorijos dalys (miestai,
miesteliai) (Įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Įvertinant įstatyme apibrėžtų bendrojo
teritorijų planavimo tikslų ir uždavinių kompleksiškumą bei įvairiapusiškumą,
akivaizdu, kad ši valstybės ir jos institucijų ūkinės ir teisinės veiklos
sritis turi svarbią visuomeninę reikšmę ir lemia poreikių, turinčių viešąjį
interesą, realizavimą.
Ekonomiškumo,
kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja
išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Bet kuris teismo
atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo
šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to
reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai
suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeidžiami
ekonomiškumo ir efektyvumo principai, viešieji interesai. Pats pirkimo objektas
– Lentvario miesto bendrojo plano parengimas turi svarbią reikšmę ne tik Lentvario miesto bendruomenės, bet ir
savivaldybės bei visos valstybės poreikiui užtikrinti harmoningą tam tikros
teritorijos plėtrą, nuoseklų jos erdvinės koncepcijos realizavimą. Viešojo pirkimo
tikslas – įgyvendinti projektą, kuriuo būtų užtikrintas sistemingas ir darnus
Lentvario miesto teritorijos vystymas, racionalus teritorijos, lėšų ir kitų
išteklių panaudojimas, atsižvelgiant į Lentvario miesto teritorijos plėtros
ilgalaikius poreikius (pirkimo konkurso sąlygų 1.1 p., 1.8 p.), kas
neabejotinai reiškia viešojo intereso buvimą. Tokios veiklos tikslas atitinka
ir Konstitucijoje įtvirtintą valstybės siekį remti konstitucines vertybes -
naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, taip pat reguliuoti ūkinę veiklą
taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. nuostatos).
Pagal pirkimo dokumentų sąlygas Lentvario miesto bendrasis planas turi būti
parengtas ir suderintas su visomis institucijomis iki 2012 m. spalio 1 d.
(pirkimo konkurso sąlygų 2.3 p.) Įvertinant tai, kad teisės norminiais aktais yra
griežtai reglamentuotos teritorijų planavimo dokumentų parengimo tvarkos, viešo
svarstymo (aptarimo su visuomene), derinimo ir tvirtinimo procedūros
(Teritorijų planavimo įstatymo 11 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintų Miestų ir miestelių
teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių nuostatos), toks projekto
įgyvendinimo, taigi ir pirkimo sutarties įvykdymo, terminas yra gana glaustas.
Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Įvadinėje
informacijoje apie pirkimą ir jo objektą (pirkimo konkurso sąlygų 1 priedo 2.1
p.) nurodyta, jog Lentvario miesto bendrasis planas turi būti parengtas per 30
mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl nėra pagrindo sutikti su
apelianto teiginiu, esą nėra jokių duomenų, per kokį konkretų laikotarpį
projektas turi būti įgyvendintas, bei su daroma prielaida, kad tokiu atveju
viešasis interesas išsiaiškinti, ar perkančioji organizacija pagrįstai iš
tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, nusveria viešąjį interesą kuo
operatyviau pradėti ir sparčiai vykdyti sudarytą paslaugų pirkimo sutartį.
Siekiant
teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, būtina bendrojo plano parengimo
projekto sustabdymo pasekmes vertinti tiek viešojo intereso, tiek finansinės ir
socialinės naudos prasmėmis. Iš duomenų apie vykdomą projektą matyti, kad jis
finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos Sąjungos socialinio
fondo) lėšomis, Lietuvos valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos bendrojo
finansavimo) lėšomis bei Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis ir, kaip
jau minėta, turi būti įgyvendintas iki 2012 m. spalio 1 d. Kadangi šioje
nutartyje jau įvertinta, kad projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o jis
iš pagrindų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku,
gali išnykti arba sumažėti galimybės disponuoti jomis bei nustatytu terminu
įgyvendinti projektą, gali būti patirta žala, todėl prioritetas šiuo atveju
teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, o aukščiau nurodytam viešajam
interesui. Šiuo atveju vertintina, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pritaikymo bendrojo plano darbų parengimo darbų nukėlimas gali turėti neigiamą įtaką visuomeniniams teritorijų
plėtros ir vystymo programų įgyvendinimo interesams. Ieškovas
(apeliantas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pirkimo procedūrų
sustabdymas yra ekonomiškai tikslingas, t.y. nepažeidžia ekonomiškumo principo.
Jau pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu,
pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų)
teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar
būtų pažeistas viešasis interesas. Laikinosios apsaugos priemonės pakenktų
aukščiau įvardintam viešajam poreikiui, neduotų naudos visuomenei (jos daliai),
kadangi galutinio rezultato pasiekimas nusikeltų į vėlesnį neapibrėžtą laiką,
šių priemonių pritaikymas gali visiškai ar iš dalies sustabdyti svarbaus
projekto realizavimą. Analizuojamu atveju pripažintina, kad ieškovo prašomos
taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems
tikslams, neatitiktų reikšmingų šio laikotarpio viešųjų poreikių, o jų
neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Operatyvus ir spartus Lentvario miesto bendrojo plano parengimas leistų
išspręsti didelės apimties ir įvairialypius Lentvario miesto ir Trakų rajono
savivaldybės bendruomenių poreikius, kuriuos atspindi visas kompleksas
įgyvendinamo projekto bendrųjų uždavinių, išvardintų Įvadinėje informacijoje
apie pirkimą ir jo objektą (pirkimo konkurso sąlygų 1 priedas - Įvadinės
informacijos 1.2 p.) Laikytina, kad nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir
patvirtintas Lentvario miesto bendrasis planas būtų išeities taškas ir teisinis
pagrindas pradėti bei vystyti bendrajame plane numatytus kompleksinius uždavinius
bei kitus projektus. Darytina išvada, kad laikinosiomis apsaugos
priemonėmis sustabdžius ieškovo ginčijamos pirkimo sutarties vykdymą, tuo pačiu
neapibrėžtam laikui sustotų ir projekto, kurio vykdymui buvo atliekamas
viešasis paslaugų pirkimas, įgyvendinimas, todėl nukentėtų ne tik Trakų
savivaldybės bendruomenės interesai dėl Lentvario miesto teritorijos plėtrą ir
vystymą įtvirtinančių principinių nuostatų sukūrimo, bet ir visos visuomenės teisėti
interesai kuo sparčiau užtikrinti tiek valstybės, tiek atskirų administracinių
teritorinių vienetų teritorijų darnų vystymą, todėl tokios laikinosios apsaugos
priemonės gali lemti viešojo intereso pažeidimą.
Konstatuotina,
kad analizuojamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės
būtų neproporcingos siekiamiems visuomeniniams tikslams, neatitiktų reikšmingų
dabartinio laikotarpio viešųjų poreikių, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti
jų teikiamą naudą. Tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pirmiausia
turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ginčo šalių
tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo, ne kartą pabrėžė Lietuvos apeliacinis
teismas (žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį
byloje Nr. 2-587/2007, 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį byloje Nr. 2-638/2007, ir kt.). Teisėjų kolegija nesutinka su atskirajame skunde
išdėstytu ieškovo aiškinimu dėl viešojo intereso užtikrinimo prašytomis taikyti
laikinosiomis apsaugos priemonėmis prioritetų. Teisėjų kolegijos vertinimu,
toks aiškinimas yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pakankamo pagrindo
taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Pažymėtina,
kad įstatymas nustato įvairius pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdus. Jeigu
perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose
nustatytų pareigų ar jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos
draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl
žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.). Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina
išvada, kad šiuo atveju ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog nepritaikius
laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti
nebeįmanomas, nesudaro pagrindo tenkinti šį skundą.
Remdamasi
tuo, kad išdėstyta, taip pat atsižvelgdama į tai, kad teismas gali atsisakyti
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų neigiamos pasekmės gali
viršyti jų teikiamą naudą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos
teismas šiuo atveju pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias
apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas
pažeistų viešąjį interesą bei atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo turinį, teisėjų kolegija plačiau
nepasisako dėl kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų, nes jie tampa neaktualūs.
Atskirajame
skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis
nėra motyvuota. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos
teismo nutarties motyvuose išdėstyta teismo teisinė išvada ir esminis
argumentas, kuriuo remiantis buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – viešojo intereso pažeidimo galimybė sustabdžius viešojo pirkimo
sutarties vykdymą.
CPK 270 straipsnio 4
dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma
turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo
argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti
teisiniai įrodymai. Tokie reikalavimai taikytini ir teismo nutarties
motyvacijai (CPK 291 str.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos,
kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4
p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų
pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu
atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties pagrįstumo ir
teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų
pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui.
Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas
(nagrinėjamu atveju – nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo
motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie
tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-603/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad
skundžiamos teismo nutarties motyvai vertinant aplinkybes dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo galimybės yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad
visiškai nebuvo įvertinti ieškovo prašymo argumentai bei įrodymai, kuriais
remiantis tas prašymas buvo nepatenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas tinkamai įvertino esminius faktinius bei teisinius būtinumo
netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių aspektus ir nepažeidė pareigos motyvuoti
procesinį sprendimą.
Išdėstytos
aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m.
rugsėjo 6 d. nutartis, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovo atskirojo skundo motyvais
skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama
nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos
teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytas
Milius
Gintaras
Pečiulis
Vigintas
Višinskis