Administracinė byla Nr. eI-3487-821/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akratas“, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašo priteisti iš atsakovės UAB „Akratas“ 257,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Prašyme nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 vietinę rinkliavą pavedė administruoti pareiškėjai.
Atsakovė UAB „Akratas“ veikia adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), todėl yra juridinis asmuo, kuris įregistruotas Šiaulių savivaldybės teritorijoje ar kitur įregistruotas juridinis asmuo (įstaigos, organizacijos, sodininkų ir garažų bendrijos, įmonės ir kiti) turintis Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturintis, tačiau veikiantis Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, todėl turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Rinkliava atsakovei skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų, kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ (toliau – Nuostatai). Paaiškiną, kad vietinę rinkliavą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pagal Nuostatų 12.5 papunktį, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys ir kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje. Kintamoji dalis apskaičiuojama Nuostatų priede nustatytą kintamąją kainą padauginus iš mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (15.1 papunktis) arba nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (15.2 papunktis).
Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė 257,86 Eur skola. Pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams, taip pat ir atsakovei, buvo siunčiami neregistruotu laišku.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. susidariusios 257,86 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4. Vietinė rinkliava administruojama vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Nuostatai).
Nuostatų 4.10 papunktyje nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. rinkliava susideda ir pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (Nuostatų 10 punktas). Vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai, kurie apskaičiuoti pagal vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką, yra pateikiami Nuostatų 1 priede (Nuostatų 11 punktas). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, įskaitant savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonėms, sodininkų ir garažų bendrijos ir kiti) ir kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje. Kintamoji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, ar rinkliavos mokėtojas naudojasi individuliais ar kolektyviniais konteineriais. Naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais kintamoji dedamoji apskaičiuojama Nuostatų priede nustatytą kintamąją kainą padauginus iš mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus, o naudojantis kolektyviniais konteineriais ir (arba) individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais - nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (Nuostatų 15.1 ir 15.2 papunkčiai).
Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius (Nuostatų 31 punktas). Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 32 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į rinkliavos administratoriaus mokėjimo pranešime nurodytą banko sąskaitą (-as) už pasirinktą laikotarpį: už visus einamuosius metus iki tų metų kovo 31 dienos sumokama visa vietinės rinkliavos suma; už pusmetį iki einamųjų metų kovo 31 dienos ir rugsėjo 30 dienos kiekvieną kartą sumokama suma, lygi pusei nustatyto vietinės rinkliavos metinio dydžio; už ketvirtį iki einamųjų metų kovo 31 dienos, birželio 30 dienos, rugsėjo 30 dienos ir gruodžio 31 dienos kiekvieną kartą sumokama suma, lygi ketvirtadaliui nustatyto vietinės rinkliavos metinio dydžio (Nuostatų 34.1-34.3 papunkčiai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu veiklą vykdė Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu „Dėl adresų pakeitimo (duomenys neskelbtini) gatvėje“ Nr. A-91, adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pakeistas į (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, naudojasi žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu. Pagal Juridinių asmenų registro ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, atsakovės buveinė iki 2019 m. rugsėjo mėnesio taip pat buvo įregistruota adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Šiauliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vietinė rinkliava buvo apskaičiuota taikant pastovią ir kintamąją dedamąją, atsižvelgiant į išvežtų konteinerių skaičių per mėnesį bei vadovaujantis Nuostatais ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika. Iš mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovės naudojamas buitinių atliekų konteineris buvo netrūkstamai ištuštinamas. Už atliekų tvarkymą atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo siunčiami mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl nesumokėtos skolos už atliekų surinkimą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad prašoma priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos skola susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo laikotarpis nurodytas netiksliai. Į bylą pateikti mokėjimo pranešimai ir 2021 m. balandžio 30 d. pažyma, patvirtina, kad prašoma priteisti skola sudarė už trumpesnį laikotarpį ir paskutinis mokėjimo pranešimas atsakovei pateiktas už 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovės buveinė įregistruota kitu adresu. Taigi, ginčo laikotarpis, kuriuo susidarė prašoma priteisti skola, šioje byloje yra nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jai vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė su pareiškėja būtų atsiskaičiusi, į bylą nepateikta. Prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir skolos dydžio atsakovė nepateikė. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkinamas. Pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 257,86 Eur įsiskolinimas, susidaręs už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai), nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismui pateikti dokumentai patvirtina 15 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas Advokatų profesinei bendrijai Gvildys ir partneriai „G2 LAW“ už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 1314 straipsnio 4 d.).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Įvertinus tai, kad nagrinėtoje byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, tokio pobūdžio bylose jau suformuota teismų praktika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja galėjo kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudodama teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021). Teismas taip pat pažymi, kad prašymas parengtas su trūkumais (netiksliai nurodytas ginčo laikotarpis, nepateikti duomenys apie veiklos vykdymo vietos (gatvės) pavadinimo pasikeitimą, su prašymu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys prašyme nurodytas faktines aplinkybes, todėl pareiškėjai du kratus buvo nustatytas terminas papildomiems įrodymams pateikti). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UAB „Akratas“ (juridinio asmens kodas 300651989) 257,86 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 86 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 145787276) naudai.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė