Civilinė byla Nr. e2S-2569-275/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03926-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.11.4. ; 3.3.2.3.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos Advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos advokatūros 2017 m. spalio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą ieškinyje išvardintiems advokatams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškinys neapmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad ieškovė reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuris pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą turi būti apmokėtas 100 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškinį teikiant elektroninės ryšio priemonėmis yra mokama 75 proc. dydžio žyminis mokestis. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė turi sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi paliko nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį, konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovės A. I. ieškinio trūkumus, tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio mokėjimą ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei A. I. ieškinį. Nutartyje teismas pažymėjo, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantė A. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui.
6. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, kuria atmestas mano skundas yra surašyta neaiškiai. Nutartyje tiktai įrašyta  „nutartis paliekama nepakeista“, kai teismų praktikoje teismas nurodo datą iki kada pateikti papildymus žemesniajam teismui. 
7. Pažymi, jog apeliantė yra fizinis asmuo ir vaiko mama, kuri gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Ji taipogi yra Lietuvos Respublikos pilietė, už kurios nepriklausomybę žuvo jos protėviai. Taigi, yra visi teisiniai pagrindai pripažinti šią bylą svarbia dėl viešojo intereso gynimo ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei A. I. ieškinį, nepašalinus nutartimi nustatytų trūkumų.
9. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis c.b. Nr. e2-1082-516/2017).
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė teikdama teismui ieškinį reiškė neturtinį reikalavimą ir siekė, jog būtų panaikintas Lietuvos advokatūros sprendimas ir advokatui V. B. iškelta drausmės byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovei buvo nustatyti ieškinio trūkumai ir nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos, trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą, pripažino, jog ieškovės reiškiamas ieškinys yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. ieškovė turi sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už reiškiamą savarankišką neturtinį reikalavimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis ieškovei išsiųsta per EPP sistemą 2018 m. birželio 7 d.
11. Apeliantė pateikusi atskirąjį skundą nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi nenustatė termino per kurį ieškovė turėjo pašalinti ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įteikimo dienos. Vilniaus apygardos teismas, palikęs minėtą nutartį nepakeistą,  neturėjo pagrindo nurodyti ieškovei naujo termino ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas nebuvo pasibaigęs, jis turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, o ne apibrėžtas konkrečia data. Tuo atveju, kai terminas yra nustatomas konkrečia data ir sprendžiamas nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo klausimas apeliacinės instancijos teisme, tuomet teismui atsiranda pagrindas nustatyti naują terminą, nes paprastai  terminas jau būna pasibaigęs. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog apeliantė 2018 m. birželio 8 d. per EPP sistemą gavusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį, turėjo vadovautis palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartimi ir terminą skaičiuoti pagal nutartyje nurodytą, t. y. septynių dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą. Termino ieškinio trūkumams pašalinti pabaiga buvo 2018 m. birželio 15 d.
12. Kiekvienas sąžiningas, apdairus ir protingas asmuo, remdamasis civiliniame procese vyraujančiais koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., turi rūpintis tinkamu jų įgyvendinimu (CPK 7 str. 2 d.). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog bylos šalys, įskaitant ir ieškovą, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantei kilus neaiškumų dėl termino, per kurį ji turėjo ištaisyti teismo nustatytus ieškinio trūkumus, ji galėjo kreiptis į teismą su prašymu tokį terminą nustatyti ar tai jį nurodyti. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad apeliantė tokių veiksmų ėmėsi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantė elgėsi pasyviai ir gavusi iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį, į teismą su kilusiais neaiškumais nesikreipė, ko pasekoje neištaisė jai nustatytų ieškinio trūkumų.  Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė turi prisiimti jai kilusias pasekmes, kadangi jos kilo dėl jos elgesio. Be to, pažymėtina, kad, teismui laikius nepaduotu ieškovės ieškinį, tai netrukdo ieškovei, ištaisius ieškinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėja                                                                                                                       Danutė Kutrienė