Administracinė byla Nr. eA-3924-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00736-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8; 74

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką  priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-7 konstatuota, kad 2015 m. sausio 11 d.  Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio 3-ios apsaugos kuopos 2-ojo būrio jaunesnysis specialistas vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis A. S. ne tarnybos metu, neuniformuotas, apie 13.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) picerijoje (duomenys neskelbtini) savo įžūliu elgesiu, grasinimais fiziškai sužaloti picerijos darbuotojus, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui A. S. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, prietaiso rodmenys – 1,74 ir 1,92 promilių girtumas. Išvadoje A. S. veiksmai įvardinti kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos pareigūno vardą.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas 2015 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 47TE-20, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir atsižvelgdamas į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-7 skyrė vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui A. S. už pareigūno vardo pažeminimą  atleidimą iš vidaus tarnybos.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas 2015 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 47TE-21 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio A. S. atleidimo“ 1 punktu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu nuo 2015 m. sausio 13 d. atleido pareiškėją A. S. iš pareigų.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado  2015 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 47TE-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui A. S.“, 2015 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 47TE-21 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio A. S. atleidimo“ 1 punktą, taip pat prašė grąžinti į ankstesnes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų misterijos Kauno dalinio trečiosios apsaugos kuopos antrojo būrio jaunesniojo specialisto pareigų buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, jokiais veiksmais pareigūno vardo nepažemino. Skundžiamo įsakymai yra priimti neatlikus išsamaus tarnybinio patikrinimo, nesant objektyvaus pagrindo.  Picerijoje (duomenys neskelbtini) jam su draugu teko ilgai laukti užsakyto maisto. Dėl to jie pareiškė darbuotojams pastabą. Norėdamas išeiti parūkyti supainiojo duris. Pagalbinėse patalpose pasuko deguonies baliono rankenėlę, po to užsuko. Kodėl darbuotojai iškvietė policiją jis nežino. Incidento metu buvo be uniformos ir neginkluotas, niekam negrasino, policijos pareigūnų nurodymus vykdė. Išvados vertinimai yra subjektyvūs. Viešoji tvarka nėra pažeista, administracinė ar baudžiamoji byla neiškelta. Jo veiksmuose nėra kaltės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardintos pasekmės  –  vidaus reikalų sistemos, įstaigos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas nebuvo akivaizdūs, nes picerijos darbuotojai apie tai, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas, nežinojo, jokių pretenzijų jam neturi, jo atžvilgiu  pritaikyta poveikio priemonė aiškiai per griežta. Atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, nesilaikė imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, galimybės tęsti darbą valstybės tarnyboje ribojimą.

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog pareiškėjas iš tarnybos už akivaizdų pareigūno vardo pažeminimą atleistas pagrįstai ir teisėtai, pakankant duomenų jo atleidimui tokiu pagrindu. Nurodė, kad nors pareiškėjas nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jis pažeidė ne tik teisės ar tarnybinės etikos reikalavimus, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Paaiškino, kad pareiškėjas, nors ir ne tarnybos metu, atlikdamas tokius tyčinius veiksmus ir nesilaikydamas visuotinai pripažintų įprastinių moralės normų, Etikos taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, sąmoningai darė priešingą teisei veiksmą, taip akivaizdžiai pakenkdamas statutinės įstaigos reputacijai, prestižui, autoritetui, griaudamas pasitikėjimą, ją kompromituodamas, padarydamas neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos pareigūnus ir jų vykdomą veiklą. Tvirtino, kad jog statutiniams valstybės pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, todėl pareigūno moralinės savybės elgesys tarnyboje ir asmeniniame gyvenime turi būti nepriekaištingi. Akcentavo, kad atleidimo pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, jis nėra laikomas tarnybine nuobauda.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria  remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi. Tad sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu  iš esmės neneigė savo kaltės, tačiau manė, kad jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą, o atleidimas iš tarnybos – per griežta nuobauda.

Teismas pabrėžė, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir visuomenės teisiniai santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia itin didelius dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui, atstovaujančiam valstybinei valdžiai, turinčiam viešojo administravimo teisę sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu bei įgyvendinant viešajai saugumo tarnybai pavestus uždavinius, atliekant Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nustatytas Tarnybos funkcijas. Vidaus tarnybos pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti šios tarnybos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį, taip pat saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų tarnybos  pareigūno vardo.

Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės,  moralės ir  garbės standartus  nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą Viešojo saugumo tarnyba bei ją akivaizdžiai kompromituoja. Pareiškėjas savo veiksmais, kurie prieštarauja atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų Etikos taisyklių reikalavimams,  suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad vidaus tarnybos pareigūnai ne tarnybos metu gali būti įžūlūs, girtuokliauti, elgtis ypatingai lengvabūdiškai, pažeidinėti viešąją tvarką bei rimtį, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais (tarnybomis), menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Nors pareiškėjas nurodytus veiksmus atliko neuniformuotas, ne tarnybos metu, jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas itin plataus atgarsio visuomenėje neturėjo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga netgi tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.

Teismas vertino, kad sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę ar baudžiamąją teisę. Teismas, sprendžiantis dėl pareigūnų tarnybinės atsakomybės, sprendžia iš esmės dėl kitokio pobūdžio pasekmių, kurias sukėlė padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl išvados dėl tam tikrų veiksmų teisėtumo gali būti skirtingos, negu padarytosios baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo  požymių,  leidžiančių  atriboti  jį  nuo  tos  veikos, dėl  kurios  buvo pradėtas  ikiteisminis tyrimas ir dėl kurios 2015 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas. Be kita ko, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjui faktu, o su tais aiškiai identifikuotais pareiškėjo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Todėl prokuroro nutarimas ir jame nustatyti faktai bei aplinkybės, susijusios su padaryta išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių pareiškėjo veiksmų vertinimui nagrinėjamoje administracinėje byloje jokios esminės reikšmės neturi. Ginčo atveju neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas už atliktus veiksmus nėra nubaustas administracine nuobauda.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, Tarnybinio tyrimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė nėra per griežta.

Teismas konstatavo, kad byloje įrodžius, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo, todėl papildomai neanalizuotini ir atmestini.

III.

Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant jo reikalavimus.

Apeliantas nurodo, kad dėl kai kurių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų nevertino. Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nutrauktas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas ir nuobauda nepaskirta. Atleidimas iš statutinės valstybės tarnybos pažeminus pareigūno vardą visada siejamas su tam tikra veika, kurią aiškiai įvardija Baudžiamasis ar Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Tarnybinis tyrimas turėjo būti sustabdytas iki bus gauti sprendimai iš kompetentingų institucijų dėl vienokios ar kitokios atsakomybės taikymo pareiškėjui. Picerijos savininkas pareiškėjui pretenzijų neturėjo. Teisminio nagrinėjimo metu paneigė, kad jam buvo grasinta. Tarnybinis tyrimas truko labai trumpai. Pareiškėjas nubaustas dėl to, kad gėrė alų picerijoje ir išreiškė nepasitenkinimą dėl per ilgo aptarnavimo. Teismas neatsižvelgė į N. P. atliktus veiksmus. Teismo sprendimas nepagrįstas.

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad apeliantas neginčijo ir šiuo metu iš esmės neginčija savo atliktų veiksmų, kurie yra pagrindas konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Duomenų atleidimui iš pareigų pakanka. Pirmosios instancijos teismas materialinių ir procesinių normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8) matyti, kad E. Š. būdamas liudytoju parodė, kad A. S. atsuko deguonies balioną, kurį užsuko tik E. Š. atėjus į pagalbines patalpas. Liudytojui išreiškus pasipiktinimą tokiais veiksmais, A. S. ėmė brautis per barą savo veiksmais rodydamas kad sumuš. Iš to paties nutarimo seka, kad prokuroras nustatė, kad A. S. šiuos veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas suduoti smūgius E. Š., įžeidžiančiai kibo prie žmonių, pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad tokie pareigūno, davusio priesaiką ir esančio atsakingu už įstatymais nustatytos tvarkos apsaugą, veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, o  A. S. juos atlikęs pažemino pareigūno vardą.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina.

Teismo precedentais nustatyta, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–2220/2011; 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–2659/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–193/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–1929/2012). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jam pripažįstant kaltę ar gailintis atleidimas iš tarnybos per griežta bausmė.

Pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą (2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–465/2013). Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010).

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje apelianto veiksmai individualizuoti ir atriboti nuo N. P. atliktų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę ar baudžiamąją teisę. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis neturėtų būti atleistas nebūdamas baustas pagal Baudžiamąjį ar Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius