Civilinė bylos Nr. e2-1042-868/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15648-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

vertėjaujant Andriui Račkauskui,

dalyvaujant ieškovui J. G.,

ieškovo J. G. atstovui advokatui Bogdan Chranovskij,

atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovui E. M.,

trečiajam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo R. B..

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas J. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 930,53 Eur draudimo išmoką, 120 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu susidūrė ieškovui priklausantis automobilis „Mercedes Benz Classe S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Mercedes Benz Classe S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Trečiasis asmuo pripažino, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas, eismo įvykio vietoje buvo sudaryta eismo įvykio deklaracija, kurioje trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą. Nurodė, kad eismo įvykio dieną automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovo įmonėje. Ieškovas 2020 m. sausio 17 d. pranešė atsakovei apie eismo įvykį ir paprašė išmokėti jam draudimo išmoką. Atsakovas 2020 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iš anksto susitarus. Ieškovo teigimu, jis neturi galimybės įvertinti ekspertizės akto patikimumo ir pagrįstumo, nes atsakovė atsisakė pateikti ieškovui ekspertizės aktą. Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko jo dalyvių deklaruojamomis aplinkybėmis, todėl mano, kad atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad iš pateikiamų fotonuotraukų, kurios darytos eismo įvykio metu, matosi dviejų transporto priemonių apgadinimai. Ieškovo teigimu, minėtos aplinkybės įrodo, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai „Mercedes Benz Classe S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat eismo įvykis įvyko eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovo teigimu, nėra duomenų, kad automobilio „Mercedes Benz Classe S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir (ar) trečiasis asmuo galimai inscenizavimo eismo įvykį.

Atsakovė ADB „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. trečiasis asmuo sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), kuria apdraudė transporto priemonės „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2020 m. sausio 17 d. ieškovas pranešė apie 2020 m. sausio 10 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu susidūrė trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo vairuojama „Mercedes Benz Classe S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje kaltę dėl įvykio pripažino trečiasis asmuo. Atsakovė nurodo, kad eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole 2020 m. vasario 21 d. ieškovas nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojama transporto priemonė judėjo apie 60 km/val. greičiu, kitos transporto priemonės vairuotojo nepažįsta. Trečiasis asmuo 2020 m. vasario 19 d. paaiškinime nurodė, kad su ieškovu nėra pažįstama. Eismo įvykis įvyko trečiajam vairuojant apie 20-30 km/val. greičiu. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. buvo atlikta eksperto išvada Nr. MV 2020-16, kurioje buvo nustatyta, kad techniniu požiūriu netikėtini yra 2020 m. sausio 10 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai, nes negalima pagrįsti vairuotojų parodymų susijusiu su greičiu, bei turėtais apgadinimais iki įvykio. 2020 m. kovo 31 d. ieškovui buvo išsiųstas raštas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Atsakovės teigimu, kilus abejonėms dėl deklaruoto 2020 m. sausio 10 d. eismo įvykio aplinkybių draudikas atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog įvykis įvyko kitomis, nei nurodė transporto priemonių valdytojai, aplinkybėmis. Pažymėjo, jog įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, neįmanoma nustatyti, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, vadovaujantis ankščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, negalima pripažinti įvykio draudžiamuoju. Atsakovė teigia, kad vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi buvo pateikta klaidinanti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iš anksto susitarus. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas dėl draudimo išmokos nemokėjimo, atlikus išsamų ir visapusišką žalos bylos administravimo metu gautų dokumentų, paaiškinimų, informacijos bei sudarytos draudimo sutarties sąlygų tyrimą.

Trečiasis asmuo R. B. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškinys netenkintinas.

            Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo teigia, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kuriuo metu susidūrė ieškovui priklausantis automobilis MERCEDES BENZ CLASSE S, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – MERCEDES BENZ) ir automobilis NISSAN PRIMERA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – NISSAN), kurį vairavo trečiasis asmuo. Ieškovas su trečiuoju asmeniu užpildė eismo įvykio deklaraciją. Pagal eismo įvykio deklaraciją kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė trečiasis asmuo. Trečiojo asmens transporto priemonė NISSAN civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. kovo 20 d. buvo apdrausta pas atsakovę ADB „Gjensidige“. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tačiau atsakovė draudimo išmoką išmokėti atsisakė, nes priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 2 930,53 Eur draudimo išmokos, 120 Eur nuostolių bei 5 procentus procesinių palūkanų.

Atsakovas pareikštu atsiliepimu kategoriškai su ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigia, kad jam buvo pateikta klaidinanti informacija apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iš anksto susitarus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis, grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga tiek šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti, tiek jai vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ypač vykdant sutartį (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą apdraustajam, o šiuo konkrečiu atveju ieškovams.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. Barštys ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui.

Pagrindiniu įrodymu, kurio pagrindu atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, yra eksperto V. M. išvada, kurioje jis nurodė:

-  automobilių „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: užfiksuoti automobilio NISSAN sugadinimai ir tik dalis užfiksuotų automobilio MB priekinės dešinės pusės pažeidimų galėjo susidaryti dėl šių automobilių tarpusavio kontakto, kai judėjęs apie 50 km/h greičiu automobilis MB priekio dešine puse kontaktavo su stovėjusio (arba judėjusio iki 5 km/h greičiu) automobilio NISSAN priekine kaire dalimi ir įvyko smūgis, jiems susidūrus tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota raudonu (NISSAN) ir mėlynu (NISSAN) siluetais 1 pav. ir 3 pav.

Iki susidūrimo su automobiliu NISSAN, automobilis MB turėjo esminius jo priekinės dešinės dalies pažeidimus (detalizavimas – 2.8 p.);

- techniniu požiūriu netikėtini yra 2020-01-10 deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai, nes negalima pagrįsti automobilio „Mercedes Benz S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymų, kad iki šio deklaruoto eismo įvykio šis automobilis neturėjo sugadinimų (nustatyta, kad tam tikri esminiai šio automobilio sugadinimai susidarė iki jo susidūrimo su automobiliu NISSAN – detalizavimas tiriamosios dalies 2.8 p.) bei automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos parodymų dėl jos vairuojamo automobilio judėjimo režimo (kad prieš pat eismo įvykį šio automobilio greitis buvo 20-30 km/h) – automobilių susidūrimo su kompiuterio programa modeliavimo rezultatai įgalina teigti, kad prieš pats susidūrimą su automobiliu MB, automobilis NISSAN stovėjo, arba judėjo nedideliu – iki 5 km/h greičiu.

 Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad jų įmonė, teikianti draudimines apsaugas, turi didelę patirtį tiriant draudiminius įvykius. Šiuo atveju atsakovei įtarimus sukėlė trumpas draudiminis laikotarpis, t. y. 4 mėnesiai. Taip pat jie atsižvelgia į tai, kur įvyko eismo įvykis, kokiu paros metu, ar buvo eismo įvykio liudininkų. Be to, jie savo įmonėje turi tyrėjų grupę, o tyrėjų grupei šis įvykis sukėlė įtarimus dėl realumo. Be to, atsakovė kreipėsi į ekspertą V. M., kuris patvirtino atsakovės įtarimus dėl įvykio nerealumo.

Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertai padarė šias išvadas:

- nėra pagrindo teigti, kad tamsiu paros metu automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja
R. B. prieš įvažiuodama į sankirtą su Sostinės gatve neturėjo objektyvios galimybės matyti
šia gatve iš kairės prie jos su įjungtomis priekinių žibintų šviesomis artėjusį automobilį „Mercedes-
Benz S500“;

- automobiliai „Mercedes-Benz S50044 ir „Nissan Primera“ galėjo susidurti deklaracijoje
nurodytoje vietoje – Sostinės ir Stoties gatvių sankryžoje. Negalima nustatyti eismo įvykio datos;

- tyrimui pateiktose fotografijose užfiksuoti automobilio „Mercedes-Benz S500“ priekinės
dalies dešinės pusės sugadinimai ir automobilio „Nissan Primera“ priekinės dalies sugadinimai
galėjo susiformuoti šių transporto priemonių susidūrimo metu;

- transporto priemonės galėjo susidurti ir po šio susidūrimo sustoti taip, kaip užfiksuota
eismo įvykio vietos fotografijose, kai Sostinės gatve apie 50 km/h greičiu judantis automobilis
„Mercedes-Benz S500“ priekinės dalies dešine puse trenkėsi į stovinčio automobilio „Nissan
Primera44“ priekinį kairį kampą. Šio susidūrimo metu galėjo susidaryti tyrimui pateiktose fotografijose matomi šių transporto priemonių sugadinimai.

Teismas iš įrodymų viseto sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti, jog įvyko draudžiamasis įvykis, nes nėra patikimų, objektyvių įrodymų, kad trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. negalėjo paaiškinti, kokioje vietoje prieš jos deklaruojamą eismo įvykį ji buvo. Taip pat teismas kritiškai vertina trečiojo asmens paaiškinimus, kad ji buvo nuvažiavusi į susitikimą su draugu, tačiau kokiu apytiksliai adresu važiavo susitikti su draugu, ji negalėjo nurodyti.

Taip pat teismas remiasi teismo ekspertų išvada, pagal kurią eismo įvykis galėjo įvykti tik tokiu atveju, jeigu transporto priemonė NISSAN PRIMERA stovėtų, o automobilis BERCEDES BENZ važiuotų 50 km/ h greičiu. Iki teismo ekspertų išvados bei iki teismo posėdžio ir ieškovas, ir trečiasis asmuo nurodydavo, kad automobilis NISSAN PRIMERA važiavo 20-30 km/h. Teismo ekspertas V. M. teismo posėdžio metu apibūdino tokį transporto priemonių susidūrimą, kai vienas automobilis stovi, o kitas į jį trenkiasi, kaip situaciją, nebūdingą normaliam eismui. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų vietovės akivaizdžiai matyti, kad ir ieškovas turėjo galimybė matyti išvažiuojantį automobilį NISSAN PRIMERA, ir juo labiau automobilio NISSAN PRIMERA vairuotoja turėjo galimybę aiškiai matyti važiuojanti automobilį MERCEDES BENZ. Šioje vietoje kelias yra tiesus, nėra nei vingių, nei kalnelių, todėl matomumas yra geras. O ta aplinkybe, jog buvo tamsu ir rūkas, kai yra įjungti automobilių žibintai, tai transporto priemonės yra matomos.

Todėl teismas visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo R. B. pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui draudimo išmoką. O būtent, nėra vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. trečiojo asmens R. B. neteisėtų veiksmų. Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad ir ieškovas, ir trečiasis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie eismo įvykį. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, todėl jis netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškinio iš ieškovo valstybės naudai priteistina 13,93 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 93 straipsniais,

teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,93 Eur (trylika eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Vanda Višnevska