Civilinė byla Nr. e2-7023-1112/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02067-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3; 1.2.4.7; 1.4.2.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Karolinai Butkienei,
dalyvaujant ieškovui R. P. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atstovams O. J. ir advokatui Vaidui Batūrai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas R. P. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ovirama“ 3514 Eur nesumokėtą užmokestį (atlyginimą, dienpinigius, viršvalandžius), 130 Eur už darbo rūbus, netesybas, t. y. darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad R. P. dirbo UAB „Ovirama“ pagal 2023 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartį Nr. 224, nustatytas darbo užmokestis – 1525 Eur. Ieškovas dirbo iki 2025 m. sausio 9 d. Ieškovo darbas buvo komandiruotėje Nyderlandų Karalystėje, tačiau esant prastoms darbo sąlygoms, neaprūpinant darbo rūbais, kuriuos ieškovas pirko pats savo lėšomis, ieškovas iš anksto informavo pranešimu atsakovės direktorių O. J., kad grįžęs iš komandiruotės išeina iš darbo ir grįžęs pateikė prašymą. Pagal pateikiamus tabelius ieškovas iš viso dirbo 70 dienų, 665 val. arba 52 val. daugiau nei turėjo dirbti per savaitę, nes pagal darbo sutartį numatyta dirbti ne daugiau kaip 52 val. per savaitę. Pagal darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 50 procentų maksimalios dienpinigių normos, tačiau pagal tą pačią sutartį galėjo mokėti ir didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 50 iki 100 procentų dydžio. Už rugsėjo mėnesį ieškovas gavo 1008 Eur darbo užmokesčio, už spalio mėnesį – 2570 Eur, už lapkričio mėnesį – 3318 Eur. Rugsėjo mėnesį ieškovui atsakovė turėjo sumokėti už 9 val. viršvalandžių, spalio mėnesį – 20 val., už lapkričio mėnesį – 17 val., gruodžio mėn. – 6 val. Atsakovė turėjo sumokėti 180 Eur už viršvalandžius (9 val. x 10 Eur/val. x 2 = 180 Eur). Už spalio mėnesį turėjo sumokėti 3269 Eur, sumokėjo 2570 Eur, todėl liko skoloje 699 Eur. Už lapkričio mėnesį turėjo sumokėti 3529 Eur (1525 Eur + 1664 Eur + 340 Eur), o sumokėjo 3318 Eur, todėl liko skoloje 211 Eur. Už gruodžio mėnesį atsakovė ieškovui iki šiol nesumokėjo atlyginimo, taip pat nesumokėjo ieškovą atleisdama iš darbo. Gruodžio mėnesį ieškovas dirbo 16 dienų, todėl jam turėjo būti paskaičiuotas atlyginimas 1280 Eur (16 d. x 80 Eur = 1280 Eur) ir 1024 Eur dienpinigių (16 d. x 64 Eur = 1024 Eur), taip pat už 6 val. viršvalandžių 120 Eur (6 val. x 10 Eur x 2 = 120 Eur). Už gruodžio mėnesį atsakovė turėjo sumokėti 2424 Eur. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 130 Eur išlaidų už batus, kaklo movą, kelnes ir švarką, kuriuos pirko darbui.
Atsakovė UAB „Ovirama“ atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. P. paaiškino, kad gruodžio 20 d. grįžo iš komandiruotės ir nusiuntė pareiškimą, kad išeina iš darbo. Ieškovas neatsiskaitė pagal išdirbtas valandas už gruodį ir neišmokėjo atostoginių. Valandas pildė Olandijoje atsakingas žmogus ir siuntė O. Nurodė, kad susitarimas buvo po 14 Eur per valandą. Viskas iki tol atitiko pagal valandas, bet už gruodį nebuvo sumokėta. Tarėsi su direktoriumi įmonėje, bet rodoma mažiau, o kita dalis mokama kaip komandiruotpinigiai. Dėl dienpinigių atskirai nesitarė. Komandiruotėje olandas peržiūrėdavo lapą ir pasirašydavo, paskui jį nufotografuodavo ir siųsdavo direktoriui. Jokie grafikai nebuvo sudaromi, jeigu buvo darbo, tai ir dirbo. Dirbdavo ne jis vienas. Jie dirbo UAB „Ovirama“, tačiau nurodymus duodavo, visas medžiagas duodavo ir kontroliavo olandai. Darbuotojas, kuris mokėjo angliškai, bendravo su olandais. Užpildytą lapą paveiksluodavo kuris nors iš senųjų darbininkų ir siuntė vadovui. Juos pildė dažniausiai R. arba G., jų originalai tikriausiai liko Olandijoje. Niekas savavališkai jų nepildė. Kai perdavė nuotraukas advokatui, ištrynė jas. Nurodė, kad el. paštu nesinaudoja. Pagal tas valandas gaudavo atlyginimą. Kartą per savaitę paduoda atsakingam olandui, kuris pasirašo dėl valandų. Jeigu pavėluodavo, direktorius iškart klausdavo, kur valandos. Apie susitarimo tarp įmonės ir olandų sąlygų jam nežinoma. Jam jokių atsiskaitymo lapelių nesiuntė, bet sutartas užmokestis pagal išdirbtas valandas visada atitiko. Valandas jis rašėsi į savo sąsiuvinį. Jam davė tik vienas kelnes, bet per dideles, pirko kelnes, švarką ir batus, kad galėtų dirbti. Nusiuntė čekį vadovui, tačiau į tai nieko neatsakė. Per dideles kelnes paliko Olandijoje. Tuo metu buvo grįžęs į Lietuvą, jis rašė, kad tokie tarpai jam netinka, tada po savaitės išvežė vėl į Olandiją. Ovidijus pervedė 300 Eur avansą, nes įmonėje nebuvo pinigų, paskui nusiskaičiavo nuo atlyginimo. Nepamena, kad būtų pasirašęs spalio 11 d. prašymą, neatitinka jo parašo. Ant darbo sutarties yra jo parašas. Į darbą jį pasiėmė iš namų ir išvažiavo į Olandiją, grįžo tiesiai į namus, o išvyko į komandiruotę po savaitės iš namų, darbovietėje nebuvo. Gruodžio 19 d. grįžęs nusiuntė direktoriui į telefoną, kad išeina lauk.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Klemenis palaikė pateiktą patikslintą ieškinį ir nurodė, kad pagal skaičiavimus gavus papildomus duomenis nesumokėta 2174 Eur. Buvo susitarta žodžiu dėl 14 Eur valandinio atlyginimo, tačiau jis buvo uždengiamas darbo sutartimi. Ieškovo buvo skaičiuota, tačiau nesutapimai dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo leidžia teigti, kad buvo sutartas valandinis darbo užmokestis. Komandiruotės dienų skaičius dokumentuose nesutampa. Ieškinyje nurodyti skaičiavimai dėl valandų skaičiaus lieka aktualūs, reikalavimų dėl viršvalandžių, jeigu būtų skaičiuojamas užmokestis pagal valandinį darbo užmokestį, nebeliktų. Iki gruodžio mėnesio pagal šį valandinį įkainį buvo atsiskaityta. Atitinkamai neteisingai buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Palaiko argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje, su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta. Ieškinyje nurodė sumas pagal darbdavio pateiktus duomenis apie darbo dienas spalio mėnesį, tačiau faktiškai ieškovas nuo spalio 21 d. vėl dirbo ir to nebuvo įskaičiavę.
Atsakovės atstovas O. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nei jis, nei darbo inspekcija nesuprato, ko ieškovas nori. Su darbo ginčų komisijos atstovu bendravo telefonu, tiek užteko, berods jau buvo surašę sprendimą. Nepamena, kodėl nepateikė dokumentų, gal dėl jo ligos, nebuvo kam pateikti. Ieškovas neatsimena ar netiksliai teismui nurodė aplinkybes. Kokį dydį nurodė, tokį ir davė. Jo neklausė, ar gali pirkti rūbus, tik po fakto informavo. Švarko neturėjo, bet buvo ieškovui perduotas džemperis. Pas juos yra darbo politika, kad avalynės jie nesuteikia. Ieškovas savo pirktų rūbų įmonei nepaliko. Nežino, kokiu būdu ir kur, kaip jie dirbo pas olandus, jie dirbo lietuviškoje įmonėje. Darbuotojai buvo komandiruojami į Olandiją, turėjo susitarimus, buvo mokama už projektą, padalinus proporcingai mokėjimus kiekvienam mėnesiui. Buvo įvairių projektų, nepamena, ar visą laiką dirbo viename objekte. Objekte būdavo keli projekto vadovai: T. V., R. B., O. B., R. G., kurie bendravo su užsakovu, viską sužiūrėdavo. Viskas ieškovui pasirašant sutartį buvo nurodyta, buvo atvažiavęs du kartus. Matė, koks atlyginimas, kad komandiruotpinigiai mažinami. Tabeliuose turėtų būti darbuotojų parašai, sudaromi prieš mėnesį, turėtų būti vadovo, t. y. jo, parašas, todėl laiko pateiktus darbo laiko apskaitos dokumentus niekiniais. Darbo grafikas buvo toks kaip nurodyta, neviršijant 40 val. per savaitę ir atitiko darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytą darbo laiką, darbuotojai buvo supažindinami pasirašydami sutartį, kad dirbs po 40 val. per savaitę, taip pat su dienpinigių mažinimu. Projektų vadovai suderindavo su olandu grafiką ir pagal jį ir dirbdavo, neviršijant darbo sutartyje nurodyto laiko. Darbuotojai nepildydavo jokio grafiko, jie žinojo, kad negali viršyti nustatyto darbo laiko. Projekto vadovai sekdavo valandas ir jie rašydavosi sau į knygas, vieną dieną būdavo ir 9 val., būdavo ir 6 val., bet savaitės laiko negalėjo viršyti. Gamykloje turėjo darbuotojus suregistruoti, olandai žymėdavosi, jie buvo atsakingi už darbo saugą, tačiau kokiu būdu jam nežinoma. Kelionė įskaičiuojama į komandiruotės laiką, gal dėl to atlyginimo lapeliuose buvo neatitikimų. Pirmą mokėjimą apie 1000 Eur vykdė avansu, nes to prašė ieškovas, kodėl nebuvo nurodyta, kad avansas nepamena. Dar buvo padaręs iš savo sąskaitos 300 Eur. Avansas buvo mokamas pageidaujant darbuotojui 25 dieną. Dienpinigius mokėjo priklausomai nuo to, ką suteikia darbdavys: ar savo transportu važiuoja, perka aukštesnės kokybės rūbus. Negali pasakyti, kodėl mokėta 100 proc. dienpinigių rugsėjo ir spalio mėnesiais, gal buhalterei nebuvo pranešta, ar jo nebuvo, bet atleidžiant perskaičiavo. Kai darbuotojai prašydavo, jiems siųsdavo ar duodavo atlyginimo lapelius. Pažymoje galėjo būti padaryta techninė klaida nurodant darbo laiką. Kai turėjo atleisti ieškovą, buvo suskaičiuota, kiek buvo pagal darbo sutartį ir kiek išmokėjo, buvo susidariusi permoka. Jokio įsakymo dėl permokos nepriėmė, permoka buvo gal keli šimtai, todėl išskaičiavo be jokių įforminimų, jokių skaičiavimų neturi. Kadangi buvo permokėję, jie laikė, kad yra tinkamai su darbuotoju atsiskaitę. Jeigu yra kokių nesutapimų, tai gal dėl to, kad buhalterija netinkamai dienpinigius apskaičiavo, taip pat neįskaičiavo jo sumokėtų 300 Eur. Negali pasakyti, kaip buhalterė skaičiavo ir kodėl sumos nesutampa. Darbų vadovai žino iš anksto apie neapmokamas atostogas ir įrašo į žiniaraštį, su kuriuo prieš išvažiuojant supažindinami darbuotojai. Komandiruotpinigiai mokama ir kai jis nedirba, bet yra komandiruotėje. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė greičiausiai jis. Lapkričio 1 d. yra šventinė diena, žiniaraštyje nenurodyta, nes suklysta, greičiausiai nedirbo ir buvo mokami tik komandiruotpinigiai. Lapkričio mėnesio atlyginimo lapelyje nurodė teisingai, bet buhalterė ar jis išmokėjo paskaičiuodamas 100 proc. komandiruotpinigių, buvo padaryta techninė klaida. Ne visais mėnesiais buvo techninės klaidos padarytos, su tuo darbuotoju taip gaudavosi, kad jis turėjo prašymų dėl pinigų. Būna, kad grįžta anksčiau, būna kad vėliau, ar nedirbo iki spalio 31 d., nepamena, jis vadovaujasi dokumentais.
Atsakovės atstovas advokatas Vaidas Batūra nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal skaičiavimais susidarė permoka, nes buvo prašoma sumokėti avansą. Pagal atstovo skaičiavimus yra susidariusi 1224,93 Eur permoka, kuri buvo įskaičiuota į mokėtiną atlyginimą ir darbdavys tinkamai atsiskaitė su darbuotoju.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Ovirama“ ir R. P. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 224 (toliau – ir Darbo sutartis), kurios pagrindu R. P. priimtas dirbti nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. apdailininku. Darbo sutartyje darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui bazinį darbo užmokestį – 1525 Eur per mėnesį, mokamą 2 kartus per mėnesį, t. y. avansas iki einamojo mėnesio 25 dienos, likusi dalis iki kito mėnesio 15 dienos. Darbo sutarties 5 punkte numatyta darbo dienos trukmė: ne daugiau nei 52 val. per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą, apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai. Darbuotojas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą, kad atlyginimas būtų mokamas du kartus per mėnesį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2024 m. gruodžio 20 d. parašė prašymą atleisti iš darbo dėl netinkamų darbo sąlygų. Darbo sutartis nutraukta ieškovės direktoriaus sprendimu 2025 m. sausio 9 d. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl atleidimo pagrindo ginčas nekilo.
Darbuotojas 2025 m. sausio 6 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuriame nurodė, kad parašė prašymą išeiti iš darbo, tačiau iki šiol jo neatleido, nesumokėjo atlyginimo ir komandiruotpinigių. Komisijos prašo išieškoti nesumokėtą atlyginimą (ir už viršvalandžius), komandiruotpinigius bei delspinigius (netesybas). Klaipėdos darbo ginčų komisija 2025 m. vasario 5 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-140-293/2025 nusprendė ieškovo R. P. prašymą atsakovui UAB „Ovirama“ dėl darbo išmokų išieškojimo atmesti. Komisija konstatavo, kad jokių objektyvių įrodymų ginčo sprendimui iš šalių nebuvo gauta, todėl nustatyti, ar ieškovui yra neišmokėtų su darbu susijusių išmokų, nebuvo galima.
Iš bylos duomenų matyti, kad priėmimo perdavimo aktu 2024 m. rugsėjo 23 d. ieškovui buvo perduotas puskombinezonis. Į bylą ieškovas pateikė duomenis, kad 2024 m. spalio 18 d. ieškovas pirko darbo rūbus ir avalynę: darbo batus, kaklo movą, kelnes ir švarką, kurių bendra kaina yra 130 Eur.
Byloje pateikti duomenys, kad vykdant Darbo sutartį ieškovui 2024 m. spalio 11 d. buvo pervesta 1008 Eur, 2024 m. spalio 30 d. – 300 Eur (iš O. J. sąskaitos), 2024 m. lapkričio 14 d. – 2570 Eur, 2024 m. gruodžio 16 d. – 3318 Eur.
Pagal Sodros informacinės sistemos duomenis atsakovas ieškovui nutraukiant darbo santykius 2025 m. sausio 9 d. priskaičiavo 383,98 Eur darbo išmokų. Už lapkričio mėnesį priskaičiuota 1601,25 Eur, spalio mėnesį – 663,04 Eur, rugsėjo mėnesį – 435,71 Eur (neatskaičius mokesčių). Į bylą pateiktoje pažymoje apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas nurodytas apskaičiuotas darbo užmokestis iš esmės atitinka Sodros informacinėje sistemoje nurodytas sumas.
Į bylą pateikti duomenys, kad UAB „Ovirama“ direktoriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. įsakymu ieškovas buvo 6 savaitėms komandiruotas į Olandiją. Komandiruotė buvo atšaukta, paskutinė komandiruotės diena yra 2024 m. spalio 13 d. Darbdavio 2024 m. spalio 30 d. įsakymu ieškovas buvo komandiruotas iki 2024 m. gruodžio 28 d. į Olandiją, tačiau su šiuo įsakymu ieškovas nebuvo supažindintas. Į bylą pateikti duomenys, kad 2024 m. lapkričio 7 d. ieškovui el. paštu buvo išsiųstas dokumentas, iš kurio pavadinimo galima daryti išvadą, kad tai buvo įsakymas dėl komandiruotės. Pagal į bylą pateiktus duomenis 2024 m. spalio 11 d. ieškovas pateikė prašymą neapmokamoms atostogoms nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. spalio 31 d.
Dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos
DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad CPK 417 straipsnis numato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, viršvalandžių, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dėl darbdavio pasyvumo teikiant dokumentus ir paaiškinimus byloje buvo sudėtinga suformuluoti konkrečius reikalavimus, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai apginti darbuotojo interesai, turi teisę viršyti ieškinio dalyką bei pagrindą darbuotojo naudai.
Į bylą pateikti darbo laiko apskaitos dokumentai (b. l. nuo 134 iki 148), kurie pasirašyti ne UAB „Ovirama“ vadovo ar atstovo. Pagal ieškovo paaiškinimus, šiuos laiko apskaitos dokumentus pasirašydavo Olandijoje atsakingi asmenys. Atsakovės atstovas laikė šiuos dokumentus niekiniais, nes nėra jo pasirašyti, tačiau teismui negalėjo nurodyti įmonės įgalioto asmens, kuris buvo atsakingas už komandiruotų darbuotojų darbo laiko apskaitą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas nurodė ne mažiau nei tris asmenis, kurie vykdė darbų vadovų funkcijas, tačiau šie asmenys kaip ir kiti darbuotojai dirbo Olandijoje, jokių duomenų apie jiems suteiktus papildomus įgaliojimus negauta. Be to, pagal atsakovės atstovo paaiškinimus matyti, kad jokie atsakovės atstovai darbuotojų darbo laiko apskaitos nevykdė, darbo laiko apskaitą vykdė pats direktorius, nors nebuvo dirbama pagal 8 val. darbo dienos režimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš ieškovo pateikto banko išrašo matyti, kad rugsėjo - spalio mėnesiai (iki grįžtant į Lietuvą) dirbo vienoje Olandijos vietoje ir tuo laikotarpiu į bylą pateiktus laiko apskaitos dokumentus pasirašydavo vienas asmuo, o vėl nuvykus dirbti dirbo kitoje Olandijos vietovėje ir laiko apskaitos dokumentus pasirašydavo jau kiti asmenys. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas vertina, kad ieškovo į bylą pateikti darbo laiko apskaitos dokumentai vertintini kaip patikimesni duomenys apie ieškovo darbo laiką nei atsakovo atstovo užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodoma, kad ieškovas dirbo 8 val. darbo dieną ir 40 val. per savaitę, t. y. nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Aplinkybes dėl tokio darbo laiko paneigė pats atsakovės atstovas teikdamas paaiškinimus, o įrodymų apie užsienyje dirbančių darbuotojų darbo grafikus ir vykdytą darbo laiko apskaitą nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad spalio mėnesį grįžus iš komandiruotės po savaitės vėl išvyko į kitą komandiruotę, negalėjo prisiminti konkrečios datos. Į bylą pateiktas atsakovo vadovo užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei darbdavio vadovo 2024 m. spalio 30 d. įsakymas nurodo, kad ieškovas komandiruojamas nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas 2025 m. gegužės 5 d. prašymu pateikė į bylą papildomus dokumentus, tarp kurių yra 2025 m. spalio 30 d. įsakymas dėl komandiruotės, pasirašytas direktoriaus O. J., bet nepasirašytas darbuotojo, o 2025 m. liepos 30 d. prašymu pateikė tą patį įsakymą pasirašytą ir direktoriaus, ir darbuotojo, todėl teismas vertina, kad papildomai pateikta įsakymo kopija nelaikytina įrodymu apie tinkamą darbuotojo supažindinimą ir laiko, kad su minėtu įsakymu darbuotojas jo priėmimo metu nebuvo supažindintas. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus ieškovo paaiškinimus, į bylą pateiktus sąskaitos išrašus, užpildytus darbo laiko apskaitos dokumentus ir tai, kad ieškovas nebuvo raštu supažindintas su įsakymu dėl komandiruotės, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad darbuotojas išvyko į komandiruotę nuo 2024 m. spalio 19 d. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2024 m. spalio 19 d. atsiskaitė Lenkijoje, pagal darbo laiko apskaitą, pildytą Nyderlandų karalystėje pradėjo dirbti 2024 m. spalio 21 d. Pagal sąskaitos išrašą matyti, kad ieškovas 2024 m. lapkričio 1 d. atsiskaitė jau Nyderlandų karalystėje, nors pagal darbdavio įsakymą dar turėjo būti tik pradėjęs kelionę į komandiruotės vietą.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad už darbą nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. spalio 31 d. laiką darbdavys darbo užmokesčio nepaskaičiavo, todėl laikytina, kad ir nesumokėjo, taip pat nesumokėjo dienpinigių už šį laikotarpį. Skaičiuojant, kad 2024 m. spalio mėnesio 1 darbo dienos (be viršvalandžių) ieškovui mokėtino atlyginimo dydis pagal bazinį darbo užmokestį turėtų būti 66,30 Eur, o nebuvo apskaitytos 8 darbo dienos bei 12 dienų komandiruotėje, todėl darytina išvada, kad nebuvo apskaičiuota ir išmokėta 530,4 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) ir 768 Eur dienpinigių (100 proc. normos, nes 2024 m. spalio mėnesio atlyginimo lapelyje dienpinigiai buvo skaičiuojami taikant maksimalų dydį, o kitokio darbdavio sprendimo dėl šių dienų nebuvo priimta).
Darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita, numatytas darbas ne daugiau nei 52 val. per savaitę, apskaitinis laikotarpis – trys mėnesiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą darbdavys privalo sudaryti darbo grafikus ir su jais supažindinti darbuotojus, tačiau atsakovės atstovas nurodė, kad darbo grafikai nebuvo rengiami ir darbuotojai turėjo dirbti tokiu režimu (grafiku), kokį jis nurodė užpildytame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Vadovaujantis DK 119 straipsnio 1 dalimi, viršvalandžiai yra laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Taigi darbuotojams, dirbantiems suminės darbo laiko apskaitos režimu, viršvalandžiai yra galimi ne tik viršijant apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, bet ir viršijant darbo dienos (pamainos) grafike numatytos konkrečios darbo dienos ar savaitės trukmę. Pagal DK 115 straipsnio 6 dalį, jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. Pagal DK 144 straipsnio 1 dalį, už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Pagal viešai teikiamas Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijas apie suminę darbo laiko apskaitą, atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, dirbančiu pagal suminę darbo laiko apskaitą ir neišdirbusiu viso apskaitinio laikotarpio, jo darbo laiko norma skaičiuojama iki atleidimo iš darbo dienos pagal šalių sulygtą savaitės darbo laiko normą (pvz., 40 val.) ir lyginama su faktiškai iki atleidimo per apskaitinį laikotarpį išdirbtomis valandomis. Teismo vertinimu, tokiu būdu skaičiuojant ieškovo darbo laiką ginčo laikotarpiu, ieškovas turėjo išdirbti 440 val., tačiau išdirbo 604 val. Iš ieškovo pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentų matyti, kad net devynias darbo savaites 52 val. darbo laikas buvo viršytas: 40 sav. – 8 val., 41 sav. – 9 val., 43 sav. – 3 val., 44 sav. – 3 val., 45 sav. – 3 val., 46 sav. – 5 val., 47 sav. – 3 val., 48 sav. – 3 val., 49 sav. – 3 val. Šiuo atveju darbdavys tinkamai neapskaitė ieškovui 164 valandų viršvalandžių.
Į bylą atsakovas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį lapkričio mėnesį ir iš jo turinio matyti, kad ieškovas 2024 m. lapkričio 1 d. dirbo, todėl jam turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis), tačiau pagal darbo užmokesčio žiniaraštį matyti, kad darbas šią dieną nepažymėtas kaip darbas šventinę dieną ir nebuvo tinkamai paskaičiuotas darbo užmokestis.
Į bylą pateiktame 2024 m. gruodžio mėnesio atlyginimo lapelyje nurodyta, kad už darbo užmokestį ir nepanaudotas atostogas darbuotojui priskaičiuota 775,56 Eur darbo užmokesčio ir 608 Eur dienpinigių. Iš Sodros duomenų matyti, kad darbdavys nepateikė duomenų apie darbuotojo 2024 m. gruodžio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad už gruodžio mėnesį paskaičiuota suma ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nebuvo ieškovui išmokėta.
Pagal Darbo sutarties 3.2 punktą susitarta, kad skaičiuojama ir mokama 50 proc. maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tačiau numatyta, kad darbdavys turi teisę skirti ir sumokėti didesnę dienpinigių normą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nustatyti maksimalūs mokėtini dienpinigiai Nyderlandų karalystėje yra 64 Eur. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais darbdavys apskaičiavo darbuotojui maksimalaus dydžio dienpinigius, lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo paskaičiuota suma taikant 50 proc. maksimalaus dienpinigių dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso nuostatos leido darbdaviui priimti sprendimą ir mokėti 100 proc. dienpinigių normos dydžio dienpinigius, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentais, kad buvo padaryta klaida apskaičiuojant dienpinigius ir tai laikytina permoka.
Teismas atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovui nebuvo teikiami kas mėnesį atsiskaitymo lapeliai ar kitokie duomenys apie priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo užmokesčiu mokėtinas sumas ir tokia praktika pažeidžia Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, pagal darbuotojo prašymą darbo užmokestis turėjo būti mokamas du kartus per mėnesį, tačiau iš į bylą patektų duomenų matyti, kad tik vieną mėnesį atlyginimas buvo išmokėtas du kartus per mėnesį, kai vieną atlyginimo dalį sumokėjo darbdavio direktorius iš savo asmeninės sąskaitos.
Dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir neišmokėto darbo užmokesčio
Pažymėtina, kad DK 150 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti atvejai, kada gali būti daromos išskaitos iš darbo užmokesčio. Pagal DK 150 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Atsižvelgiant į nurodytas sąlygas, darbdavys negalėtų dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius skaičiavimo klaidų, kurias turėtų pastebėti iškart po jų išmokėjimo, daryti išskaitas atleidžiant darbuotoją iš darbo. Teismas pažymi, kad darbdavio neapdairumas, nerūpestingumas ir galimai netinkamas apskaitos vykdymas negali būti priežastis pratęsti (atnaujinti) teisės aktuose numatytą terminą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pateiktus paaiškinimus ir pateiktus į bylą įrodymus matyti, kad darbo užmokestis nebuvo mokamas tuo pačiu laiku, mokamos kitos sumos nei numatyta darbo sutartyje, atsiskaitymo lapeliai darbuotojui nebuvo teikiami, darbo užmokesčio apskaita vedama su trūkumais (pvz. buhalterinėje pažymoje nenurodytos darbo dienos, atlyginimo lapelyje nenurodytas sumokėtas 300 Eur avansas, sumokėtas iš direktoriaus banko sąskaitos ir kt.).
Darbdavio pozicija, kad darbuotojui išmokėjo į priekį atlyginimo avansą ir permokėjo darbo užmokestį, kuris sudengtas su darbo užmokesčiu ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad bylose dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pareiga įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimą tenka darbdaviui. Pagal darbdavio paaiškinimus darbuotojui buvo mokamas avansas, kuris išskaitytas, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų susiklosčiusi praktika nuolat mokėti avansą. Į bylą pateikti atlyginimo žiniaraščiai nurodo, kad išmokėto avanso suma yra 0 Eur, t. y. avansas nebuvo mokamas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju darbdavys, siekdamas atlikti išskaitą iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, nepateikė jokio nurodymo, jo neįformino ir nėra aiškus išskaitos pagrindas. Nors atsakovės vadovas nurodė, kad neįformino išskaitos, nes suma nebuvo didelė, tačiau atsakovės atstovo nurodyti paskaičiavimai tokių atsakovės vadovo paaiškinimų nepatvirtina ir tai rodo, kad atsakovės atstovų nurodyta permokos suma nebuvo tiksliai apskaičiuota atleidžiant darbuotoją, o paskaičiuota tik bylos nagrinėjimo metu, iš viso sumokėto darbo užmokesčio atėmus pažymoje apie darbo užmokestį nurodytą darbo užmokesčio ir dienpinigių sumą.
Iš pateiktų į bylą duomenų ir mokėjimo duomenų darytina išvada, kad darbo užmokestį ir dienpinigius darbdavys iš esmės mokėjo pagal žodinį susitarimą su darbuotoju. Tokias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu ieškovas ir tokias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys, kad paskaičiuotas algalapiuose ir realiai išmokėtas darbo užmokestis visiškai nesutampa, taip pat darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos dokumentai užpildyti su daug klaidų ir tik formaliai (pvz. pažymoje apie darbo užmokestį nesuvesti duomenys apie darbo laiką, neįvesti duomenys apie darbo poilsio metu, neįrašyti duomenys apie viršvalandžius, be jokių aiškių kriterijų kai kuriais mėnesiais dienpinigių dydis buvo nurodomas skirtingas ir kt.). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir paaiškinimus, darytina išvada, kad organizuodamas darbą taip, kad susitarimai dėl darbo sąlygų nėra įforminami, su darbo sąlygomis susiję klausimai sprendžiami žodžiu, nėra vedama tiksli su darbo užmokesčiu susijusių išmokų apskaita, nėra rengiami ir darbuotojui teikiami atsiskaitymo lapeliai, kuriuose būtų visi reikalaujami duomenys, darbdavys sukūrė sąlygas manipuliuoti dokumentais, t. y. juos koreguoti atsižvelgiant į situaciją. Teismo vertinimu, būtent darbdaviui šiuo atveju tenka rizika dėl neaiškių išskaitų darymo pagrindų ir yra pagrindas atmesti atsakovo argumentus dėl permokėtos sumos kaip nepagrįstus.
Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, į ieškovo paaiškinimus, kad darbdavys už lapkričio mėnesį atsiskaitė už išdirbtą laiką pagal jų sutartą įkainį, teismas sprendžia, kad paskutinis atsakovės atliktas mokėjimas buvo už lapkričio mėnesį. Pagal ieškovo darbo sutartimi su atsakovu sutartą darbo užmokestį, įvertinus kiekvieno mėnesio darbuotojo už 1 valandą gautiną darbo užmokestį ir vidutinį tų metų mėnesio valandų skaičių darbuotojo darbo laikotarpio vidutinė valandos kainas turėtų būti 9,15 Eur („į rankas“) per valandą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų apie vidutinį darbo užmokestį, į bylą pateikti duomenys neatitinka realiai mokėtų sumų, iš esamų duomenų sudėtinga išskirti, kiek iš tikrųjų mokėta darbo užmokesčio ir kiek dienpinigių, todėl visi neaiškumai ir netikslumai skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį vertintini darbuotojo naudais. Kadangi pagal pateiktus duomenis nebuvo apskaitytas ir tikėtinai apmokėtas visas darbo laikas komandiruotėje spalio mėnesį, todėl už spalio mėnesio dienas, kai darbo laikas ir viršvalandžiai nebuvo apskaityti (23 val. viršvalandžių atsižvelgiant į 40 val. darbo savaitę), taip pat už gruodžio mėnesį (14 darbo dienų ir 39 val. viršvalandžių atsižvelgiant į 40 val. darbo savaitę) ir dienpinigiai nebuvo darbuotojui išmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovui priteistina 2406,16 Eur ((530,4 Eur + 315,68 Eur (už spalio mėn.)) + (1024,80 Eur + 535,28 Eur (už gruodžio mėn.)) neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) bei 1376 Eur (768 Eur už spalio mėnesį ir 608 Eur už gruodžio) dienpinigių.
Iš į bylą pateikto sausio mėnesio atlyginimo lapelio matyti, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo paskaičiuota už 5,10 dienas, tačiau iš nustatytų duomenų matyti, kad vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas pagal darbdavio duomenis, todėl kompensacijos suma perskaičiuotina atsižvelgiant į vidutinę valandos kainą, t. y. 373,32 Eur (atskaičius mokesčius).
Teismas pažymi, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti tiek darbo užmokesčio, tiek kitų darbuotojui mokėtinų sumų mokėjimą ir savo veiklą organizuoti taip, kad būtų įmanoma identifikuoti atliktus veiksmus ir jų seką. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neįrodė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, atleidžiant jį iš darbo, todėl aukščiau nurodytos neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma priteistina ieškovui iš atsakovės.
Dėl netesybų
DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).
Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).
Byloje nustačius, kad atsakovė atleidžiant ieškovą iš darbo su juo pilnai neatsiskaitė, byloje nenustatyta darbuotojo kaltė, kuriai esant darbdavys neturėjo galimybės atsiskaityti, nutraukiant darbo sutartį, taikytina DK 147 straipsnio 2 dalis, kuri numato darbdaviui prievolę sumokėti darbuotojui minėtas netesybas. Pagal byloje pateiktus duomenis laikytina, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra 1634,14 Eur (atskaičius mokesčius). Iš atsakovės nuo 2025 m. sausio 3 d., t. y. nuo darbo sutarties nutraukimo, priteistinos 1634,14 Eur netesybos už kiekvieną uždelstą sumokėti atlyginimą mėnesį už 6 mėnesius (DK 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaidų už darbo rūbus kompensavimo
DK 31 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Darbo sutarties 11.2 punktas numato darbdavio pareigą apmokėti visas protingas tiesiogines kelionės išlaidas pagal darbuotojo pateiktas sąskaitas ir priimtinus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, įstatymų ir darbdavio nustatyta tvarka. Darbo sutarties 11.5 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo elgtis ir atrodyti taip, kaip pridera darbuotojo pareigoms. Iš į bylą pateiktų darbdavio vidaus tvarkos taisyklių matyti, kad darbdavys neaptarė darbui skirtų rūbų ir avalynės suteikimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos. Teismo nuomone, pagal darbuotojui keliamus reikalavimus darbdavys turėtų aiškiai įforminti darbo rūbų suteikimo ar išlaidų jiems kompensavimo tvarką bei aprūpinti ar kompensuoti darbo rūbais, kurie atitinka darbo saugos reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai įforminti darbo santykius, kaip ir netinkamo jų įforminimo teisinės pasekmės, tenka darbdaviui.
Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės 2024 m. spalio 18 d. įsigijo darbui skirtą avalynę ir rūbus, t. y. batus, švarką, kelnes ir kaklo movą, kurių kaina buvo 130 Eur. Duomenų, kad iš anksto būtų suderinęs darbo rūbų ir avalynės įsigijimą negauta. Iš į bylą pateiktų įrodymų, darbdavys suteikė darbuotojui vieną darbo rūbą, t. y. puskombinezonį. Pagal ieškovo paaiškinimus, jo dydis buvo netinkamas. Nors atsakovės atstovas teigė, kad ieškovas negrąžino suteikto darbo rūbo, tačiau jokių duomenų ir įrodymų, kad darbdavys būtų pasigedęs darbo rūbo ar būtų prašęs po atleidimo grąžinti darbo rūbą, negauta.
Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad darbuotojas po darbo rūbų ir avalynės įsigijimo dirbo atsakovui pakankamai neilgai, duomenų, kad darbo rūbai būtų per tą laiką susidėvėję negauta, šie daiktai liko pas ieškovą ir gali būti naudojami kitoms veikloms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išlaidas už darbo rūbus ir avalynę priteisti iš atsakovo.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, todėl sprendimo dalis dėl 1634 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumos nukreiptina vykdyti skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šioje byloje ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1000,00 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje. Daugiau duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas didžiąja dalimi, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
Taip iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. 79 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovės UAB „Ovirama“, įmonės kodas 303206510, 2406,16 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 1376,00 Eur dienpinigių, 373,32 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 9804,84 Eur netesybų ir 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti ieškovę UAB „Ovirama“ pateikti VSDF administratoriui informaciją (deklaruoti) apie realiai išmokėtą darbo užmokestį už rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius bei šiuo sprendimu priteistas su darbo santykiais susijusias išmokas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai.
Priteisti iš UAB „Ovirama“, įmonės kodas 303206510, į valstybės biudžetą 79,00 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimo dalį dėl 1634 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Jolanta Jasutienė