Baudžiamoji byla Nr. e1-4191-716/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42790-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. spalio 17 d., apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę A. R., t. y. būnant virtuvėje, tyčia, savo kaire koja spyrė nukentėjusiajai A. R. į kairės pusės akies sritį, padarydamas nukentėjusiajai A. R. poodinę kraujosruvą veide, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. R. sveikatą.

II.        Byloje surinkti duomenys

V. P. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad butas, (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas. Tame bute kartu gyvena jo sugyventinė A. R. ir jų bendri du nepilnamečiai vaikai. Jis su A. R. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų ir veda bendrą namų ūkį. 2024 m. spalio 17 d., apie 18.30 val. į namus po darbo grįžo sugyventinė A. R.. Jis tą dieną buvo neblaivus. Jis alkoholį vartojo vienas, tačiau, kur vartojo alkoholį, šiuo metu neatsimena. Grįžus A. R. namo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo žodinis konfliktas, neatsimena dėl savo neblaivumo. Taip pat dėl savo neblaivumo neatsimena visų detalių, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo spirti savo koja A. R. į galvos sritį ir pataikyti jai į akies sritį. Prašo vadovautis jo sugyventinės A. R. parodymais ir nemano, kad ji meluoja. Jis dėl savo neblaivumo visų įvykio detalių neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip padaryti savo sugyventinei. Taip pat nori paminėti, kad ir anksčiau yra smurtavęs prieš savo sugyventinę ir net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Papildomai tyrimo metu apklaustas V. P. parodė, kad lieka prie pirminės apklausos metu duotų parodymų ir nieko keisti nenori. Prašo vadovautis jo sugyventinės A. R. parodymais, kadangi ji tuo metu buvo blaivi, o jis buvo išgėręs alkoholio, todėl visų detalių neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip padaryti savo sugyventinei, kaip ji nurodo savo apklausoje ir kuo jis yra įtariamas. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi savo sugyventinės dėl tokio savo elgesio atsiprašė. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji A. R. tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventiniu V. P.. Butą jie nuomoja jau dvejus metus. Kartu su jais gyvena jų bendri du nepilnamečiai vaikai. Ji su V. P. kartu gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. spalio 17 d., apie 18.30 val. po darbo grįžo namo. Namuose rado neblaivų sugyventinį V. P., kuris jos paklausė, ar ji jam nupirko alkoholinių gėrimų. Ji jo paklausė, kodėl ji jam privalo pirkti alkoholinius gėrimus ir pasakė jam, kad jeigu jis nori, tai tegul pats eina į parduotuvę ir nusiperka. Vaikai tuo metu buvo savo kambaryje. Sūnus žaidė kompiuteriu, o dukra žiūrėjo televizorių. Ji nuėjo į virtuvę daryti valgyti. Vyras atėjo iš paskos ir stovėdamas šalia reiškė jai visokius priekaištus, būdamas girtas įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Paruošus maistą apie 20.00 val. ji nuėjo į vonią išsimaudyti. Apie 22.00 val. ji paguldė vaikus miegoti. V. P. jų miegamajame kambaryje žiūrėjo televizorių. Ji nuėjo į virtuvę, pasidarė sau arbatos ir laukė kol V. P. užmigs, nes nenorėjo, kad jis vėl kabinėtųsi prie jos. Maždaug po pusvalandžio V. P. atėjo į virtuvę, pradėjo kabinėtis prie jos, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, reiškė priekaištus, kad vaikai yra ne jo. Ji jam atsakė, kad jeigu ji tokia yra bloga, tai jis gali susirinkti savo daiktus ir gali išsikraustyti iš buto, nes buto nuomos sutartis pasirašyta jos vardu ir už komunalines paslaugas moka ji. Ji stovėjo virtuvėje veidu į langą. V. P. tuo metu stovėjo jai už nugaros prie įėjimo į virtuvę. Jai apsisukant pajuto smūgį į galvą. V. P. iš kairės kojos spyrė jai į galvą ir pataikė į kairę akį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos kairė akis iš karto pradėjo tinti, bandė šaldyti, tačiau tinimas nepraėjo. Ryte atsikėlus pastebėjo, kad po kaire akimi buvo mėlynė. Ryte ji išleido vaikus į mokyklą. V. P. atsikėlęs jos neatsiprašinėjo, tik paklausė, kaip ji su tokiu veidu eis į darbą. Nedarbingumo ji neėmė ir nuėjo į darbą. Ji dirba slenkančiu darbo grafiku, todėl nedarbingumo neėmė ir atidirbus dvi dienas turėjo keturias išeigines. Dėl sumušimo ji į policiją nesikreipė, nes nenorėjo, kad šeimyniniai konfliktai išeitų į viešumą. Nori pasakyti, kad tai jau ne pirmas kartas, kai V. P. naudojo prieš ją smurtą. V. P. būnant blaiviam, konfliktų su juo nebūdavo. Kai V. P. būdavo neblaivus, nuolat kabinėdavosi prie jos, tempdavo už plaukų, stumdydavo, kartais spirdavo iš kojos. Prie vaikų V. P. nesikabinėdavo, nesmurtavo. Praeityje V. P. buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, nes buvo ją sumušęs. 2024 m. spalio 29 d., apie 20.00 val., ji su V. P. bute buvo neblaivūs. Vaikai buvo savo kambaryje. Tarp jos ir V. P. kilo žodinis konfliktas, vyko barniai ir turbūt kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad jie abu buvo neblaivūs ir iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie išvežė vaikus pas V. P. brolį į (duomenys neskelbtini) miestą. Taip pat policijos pareigūnai klausinėjo jos, iš kur pas ją mėlynė. Ji jiems pasakė, kad prieš dvi savaitės jos sugyventinis sumušė. Policijos pareigūnai ją nufotografavo ir įvykį užregistravo. Vaiko teisių apsaugos specialistai apie tai informavo moterų krizių centrą ir ji su vaikais nuo 2024 m. lapkričio 4 d. išvyko gyventi į krizių centrą (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. spalio 30 d. jai su vaikais yra paskirtas vaiko teisių koordinatorius.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad galimai prieš 2 savaites (data nėra tiksli) V. P., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), su dešine ranka trenkė savo sugyventinei A. R. per veidą, po ko ji pajuto fizinį skausmą.

Iš pareiškimo matyti, kad A. R. pareiškė, jog 2024 m. spalio 17 d., apie 19.00 val. namuose kilusio konflikto metu neblaivus jos sugyventinis V. P., būdamas virtuvėje, spyrė jai iš kairės kojos į galvą, pataikydamas į kairę akį ir sukeldamas fizinį skausmą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta -  butas, (duomenys neskelbtini).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. R. padaryta poodinė kraujosruva veide. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. A. R. nustatyta poodinė kraujosruva veide galėjo būti padaryta ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. spalio 17 d. A. R. nustatytas vienas sužalojimas. A. R. nustatyta poodinė kraujosruva veide kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. R. nustatyta poodinė kraujosruva veide yra pasiekiama nukentėjusiosios rankomis, tačiau sužalojimas visumoje nėra būdingas savęs žalojimui. A. R. nustatyta poodinė kraujosruva veide galėjo būti padaryta ir suduodant smūgį kietu buku daiktu. A. R. rankose išorinių mechaninių sužalojimų nėra. A. R. nustatyta poodinė kraujosruva veide galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu. A. R. nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. A. R. nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužsifiksavo.

III.        Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis V. P. pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, gailėjosi dėl savo elgesio. V. P. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, pareiškime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, bei specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. R. padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto metu tyčia koja spyrė nukentėjusiajai A. R. į kairės pusės akies sritį, tuo ne tik padarydamas nukentėjusiajai A. R. poodinę kraujosruvą veide, bet ir sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios A. R. sveikatą. Įvertinus tai, kad V. P. nežymiai sutrikdė savo sugyventinės A. R. sveikatą, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, teismas pripažįsta, kad V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka. Nukentėjusioji A. R. 2024 m. gruodžio 10 d. raštu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė, civilinio ieškinio nepareiškė.

V. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką V. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iškart po nusikaltimo padarymo V. P. nebuvo objektyviai nustatytas neblaivumas, tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad dėl savo neblaivumo įvykio metu, jis neatsimena visų nusikaltimo padarymo aplinkybių. Be to, nukentėjusioji A. R. patvirtino, kad grįžusi po darbo namuose rado neblaivų sugyventinį, dėl ko teismui nekyla abejonių, kad nusikaltimo padarymo metu V. P. buvo neblaivus. Be to, įvertinus nukentėjusiosios parodymus nustatyta, kad V. P. būdamas blaivus su ja nekonfliktuoja, jai priekaištauja ir ją įžeidinėją tik būdamas neblaivus. Tokios faktinės aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltininko neblaivumas turėjo lemiamos reikšmės jo nusikalstamiems veiksmams.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

V. P., veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje V. P. buvo teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jo atžvilgiu teistumas yra išnykęs. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį V. P. penkis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių paskutinį kartą už tai, kad 2024 m. spalio 29 d. 5.16 val., būdamas neblaivus, nesilaikė Smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, už ką jam buvo paskirta 90 eurų dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. V. P. yra oficialiai nevedęs, tačiau turi du nepilnamečius vaikus, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. P. paskyrus prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant draudimą, kuris priverstų kaltininką kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.        Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.

V. P. padarė nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narį – prieš asmenį, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) – dėl ko tikslinga jam kartu su bausme skirti BK 722 straipsnyje numatytą ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas pažymi, kad BK 722 straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad smurtą prieš savo šeimos narį asmuo vartojo ne pirmą kartą, teismas įpareigoja V. P. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose vykdyti per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, t. y. visus 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. P. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikinta, kaip nebereikalinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u s p r e n d ė :

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. P. visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. P. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. P. per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – šį įpareigojimą vykdant 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Išaiškinti V. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas                                                           Mindaugas Striaukas