Civilinė byla Nr. e2YT-3823-857/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01808-2020-4 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2. 

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Biržai

        Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų A. J. ir V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

        Nustatė:

        1. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų tėvo A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) d., miręs (duomenys neskelbtini) d.) brolis K. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini) d.) iki 1939-07-02d. nuosavybės teise valdė 7,77 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , buvusį (duomenys neskelbtini) . (toliau – žemės sklypas). Šį žemės sklypą K. G. 1939-07-02d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo broliui, pareiškėjų tėvui, A. G.. Šį faktą patvirtina teismui teikiama dovanojimo sutartis 1939-07-02d. sudaryta tarp A. G. ir K. G., dalyvaujant ją taip pat pasirašiusiems liudytojams V. V. ir O. P., O. P.. A. G. žemės sklypą valdė iki jis buvo nacionalizuotas, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G. nuosavybės teise valdė brolio K. G. 7,77 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , buvusį (duomenys neskelbtini) .

        2. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodė, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus, sprendimo priėmimo klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio K. G. dovanotą žemės sklypą, palieka spręsti teismui pagal bylos aplinkybes.

        3. Pareiškimas tenkintinas.

        4. Pareiškėjai siekia tapti pretendentais nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste – Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pagal kurį nuosavybės teisės yra atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žemė, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie pastatai, buvo nacionalizuota Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė buvo paskelbta tautos, t. y. valstybės nuosavybe ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo rašomi nebuvo. Dėl to atkuriant nuosavybės teisę į žemę, taip pat ir nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d.

7. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017, remiantis Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis nustatyta, jog K. G. nuosavybės teise valdė 7,77 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) .

8. Pareiškėjų pateiktoje  tarp fizinių asmenų rašytine, o ne notarine forma sudarytoje dovanojimo sutartyje nurodyta: „Šita dovanojimo sutartimi 1939 m. liepos 2d. dovanoju savo sklypo dalį broliui A. G. kad jis mane prižiūrėtų ir išlaikytų iki mirties ir palaidotų“. Dokumento prierašas - A. G. ir a.g.. Sutarties liudininkų prierašas – „Liudijame, kad ši sutartis pasirašyta mūsų akivaizdoje“ ir pasirašo V., O. P., O. P. (toliau - dovanojimo sutartis).

        9. Proceso dalyviai abejonių dovanojimo sutartimi nereiškia, ekspertizės skirti neprašo.

        10. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jiems buvo žinoma apie dovanojimo sutarties sudarymą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. G. prižiūrėjo, slaugė ir palaidojo K. G., naudojosi jo turtu, kaip savininkas.

11. Iš aptartų duomenų matyti, jog iki visuotinio žemės nacionalizavimo 1940-07-22d. K. G. dovanojo pareiškėjų tėvui žemės sklypą, kuris jį nuosavybės teise valdė iki visuotinio žemės nacionalizavimo. Nors sutartyje nėra nurodyta dovanojamos žemės plotas, teismas laiko, jog buvo padovanotas visas 7,77 ha dydžio žemės sklypas.

        12. Visų šių duomenų pakanka šiam juridiniam faktui nustatyti (Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

        13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270, 448 str., teismas        

        Nusprendė:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) d., miręs (duomenys neskelbtini) d.) iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio K. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m., mirusio (duomenys neskelbtini) d.) dovanotą 7,77 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ) žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) .

        Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu.

        Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas                                                                                                         Dainius Strautininkas