ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

pareiškėjos atstovei advokatei E. T.,

suinteresuotiems asmenims M. G., M. Ž.,

suinteresuotam asmeniui A. J., jo atstovui advokatui Ž. A.,

suinteresuoto asmens A. P. atstovams advokatui K. K., advokato padėjėjai E. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Oil Company‘‘ pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., A. P., M. Ž., A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė:

1.                      Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic Oil Company‘‘, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto centras‘‘, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company‘‘ bankrotą tyčiniu.

2.                      Ieškovės atstovė advokatė E. T. nurodė, kad 2018 m. liepos 11 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria buvo nutarta iškelti bankroto bylą UAB „Baltic Oil Company“, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras”. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma šio pareiškimo padavimo dienai BUAB „Baltic Oil Company“ atžvilgiu sudarė 5 419 220,10 Eur, iš kurių didžiausią finansinį reikalavimą (97,94 proc. arba 5 307 462,73 Eur) turi kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3.                      Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic Oil Company“, t. y. paskutiniu bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas asmuo M. G., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo suinteresuotas asmuo A. J., nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas asmuo M. Ž., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. bei laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. bei laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 16 d. iki 2006 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo A. P., kuris laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo vienintelis UAB „Baltic Oil Company“ akcininkas.

4.                      BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratoriui nei paskutinis BUAB „Baltic Oil Company“ direktorius, nei kiti ankstesni įmonės direktoriai ar akcininkas neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir viso turto, t. y. paskutinis įmonės (duomenys neskelbtini) M. G. yra perdavęs tik kai kuriuos dalinius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, taip pat 2015 – 2017 m. darbo sutartis, pavienes įmonės veiklos sutartis. Tačiau jokių kitų dokumentų už ankstesnius įmonės veiklos metus nemokumo administratoriui nebuvo perduota, dėl ko paskutiniam įmonės (duomenys neskelbtini) M. G. 2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 1 000,00 Eur bauda.

5.                      BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratoriui nebuvo perduotas ir visas įmonės materialusis turtas pagal paskutinio bendrovės (duomenys neskelbtini) M. G. pateiktą UAB „Baltic Oil Company“ materialaus ilgalaikio turto sąrašą (pavyzdžiui, benzovežis SCANIA P 124, pag. 2000 m., kompiuteris su spausdintuvu, kuro konteineris, kurių bendra balansinė vertė buvo 19 384,76 Eur). Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, atitinkamai 2019 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai priėmė sprendimą civilinėje bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta ieškovo BUAB „Baltic Oil Company“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir M. Ž. ieškovo BUAB „Baltic Oil Company“ naudai 19 384,76 Eur žalos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.).

6.                      BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratoriaus nuomone BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu, kadangi įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo BUAB „Baltic Oil Company“ valdymo (veikimu ir/ ar neveikimu) ir/ ar BUAB „Baltic Oil Company“ vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

7.                      Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, kai bankrutuojančios įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930 1 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

8.                      2018 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Baltic Oil Company“ deklaruota mokestinė nepriemoka 2018 m. liepos 18 dienai sudaro 5 294 170,14 Eur, iš jų: 2 997 663,84 Eur akcizų ir 104 488,70 Eur akcizų delspinigių (įsiskolinimas susidarė pagal deklaracijas už 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpį), 2 175 206,82 Eur PVM ir 3 333,23 Eur PVM delspinigių (įsiskolinimas susidarė pagal deklaracijas už 2017 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn.), 10 100,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 517,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (įsiskolinimas susidarė pagal deklaracijas už 2017 m. spalio - lapkričio mėn., 2018 m. vasario – balandžio mėn. laikotarpį), 2 685,00 Eur pelno mokesčio ir 144,99 Eur pelno mokesčio delspinigių (pagal 2017 m. gruodžio 16 d. pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m.), 28,00 Eur žemės mokesčio ir 1,79 Eur žemės mokesčio delspinigių (pagal 2017 m. lapkričio 16 d. deklaraciją už 2017 m.). Minėtoje VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2017 m. spalio 17 d., taip pat konstatuota, kad UAB „Baltic Oil Company“, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kreditoriais pažeidė CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas.

9.                      Kaip matyti iš VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos turinio, taip pat nemokumo administratoriui išanalizavus vien BUAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d., nustatyta, kad šiuo laikotarpiu BUAB „Baltic Oil Company“ įplaukos banko sąskaitose buvo 13 069 960,1?0 Eur (2017 m. spalio mėn. 12 442 108,82 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. 589 023,70 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. 6 204,08 Eur, 2018 m. vasario mėn. 23 952,59 Eur, 2018 m, kovo mėn. 6 670,91 Eur, 2018 m. birželio mėn. 2 000,00 Eur), iš kurių Valstybinei mokesčių inspekcijai nurašyta ir sumokėta (dengiant ankstesnių laikotarpių įsiskolinimą) tik 3 034 243,24 Eur, VSDF biudžetui – 17 834,47 Eur, likusi pajamų suma sumokėta kitiems asmenims, įskaitant didžiausios sumos (sumokėtos pagrinde 2017 m. spalio mėn.) sumokėtos užsienio bendrovėms: Estijoje registruotai bendrovei NAFTA TRADE PLUS OU 5 474 000,00 Eur, D. B. registruotai bendrovei GLOB OIL LLP 1 584 140,00 Eur, Latvijoje registruotai bendrovei SIA CCT 1 715 500,00 Eur.

10.                      Kaip užfiksuota VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. UAB „Baltic Oil Company“ kasoje buvo užpajamuota 127 912,84 Eur dydžio suma, kurios didžioji dalis (91 proc. visų kasos išlaidų) buvo išmokėta NAFTRUCK CORP OU 2018 m. balandžio 19 d. – 64 160,84 Eur, 2018 m. birželio 4 d. – 4 346,50 Eur. Nemokumo administratoriui patikrinus turimus dokumentus, paaiškėjo, kad 2018 m. liepos 3 d. buvo atliktas dar vienas grynųjų pinigų mokėjimas – 14 520,00 Eur sumai - NAFTRUCK CORP OU. Minėtai įmonei buvo sumokėta grynaisiais pinigais 122 027,34 Eur už įsigytas prekes – didelį kiekį batų, nepaisant to, kad įmonė faktiškai atitiko nemokumo būseną, turėjo didelių įsipareigojimų kitiems pirmesnės eilės kreditoriams ir tokių prekių įsigijimas buvo nebūtinas, juolab nesusijęs su įmonės vykdyta veikla (kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba) bei ekonomiškai nenaudingas.

11.                      Nemokumo administratoriui išanalizavus BUAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitų išrašus, paaiškėjo, kad UAB „Baltic Oil Company“, pati turėdama įsiskolinimų kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetą ir kitus pirmesnės eilės kreditorius, atliko nemažai mokėjimų tretiesiems asmenims už UAB „Grudita“ (šiuo metu BUAB „Minsandra“), pavyzdžiui, vien per 2017 m. spalio mėn. už UAB „Grudita“ fiziniams ir juridiniams asmenims iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos buvo sumokėta 187 578,16 Eur, be to, pačiai UAB „Grudita“ už paslaugas vien per 2017 m. spalio mėn. buvo sumokėta 318 926,86 Eur.

12.                      Vien iš aukščiau nurodytų aplinkybių daugiau nei akivaizdu, kad UAB „Baltic Oil Company“, nuo pat 2017 m. spalio mėn. turėdama įsipareigojimų valstybės biudžetui, aiškiai žinant, jog įmonės įsipareigojimai viršija/viršys gaunamas pajamas (VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje fiksuojama, kad pagal pateiktą 2018 m. liepos 23 d. preliminarų balansą įmonė dirba nuostolingai (-1 076 230,00 Eur), o įmonės balanse už 2017 m. fiksuojamas net 1 240 729,00 Eur nuostolis), visiškai nepagrįstai atsiskaitymo pirmenybę teikė ne valstybės biudžetui pagal eiliškumą, tačiau tiekėjams ir kitiems tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, GLOB OIL LLP atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad mokamas avansas 1 584 140,00 Eur) – akivaizdu, kad tokio dydžio avanso mokėjimas negavus prekių nebuvo būtinas; vien per 2017 m. spalio mėn. 187 578,16 Eur dydžio suma sumokėta už UAB „Grudita“ prievoles kitiems asmenims, kai tuo tarpu prievolės VMI naudai nevykdomos/vykdomos maža dalimi; NAFTRUCK CORP OU mokėjimai atlikti iš kasos pagal 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. liepos 3 d. išrašytas sąskaitas, t. y. prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą, už abejotinos vertės prekes (didelį kiekį batų), neatitinkančias įmonės vykdomos veiklos rūšies – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba ((duomenys neskelbtini))), tokiu būdu buvo pažeista CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, atitinkamai pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, taip pat buvo panaikintos galimybės kitiems pirmesnės eilės kreditoriams (įskaitant valstybės biudžetą) išieškoti itin didelį įsiskolinimą, t. y. gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą.

13.                      CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo faktas, turintis prejudicinę reikšmę šioje byloje, buvo nustatytas ir 2017 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) A. J. atžvilgiu, t. y. šioje byloje buvo konstatuota, kad UAB „Baltic Oil Company“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais bei nesilaikė CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises. Prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje turintis faktas dėl CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo taip pat buvo nustatytas ir 2018 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) M. G. atžvilgiu priimtame nutarime.

14.                      Atitinkamų mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimas bei abejotinų mokėjimų atlikimas, ypač užsienio valstybėse registruotiems subjektams, padidino įmonės nuostolius, šiai jau ir taip esant nemokiai (vadovaujantis UAB „Baltic Oil Company“ balansu už 2017 m., taip pat VMI informacija apie mokestinių prievolių nevykdymą, jau 2017 m. UAB „Baltic Oil Company“ faktiškai buvo nemoki, kadangi jos per vienerius metus dengtini trumpalaikiai įsipareigojimai (7 075 654,00 Eur) buvo ženkliai didesni už turimą turtą (6 053 750,00 Eur), atitinkamai eliminavo realią galimybę net ir bankroto procese atgauti galimai nepagrįstai sumokėtus pinigus (nemokumo administratoriui galimai sąmoningai nėra perduoti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų mokėjimų tretiesiems asmenims kilmę ir pagrįstumą, kurių pagrindu būtų galimas atitinkamų sandorių ginčijimas ir pan.).

15.                      Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl CK 6.930 1 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimų, tuometiniams bendrovės vadovams aiškiai suprantant ir žinant apie bendrovės turimas prievoles pirmesnės eilės kreditoriams bei jų interesų pažeidimą, kitų kreditorių (ypač pirmesnės eilės, tokių kaip VSDFV ir VMI) galimybės nukreipti išieškojimą į skolininko BUAB „Baltic Oil Company“ turtą buvo apribotos arba panaikintos, o tai, nemokumo administratoriaus nuomone, sudaro neabejotiną pagrindą pripažinti BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą tyčiniu.

16.                      Nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ir kiti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte numatyti tyčinio įmonės bankroto požymiai: buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (3 punktas).

17.                      Kaip matyti iš bendrovės banko sąskaitų išrašų, UAB „Baltic Oil Company“, pati turėdama įsiskolinimų kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetą ir kitus pirmesnės eilės kreditorius, atliko nemažai mokėjimų tretiesiems asmenims už UAB „Grudita“ (šiuo metu BUAB „Minsandra“), pavyzdžiui, vien per 2017 m. spalio mėn. už UAB „Grudita“ fiziniams ir juridiniams asmenims iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos buvo sumokėta 187 578,16 Eur. Nemokumo administratorius nedisponuoja dokumentais, kurių pagrindu tokie mokėjimai už UAB „Grudita“ (šiuo metu BUAB „Minsandra“) iš UAB „Baltic Oil Company‘‘ banko sąskaitos buvo atlikti, todėl darytina išvada, kad UAB „Baltic Oil Company“ įvykdžius UAB „Grudita“ prievoles tretiesiems asmenims, užuot atsiskaičius su valstybės biudžetu, UAB „Grudita“ naudai buvo neatlygintinai perleistas bendrovei priklausantis didelės vertės finansinis turtas (piniginės lėšos). Paminėtina, kad didžiosios dalies mokėjimo operacijų tretiesiems asmenims už UAB „Grudita“ atlikimo metu, UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) M. Ž., kuris buvo UAB „Grudita“ akcininkas ir artimais giminystės ryšiais buvo susijęs su UAB „Grudita“ (dabar BUAB „Minsandra“) (duomenys neskelbtini) M. Ž., t. y. M. Ž. yra M. Ž. (duomenys neskelbtini).

18.                      Kaip matyti iš bendrovės banko sąskaitų išrašų ir VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos turinio, 2017 m. spalio 12 d. iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos buvo atliktas 30 000,00 Eur mokėjimo pavedimas, jo paskirtyje nurodant „Dalinis apmokėjimas už akcijas. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis 2017.10.02“. Kiek žinoma, būtent 2017 m. spalio 2 d. tarp A. P. ir UAB „Grudita“ buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. P. pardavė UAB „Grudita“ 94,15 proc. UAB „Baltic Oil Company“ akcijų už 280 000,00 Eur, kuriuos pirkėjas turėjo sumokėti per 30 dienų, vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė pakeisti akcijų pirkimo – pardavimo kainą – sumažinti ją iki 180 000,00 Eur, susitarimu patvirtindami, kad UAB „Grudita“ sumokėjo A. P. visą sutartą kainą, o A. P. visą kainą gavo. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2017 m. spalio 12 d. iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos A. P. 30.000,00 EUR mokėjimas buvo atliktas vykdant UAB „Grudita“ pinigines prievoles pagal 2017 m. spalio 2 d. UAB „Baltic Oil Company“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. užuot atsiskaičius su valstybės biudžetu pagal esamas netgi pradelstas prievoles, atlikus atitinkamą mokėjimą, UAB „Grudita“ naudai buvo neatlygintinai perleistas bendrovei priklausantis finansinis turtas (piniginės lėšos).

19.                      Prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB „Baltic Oil Company“ iš Estijoje tik 2018 m. vasario 20 d. registruotos bendrovės NAFTRUCK CORP OU, (duomenys neskelbtini) F. G., už 122 027,34 Eur dydžio sumą įsigijo didelį kiekį (2755 poras) batų, už kuriuos buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais - 2018 m. balandžio 19 d. grynaisiais pinigais sumokėta 64 160,84 Eur, 2018 m. birželio 4 d. – 43 346,50 Eur, o 2018 m. liepos 3 d. – 14 520,00 Eur. Minėtai įmonei buvo sumokėta grynaisiais pinigais 122 027,34 Eur už įsigytas prekes – didelį kiekį batų, nepaisant to, kad jau 2017 m. įmonė faktiškai atitiko nemokumo būseną, turėjo didelių įsipareigojimų kitiems pirmesnės eilės kreditoriams ir tokių prekių įsigijimas buvo nebūtinas, juolab nesusijęs su įmonės vykdyta veikla (kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba) bei ekonomiškai nenaudingas. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, dalis batų (1474 poros) jų įsigijimo dieną – 2018 m. balandžio 19 d. - neva buvo parduota Vokietijoje registruotai įmonei GHOL GmbH, užsiimančiai didmenine prekyba gėrimais, kuri, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) M. G. pateiktų duomenų, iki pat šiol nėra atsiskaičiusi su UAB „Baltic Oil Company“. Atitinkamų prekių pirkimas už itin dideles pinigų sumas ir dalies jų pardavimas be atsiskaitymo (faktiškai perdavimas neatlygintinai) buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas UAB „Baltic Oil Company“ bei jos kreditoriams, ir nemokumo administratoriaus įsitikinimu, tokiais sandoriais prieš pat bankroto bylos iškėlimą tebuvo siekiama pridengti grynųjų pinigų išėmimą iš įmonės kasos bei imituoti tariamai vertingų prekių paklausą jas parduodant Vokietijoje registruotai bendrovei, negaunant jokio atsiskaitymo.

20.                      2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo VMI ieškinį atsakovams BUAB „Baltic Oil Company“ ir UAB „Baltstate Oil LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, buvo nuspręsta patenkinti ieškovo VMI ieškinį ir actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 12 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Oil Company“ ir UAB „Baltstate Oil LT“, pagal kurią UAB „Baltic Oil LT“ pardavė UAB „Baltstate Oil LT“ su 18 mėn. kainos sumokėjimo atidėjimu UAB „Gareda“ akcijas, pasirašytas ir apmokėtas UAB „Baltic Oil Company“ turtu (laivais ir žemės sklypu). Minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Baltic Oil Company“ turėjo nepadengtą bei vykdytiną PVM ir akcizų mokestinę nepriemoką, dėl ginčo sandorio sudarymo gerokai sumažėjo UAB „Baltic Oil Company“ likvidus turtas ir dėl to kreditorė VMI prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą; be to, nepaisant didelių mokestinių prievolių valstybei, akcijų perleidimo sutartyje nepagrįstai buvo nustatytas ilgas mokėjimo už perleistas akcijas atidėjimo terminas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuodamas, kad sandorio šalių atstovai buvo nesąžiningi, taip pat nustatė, kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo A. P., kuris taip pat buvo ir UAB „Gareda“ (duomenys neskelbtini); UAB „Gareda“ (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. bandžio 21 d. yra A. U., kuris laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. buvo UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini); A. U. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. yra (buvo iki 2018 m. lapkričio 6 d.) ir UAB „Baltstate Oil LT“ (duomenys neskelbtini), o šios bendrovės (duomenys neskelbtini) yra (buvo iki 2018 m. spalio 31 d.) A. U. (duomenys neskelbtini) E. U.. Taigi, šios apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės taip pat patvirtina bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bei kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių dėl turto perleidimo sudarymą, taip pat UAB „Baltic Oil Company“ nenaudingų sprendimų priėmimą.

21.                      Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad paskutiniais UAB „Baltic Oil Company“ veiklos metais (2017-2018 m.) dėl sąmoningų tuometinių bendrovės vadovų veiksmų/ neveikimo buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, susiję su akcijų pardavimu, neatlygintinu finansinio turto (piniginių lėšų) perdavimu, priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai, sudarantys faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą tyčiniu.

22.                      Nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis – kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

23.                      BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratoriui nebuvo ir iki pat šiol nėra perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (perduoti kai kurie daliniai dokumentai už paskutinį įmonės veiklos laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, kai tuo tarpu įmonė įregistruota ir veiklą vykdė nuo 2001 m. sausio 15 d.) bei įmonės vardu registruotas ir kitas didelės vertės materialusis turtas (2019 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai priėmė sprendimą civilinėje bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta ieškovo BUAB „Baltic Oil Company“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir M. Ž. ieškovo BUAB „Baltic Oil Company“ naudai 19 384,76 Eur žalos, susijusios su turto neperdavimu, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.)), nepaisant 2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nutarta skirti BUAB „Baltic Oil Company“ buvusiam vadovui M. G. 1 000,00 Eur baudą ir įpareigoti nedelsiant įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus. Paminėtina, kad nei vienas iš paskutinių BUAB „Baltic Oil Company“ vadovų ir/ ar akcininkų neperdavė nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų ir/ ar turto, atitinkamai nereagavo nei į nemokumo administratoriaus raginimus ir pretenzijas, nei į teismo įpareigojimus, todėl darytina išvada, kad tai buvo daroma tyčia ir sąmoningai, siekiant nuslėpti atitinkamas pinigines operacijas ir ginčytinus bei įmonei nenaudingus sandorius bei galimas finansines machinacijas (juolab, kad vienas iš buvusių įmonės (duomenys neskelbtini) M. Ž. yra ne kartas teistas už sukčiavimą ir finansinius nusikaltimus, susijusius su juridinių asmenų veikla).

24.                      Paskutinio BUAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) M. G. nemokumo administratoriui perduota informacija apie įmonės kreditorius ir debitorius iš dalies neatitiko tikrovės, kadangi išsiuntus užklausas ir pretenzijas tariamiems debitoriams paaiškėjo, kad nemaža dalis įmonės debitorių yra pilnai atsiskaitę, arba ne jie, bet būtent BUAB „Baltic Oil Company“ jiems yra skolinga atitinkamo dydžio pinigines sumas.

25.                      Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 13 d. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos (patikrinimas pradėtas 2018 m. liepos 25 d.), bendrovės vadovas neteikė pilnos informacijos net ir mokesčių administratoriui, t. y. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad bendrovė patikrinimui nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, todėl nėra galimybės išsamiai atlikti operatyvų patikrinimą ir patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis.

26.                      Visų BUAB „Baltic Oil Company“ dokumentų ir turto neperdavimas nemokumo administratoriui patvirtina netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų neišsaugojimą, arba sąmoningą vengimą perduoti turimus dokumentus, t. y. šiuo atveju konstatuotinas aplaidus ir (arba) netinkamas UAB „Baltic Oil Company“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl kurio nemokumo administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, sudarytų sandorių, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Tai atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių bei sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą tyčiniu.

27.                      Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumo administratoriaus nuomone įmonė tapo nemoki 2017 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, kai atsirado pradelstas kreditorinis įsiskolinimas pagrindiniam kreditoriui VMI. Pagal nemokumo administratoriaus paskaičiavimus 2017 m. rugsėjo 27 d. įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų 4 973 419,66 Eur sumai, nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų VMI, todėl buvo nemoki. Šie duomenys yra pateikti į Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) m. Be to, kaip matyti iš UAB „Baltic Oil Company“ 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), jos turtas sudarė 6 344 960,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 5 868 368,00 Eur. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą UAB „Baltic Oil Company“ per vienerius metus mokėtinos sumos (dengtini trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė 7 075 654,00 Eur, t. y. buvo ženkliai didesni už turimą turtą, kurio vertė buvo 6 053 750,00 Eur. Todėl jau 2017 metų rugsėjo mėnesį bendrovė buvo nemoki.

28.                      2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog ,,remiantis bylos medžiaga ir viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Baltic Oil Company“ turtas ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2017 m. rugsėjo mėnesį, sudarė 6 344 960,00 Eur ir jo pakako kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti (2019 m. rugsėjo mėnesio balanso duomenimis per metus vykdytini įsipareigojimai sudarė 5 868 368 Eur), tačiau praėjus vos trims mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2017 m. gruodžio mėnesį (VĮ „Registrų centras“ pateikto UAB „Baltic Oil Company“ balanso už 2017 m. duomenys), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 7 075 654,00 Eur ir įmonės turtas (6 053 750,00 Eur) jų nebedengė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo įmonė neturėjo lėšų dengti įsiskolinimų, kadangi atsakovės ieškovei pateikti duomenys apie kreditorius patvirtina, kad dauguma įsiskolinimų jiems susidarė 2017 m. rugsėjo 30 d., t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo, kas rodo, jog atsakovė, sudariusi sandorį ir negavusi už perleidžiamas akcijas lėšų, prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Praėjus pusmečiui po ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovės direktorius kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (į teismą kreiptasi 2018 m. balandžio 10 d.), pripažinęs, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Baltic Oil Company“ nusprendęs, jog atsakovė atitinka nemokios įmonės sąvoką ir neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

29.                      Aukščiau pareiškime išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad UAB „Baltic Oil Company“ nemokumas kilo dėl tęstinio (visų paskutinių keturių (duomenys neskelbtini) – A. P., A. J., M. Ž. ir M. G.) sąmoningai blogo bendrovės valdymo, (duomenys neskelbtini) pareigų pažeidimo (paminėtina, kad paskutinių keturių UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) pareigų pažeidimai (netinkamas vykdymas) konstatuoti teismų procesiniuose sprendimuose: 2019 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendime civilinėje bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ekonomiškai nenaudingų sandorių ir sprendimų priėmimo, kryptingai, nuosekliai ir tyčia sumažinant likvidaus bendrovės turto masę, visumos, kai visiems paskutiniams vadovams buvo žinoma, jog atitinkamų sandorių sudarymas, turto (įskaitant piniginių lėšų pervedimą) perdavimas tretiesiems asmenims, pažeidžia didžiausio bendrovės kreditoriaus, turinčio pirmumą gauti atsiskaitymą – VMI, bei kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu dėl visų paskutinių keturių (duomenys neskelbtini) – A. P., A. J., M. Ž. ir M. G. veiksmų (neveikimo).

30.                      Suinteresuoto asmens A. P. atstovai advokatas K. K., advokato padėjėja E. S. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodinėjo pagrindinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nebuvo nustatoma suinteresuoto asmens A. P. kaltė, aplaidumas ar dėl to atsiradusi žala bendrovei. Tuo tarpu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taikant juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Siekiant pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir patraukti civilinėn atsakomybėn A. P., būtina nustatyti jo, kaip (duomenys neskelbtini) kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir dėl to kilusią žalą bendrovei bei nustatyti bendrovės nemokumo momentą.

31.                      JANĮ 70 str. 1 d. numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Todėl turi būti nustatomi sandoriai, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ar teisėtus interesus. A. P. bendrovės (duomenys neskelbtini) laikotarpis prasideda nuo 2001 m. spalio 10 d, ir tęsiasi iki 2006 m. gegužės 9 d., prasideda 2009 m. rugsėjo 8 d. ir tęsiasi iki 2015 m. balandžio 28 d., prasideda 2015 m. liepos 13 d. ir tęsiasi iki 2017 m. balandžio 25 d., prasideda 2017 m. gegužės 2 d. ir tęsiasi iki 2017 m. rugsėjo 25 d., o A. P. kaip (duomenys neskelbtini) de facto akcijų valdymo laikotarpis prasideda nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. ir tęsiasi iki 2017 m. spalio 2 d., kai yra sudaroma bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp A. P. ir UAB „Grudita“, o de jure akcijų valdymo laikotarpis pasibaigia 2018 m. sausio 12 d., kai UAB „Grudita“ atsiskaito su A. P. už įsigytas bendrovės akcijas.

32.                      Suinteresuoto asmens A. P. bendrovės faktinio valdymo laikotarpiu ji veikė puikiai, t. y. generavo pajamas, mokėdavo mokesčius, gaudavo pelną, vykdė užsakymus, o tai atsispindi AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ teiktuose bendrovės banko sąskaitų išrašuose. Pažymėtina ir tai, kad VMI A. P. vadovavimo metais, ypač paskutiniaisiais iki 2017 m. rugsėjo 25 d., ne kartą buvo atlikusi operatyvų patikrinimą, tačiau nei vienoje pažymoje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, nebuvo nustatyta nesumokėtų bendrovės mokesčių ar nedeklaruotų pajamų, nebuvo nustatyta pažeidimų atsiskaitant su bendrovės kreditoriais tvarka. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. P. vadovavimo metais nebuvo atliekama jokių neteisėtų / tyčinių veiksmų, kurie galėjo sukelti tyčinį bendrovės bankrotą. Tai, jog A. P. pardavė pelningai veikiančią bendrovę, patvirtina ir pats pareiškėjas, nurodydamas, jog įplaukos į bendrovės banko sąskaitas iki 2017 m. spalio mėn. buvo 12 442 108, 87 Eur, todėl akivaizdu, jog bendrovei negrėsė bankrotas, ji neatitiko nei tuo metu galiojusio ĮBĮ, nei dabar galiojančio JANĮ nuostatų, bendrovė galėjo sumokėti pagal 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. deklaracijas priskaičiuotus mokesčius.

33.                      CPK 182 str. 2 p. pasakyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, jog A. P. valdymo laikotarpiu bendrovė buvo moki, pakako turimo turto finansiniams įsipareigojimams dengti, nes 2017 m. rugsėjo mėn. bendrovės turtas sudarė 6 344 960,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 5 868 368,00 Eur sumą. Bendrovės nemokumas atsirado tik praėjus 3 mėnesiams, t. y. 2017 m. gruodį, jau pasibaigus A. P. faktiniam vadovavimui ir sudarius akcijų sutartį. Taigi akivaizdu, jog ne A. P. yra atsakingas dėl bendrovės bankroto, nes tai ne jo veiksmai ar vadovavimas sąlygojo bendrovės sunkią finansinę padėtį. Todėl iš naujo tų pačių aplinkybių, kurios buvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje nustatyti ir įrodinėti nebereikia, o jomis turi būti vadovaujamasi.

34.                      VMI tik 2018 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kreditoriais, pažeidė CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Tuo tarpu A. P. vadovavimo laikotarpiu VMI, vykdydama ne vieną operatyvų patikrinimą, nebuvo nustačiusi nei vieno panašaus atvejo dėl kreditorinių mokėjimų eiliškumo pažeidimo.

35.                      Taip pat atkreipiame dėmesį, jog pareiškime nurodyti bendrovei galimai nenaudingi sandoriai vyko A. P. jau nebesant bendrovės (duomenys neskelbtini) ir po akcijų sutarties sudarymo su UAB „Grudita“. Pareiškėjui didžiausią įtarimą keliantys mokėjimai įvyko būtent tuo laikotarpiu, kai bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuoti asmenys M. Ž., A. J. ir M. G., todėl apie šiuos sandorius, vykdytus mokėjimus A. P. negali pasisakyti ar juo labiau už juos prisiimti atsakomybės.

36.                      Suinteresuotas asmuo M. Ž. tiek 2021 m. kovo 23 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (garso įrašas 1:11:34 – 1:40:00), tiek ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje vykusiame 2021 m. spalio 25 d. paaiškino, kad sudaręs akcijų sutartį su A. P. tapo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog M. Ž. pats faktiškai valdė įmonę, kadangi UAB „Grudita“ buvo bendrovės akcininkė, kurios 100 procentinis (duomenys neskelbtini) ir buvo M. Ž.. M. Ž. taip pat teigė, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) nusamdė A. J. ir M. G., valdė banke esančias bendrovės lėšas iki tol, kol VMI jas areštavo, o A. J. buvo uždėti mokėjimų limitai. Be to, M. Ž. nurodė, kad jis buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio mėn., sulaikymas truko iki metų pabaigos, todėl jam nesant A. J. nebuvo atleistas iš darbo, o grįžus M. Ž. iš suėmimo, buvo sudaryta galutinė bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei pakeistas bendrovės (duomenys neskelbtini) iš A. J. į M. G.. M. Ž. pažymėjo, jog bendrovės nemokumas prasidėjo būtent tuomet, kai VMI atstovai, neišnagrinėję bendrovės teikto prašymo dėl mokestinės prievolės išdėstymo dėl atsiradusių sunkumų su nemokiais pirkėjais, atvyko į terminalą (duomenys neskelbtini) bei į biuro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir sustabdė tolimesnę prekybą. Todėl buvo areštuotos bendrovės banko sąskaitos, atimta galimybė importuoti ir pardavinėti degalus. M. Ž. pažymėjo, jog nuo 2017 m. spalio mėnesio 23 d. faktiškai buvo užblokuotos visos bendrovės banko sąskaitos. Bendrovė dėl taikyto arešto negalėjo vykdyti jokios prekybos, pirkėjai perėjo pas kitus tiekėjus, tarp kurių buvo didelė dalis ir neatsiskaičiusių su bendrove. Bendrovė iki arešto vykdė įprastą veiklą, pirko degalus iš užsienio kompanijų Latvijos ir Anglijos įmonių, gautus degalus pardavinėjo.

37.                      M. Ž. paaiškino, jog bendrovės skolos susidarė dėl to, jog bendrovė parduodavo degalus su atidėjimu, tačiau kai kurie pirkėjai buvo nesąžiningi ir neatsiskaitė su bendrove, o VMI uždėjus areštą ir paralyžavus įprastą bendrovės veiklą, nesąžiningi skolininkai pasinaudojo susidariusia padėtimi ir neatsiskaitė su bendrove. Tokiu būdu bendrovė neteko galimybės sumokėti mokesčių bei vykdyti veiklos, kas vėliau ir sąlygojo jos bankrotą. M. Ž. pažymėjo, jog M. G. kaip (duomenys neskelbtini) užduotis buvo išieškoti skolas iš bendrovės skolininkų. Kai M. G. tapo (duomenys neskelbtini), bendrovė bandė vykdyti veiklą, taip pat ne kartą kreipėsi į VMI dėl mokestinės prievolės išdėstymo, bandė po truputį dirbti ir grąžinti skolas. M. Ž. akcentavo, jog visą tą laikotarpį bendrovės vadovai bandė išieškoti skolas iš pirkėjų ir teikė eilę prašymų VMI dėl skolos išdėstymo, tačiau šie prašymai nebūdavo išnagrinėti. Taip pat pažymėjo, jog kitos M. Ž. įmonės prekiavo avalyne, todėl, siekiant atgaivinti bendrovę, taip pat buvo nuspręsta vykdyti avalynės prekybą. Dėl atliktų pavedimų už UAB „Grudita“ iš bendrovės sąskaitos  M. Ž. pažymėjo, jog UAB „Grudita“ buvo pagrindinis bendrovės vežėjas ir vežė degalus iš Latvijos, UAB „Grudita“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl buvo mokama už UAB „Grudita“ įsipareigojimus trečiosioms šalims, šie pavedimai buvo teisėti, nes bendrovė tuo metu neturėjo jokių nepriemokų VMI. M. Ž. teigimu nebuvo daromi jokie tyčiniai veiksmai, priešingai, buvo bandoma išlaikyti bendrovę, atsiskaityti su kreditoriais.

38.                      2021 m. kovo 23 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu (garso įrašas 1:54:47 – 1:) bei 2021 m. spalio 25 d. nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo A. J. iš esmės paliudijo tą patį, kaip ir M. Ž., kad buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 16 d., dirbo 0,25 etatu, nors jį dokumentaliai paskyrė A. P., tačiau bendravo su M. Ž., kuris paaiškino, kad perka bendrovę ir yra tikrasis jos (duomenys neskelbtini). Pradėjęs dirbti 2017 m. spalio 16 d., jis rašė prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo, tuo tarpu VMI spalio 23 d. taikė areštą ir apribojo įmonės veiklą užblokavo sandėlius. Taip pat pažymėjo, jog jo vadovavimo laikotarpiu buvo mokėti mokesčiai į VMI sąskaitą, atsiskaitoma su valstybe.

39.                      2021 m. lapkričio 17 d. nagrinėjamoje byloje buvo apklausta liudytoja UAB „Ostena“ (duomenys neskelbtini) L. S., kuri paliudijo, jog tarp UAB „Ostena“ ir UAB „Baltic Oil Company“ 2017 m. spalį buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, jog UAB „Ostena“ tvarkė buhalterinę apskaitą, o sutartį sudarė tuometinis UAB „Baltic Oil Company“ direktorius. Taip pat liudytoja L. S. paliudijo, jog M. Ž. pavedimu buvo atliekami mokėjimai, jog banko mokėjimo priemonės buvo UAB „Ostena“ žinioje, o turėtus buhalterinės apskaitos duomenis perdavė Finansinių nusikaltimų tarnybai. Liudytoja L. S. patvirtino ir prieš tai išsakytą tiek M. Ž., tiek ir A. J. poziciją, jog VMI buvo teikiami prašymai dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo.

40.                      A. P. vadovavimo laikotarpiu buvo ginčytas vienintelis sandoris, sudarytas  2017 m. rugsėjo 12 d. dėl UAB „Gareda“ akcijų pirkimo – pardavimo tarp bendrovės ir UAB „Baltstate Oil LT“, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas negaliojančiu. 2017 m rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki mokestinio laikotarpio pabaigos, o VMI tapo bendrovės kreditoriumi tik po 2017 m. rugsėjo 12 d., tai yra po sutarties pasirašymo dienos, nes akcizų deklaracija ir PVM deklaracija už 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo teikiamos mokesčių administratoriui praėjus daugiau nei mėnesiui po sutarties sudarymo. Terminai PVM ir akcizams sumokėti baigėsi bei mokestinė nepriemoka susidarė tik praėjus daugiau nei mėnesiui po ginčijamos sutarties sudarymo, todėl sutarties sudarymo metu VMI neturėjo reikalavimo teisės į bendrovę. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepasisakė, jog sudarytas ginčijamas sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ar nuostolingas bendrovei, o buvo nurodoma tik tai, kad buvo sudarytos galimybės pažeisti kreditorinių įsipareigojimų dengimo eiliškumą.

41.                      Todėl nesutiktina su VMI dėstomais argumentais, nes nuginčyta 2017 m rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki mokestinio laikotarpio pabaigos, o VMI tapo bendrovės kreditoriumi, praėjus daugiau nei mėnesiui po ginčijamos sutarties sudarymo. Dėl šių priežasčių suinteresuotas asmuo A. P. sandorio sudarymo metu negalėjo žinoti, kad VMI turės reikalavimo teises į bendrovę. Be to, 2017 m rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandoris yra pripažintas negaliojančiu, todėl suinteresuotas asmuo A. P. jokios žalos bendrovei ar jos mokumui nepadarė, panaikinus sandorį, UAB „Gareda“ akcijos buvo grąžintos bendrovei.

42.                      Siekiant A. P. kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) patraukti civilinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kad A. P. kaip (duomenys neskelbtini) priimti veiksmai buvo nesąžiningi ir sukėlė žalą bendrovei arba kad A. P. būtų faktiškai pats valdęs bendrovę. Tačiau šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Todėl akivaizdu, jog A. P. kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmuose nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, lėmusių ar galėjusiu lemti bendrovės tyčinį bankrotą.

43.                      A. P., nebebūdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrovės duomenimis nebedisponavo, todėl jis negali būti atsakingas už dokumentų (ne)perdavimą nemokumo administratoriui. Be to, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusi redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, to paties įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

44.                      A. P. užbaigdamas savo, kaip (duomenys neskelbtini), pareigas visus dokumentus pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytą UAB „Baltic Oil Company“ perduodamų dokumentų sąrašą perdavė naujam bendrovės akcininkui UAB „Grudita“, kurios (duomenys neskelbtini) M. Ž. tuo metu buvo ir bendrovės (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugsėjo 25 (išrinkimo – paskyrimo data 2017 m. rugsėjo 22 d.) iki 2017 m. spalio 20 d. (įgaliojimų pabaigos data 2017 m. spalio 13 d.). Todėl A. P. tinkamai įvykdė jam kaip buvusiam bendrovės (duomenys neskelbtini) tenkančias pareigas. Be to, pardavus bendrovės akcijas, buvo pakeista jos buveinė (adresas iš (duomenys neskelbtini) (A. P. gyvenamosios vietos registracijos vieta) į (duomenys neskelbtini)) bei buhalterė (iš V. R. į UAB „Ostena“). Pažymėtina, jog ir suinteresuotų asmenų A. J., M. Ž. bei liudytojos L. S. teiginiai taip pat sutampa, jog bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė būtent UAB „Ostena“, nes A. P. jau nebekontroliavo bendrovės veiklos. Todėl už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, dokumentų perdavimą buvo atsakingas paskutinis bendrovės vadovas, bet ne A. P..

45.                      Suinteresuotas asmuo M. Ž. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jis UAB ,,Baltic Oli Company‘‘(duomenys neskelbtini) tapo nuo 2017 m. rugsėjo 22 d., faktiškai įmonei (duomenys neskelbtini) nuo tada, kai A. P. pardavė įmonės akcijas UAB ,,Grudita‘‘, o jis (M. Ž.) buvo šios įmonės (duomenys neskelbtini). Su A. P. dirbo nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, nes jo UAB ,,Grudita‘‘ užsiėmė kuro transportavimu, kurį pardavinėjo UAB ,,Baltic Oil Company‘‘. 2017 m. rudenį jis pasiūlė pirkti UAB ,,Baltic Oli Company‘‘ akcijas. Už akcijas buvo padarytas vienas mokėjimo pavedimas A. P. iš UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ jo nurodymu. UAB ,,Grudita‘‘ už akcijas turėjo sumokėti pilnai iki 2017 m. gruodžio mėnesio, tačiau, sustabdžius UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ veiklą 2017 m. spalio mėnesį, jis (M. Ž.) pasakė, kad įmonės pirkti nebenori ir pinigų nebeperves. A. P. sutiko perleisti įmonę, neatsiskaičius iki galo – neatlikus kito dalinio mokėjimo. Perkant įmonės akcijas jis matė, kad įmonės skola VMI yra 2 000 000,00 Eur, tačiau nemanė, kad tai problema, nes su valstybe galima susitarti.

46.                      Nesutinka, kad UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo nemoki, tuo metu įmonė buvo viena pajėgiausių įmonių Lietuvoje, jos dienos apyvarta buvo apie puse milijono. Įmonė tapo nemoki, kai 2017 m. spalio 25-27 d. VMI sustabdė jos veiklą dėl spalio 15 d. susidariusio įsiskolinimo. Nors įmonė kreipėsi į VMI dėl mokesčių išdėstymo ir leidimo atnaujinti veiklą, jos prašymai nebuvo tenkinti. VMI uždraudus įmonei dirbti, jos pirkėjai pabėgo pas kitus tiekėjus. Neneigia, kad įmonė, atlikdama mokėjimus, pažeidė eiliškumą, dėl to įmonės vadovams buvo paskirtos nuobaudos, tačiau įmonė turėjo galimybę toliau dirbti. Tuo metu įmonės skolos tiekėjams bei VMI buvo lygios debitoriniams įsiskolinimams. Finansinių sunkumų įmonės veikloje atsirado todėl, kad įmonė pardavinėjo kurą pirkėjams skolon, nes norėjo išlikti rinkoje konkurencinga. Įmonei paskelbus bankrotą, ją perėmus nemokumo administratoriui, niekas iš pirkėjų skolų už gautą kurą neprašė. UAB ,,Baltic Oli Company‘‘, parduodama degalus skolon, pirkėjams jokio limito netaikė, nes pirkėjus gerai pažinojo, jais pasitikėjo, nors po to išsiieškoti skolas už degalus iš pirkėjų buvo sudėtinga. UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ finansinę būklę jis matydavo kiekvieną savaitę.

47.                      Jis nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžios buvo išvykęs į užsienį atostogauti, kai grįžo, buvo sulaikytas tų pačių metų gruodžio mėnesį ir mėnesio pabaigoje paleistas. Tačiau pradėtas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas po kelių metų buvo nutrauktas. Jam oficialiai nustojus eiti įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas, A. P. formaliai (duomenys neskelbtini) paskyrė A. J., nors jis (M. Ž.) faktiškai (duomenys neskelbtini) įmonei nuo tada, kai jos akcijas įsigijo UAB ,,Grudita‘‘. A. J. 2017 m. gruodžio mėnesį atsistatydino. A. J. neturėjo galimybės atlikti mokėjimų įmonės vardu, nes mokėjimo įrenginys buvo pas įmonės apskaitą tvarkančią UAB ,,Ostena‘‘, kuriai jis (M. Ž.) duodavo nurodymus, kokius pavedimus atlikti. Tik sustabdžius įmonės veiklą, A. J. jo nurodymu buvo atliekami pavedimai VMI mokesčių skolai padengti. Po to paskirtas (duomenys neskelbtini) M. G. realiai įmonės nevaldė, jis buvo priimtas tikslu organizuoti skolų išieškojimą iš debitorių. Jis pats taip pat negalėjo atlikti pavedimų, nes neturėjo prieigos prie įmonės banko sąskaitos, be to, įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Skolų išieškojimui pinigų skirdavo jis pats grynomis piniginėmis lėšomis iš kitų jo valdomų įmonių. Realiai jis pats (M. Ž.) galėjo eiti vadovo pareigas, tačiau, patartas kitų asmenų. jis nusamdė vadovus ir davė jiems nurodymus kaip UAB ,,Baltic Oli Company‘‘ akcininkės UAB ,,Grudita‘‘(duomenys neskelbtini). Be to, jis valdė eilę su UAB ,,Grudita‘‘ susijusių įmonių.

48.                      Nesutinka, kad įmonė sudarė ekonomiškai jai nenaudingus sandorius. VMI sustabdžius įmonės veiklą, UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ mokėjo avansus kuro tiekėjams, nors ir buvo skola VMI, nes norėjo tęsti veiklą. Kai tapo aišku, kad įmonė kuru prekiauti nebegalės, tiekėjai atsisakė grąžinti avansus, siūlė pateikti kurą. Tačiau kadangi įmonė kuru prekiauti nebegalėjo, avansai buvo grąžinti tik iškėlus bylas teisme. Pareiškėjo akcentuojamas sandoris dėl batų įsigijimo ir pardavimo buvo sudarytas taip pat todėl, kad įmonė norėjo tęsti veiklą, o šia veikla užsiėmė jo valdomos įmonės. Tokia veikla nebuvo draudžiama, įmonė parduodama įsigytus batus numatė mokėjimo atidėjimą, tačiau, iškėlus nemokumo bylą, nemokumo administratorius skolos už parduotus batus neišieškojo.

49.                      Jam tapus UAB ,,Baltic Oil Company‘‘(duomenys neskelbtini), įmonės buhalterinius dokumentus jis perėmė iš A. P. pagal dokumentų perdavimo aktą. Perėmęs dokumentus, jis juos su UAB ,,Ostena‘‘ darbuotoju pervežė į savo patalpas, buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti UAB ,,Ostena‘‘. Iš A. P. perėmė įmonės automobilį, kasoje pinigų nebuvo, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto taip pat nebuvo. Mokėjimo generatorius buvo perduotas UAB ,,Ostena‘‘. M. G., iškėlus įmonei bankrotą, negalėjo įmonės dokumentų perduoti nemokumo administratoriui, nes jie jau buvo paimti įvairių institucijų.

50.                      Suinteresuotas asmuo A. J. ir jo atstovas advokatas Ž. A. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. A. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigas UAB ,,Baltic Oil Company‘‘  ėjo nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Realiai dirbti pradėjo nuo 2017 m. spalio 23 d. Į darbą jį priėmė A. P., kuris ketino įmonę parduoti M. Ž., daugiau aplinkybių apie tai jam nėra žinoma. Jam pradėjus dirbti, įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti, įmonė jokio turto, grynųjų pinigų ir neturėjo. Priemonės pavedimui atlikti įmonės vardu jis neturėjo, pavedimus atlikdavo apskaitą tvarkiusi UAB ,,Ostena‘‘.

51.                      Jam pradėjus dirbti, įmonė turėjo nepriemoką VMI, todėl jis 2017-10-16 pateikė prašymą VMI dėl nepriemokos išdėstymo, ji siekė virš 2 000 000,00 Eur. Prašymas nebuvo patenkintas, dėl nesumokėtos priemokos VMI 2017 m. spalio 28 d. uždraudė įmonės veiklą. Tada jis atleido apskaitininkus, komercijos direktorių, paliko dirbti tik sandėlio darbuotojus.

52.                      2017 m. spalio 23 d. jis sužinojo, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. įmonė atlikinėjo pavedimus be jo žinios, tada jis buhalterijai uždraudė juos toliau atlikti. Iki jo vadovavimo laikotarpio pabaigos buvo atliekami tik pavedimai skolai VMI dengti, kiti pavedimai buvo daromi M. Ž. nurodymu.

53.                      Suinteresuotas asmuo M. G. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigas UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ pradėjo eiti nuo 2017 m. gruodžio 28 d. Pradėjus jam dirbti, įmonės dokumentų ir turto pagal aktą jam niekas neperdavė. Dalis dokumentų buvo UAB ,,Ostena‘‘, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dalis Klaipėdos VMI, nes jie buvo paimti iš įmonės. Vėliau dalį dokumentų iš Klaipėdos VMI jis atgavo, dalis liko. Visus UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ dokumentus, kuriuos turėjo, perdavė nemokumo administratoriui, kurių dokumentų trūko – neprisimena. Atlikti mokėjimo pavedimus neturėjo galimybės, nes neturėjo priėjimo prie įmonės sąskaitos.

54.                      Pradėjus dirbti žinojo, kad įmonė turi finansinių sunkumų, kad turi skolininkų. Jo pagrindinė funkcija buvo įmonės skolų išieškojimas iš debitorių. Jiems buvo iškeltos civilinės bylos, skolos buvo priteistos, tačiau visų skolų išsiieškoti įmonei nepavyko. Išieškojus skolas, lėšos buvo naudojamos įmonės veiklai vykdyti.

55.                      Jo vadovavimo laikotarpiu buvo sudarytas sandoris dėl batų įsigijimo, pardavėją surado per M. Ž. vadovaujamas įmones. Batus nupirkus, jie buvo parvežti į Šiaulius, po to dalis jų parduota užsienio įmonei, dalis perduota nemokumo administratoriui. Sandoris buvo sudarytas siekiant, kad įmonė dirbtų ir padengtų skolas, nes jam pradėjus dirbti turimų lėšų nepakako skoloms padengti. Sandorius sudarydavo pasitaręs su M. Ž..

56.                      Suinteresuoto asmens VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad prašo tenkinti pareiškimą. UAB „Baltic Oil Company“ 2017-09-30 mokesčių administratoriui pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį, kurioje deklaravo 2 118 789,00 Eur mokėtiną PVM. Bendrovė 2017-10-16 mokesčių administratoriui pateikė ir akcizų deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir deklaravo 2 844 428,00 Eur dydžio mokėtiną akcizų sumą. 2017-10-26 UAB „Baltic Oil Company“ pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kartu pateikdama ir 2017-09-30 balansą bei kreditorių sąrašą. UAB „Baltic Oil Company“ deklaruotos akcizų nepriemokos nustatytu terminu nesumokėjo, todėl VMI nuo 2017-11-07 pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus.

57.                      Patikrinus bendrovės vardu registruotą turtą, nustatyta, kad 2017-02-23 akcijų pasirašymo sutartimi UAB „Baltic Oil Company“ turtas perleistas UAB „Gareda“ už akcijas. 2017-02-23 akcijų pasirašymo sutartimi buvo didinamas UAB „Gareda“ įstatinis kapitalas (UAB „Gareda“ įstatinis kapitalas 2 500,00 Eur didinamas nuo 92 600,00 Eur iki 95 100,00 Eur). UAB „Baltic Oil Company“ 2017-02-23 priėmimo – perdavimo aktu UAB „Gareda“ papildomai išleistų 3704 paprastųjų vardinių akcijų emisijos kainos apmokėjimui perdavė laivus (tanklaivius) „FLORA“, „FAUNA“ bei „SANITARAS-13“ bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įregistravus UAB „Gareda“ 2017-02-23 akcijų pasirašymo sutartį VĮ Registrų centras, bendrovė nuo 2017-03-02 tapo UAB „Gareda“ akcininke. VMI prie FM, sužinojusi apie 2017-02-23 sudarytą akcijų pasirašymo sutartį bei vertindama bendrovės turtinę padėtį, nustatė, kad nuo 2017-09-12 UAB „Gareda“ akcininkas yra pasikeitęs. Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše matyti, kad UAB „Gareda“ akcijos 2017-09-12 perleistos UAB „Baltstate Oil LT“. UAB „Baltic Oil Company“ (pardavėjas), atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. P., 2017-09-12 pasirašė sutartį su UAB „Baltstate Oil LT“ (pirkėjas), atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. U., kuria pardavė 3804 paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB „Gareda“ akcijas už 100 000,00 Eur, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2019-03-12. Šis sandoris pažeidė VMI prie FM teises, todėl buvo pateiktas ieškinys dėl sandorio naikinimo.

58.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) VMI prie FM ieškinys patenkintas. Teismas pripažino negaliojančia 2017-09-12 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Oil Company“ ir UAB „Baltstate Oil LT“. VMI prie FM nuomone, šiais veiksmais buvo siekiama tyčia pabloginti įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.

59.                      Pateiktame pareiškime pabrėžiama, kad BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratoriui nei paskutinis BUAB „Baltic Oil Company“ direktorius, nei kiti ankstesni įmonės direktoriai ar akcininkas neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir viso turto. VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad bendrovė patikrinimui nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, todėl nėra galimybės išsamiai atlikti operatyvų patikrinimą ir patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis.

60.                      Buhalterinė apskaita yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), ir ji turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis). Taigi pagal įstatyme nustatytus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį, identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (BAĮ 2 straipsnio 1 dalis).

61.                      Bankroto pripažinimą tyčiniu lemia tik toks buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje konstatuojamas dėl to, kad dėl neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti tam tikros informacijos apie įmonės turtą, įsipareigojimus arba jos patikrinti. Tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus.

62.                      CK 6.930 1 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930 1 straipsnio 2 dalis).

63.                      Buvęs BUAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) A. J. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-12-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda.

64.                      Buvęs bendrovės (duomenys neskelbtini) M. G., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei bendrovė būtų vykdžiausi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jos mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu buvęs bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų 2018-12-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1400,00 Eur bauda.

65.                      Akivaizdu, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus pažeisdama CK 6.930 1 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pažeidimai buvo vykdomi ilgą laiką, todėl darytina išvada, kad šiais atsiskaitymais buvo siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) .

66.                      Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo tenkinti pareiškimą. Šiaulių apygardos teismas 2018-12-18 nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Baltic Oil Company“ kreditorių ir jų 5 453 910,31 Eur finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe 24 528,31 Eur Fondo valdybos, kaip įkaito turėtojo, kreditorinį reikalavimą ir 15 621,89 Eur Fondo valdybos, kaip antros eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą. 2019-01-16 nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Baltic Oil Company“ kreditorių ir jų 5 400 910,09 Eur finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe 24 528,31 Eur Fondo valdybos, kaip įkaito turėtojo, kreditorinį reikalavimą ir patikslintą 18 606,01 Eur Fondo valdybos, kaip antros eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą. Esant požymiams, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, prašo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Pareiškimas tenkintinas.

67.                      Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei UAB „Baltic Oil Company“, minėta nutartis įsiteisėjo 2018-08-30, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2018-08-30 nutartimi nutarė Šiaulių apygardos teismo 2018-07-11 nutartį palikti nepakeistą. Bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Bankroto centras‘‘. Paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „Baltic Oil Company“ atžvilgiu sudarė 5 419 220,10 Eur, iš kurių didžiausią finansinį reikalavimą (97,94 proc. arba 5 307 462,73 Eur) turi kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

68.                      Kaip matyti iš šioje byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic Oil Company“ bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas asmuo M. G., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo suinteresuotas asmuo A. J., nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas asmuo M. Ž., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. bei laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. bei laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 16 d. iki 2006 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo A. P., kuris laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini).

69.                      BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Šioje byloje 2020 m. rugpjūčio 4 d. priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju vertinami UAB „Baltic Oil Company“ vadovų veiksmai, atlikti 2017 metais. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, analizuojamu atveju taikytina teisė, galiojusi galimai tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimo metu. Todėl šioje byloje  taikytinos ĮBĮ normos, susijusios su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu.

Dėl įmonės nemokumo momento

70.                      Šioje byloje priimtose Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. nutartyse apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tik nustačius konkretų BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą. Pareiškėja nurodė, kad BUAB ,,Baltic Oil Company‘‘ jau 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo nemoki. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pripažįsta pareiškėjos teiginius dėl nemokumo momento įrodytais ir pagrįstais.

71.                      Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad nutartis priimta 2018 m. liepos 11d. Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kada įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

72.                      Iš 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ balanso matyti, kad jos turtas sudarė 6 344 960,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 5 868 368,00 Eur (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), priedas prie pareiškimo iškelti bankroto bylą). Į Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys) nemokumo administratorius yra pateikęs įmonės kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. įmonės realiai pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 4 973 419,66 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo puse įmonės turto. Šioje byloje pateiktame 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse nurodyta, kad įmonės turtas sudarė 6 053,750 Eur,  o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai  - 7 075,654 Eur. Iš 2018 m. vasario 28 d. pelno nuostolių ataskaitos už 2018 m. sausio – vasario mėnesį matyti, kad įmonė šiuo laikotarpiu dirbo nuostolingai. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio 15 d. įmonė veiklos nevykdė, nes veikla buvo sustabdyta, įmonės sąskaitos areštuotos. Įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjęs A. J. įmonės lėšas naudojo dengti įsiskolinimą VMI, o M. G. pagrindinė funkcija buvo skolų išieškojimas iš debitorių. 

73.                      Kad po 2017 m. rugsėjo 30 d. įmonė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, yra konstatuota ir 2018 m. gegužės 22 d. priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 45 punktas). Šioje nutartyje nurodyta, jog praėjus pusmečiui po ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovės direktorius kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (į teismą kreiptasi 2018 m. balandžio 10 d.), tačiau pripažinęs, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Baltic Oil Company“ nusprendęs, jog atsakovė atitinka nemokios įmonės sąvoką ir neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ tapo nemoki nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

74.                      ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu.

75.                      Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

76.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, kai bankrutuojančios įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930 1 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Taigi, ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu CK 6.930 1 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

77.                      CK 6.930 1 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

78.                      Pareiškėja tyčinio bankroto požymį, kai įmonė pažeidžia CK 6.930 1 straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, visų pirma įrodinėjo į šią byla pateikta 2018 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Baltic Oil Company“ deklaruota mokestinė nepriemoka 2018 m. liepos 18 dienai sudaro 5 294 170,14 Eur, iš jų: 2 997 663,84 Eur akcizų ir 104 488,70 Eur akcizų delspinigių (įsiskolinimas susidarė pagal deklaracijas už 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpį), 2 175 206,82 Eur PVM ir 3 333,23 Eur PVM delspinigių (įsiskolinimas susidarė pagal deklaracijas už 2017 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn.), 10 100,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 517,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (įsiskolinimas susidarė pagal deklaracijas už 2017 m. spalio - lapkričio mėn., 2018 m. vasario – balandžio mėn. laikotarpį), 2 685,00 Eur pelno mokesčio ir 144,99 Eur pelno mokesčio delspinigių (pagal 2017 m. gruodžio 16 d. pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m.), 28,00 Eur žemės mokesčio ir 1,79 Eur žemės mokesčio delspinigių (pagal 2017 m. lapkričio 16 d. deklaraciją už 2017 m.). Minėtoje VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2017 m. spalio 17 d., taip pat konstatuota, kad UAB „Baltic Oil Company“, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kreditoriais pažeidė CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas.

79.                      Pareiškėja, vadovaudamasi VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma ir nemokumo administratoriaus dokumentų analize, nurodė, jog išanalizavus vien BUAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d., nustatyta, kad šiuo laikotarpiu BUAB „Baltic Oil Company“ įplaukos banko sąskaitose buvo 13 069 960,1?0 Eur (2017 m. spalio mėn. 12 442 108,82 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. 589 023,70 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. 6 204,08 Eur, 2018 m. vasario mėn. 23 952,59 Eur, 2018 m, kovo mėn. 6 670,91 Eur, 2018 m. birželio mėn. 2 000,00 Eur), iš kurių Valstybinei mokesčių inspekcijai nurašyta ir sumokėta (dengiant ankstesnių laikotarpių įsiskolinimą) tik 3 034 243,24 Eur, VSDF biudžetui – 17 834,47 Eur, likusi pajamų suma sumokėta kitiems asmenims, įskaitant didžiausios sumos (sumokėtos pagrinde 2017 m. spalio mėn.) sumokėtos užsienio bendrovėms: Estijoje registruotai bendrovei NAFTA TRADE PLUS OU 5 474 000,00 Eur, D. B. registruotai bendrovei GLOB OIL LLP 1 584 140,00 Eur, Latvijoje registruotai bendrovei SIA CCT 1 715 500,00 Eur.

80.                      Pareiškėja, vadovaudamasi VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. UAB „Baltic Oil Company“ kasoje buvo užpajamuota 127 912,84 Eur dydžio suma, kurios didžioji dalis (91 proc. visų kasos išlaidų) buvo išmokėta NAFTRUCK CORP OU 2018 m. balandžio 19 d. – 64 160,84 Eur, 2018 m. birželio 4 d. – 4 346,50 Eur. 2018 m. liepos 3 d. buvo atliktas dar vienas grynųjų pinigų mokėjimas – 14 520,00 Eur sumai - NAFTRUCK CORP OU. Minėtai įmonei buvo sumokėta grynaisiais pinigais 122 027,34 Eur už įsigytas prekes – didelį kiekį batų, nepaisant to, kad įmonė faktiškai atitiko nemokumo būseną, turėjo didelių įsipareigojimų kitiems pirmesnės eilės kreditoriams.

81.                      197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

82.                      Pareiškėjo nurodyta 2018 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) yra oficialus rašytinis įrodymas. Suinteresuoti byla asmenys nepateikė jokių kitų oficialių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų minėtoje pažymoje nurodytas aplinkybes, nors ir nesutiko, kad įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu.

83.                      Po 2017 m. spalio 1 d. įmonės (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo M. Ž., po to A. J., po jo – M. G.. Tačiau iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad, M. Ž. oficialiai palikus (duomenys neskelbtini) pareigas, jis ir toliau faktiškai (duomenys neskelbtini) įmonei. M. Ž. pats pripažino, kad jis, palikęs bendrovės UAB ,,Baltic Oil Company‘‘(duomenys neskelbtini) pareigas, toliau realiai (duomenys neskelbtini) samdomiems darbuotojams – A. J. ir M. G. – kaip bankrutavusios bendrovės akcininko UAB ,,Grudita‘‘(duomenys neskelbtini). M. Ž. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pareigas ėję A. J. ir M. G. jokių pavedimų savo iniciatyva neatliko, nebūtų galėję to padaryti, nes neturėjo priėjimo prie įmonės sąskaitos ir priemonių mokėjimo pavedimams atlikti. Kam ir kokiu tikslu pravesti po 2017 m. spalio 1 d. pinigines lėšas, nurodydavo jis. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja L. S., kuri dirbo UAB ,,Ostena‘‘ ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Ji nurodė, kad apskaitą tvarkė 2017 m. spalio – lapkričio mėnesiais, vėliau nutraukė sutartį su bendrove todėl, kad ji neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Per šį laikotarpį ji gaudavo į elektroninį paštą nurodymus iš M. Ž., kada ir kam pravesti pinigus. Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad, jam pradėjus dirbti įmonės (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 23 d. jis sužinojo, jog nuo 2017 m. spalio 16 d. įmonė atlikinėjo pavedimus be jo žinios, tada jis buhalterijai uždraudė juos toliau atlikti. Iki jo vadovavimo laikotarpio pabaigos buvo atliekami tik pavedimai skolai VMI dengti, kiti pavedimai buvo daromi M. Ž. nurodymu. Todėl teismas daro išvadą, kad M. Ž., pasitraukęs iš (duomenys neskelbtini) pareigų, toliau faktiškai (duomenys neskelbtini) bendrovei iki jos bankroto.

84.                      Suinteresuotas asmuo M. Ž. teismo posėdyje pripažino, kad įmonė pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, tačiau tokius pažeidimus teisino tuo, jog įmonė siekė toliau dirbti ir gauti pelną. M. Ž. teigimu, jei įmonė būtų dengusi skolą VMI, ji nebūtų galėjusi vystyti veiklos. M. Ž. pripažino, kad jam bendrovės finansinė padėtis buvo žinoma kiekvieną savaitę. Vadinasi, bendrovei (duomenys neskelbtini) M. Ž. turėjo žinoti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršijo puse bendrovės turto. M. Ž., žinodama apie tai, kad įmonė įstatymo prasme yra nemoki, sąmoningai davė nurodymu atlikti pavedimus kitiems subjektams, nepaisydamas įstatyme numatyto mokėjimo eiliškumo. Todėl M. Ž. nurodyti argumentai, jog ignoruodamas pradelstus įsipareigojimus jis siekė tęsti įmonės veiklą, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis įstatymo nuostatų dėl atsiskaitymo eiliškumo.

85.                      Suinteresuotas asmuo M. Ž. pripažino, kad, jam pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, jis taip pat žinojo, kad įmonė turi skolų, tame tarpe ir VMI, tačiau tikėjosi, kad su valstybe susitars dėl skolų išdėstymo. 2017 m. spalio 15 d., bendrovei nepajėgiant atsiskaityti su VMI, bendrovė kreipėsi dėl nepriemokų atidėjimo ar išdėstymo. M. Ž. vėlgi nurodė, kad tikėjosi, jog skola įmonei bus atidėta, neginčija, kad iki 2017 m spalio 15 d. buvo padaryta eilė mokėjimų kitiems subjektams, įmonei jau esant nemokiai. Tačiau teismas pažymi, kad spręsti dėl nepriemokų ar kitų mokėjimų atidėjimo bei išdėstymo yra VMI teisė, bet ne pareiga. Todėl neaišku, kodėl M. Ž. buvo įsitikinęs, kad su VMI būtinai privalo nepriemoką atidėti ar išdėstyti. M. Ž. dėl bendrovės bankroto kaltina VMI, kuri 2017 m. spalio pabaigoje sustabdė įmonės veiklą, nors, kita vertus, pats pripažino, kad bendrovės veikloje problemų atsirado todėl, jog bendrovė UAB ,,Baltic Oli Company‘‘, parduodama degalus skolon pirkėjams, jokio limito netaikė, nes pirkėjus gerai pažinojo, jais pasitikėjo, nors po to išsiieškoti skolas už degalus iš pirkėjų buvo sudėtinga.     

86.                      Pareiškėja nurodė, kad eiliškumo tvarkos pažeidimą bankrutavusioje bendrovėje patvirtina ir administracinėse bylose priimti nutarimai. 2017 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) A. J. atžvilgiu, buvo konstatuota, kad UAB „Baltic Oil Company“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais bei nesilaikė CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises. CK 6.930 1 str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo faktas pat buvo nustatytas ir 2018 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) M. G. atžvilgiu priimtame nutarime.

87.                      182 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nors šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai įmonei po 2017 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) M. Ž., baudos už atsiskaitymo tvarkos eiliškumą buvo paskirtos oficialiai (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusiems bendrovės (duomenys neskelbtini). Tačiau ši aplinkybė nepaneigia administracinėse bylose konstatuotų pažeidimų dėl atsiskaitymų tvarkos eiliškumo pažeidimo.

88.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Įvertinus minėtus įrodymus, matyti, kad nuo bendrovės nemokumo momento 2017 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo sąmoningai buvo atlikta eilė mokėjimų, siekiant išvengti atsiskaityti su didžiausiu kreditoriumi VMI. Kadangi bendrovė buvo nemoki, o M. Ž. teigė nuolat sekęs įmonės finansinę padėtį, todėl žinojo, kad pagrindinis kreditorius, įmonei uždraudus vykdyti veiklą, susijusią su naftos produktų pardavimu, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.  

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2,3 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių

89.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte numatyti tyčinio įmonės bankroto požymiai: buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

90.                      Kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, jie taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

91.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pagal bendrovės banko sąskaitų išrašus nustatyta, jog UAB „Baltic Oil Company“, pati turėdama įsiskolinimų kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetą ir kitus pirmesnės eilės kreditorius, atliko nemažai mokėjimų tretiesiems asmenims už UAB „Grudita“ (šiuo metu BUAB „Minsandra“), vien per 2017 m. spalio mėn. už UAB „Grudita“ fiziniams ir juridiniams asmenims iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos buvo sumokėta 187 578,16 Eur. Nemokumo administratorius nedisponuoja dokumentais, kurių pagrindu tokie mokėjimai už UAB „Grudita“ iš UAB „Baltic Oil Company‘‘ banko sąskaitos buvo atlikti, todėl darytina išvada, kad UAB „Baltic Oil Company“ įvykdžius UAB „Grudita“ prievoles tretiesiems asmenims, užuot atsiskaičius su valstybės biudžetu, UAB „Grudita“ naudai buvo neatlygintinai perleistas bendrovei priklausantis didelės vertės finansinis turtas (piniginės lėšos).

92.                      Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, M. Ž. (duomenys neskelbtini) pareigas bendrovėje ėjo nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 13 d. Bylos nagrinėjimo metu M. Ž. nurodė, kad UAB ,,Grudita‘‘ buvo pagrindinis bankrutavusios bendrovės pervežimo paslaugų teikėjas. Tačiau M. Ž. nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie pagrįstų jo nurodymu atliktus pavedimus UAB ,,Grudita‘‘. M. Ž. teigimu mokėjimai už UAB ,,Grudita‘‘ buvo atliekami todėl, kad jos sąskaitos buvo areštuotos. M. Ž. bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad jis buvo UAB „Grudita“ (duomenys neskelbtini) ir artimais giminystės ryšiais buvo susijęs su UAB „Grudita“ (dabar BUAB „Minsandra“) (duomenys neskelbtini) M. Ž., t. y. M. Ž. yra M. Ž. (duomenys neskelbtini).  

93.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pagal bendrovės banko sąskaitų išrašus ir VMI Operatyvaus patikrinimo pažymą 2017 m. spalio 12 d. iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos buvo atliktas 30 000,00 Eur mokėjimo pavedimas, jo paskirtyje nurodant „Dalinis apmokėjimas už akcijas. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis 2017.10.02“. 2017 m. spalio 2 d. tarp A. P. ir UAB „Grudita“ buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. P. pardavė UAB „Grudita“ 94,15 proc. UAB „Baltic Oil Company“ akcijų už 280 000,00 Eur, kuriuos pirkėjas turėjo sumokėti per 30 dienų, vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė pakeisti akcijų pirkimo – pardavimo kainą – sumažinti ją iki 180 000,00 Eur, susitarimu patvirtindami, kad UAB „Grudita“ sumokėjo A. P. visą sutartą kainą, o A. P. visą kainą gavo. M. Ž. pripažino, kad už akcijas buvo padarytas vienas mokėjimo pavedimas A. P. iš UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ jo nurodymu. 2017 m. spalio 12 d. iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos A. P. 30 000,00 Eur mokėjimas buvo atliktas vykdant UAB „Grudita“ pinigines prievoles pagal 2017 m. spalio 2 d. UAB „Baltic Oil Company“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.

94.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad, užuot atsiskaičius su valstybės biudžetu pagal esamas pradelstas prievoles, M. Ž. tiek atliekant mokėjimus UAB ,,Grudita‘‘, tiek atsiskaitant bankrutavusios įmonės piniginėmis lėšomis už UAB ,,Grudita‘‘ akcijas A. P., sudarė ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, kurie įtakojo jos galimybes atsiskaityti pagal pradelstus įsiskolinimus. Taip pat pažymėtina, kad paminėti sandoriai pažeidė ir atsiskaitymo eiliškumą.

95.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB „Baltic Oil Company“ iš Estijoje tik 2018 m. vasario 20 d. registruotos bendrovės NAFTRUCK CORP OU, (duomenys neskelbtini) F. G., už 122 027,34 Eur dydžio sumą įsigijo didelį kiekį (2755 poras) batų, už kuriuos buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais - 2018 m. balandžio 19 d. grynaisiais pinigais sumokėta 64 160,84 Eur, 2018 m. birželio 4 d. – 43 346,50 Eur, o 2018 m. liepos 3 d. – 14 520,00 Eur. Minėtai įmonei buvo sumokėta grynaisiais pinigais 122 027,34 Eur už įsigytas prekes – didelį kiekį batų, nepaisant to, kad jau 2017 m. įmonė faktiškai atitiko nemokumo būseną, turėjo didelių įsipareigojimų kitiems pirmesnės eilės kreditoriams ir tokių prekių įsigijimas buvo nebūtinas, juolab nesusijęs su įmonės vykdyta veikla (kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba) bei ekonomiškai nenaudingas. Dalis batų (1474 poros) jų įsigijimo dieną – 2018 m. balandžio 19 d. - neva buvo parduota Vokietijoje registruotai įmonei GHOL GmbH, užsiimančiai didmenine prekyba gėrimais, kuri šiol nėra atsiskaičiusi su UAB „Baltic Oil Company“. Atitinkamų prekių pirkimas už itin dideles pinigų sumas ir dalies jų pardavimas be atsiskaitymo (faktiškai perdavimas neatlygintinai) buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas UAB „Baltic Oil Company“ bei jos kreditoriams, ir nemokumo administratoriaus įsitikinimu, tokiais sandoriais prieš pat bankroto bylos iškėlimą tebuvo siekiama pridengti grynųjų pinigų išėmimą iš įmonės kasos bei imituoti tariamai vertingų prekių paklausą jas parduodant Vokietijoje registruotai bendrovei, negaunant jokio atsiskaitymo.

96.                      Bylos nagrinėjimo metu M. Ž. nurodė, kad sandoris dėl batų pirkimo buvo sudarytas  taip pat todėl, kad įmonė norėjo tęsti veiklą, o šia veikla užsiėmė jo valdomos įmonės. Tokia veikla nebuvo draudžiama, įmonė, parduodama įsigytus batus, numatė mokėjimo atidėjimą, tačiau, iškėlus nemokumo bylą, nemokumo administratorius skolos už parduotus batus neišieškojo.

97.                      Sutiktina su nurodytais M. Ž. argumentais, kad UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ galėjo užsiimti bet kuria veikla, tame tarpe ir prekyba batais. Tačiau abejotina, ar sandoris buvo naudingas įmonei. M. Ž. teigė, kad prekės buvo parduotos Vokietijoje registruotai įmonei GHOL GmbH su mokėjimo atidėjimu, tačiau kai bendrovė pati buvo nemokios būsenos, abejotina, ar tokio sandorio sudarymas galėjo užtikrinti įmonės veiklą. Be to, pareiškėjo atstovė nurodė, kad nemokumo administratoriui nebuvo pateikta šio sandorio sutartis, todėl negalima vertinti, ar batų pardavimas įmonei apskritai buvo pirkimo pardavimo sandoris, ar neatlygintinas turo perdavimas. Pažymėtina, kad nesant sutarties, nemokumo administratorius neturėjo jokių galimybių išsiieškoti turto. Pareiškėja neginčija, kad dalį batų nemokumo administratorius perėmė, įmonei iškėlus bankroto bylą, vadinasi, šias prekes įsigijus ir pilnai atsiskaičius pagal pirkimo sandorius su pardavėju bendrove NAFTRUCK CORP OU, dalis jų gulėjo sandėlyje po bankroto bylos iškėlimo 2018 m. rudenį nerealizuotos, nors suinteresuotas asmuo M. Ž. tikino batų pirkimo sandoriu ketinęs atgaivinti įmonės veiklą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėtas batų įsigijimo sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas, be to, pažeidė įstatyme numatytą atsiskaitymo eiliškumą.  

98.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo VMI ieškinį atsakovams BUAB „Baltic Oil Company“ ir UAB „Baltstate Oil LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, buvo nuspręsta patenkinti ieškovo VMI ieškinį ir actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Oil Company“ ir UAB „Baltstate Oil LT“, pagal kurią UAB „Baltic Oil LT“ pardavė UAB „Baltstate Oil LT“ su 18 mėn. kainos sumokėjimo atidėjimu UAB „Gareda“ akcijas, pasirašytas ir apmokėtas UAB „Baltic Oil Company“ turtu (laivais ir žemės sklypu). Minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Baltic Oil Company“ turėjo nepadengtą bei vykdytiną PVM ir akcizų mokestinę nepriemoką, dėl ginčo sandorio sudarymo gerokai sumažėjo UAB „Baltic Oil Company“ likvidus turtas ir dėl to kreditorė VMI prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą; be to, nepaisant didelių mokestinių prievolių valstybei, akcijų perleidimo sutartyje nepagrįstai buvo nustatytas ilgas mokėjimo už perleistas akcijas atidėjimo terminas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuodamas, kad sandorio šalių atstovai buvo nesąžiningi, taip pat nustatė, kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo A. P., kuris taip pat buvo ir UAB „Gareda“ (duomenys neskelbtini); UAB „Gareda“ (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 21 d. yra A. U., kuris laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. buvo UAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini); A. U. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. yra (buvo iki 2018 m. lapkričio 6 d.) ir UAB „Baltstate Oil LT“ (duomenys neskelbtini), o šios bendrovės (duomenys neskelbtini) yra (buvo iki 2018 m. spalio 31 d.) A. U. (duomenys neskelbtini) E. U..

99.                      Suinteresuoto asmens A. P. atstovai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepasisakė, jog sudarytas ginčijamas sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ar nuostolingas bendrovei, o buvo nurodoma tik tai, kad buvo sudarytos galimybės pažeisti kreditorinių įsipareigojimų dengimo eiliškumą. Todėl nesutiko su VMI dėstomais argumentais, nes nuginčyta 2017 m rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar iki mokestinio laikotarpio pabaigos, o VMI tapo bendrovės kreditoriumi, praėjus daugiau nei mėnesiui po ginčijamos sutarties sudarymo. Dėl šių priežasčių suinteresuotas asmuo A. P. sandorio sudarymo metu negalėjo žinoti, kad VMI turės reikalavimo teises į bendrovę. Be to, 2017 m rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandoris yra pripažintas negaliojančiu, todėl suinteresuotas asmuo A. P. jokios žalos bendrovei ar jos mokumui nepadarė, panaikinus sandorį, UAB „Gareda“ akcijos buvo grąžintos bendrovei.

100.                       Nagrinėjamu atveju visų pirma šioje byloje nėra reikšminga aplinkybė, kad po įmonės bankroto iškėlimo UAB ,,Gareda‘‘ akcijos buvo grąžintos jau bankrutavusiai bendrovei. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu, ar buvo sudarytas ekonomiškai nenaudingas sandoris ir ar toks sandoris turėjo įtakos įmonės bankrotui. Sutiktina su suinteresuoto asmens atstovais, kad minėtame apeliacinės instancijos sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kad sandoris yra nenaudingas, tačiau tokią išvadą galima padaryti iš sprendime konstatuotų aplinkybių.

101.                      UAB „Baltic Oil LT“ pardavė UAB „Baltstate Oil LT“ su 18 mėn. kainos sumokėjimo atidėjimu UAB „Gareda“ akcijas, pasirašytas ir apmokėtas UAB „Baltic Oil Company“ turtu (laivais ir žemės sklypu). Akcijų perleidimo sutartyje nepagrįstai buvo nustatytas ilgas mokėjimo už perleistas akcijas atidėjimo terminas, sutartyje nebuvo numatytos jokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nors sandorio suma buvo pakankamai didelė. Nors šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendrovė tapo nemoki nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., A. P., kaip įmonės (duomenys neskelbtini), apie įmonės nemokumą turėjo būti žinoma jau sandorio sudarymo metu 2017 m. rugsėjo 12 d. Nors nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) tapo M. Ž., A. P. turėjo būti žinoma, kad įmonė 2017 m. spalio 15 d. dieną turės mokėti PVM mokestį valstybei, o 2017 m. spalio 25 d. – akcizo mokestį. Pažymėtina, kad sandorį A. P. sudarė prieš paliekant bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas ir prieš parduodat bendrovės akcijas UAB ,,Grudita‘‘, žinodamas apie egzistuojančias bendrovės prievoles VMI, nepaisant to, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. realiai pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 4 973 419,66 Eur. Kad A. P., sudarydamas 2017 m. rugsėjo 12 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, turėjo bent numatyti, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, rodo į šią bylą pateiktas 2017m. rugpjūčio 30 d. bendrovės balansas. Pagal balanso duomenis 2017 m. rugpjūčio 30 d. bendrovės turtas sudarė 6 020 796,00 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 7 097 026,00 Eur, t.y. viršijo turimą turtą.

102.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ ieškinį atsakovams A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltstate Oil LT“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ir skolos priteisimo (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš teismo sprendimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp UAB „Baltic Oil Company‘‘, A. P. ir UAB „Baltstate Oil LT“ buvo pasirašyta kreditorinio reikalavimo perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminis kreditorius UAB „Baltic Oil Company“ perdavė naujajam kreditoriui A. P. kreditorinį reikalavimą, o naujasis kreditorius priėmė kreditorinį reikalavimą, atsiradusį pirminiam kreditoriui UAB „Baltic Oil Company“ 2017 m. rugsėjo 12 d. pardavus UAB „Gareda“ 3804 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 100 000,00 Eur pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad naujasis kreditorius A. P. priima teisę reikalauti 100 000,00 Eur skolą iš skolininko UAB „Baltstate Oil LT“, o už perduodamą naujajam kreditoriui teisę reikalauti iš skolininko 100 000,00 Eur skolą, pirminis kreditorius sumažina 100 000,00 Eur skolą naujajam kreditoriui A. P., atsiradusią vadovaujantis 2010 m. lapkričio 3 d. akcininko paskolos sutartimi, kuria naujasis kreditorius suteikė pirminiam kreditoriui 115 848,00 Eur paskolą.

103.                       Teismo sprendime nurodyta, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleisti reikalavimai ir mokėjimo prievolės turėjo būti įvykdytos įskaitymo būdu, o atsakovas A. P. turėjo gauti apmokėjimą tiesiogiai iš skolininkų. Aiškinantis aplinkybes, ar ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ buvo skolinga atsakovui A. P. pagal 2010 m. lapkričio 2 d. akcininko paskolos sutartį, nustatyta, kad 2015 m. gegužės 29 d. iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į atsakovo A. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 141 911,00 Eur dydžio suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Grąžinama paskola 115848,00 eur ir sumokėtos palūkanos 26063,00 eur.“ Tos pačios dienos (2015 m. gegužės 29 d.) pavedimu iš UAB „Baltic Oil Company“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į atsakovo A. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 40 000,00 Eur dydžio suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „suteikta paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovė (UAB ,,Baltic Oil Company‘‘ neturėjo jokių piniginių prievolių atsakovo A. P. naudai, priešingai, atsakovas buvo skolingas ieškovei.

104.                      Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad sudarydamos sandorį šalys buvo nesąžiningos, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai, tame tarpe 2017 m. rugsėjo 26 d., ne tik kad buvo nenaudingi juridiniam asmeniui, tačiau buvo akivaizdžiai žalingi, nes didelės apimties reikalavimo teisės buvo perduotos neatlygintinai atsakovui A. P., kuris pats buvo skolingas įmonei. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo sandoriais buvo siekiama ne realiai perleisti reikalavimo teises, o kitų kreditorių sąskaita dalį įmonės turto perleisti atsakovui A. P.. Tokiu būdu ginčijamais sandoriais UAB „Baltic Oil Company“ dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį, pažeisdama atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Todėl teismo sprendimu buvo pripažinta niekine ir negaliojančia 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp UAB „Baltic Oil Company“, UAB „Baltstate Oil LT“ ir A. P. sudaryta kreditorinio reikalavimo perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Baltic Oil Company“ grąžinant reikalavimo teises į UAB „Baltstate Oil LT“.

105.                      Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu konstatuotis aplinkybės įrodo, kad A. P., tiek eidamas bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, tiek būdamas jau įmonės (duomenys neskelbtini), sudarė bankrutavusiai bendrovei ekonomiškai nenaudingus, nuostolingus bei kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurie įtakojo bendrovės bankrotą. Įvertinus A. P. sudarytus sandorius, nėra pagrindo daryti išvados, kad A. P. pardavė M. Ž. pelningai veikiančios įmonės akcijas, kaip nurodo jo atstovai.

106.                      Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys atliko ir kitus bankrutavusiai bendrovei nenaudingus ir nuostolingus veiksmus. 2019 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai priėmė sprendimą civilinėje bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta ieškovo BUAB „Baltic Oil Company“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir M. Ž. ieškovo BUAB „Baltic Oil Company“ naudai 19 384,76 Eur žalos, susijusios su turto neperdavimu, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.) (LITEKO duomenys).

107.                      Tiek A. P., tiek M. Ž. sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, susiję su akcijų pardavimu, neatlygintinu finansinio turto (piniginių lėšų) perdavimu, priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai, sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Baltic Oil Company“ bankrotą tyčiniu. Teismas pažymi, kad tyčiniai veiksmai pripažįstami ne tik tada, kai tam tikra veikla siekiama konkrečių pasekmių, bet ir tais atvejais, kai veiksmai atliekami suvokiant, kad tokios pasekmės yra labai tikėtinos. Todėl suinteresuotų asmenų veiksmai, kuriais sudaromi ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai, jai esant nemokiai, bei jų, kaip verslininkų, statusas, pagrindžia, jog jie suprato, kad jų sudaryti sandoriai, labai tikėtina, sukels įmonės veiklos pabaigą ir dėl to nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

108.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti tyčinio įmonės bankroto požymiai: kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

109.                      Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

110.                      Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

111.                      Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą įmonės bankroto bylos iškėlimo atveju jos vadovas turi pareigą per teismo nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

112.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad BUAB „Baltic Oil Company“ nemokumo administratoriui nebuvo ir iki pat šiol nėra perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (perduoti kai kurie daliniai dokumentai už paskutinį įmonės veiklos laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, kai tuo tarpu įmonė įregistruota ir veiklą vykdė nuo 2001 m. sausio 15 d.). Paskutinio BUAB „Baltic Oil Company“ (duomenys neskelbtini) M. G. nemokumo administratoriui perduota informacija apie įmonės kreditorius ir debitorius iš dalies neatitiko tikrovės, kadangi, išsiuntus užklausas ir pretenzijas tariamiems debitoriams, paaiškėjo, kad nemaža dalis įmonės debitorių yra pilnai atsiskaitę, arba ne jie, bet būtent BUAB „Baltic Oil Company“ jiems yra skolinga atitinkamo dydžio pinigines sumas. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 13 d. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos (patikrinimas pradėtas 2018 m. liepos 25 d.), bendrovės vadovas neteikė pilnos informacijos net ir mokesčių administratoriui, t. y. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad bendrovė patikrinimui nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, todėl nėra galimybės išsamiai atlikti operatyvų patikrinimą ir patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis. 

113.                      Pareiškėjo atstovė nurodė, kad visų pirma pareiga perduoti įmonės buhalterinius dokumentus nemokumo administratoriui tenka paskutiniam įmonės (duomenys neskelbtini) M. G., jam 2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo priimta nutartimi civilinėje byloje dėl įmonės bankroto buvo nutarta skirti kaip buvusiam BUAB „Baltic Oil Company“  (duomenys neskelbtini)  1 000,00 Eur baudą ir įpareigoti nedelsiant įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)).

114.                      Tačiau teismas pažymi, kad civiliniame procese priimta nutartis pagal CPK 182 straipsnį neturi prejudicinės galios. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) A. P., baigęs eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytą UAB „Baltic Oil Company“ perduodamų dokumentų sąrašą perdavė M. Ž. įmonės dokumentus. Šias aplinkybes pripažino M. Ž. ir suinteresuoto asmens A. P. atstovai, taip pat įrodo į šią bylą pateiktas pats dokumentas. M. Ž. palikus (duomenys neskelbtini) pareigas, paskesni vadovai A. J. ir M. G. nurodė, kad įmonės buhalterinių dokumentų, turto, mokėjimo priemonių jie iš M. Ž. pagal aktą neperėmė. Šių aplinkybių neneigia ir pats M. Ž.. Jis nurodė, kad perėmęs dokumentus jis juos persivežė į savo patalpas. Tačiau ši aplinkybė kelia abejonių, nes bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. J. teigė važiavęs į (duomenys neskelbtini) iš A. P. paimti dalį įmonės dokumentų, kuriuos reikalavo pateikti valstybės institucijos.

115.                      Tuo tarpu M. Ž. nurodė, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra tvarkingi, nors tokių įrodymų teismui nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Ostena‘‘ bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė tik 2017 spalio ir lapkričio mėnesį, iki kol buvo nutraukta sutartis su bendrove dėl neatsiskaitymo. Kaip toliau buvo vedama buhalterinė apskaita bendrovėje, M. Ž. nenurodė, duomenų apie dokumentų buvimo vietą nepateikė.

116.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškėjos argumentas, kad  BUAB „Baltic Oil Company“ buvo netinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, neišsaugoti visi dokumentai, todėl yra pagrindo šiuo atveju konstatuoti aplaidų ir (arba) netinkamą UAB „Baltic Oil Company“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl kurio nemokumo administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, sudarytų sandorių, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių.

117.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BUAB ,,Baltic Oil Company‘‘ atliekant daug atsiskaitymo eiliškumą pažeidžiančių, ekonomiškai įmonei nenaudingų ir nesąžiningų sutarčių, priimant įmonei nenaudingus sprendimus, buvo pažeidžiami kreditorių interesai, nebuvo siekiama vykdyti sąžiningų ir skaidrių sandorių. Sudarinėdami sandoriu vadovai tik didino įmonės įsipareigojimus, tokiu būdu sąmoningai vesdami bendrovę prie bankroto. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia apgaulingos bei aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimą bei nuostolingus bendrovės vadovų veiksmus, todėl BUAB ,,Baltic Oil Company‘‘ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Dėl atsakingų už tyčinį įmonės bankrotą asmenų

118.                      Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys).

119.                       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformavusi pagrindinius kriterijus dėl de facto vadovo nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos atlieka užduotis ir priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų.

120.                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, yra nurodęs, jog faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Todėl de facto vadovu pagal galiojančius kriterijus gali būti pripažintas ir su bendrove jokios formalios sutarties nesudaręs asmuo, jei valdymo organai nuolatos veikia pagal jo instrukcijas.

121.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakingi už įmonės bankrotą yra suinteresuoti asmenys A. P. ir M. Ž., todėl teismas motyvuojamoje dalyje išdėstytų šiuo klausimu argumentų nebekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

122.                      CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

123.                      Pareiškėjas nurodė patyręs šioje byloje 4 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su advokato pagalba. Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė patyręs 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagal. Suinteresuoto asmens A. P. atstovai taip pat byloje yra pateikę prašymą dėl advokato išlaidų, tačiau, A. P. pripažinus atsakingu dėl įmonės tyčinio bankroto, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

124.                      Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokatų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, jog tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens A. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos.

125.                      Todėl pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų A. P. ir M. Ž. priteistina lygiomis dalimis 4 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – po 2 250,00 Eur, o suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo – 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu teismas,

n u t a r i a :

         Pareiškimą tenkinti, pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company‘‘ bankrotą tyčiniu.

         Pripažinti atsakingais už bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company‘‘ tyčinį bankrotą suinteresuotus asmenis A. P. ir M. Ž..

          Priteisti pareiškėjui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Oil Company‘‘, juridinio asmens kodas 164678527, iš suinteresuotų asmenų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 250,00 Eur (du tūkstančius du Šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti suinteresuotam asmeniui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company‘‘ juridinio asmens kodas 164678527, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė