Civilinė byla Nr. 3K-3-328/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 75.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. (S.) kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. sausio 18 d. sprendimo dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl santuokos nutraukimo,
santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
išlaikymo ir rentos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė: 1) nutraukti 2002 m. rugpjūčio 10
d. Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovės
su atsakovu sudarytą santuoką; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą
kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 600
Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; 4) priteisti ieškovei rentą po 400
Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022 m. birželio 8 d.; 5)
padalyti santuokoje įgytą turtą; 6) pakeisti šalių pavardes; 7) priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2008 m.
spalio mėnesį, tačiau jau kelis mėnesius iki to šeimoje gyveno epizodiškai;
atsakovas šeima nesirūpino, neteikė jokios paramos, epizodiškai dalyvavo išlaikant
vaiką, su juo nebendravo, tik po ieškinio pateikimo į jos sąskaitą pervedė
600 Lt išlaikymo. Ieškovė teigė, kad vienai išlaikyti nepilnametį vaiką
sudėtinga, kad ji uždirba vidutiniškai apie 1100 Lt.
Atsakovas teismui pateiktuose atsiliepimuose
ieškovės reikalavimams prieštaravo, tačiau pirmosios instancijos teismo
posėdžio metu sutiko su visais ieškovės reikalavimais, išskyrus reikalavimą dėl
rentos ieškovei priteisimo; nurodė, kad ieškovė turi du aukštuosius
išsilavinimus, yra vokiečių kalbos mokytoja, gali save išlaikyti, susirasdama
geriau apmokamą darbą arba dirbdama papildomai.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės
instancijos teismo sprendimų esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio
3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką
nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko
ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – S.; 3) priteisė iš atsakovo rentą
buvusiai sutuoktinei ieškovei po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis iki 2022 m. birželio 8 d.; 4) nustatė nepilnamečio sūnaus
gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam
sūnui išlaikyti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės,
lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 6) padalijo šalių
santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant: skalbimo mašiną, minkštą baldų
kampą, kompiuterį, fotoaparatą, sieninę spintą, du vaizdo grotuvus; atsakovui
priteisiant: automobilį ,,Ford Siera“ (duomenys
neskelbtini), nešiojamąjį kompiuterį, muzikinį centrą; 7) išieškojo iš
atsakovo 344 Lt ieškovės naudai jos sumokėtą žyminį mokestį ir į valstybės
pajamas – 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį, taip pat 11,50 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl rentos priteisimo ieškovei iš atsakovo teismas
pažymėjo, kad atsakovas nenuginčijo prezumpcijos, nustatytos Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalyje, nepateikė įrodymų, kad
ieškovei išlaikymas nereikalingas. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant, ar sutuoktinio,
kuris prašo išlaikymo, turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save
išlaikyti, o kito sutuoktinio, kuris turėtų šį išlaikymą teikti, pajamos tai
daryti pakankamos, taikomas orientacinis minimalios mėnesinės algos kriterijus
(CK 6.461 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamas atlyginimas
yra apie 1200 Lt, atsakovas gauna 1041 Lt nedarbo socialinio draudimo
išmoką; kad iš ieškovės gaunamų pajamų atėmus išlaidas, būtinas skirti vaiko
poreikiams, išlaikyti protingo dydžio šeimos būstą, liekanti suma leidžia
tenkinti tik minimalius ieškovės poreikius. Teismas konstatavo, kad tik
minimalus ieškovės poreikių tenkinimas neatitinka jos socialinės padėties,
nepakankamas tobulinti turimas žinias ir siekti didesnio pajamų šaltinio. Teismas
padarė išvadą, kad buvęs sutuoktinis turi pareigą išlaikyti buvusią sutuoktinę
ir kad 200 Lt išmoka ieškovei bus pakankama parama tam, kad ji galėtų oriai
dalyvauti visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime.
Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 3.72
straipsnio 11 dalimi, iš esmės pasikeitus šalių padėčiai, numatytai CK 3.72
straipsnio 5 dalyje, bet kuris buvęs sutuoktinis gali reikalauti padidinti ar
sumažinti išlaikymo dydį ar nutraukti išlaikymo mokėjimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą,
2010 m. sausio 18 d. sprendimu panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2009
m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl rentos priteisimo ir priėmė naują sprendimą
– šią ieškinio dalį atmetė; panaikino sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir
bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam teismui
kitam teisėjui nagrinėti iš naujo; pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui
priteisimo ir iš atsakovo priteistą kas mėnesį 600 Lt periodinių išmokų sumą
sūnaus išlaikymui sumažino iki 400 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Dėl rentos priteisimo ieškovei iš atsakovo teisėjų
kolegija pažymėjo, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalies pagrindu renta ieškovei galėjo
būti priteista tik tuo atveju, jeigu ji augina bendrą savo ir buvusio
sutuoktinio nepilnametį vaiką ir yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos
būklės; kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė yra sveika, darbinga, turi
du aukštuosius išsilavinimus, dirba ir augina vaiką, kuris lanko darželį.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai
aiškino ir taikė įstatymą.
Dėl išlaikymo sūnui priteisimo teisėjų kolegija
sprendė, kad protinga ir teisinga priteistina suma, kuria atsakovas turi
prisidėti prie sūnaus išlaikymo, yra 400 Lt, nes ieškovė faktiškai gauna
didesnes pajamas ir turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne
suma; kad abiejų tėvų skiriamų lėšų (800 Lt) turi pakakti ikimokyklinio amžiaus
vaiko minimaliems poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas
iki atleidimo 2009 m. sausio 5 d. dirbo VĮ Ignalinos AE, tačiau nuo 2009 m.
sausio 19 d. yra registruotas darbo biržoje ir jam mokama 1041,60 Lt socialinio
draudimo išmoka, kuri mažėja; kad jo dabartinė turtinė padėtis neatitinka
galimybės mokėti kas mėnesį sūnui po 600 Lt, nes kitų pajamų, išskyrus gaunamas
išmokas iš valstybės, jis neturi.
Dėl turto padalijimo teisėjų kolegija sprendė, kad
pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino atsakovo atsiliepimuose
nurodytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto didesnės apimties turto, jo vertės,
nesiūlė šalims pateikti su tuo susijusių įrodymų ar teikti savarankiškų
reikalavimų (dėl turto (buto) ar jo dalies pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine
nuosavybe).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d.
sprendimo dalį dėl rentos priteisimo ir palikti galioti atitinkamą Visagino
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnio 2 dalies
normą. Šioje teisės normoje nurodytos trys atskiros sąlygos, ir esant bet
kuriai vienai iš jų yra pagrindas priteisti išlaikymą. Esant CK 3.72 straipsnio
2 dalyje nurodytoms sąlygoms, ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad jai tikrai
reikalingas išlaikymas. Teismas privalėjo nustatyti, ar nėra CK 3.72 straipsnio
4 dalyje nustatyto pagrindo, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta
santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu
ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta konstatuojant atsakovo kaltę, o
apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliko nepakeistą, todėl
ieškovė turėjo teisę reikalauti rentos, o teismas turėjo atsižvelgti į kitas,
CK 3.72 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas aplinkybes.
Kasaciniame skunde teigiama, kad CK 3.72
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija užtikrina stabilumą ir gina
silpnesnį sutuoktinį, kuris dėl tam tikrų aplinkybių (šioje normoje nurodytų
sąlygų) yra labiau socialiai pažeidžiamas, todėl išlaikymo klausimas tampa ypač
aktualus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, augindama nepilnametį vaiką,
turi mažesnes galimybes įsidarbinti. Ieškovė nuo 2010 m. sausio 20 d. darbo
biržoje registruota bedarbe, atsakovas dar nagrinėjant bylą išvyko į užsienį,
ignoruoja teismų sprendimus ir nemoka priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui,
o ieškovė, negaudama pajamų, privalo išlaikyti su ja gyvenantį vaiką, būstą,
todėl jos materialinė padėtis dėl santuokos nutraukimo labai pablogėjo.
Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2
dalies aiškinimo
CK
3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktiniui
reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio
nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal šią įstatymo normą renta (pagal
nurodytą nuostatą priteisiamas išlaikymas) ieškovei galėjo būti priteista tik
tuo atveju, jeigu ji augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį
vaiką ir yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi šis teismas
jungtuku ,,ir“ apibendrino įstatyme nustatytas sąlygas. Pagal CK 3.72
straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą savo ir buvusio sutuoktinio
nepilnamečio vaiko auginimas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo remiantis gali
būti reikalaujamas išlaikymo priteisimas. Toks aiškinimas darytinas iš CK 3.72
straipsnio 2 dalies normos gramatinės struktūros, nes šis pagrindas gauti
išlaikymą nesujungtas jungtuku ,,ir“ su kitu pagrindu – nedarbingumu dėl savo
amžiaus ar sveikatos būklės. Išvada, kad savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamečio
vaiko auginimas yra savarankiškas pagrindas gauti išlaikymą, darytina ir iš
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. P. v. L. T., bylos Nr.
3K-3- 419/2004; 2005 m. lapkričio 30 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L.
J. v. A. J., bylos Nr. 3 K-3-622/2005). Nors šiose nutartyse nepasisakyta
dėl vaiko auginimo, kaip savarankiško pagrindo, kuriuo remiantis gali būti
priteisiamas išlaikymas sutuoktiniui, tačiau jose konstatuota, kad išlaikymas
priteistas arba turi būti priteisiamas sutuoktiniui kitu CK 3.72 straipsnio 2
dalyje nustatytu pagrindu – sutuoktinio nedarbingumu dėl savo amžiaus ar
sveikatos būklės.
Dėl išlaikymo reikalingumo
CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio
teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas.
Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam
reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti
nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra
apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Sutuoktinis neturi teisės į
išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai
save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys). Naikindamas pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo priteistas išlaikymas ieškovei, apeliacinės
instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiąją įstatymo normą. Apeliacinės
instancijos teismas nesvarstė, ar buvo aplinkybės, nustatytos CK 3.72 straipsnio
5 dalyje, todėl šio teismo sprendimas naikintinas, perduodant šią bylos dalį nagrinėti
iš naujo.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismas turėjo 35,60 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. liepos 2 d. pažyma. Kadangi
bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai
nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra
galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Visagino miesto apylinkės
teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo,
panaikinti ir šią bylos dalį perduoti
apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Antanas
Simniškis