Baudžiamoji byla Nr. 2K-67-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00193-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.24.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

išteisintojo M. J. gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

išteisinto juridinio asmens UAB „P“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

civilinės ieškovės UAB „A“ atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 1 dalį nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); juridinis asmuo – UAB „P“ – išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir UAB „A“ civiliniai ieškiniai atmesti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas, o civilinės ieškovės UAB „A“ atstovo advokato apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir pakeista Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių nurodant, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir UAB „A“ civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :         

I. Bylos esmė

1.       M. J.

2.       Be to, M. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to galėjo būti padaryta didelė žala augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y. M. J., atstovaudamas juridiniam asmeniui UAB „P“, šios įmonės vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų želdinių valymo darbus, iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidžią medieną, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus žemės sklypuose ir negavęs sklypų savininkų sutikimų, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam UAB „P“ vardu duodamas nurodymus, neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintų Kriterijų 3.1, 3.2, 3.5, 3.7, 3.9 punktus ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojo iki 2018 m. liepos 19 d.) patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.2, 3.4, 3.6, 3.8 punktus yra priskirtini saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, aerodromų apsaugos zonoje, miestų bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Taip buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai, bendros 37 150 Eur vertės (skaičiuojant pagal 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos V skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius), dėl to galėjo būti padaryta didelė žala augalijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).

3.       Analogiškų nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinamas ir juridinis asmuo UAB „P“, kurio vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, M. J. turėjo teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs išteisintųjų M. J. ir UAB „P“ baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atmetė prokuroro apeliacinį skundą, o civilinės ieškovės UAB „A“ atstovo advokato apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių nurodydamas, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir UAB „A“ civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

5.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai išteisindamas kaltinamuosius, neteisingai nurodė, kad civilinis ieškinys atmetamas. M. J. ir UAB „P“ išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir UAB „A“ civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

III. Kasacinio skundo argumentai

6.       Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1.                      Išteisinamasis nuosprendis byloje priimtas padarius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes neįvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, įrodymai vertinti selektyviai, akivaizdų pirmumą teikiant kaltinamųjų parodymams, sumenkinant liudytojų parodymus, negretinant įrodymų, jų nesusiejant, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 2 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nutartyje nebuvo motyvuotai pasisakyta dėl visų prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

6.2.                      Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinamųjų kaltės nebuvimo jiems inkriminuotoje veikoje, bei pritarė apylinkės teismo motyvams, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. J. ir UAB „P“ patys iškirto arba pavedė iškirsti kaltinime nurodytus medžius kitiems asmenims, tačiau teismų sprendimuose nurodyta ir tai, kad liudytojų parodymai, ekspertizės išvados duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog tiek M. J., tiek UAB „P“ dalyvavo aktualių kirtimų procesuose, t. y. pasirūpino želdinių kirtėjais. Nutartyje nepagrįstai konstatuojama, kad UAB „P“ samdėsi subrangovus, tarp jų ir V. T., ir kad M. J. su žemės sklypų savininkais tarėsi tik dėl nesaugotinų medžių kirtimo ir būtent tokį želdinių pašalinimo tikslą perdavė rangovui V. T.. Padarydamas šią išvadą, teismas nevertino duomenų visumos ir visiškai neatsižvelgė į kitus bylos duomenis, kurių išnagrinėjimas turėjo esminę reikšmę tokiai teismo išvadai. UAB „P“ darbuotojai (M. B., A. J., R. K., E. J.) patvirtino, kad M. J. davė nurodymus darbuotojams dokumentuose nurodyti, jog kaltinime nurodytuose objektuose kirtimus atliko V. T., nors pastarieji šio asmens nematė vykdančio kirtimo darbus kaltinime nurodytuose sklypuose. Tačiau šių (ir kitų) apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teismas nepatikrino ir dėl jų nepateikė motyvuotos išvados.

6.3.                      Bylos duomenų visuma paneigia, kad UAB „P“ subrangovu atliekant kirtimus buvo V. T., tačiau apeliacinės instancijos teismas V. T. parodymus laikė nepatikimais, pirmenybę suteikdamas kaltinamojo M. J. parodymams bei akcentuodamas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados duomenis dėl V. T. parašų dokumentuose, bet nevertino, kad 2017 m. birželio 5 d. nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų akto pastarasis nepasirašė ir kad V. T. vardu nėra išrašytos jokios sąskaitos faktūros dėl darbų atlikimo, o UAB „P“ 2017 m. birželio 5 d. iškirstų krūmų pajamavimo akte nenurodė V. T. kaip kirtėjo, suteiktų paslaugų bei pastarajam už šiuose dokumentuose nurodytas kirtimo paslaugas UAB „P“ nesumokėjo. Šie bylos duomenys aiškiai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad išteisintieji kaltinime nurodytais atvejais davė nurodymus kirtėjui V. T. atlikti tik nelikvidžios medienos kirtimo paslaugas.

6.4.                      Nors bylos duomenų visuma paneigia, kad UAB „P“ subrangovu, atliekant kaltinime nurodytus kirtimus, buvo V. T., tačiau ir patvirtina, kad tik kaltinamieji buvo suinteresuoti kirtimais bei juos organizavo, turėdami savo žinioje kirtėjų brigadas ir taip teikdami kirtimo paslaugas. Teismai nevertino, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastariesiems organizuojant kaltinime nurodytais atvejais kirtimus ir priimant tokių kirtimų rezultatus.

6.5.                      Apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų ir faktinių aplinkybių, būtent to, kad: UAB „A“ atstovas A. Jokūbauskas M. J. į elektroninį paštą pakoreguotą sutartį išsiuntė 2017 m. sausio 18 d. 10.41 val., t. y. dar iki neteisėtai atliktų kirtimų šiame žemės sklype, todėl UAB „P“ ir M. J. buvo žinoma, kad būtini leidimai šioje teritorijoje vykdyti saugotinų medžių kirtimus, taip pat dėl atsakomybės už neteisėtą želdinių kirtimą be leidimo.

6.6.                      Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Konkrečiai – teismas neįvertino duomenų, galinčių turėti esminę reikšmę vertinant išteisintųjų kaltę, nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

6.7.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji dalyvavo padarant jiems inkriminuotą nusikaltimą, ne tik nepagrįsta, bet ir prieštarauja bylos duomenims, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, išsamiai neanalizavo bylos duomenų, jų nevertino kaip įrodymų visumos, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tai sukliudė teismui padaryti teisingas išvadas bei priimti teisingą sprendimą.

6.8.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytų faktinių duomenų visetą, želdinių kirtimo organizavimo, vykdymo mechanizmą bei jame dalyvavusių kaltinamųjų veiksmų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad kaltinimas neįrodė aplinkybių, jog kaltinime nurodyta materialinė žalos dėl želdynų iškirtimo išraiška atskleidžia žalos grėsmę ekosistemai, konkretiems vertingiesiems gamtos objektams, o galimybės atkurti tai, kas suniokota, sužalota, nėra. Želdiniai iškirsti ir privačiuose, ir gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, tačiau nė iš vieno sklypo savininko nėra gauta pretenzijų dėl atliktų kirtimo darbų. Kaltinime nurodytos iškirstų medžių rūšys: paprastosios pušys, karpotieji beržai, drebulės, blindės, trapieji gluosniai, nėra priskirtinos itin retoms ir (ar) unikalioms. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 270 straipsnio 1 dalį, savo išvadas padarė netinkamai interpretavęs 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 2 p. (galiojusio iki 2018 m. liepos 19 d.) patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatas.

6.9.                      Įvertinus liudytojų S. P., R. K., S. M., R. L. bei civilinio ieškovo atstovės L. V. parodymus bei rašytinius dokumentus, nustatyta, kad kaltinime nurodytuose žemės sklypuose augę medžiai atitinka pirmiau nurodytus požymius. Visi šie medžiai buvo neteisėtai, neturint savivaldybės leidimo, iškirsti, taip pažeidžiant šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3 punkto nuostatas, t. y. visais atvejais buvo pažeistas šio nutarimo 3.5 punktas.

6.10.                      Neteisėtai nukertant, kitaip sunaikinant ar sužalojant medžius kaltinime išvardytose teritorijose, kuriose pagal Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3 punktą medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, padaroma didesnė žala aplinkai nei neteisėtai nukertant, kitaip sunaikinant ar sužalojant medžius kitose teritorijose. Todėl kaltinime nurodytuose žemės sklypuose, kuriuose neteisėtai iškirsti medžiai ir krūmai, priskirtini saugotiniems, padaryta kaip aplinkos objektui didelė žala, kuri buvo įvertinta pinigine išraiška.

6.11.                      Požymis „didelė žala gamtai, aplinkai, kraštovaizdžiui, gyvūnams ar augalams ar kiti sunkūs padariniai aplinkai“ yra vertinamasis ir jo nustatymas tiesiogiai yra susijęs su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo šiurkštumu. Kaltinamieji, žinodami, kad dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirstų želdinių vyksta tyrimas, vis tiek tokiu pačiu būdu ir toliau organizavo ir vykdė saugotinų želdinių neteisėtus kirtimus Palangos mieste, o tai rodo ne tik tai, kad jie sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles, bet ir šių taisyklių ignoravimą.

6.12.                      Teismai, vertindami didelės žalos požymį, nepagrįstai rėmėsi vien tik byloje esančiais duomenimis dėl susmulkintos (prieš tai nupjautos) medienos tūrinio kiekio, nes šiuo konkrečiu atveju UAB „P“ krovinių važtaraščiuose nurodoma, kad susmulkinta mediena buvo gauta iš „kirtimo atliekų“, „skiedrų iš šakų“, ir nė viename krovinio važtaraštyje nėra įvardyta, kad medienai smulkinti buvo panaudota apvalioji mediena (medžio kamienas), nors pirmame epizode iškirsta 751 vnt., o antrajame – 428 vnt. saugotinų želdinių. Taip pat ne mažiau svarbu ir tai, kad UAB „P“ krovinių važtaraščiai (antrajame epizode) buvo sudaryti tik dėl dalies atliktų neteisėtų kirtimų, t. y. tik žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).

6.13.                      Nors teismų sprendimuose vertinant didelės žalos aplinkai požymį akcentuojama, kad nė vienas sklypo savininkas nepareiškė pretenzijų, tačiau neįvertinta, kad UAB „A“ pareiškė 70 380 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl didelės turtinės žalos padarymo bei pateikė duomenis apie geros būklės paprastųjų pušų, karpotojų beržų (sodinukų) realizacines vertes. Taigi žalos padaryta ne tik aplinkai, bet ir savininkui, o tai jau rodo didesnį veikos pavojingumą.

6.14.                      Vertinant didelės žalos aplinkai požymį, reikšmingas Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas, kuriame nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje augančios pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12 cm, ir krūmai, priskirtini saugotiniems, yra ekologiškai vertingi želdiniai. Taigi teismų išvados, kad kaltinamųjų veika nesukėlė teisiškai reikšmingo padarinių požymio, yra nepagrįstos, nes nesiejamos su esminėmis faktinėmis aplinkybėmis.

6.15.                      Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. neįrodžius, kad kaltinamieji M. J. ir UAB „P“ dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. nustatė, kad nusikalstama veika padaryta, bet ją padarė ne išteisinamieji, o kiti asmenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų ir išvadų matyti, kad teismas nustatė, jog byloje nepakanka įrodymų, kad būtų konstatuoti objektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 1 dalyje, požymiai: pati veika, t. y. tai, kad kaltinamieji M. J. ir UAB „P“ kirto mišką, pasekmės – neįrodyta, kad galėjo būti padaryta didelė žala augalijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltinamųjų tyčinė ar neatsargi kaltė. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Tokiu atveju, kai trūksta įrodymų, patvirtinančių, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau joks kitas asmuo tos veikos padaryti negalėjo, asmuo turėtų būti išteisinamas kaip nepadaręs tos veikos, kuria buvo kaltinamas.

6.16.                      Formuluojamas išteisinimo pagrindas turi būti aiškus, o įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados turi būti neprieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas, aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad kaltinamųjų išteisinimo pagrindas yra nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nutarties rezoliucinėje dalyje to nenurodė. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo taikymo pažeidimu, nes skirtingi išteisinimo pagrindai sukuria ir skirtingus teisinius padarinius.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.       Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stanislovaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu

8.       Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pats iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Klausimai, ar pakanka įrodymų, ar teisingai jie įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme, o kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, jog teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021). 

9.       Šioje byloje kaltinime pagal BK 270 straipsnio 1 dalį M. J. ir UAB „P“ buvo inkriminuota, kad M. J., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir jam UAB „P“ vardu duodamas nurodymus, iškirto kaltinime nurodytus saugomus medžius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, priėmė nuosprendį, kuriuo M. J. ir juridinį asmenį UAB „P“ išteisino, konstatuodamas, kad neįrodyta, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. kaltinime nurodytus medžius M. J. pats iškirto arba pavedė tai padaryti kitiems asmenims.

10.       Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro ir civilinės ieškovės UAB „A“ skundą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus, pritarė šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms bei nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog tiek M. J., tiek UAB „P“ dalyvavo aktualių kirtimų procesuose, t. y. pasirūpino želdinių kirtėjais. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad asmeniškai, fiziškai jie patys kirto kaltinime nurodytus medžius, kuriems kirsti buvo reikalingas leidimas. Tai, kad kaltinamieji (ar kuris iš jų) nekontroliavo pasitelkto subrangovo (kirtėjų brigados) veiksmų, nereiškia, kad jie nusikalstamai dalyvavo šiame želdinių kirtimo procese. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad pagal byloje surinktus įrodymus UAB „P“ dalyvavo aktualių kirtimų procesuose, t. y. pasirūpino želdinių kirtėjais, tačiau byloje nėra nustatyta, kad asmeniškai, fiziškai jie patys kirto kaltinime nurodytus medžius, kuriems kirsti buvo reikalingas leidimas. Tai, kad kaltinamieji (ar kuris iš jų) nekontroliavo pasitelkto subrangovo (kirtėjų brigados) veiksmų, nereiškia, kad jie nusikalstamai dalyvavo šiame želdinių kirtimo procese. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog nukirtus medžius kilo tokio dydžio, masto ar apimties žalos grėsmė augalijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), jog pasiekė baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą pavojingumo laipsnį BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. 

12.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai reiškia, kad, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šio principo laikėsi. 

13.       Nors prokuroro skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys to nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakė, pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų – K. M., M. M., J. Ž., G. P., L. V., E. J., L. S. ir kt. parodymų, įvertino UAB „A“ susirašinėjimą su M. J., su M. T. veikla kertant medžius susijusius UAB „P“ dokumentus, paties M. T. parodymus, išteisintojo M. J. parodymus ir kitus bylos duomenis, motyvuotai pasisakė dėl jų įrodomosios vertės, kuriais duomenimis priimdamas sprendimą vadovavosi ir kuriais nesivadovavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, apeliaciniai skundai išnagrinėti laikantis BPK 320 straipsnio 2 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų. 

Dėl BK 270 straipsnio 1 dalies taikymo  

14.       Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., t. y. inkriminuotų veikų padarymo metu).

15.       Kadangi BK 270 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimas. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme. Padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė.

16.       Didelės žalos ar kitų sunkių padarinių grėsmės kuriam nors iš aplinkos komponentų (gyvūnijai, augalijai) ar tiesiog aplinkai kriterijus, remiantis baudžiamosios teisės doktrina, yra vertinimo atsižvelgiant į visas konkrečiu atveju susidariusias aplinkybes dalykas. Taigi, kiekvienu atveju padariniai ar jų grėsmė yra vertinami individualiai. Tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006). Tokiu atveju teismas turi įvertinti, kokiai gyvūnijos ar augalijos rūšiai ir daliai atsirado grėsmė, gresiančios žalos aplinkai pobūdį, mastą ir pavojingumą, nukentėjusiojo gamtos ištekliaus atkūrimo galimybes, žalos dydžio piniginę išraišką ir kitas aplinkybes. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba didelės žalos gyvūnijai, augalijai ar kitų sunkių padarinių aplinkai grėsmė buvo reali.

17.       Nagrinėjamoje byloje didelės žalos aplinkai grėsmės požymis dėl iškirstų saugotinų medžių buvo įrodinėjamas remiantis byloje pateiktais skaičiavimais apie padarytą materialinę žalą augalijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui): pirmajame epizode – 159 516 Eur, antrajame – 37 978 Eur dydžio.

18.        Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, pažymima, kad svarbu įvertinti ne tik materialinę žalos išraišką, bet ir jos turinį. Šis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dėl kaltinamųjų veiksmų kilo grėsmė (išnykti, sumenkti) kokiai nors gyvūnijos ar augalijos rūšiai ar kokiems nors konkretiems vertingiems gamtos objektams, o iškirsti želdiniai yra tiek vertingi, kad jų nelikus kyla grėsmė ekosistemai, taip pat ar iškirstų želdinių mastas, jų vertingumas yra tokie, jog želdinių atkūrimas ateityje neįmanomas ir tai kelia grėsmę aplinkai. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinimas neįrodė aplinkybių, jog kaltinimuose nurodyta materialinė žalos dėl želdynų iškirtimo išraiška atskleidžia žalos grėsmę ekosistemai, konkretiems vertingiems gamtos objektams, o galimybės atkurti tai, kas sužalota, nėra.

19.       Esminis kasacinio argumentas, kuriuo grindžiamas, prokuroro vertinimu, netinkamas išteisintųjų veiksmais padarytos žalos augalijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) vertinimas, yra tai, kad byloje nurodyti iškirsti medžiai buvo priskirti saugotiniems, nes augo atitinkamose kaltinime nurodytose atitinkamose apsaugos zonose – aerodromų, bendro naudojimo, kurortų ir t. t., tačiau vien faktas, kad šie medžiai augo nustatytose apsaugos zonose, savaime nesuponuoja išvados, jog juos iškirtus galėjo kilti didelės žalos pavojus aplinkai. Neteisėtas augalijos, pvz., medžių, iškirtimas net ir nesaugomose zonose (teritorijose) gali sukelti didelę žalą gamtai, augalijai ar sukelti grėsmę tokiai žalai atsirasti, ir atvirkščiai – medžių iškirtimas saugomoje zonoje tokių pasekmių gali nesukelti. Tuo tarpu BK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytas požymis, kad galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių, nebuvo įrodinėjamas.

Dėl M. J. ir UAB „P“ išteisinimo pagrindo

20.       Pirmosios instancijos teismas M. J. ir juridinį asmenį UAB „P“ dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti tiek iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, tiek iš rezoliucinės nutarties dalies dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtų, konstatavo, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau toks teismo sprendimas nebuvo nurodytas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, t. y. nebuvo pakeistas M. J. ir juridinio asmens UAB „P“ išteisinimo pagrindas, nors jis turėjo būti nurodytas (BPK 307 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Esant šiam išteisinimo pagrindui civiliniai ieškiniai pagrįstai palikti nenagrinėti. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarties dalis dėl M. J. ir juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „P“ išteisinimo pagrindo, nurodant, kad M. J. ir juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „P“ dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, nurodytą BK 270 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Rima Ažubalytė

                                                                        Audronė Kartanienė

                                                                        Eligijus Gladutis