Civilinė byla Nr.2A-4-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė
Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 30.5; 30.9.1;
114.9.6.2; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ( pranešėjas), Rūtos Palubinkaitės ( kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui J. S., atsakovo atstovui advokatui Antanui Markūnui, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ramūnui Šeškui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. S., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sandorio bei įsakymo pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Ieškovė V. M. prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16009, sudarytą tarp J. S. ir Kauno apskrities viršininko administracijos, negaliojančia dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją: 0,0097 ha žemės sklypo grąžinti valstybei, o Kauno apskrities viršininko administraciją įpareigoti grąžinti J. S. 436,59 Lt, pripažinti negaliojantį Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 02-05-11847 dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos mamos ir J. S. santuokos nutraukimo metu namas buvo padalintas pusiau. V. M. įsigijo mamos namo dalį, o žemę su J. S. pasidalino bendru sutarimu. 1992 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo pasidalinimo susitarimą ji kartu su J. S. važiavo pasirašyti į savivaldybę ir abu tame pačiame kabinete susitarimą pasirašė. Prieš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo renkama daug dokumentų. Kadangi ieškovė pirko daugiau žemės, todėl turėjo rašyti prašymą, kad daugiau perka, kiek turi investicinių čekių, daug dokumentų pasirašinėti, nes žemė buvo dalinama ne pusiau. Jai buvo nurodyta kiek reikia sumokėti, po to pateikti kvitą, tada bus daromas projektas. Po to ji norėjo įregistruoti nuosavybę, buvo nuvykusi į VĮ Registrų centrą. Ten jai pasakė, kad reikia pateikti žemės pasidalinimo susitarimą, tačiau S. jau su tuo nesutiko, todėl ji kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, kad padalintų sklypus, kad savo sklypą ji galėtų išsipirkti. Tuo metu gavo apskrities viršininko raštą, kad susitarimas taip ir lieka, tik reikia kreiptis dėl padidėjusio ploto padalinimo teismo keliu. Į teismą kreipėsi 1995m., tačiau tuo metu ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes ją suklaidino S. ir ji nenuvyko į teismą. Vėliau sužinojo, kad J. S. be jos sutikimo žemę privatizavo. Mano, kad žemę jiems turėjo būti leista išsipirkti pagal jų 1992-09-22 susitarimą, o atsiradęs viršplotis padalintas lygiomis dalimis.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1992-05-29 V. M. kreipėsi į Kauno r. Domeikavos apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl leidimo išsipirkti 0,087 ha žemės sklypą, esantį prie privataus namo valdos (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). 1992-07-17 apylinkės 1-jo šaukimo Tarybos 25 sesijos sprendimu buvo nuspręsta leisti V. M. išsipirkti 8,7 arų sklypą. Tuo metu buvo nustatytas, jog namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,1547 ha. V. M. buvo nurodyta sumokėti už 0,087 ha, o J. S. už 0,0677 ha žemės sklypo (b.l. 12, 13, 15) bei dėl tokio dydžio žemės sklypų išsipirkimo tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo paruošti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių projektai. Teismas, įvertinęs 2008-07-09 ekspertizės aktą Nr. 11-1369 (08) bei iš 2009-06-22 ekspertizės aktą Nr. 140-(9831)-ISI-5035, konstatavo, kad 1992-09-22 susitarime ties J. S. pavarde pasirašė ne J. S., o kitas asmuo. Nustatė, kad tarp V. M. ir J. S. gera valia, atitinkančio abiejų valią ir įstatymus susitarimo dėl nevienodų jiems priklausančio žemės sklypo dalių įsigijimo nebuvo sudaryta, todėl tuo metu su jais nebuvo sudarytos atskirų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalių pirkimo sutartys. 2005 m. buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 1694 m2. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos “Naudojamos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos” 8 p. 2 pastraipa apskrities viršininkas priima sprendimą atsižvelgdamas į dalį nuosavybės teisėje tuo atveju, jeigu šalys nesusitaria dėl perkamų sklypų dydžių. Kadangi tarp bendrasavininkių nebuvo sudarytas abiejų geranorišką valią atitinkantis susitarimas dėl perkamų sklypų dydžių, todėl Kauno apskrities viršininkas 2006-11-07 priėmė įsakymą Nr. 02-05-11847, kuriuo nustatė 0,1694 ha žemės sklypo lygias dalis bendraturčiams V. M. ir J. S. po 0,0847 ha ir, esant J. S. prašymui, nutarė jam parduoti 0,0847 ha žemės sklypo dalį. Teismas konstatavo, kad 2006-11-07 įsakymas Nr. 02-05-11847 ir 2006-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidžia valstybinės žemės pardavimą reguliuojančių norminių aktų, yra teisėti, jų pripažinti iš dalies negaliojančiais nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti 2009-10-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės įsigijimą iš valstybės. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė išvadas priešingas byloje esantiems duomenims, Sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimo, L AT senato 1997 06 13 nutarimo Nr. 5 reikalavimų. Teigia, kad Kauno apskrities viršininko administracija privalėjo parduoti žemės sklypą pagal ieškovės su atsakovu sudarytą susitarimą, kuriame nurodytos perkamo žemės sklypo dalys. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šis susitarimas nebuvo užginčytas, pripažintas negaliojančiu, todėl pirkėjų valia išreikšta tinkamai. Nebuvo pagrindo pripažinti, kad tarp bendraturčių nėra sudaryta susitarimo dėl perkamų žemės sklypo dalių. Patikslinus matavimus buvo atmatuotas didesnis žemės sklypo plotas ir padidėjusi dalis privalėjo būti parduodama pagal susitarimą, o nesant galimybės jo sudaryti – lygiomis dalimis. Apeliantė teigia, kad priimant sprendimą nebuvo galima vadovautis ekspertizės aktais, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams, atsakovo paaiškinimams bei liudytojos parodymams. Teismas nenurodė jokių vertinimo motyvų dėl vieno originalaus susitarimo egzemplioriaus, kuris buvo gautas iš Kauno apskrities archyvo po ekspertizių atlikimo. Teismas ir ekspertai neįvertino rašytinio įrodymo – Kauno Šilainių poliklinikos pažymos, kuri patvirtino, jog 2005 m. atsakovas gydėsi stacionare dėl dešinės rankos alkūninio nervo neuropatijos, kas neabejotinai įtakojo pasirašymą. Ekspertai šios patologijos neįvertino ir lygino 1992 m. parašus su 2007, 2008 m. parašų pavyzdžiais. Ekspertų išvada taip pat prieštarauja atsakovo prašymui pirkti 0,0067 ha žemės sklypo dalį (susitarimo pasirašymo laikotarpiu), įkainavimo aktui, kuriame atsakovas pasirašė būtent 0,0067 ha perkamos dalies įkainavimą, po susitarimo pasirašytai pirkimo-pardavimo sutarčiai. Teismas neįvertino atsakovo faktų pripažinimo, jog yra pasirašęs minėtoje pirkimo sutartyje, įkainavimo akte. Nevertino liudytojos K. J. – B. parodymų, kuri patvirtino, kad ieškovė su atsakovu jos darbo vietoje pasirašė susitarimus. Apeliantės teigimu, teismas nevertino ieškovės 1992-05-29 prašymo pirkti 8,7 aro, 1992-07-17 apylinkės tarybos sprendimo leisti pirkti. Parduodant atsakovui didesnę sklypo dalį nei paskirta, nei mokami nuomos mokesčiai už žemę, nebuvo paskirtas papildomas žemės sklypo plotas 170 kv. m. , todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pirkti didesnį plotą nei nuomojasi. Po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ieškovės sklypo dalis sumažinta iki 0,0847, t.y. 0,008 ha. Teismas nevertino, jog pagal žemės sklypų pardavimo tvarką parduodama paskirtas, nuomojamas žemės sklypas ar jo dalis, neįvertino rašytinių įrodymų dėl nuomos mokesčio už žemės sklypą mokėjimo. Atsakovas visada mokėjo ir iki šiol moka už 0,067 ha žemės sklypo dalį, o ieškovė už 0,0874 ha. Byloje neįvertina 2004-010-12 žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 67, kurioje nurodyta, kad ieškovei priklauso 0,0874 sklypo dalis ir už ją mokamas nuomos mokestis. Teismas privalo pasisakyti dėl visų iškeltų argumentų bei įrodymų, tačiau visiškai neišdėstyti motyvai dėl perkamo daikto neapmokėjimo. Teismui buvo nurodyta, kad ginčo sandoris pažeidžia viešąjį, valstybės interesą, nes atsakovas už perkamą turtą nėra pilnai apmokėjęs. Teigia, kad apeliantės niekas neinformavo, kad sklypo plotas padidėjęs atliekant matavimus ir kad būtina pateikti kitą susitarimą. Teismas neteisingai vertino akte esantį įrašą, kad tariamai apeliantė atsisakiusi pasirašyti akte. Šis prierašas nežinia kieno, kada padarytas, niekieno nepasirašytas. Apeliantė nebuvo kviečiama, nedalyvavo ir neaišku kada buvo atliekamas šis veiksmas, nes akte nenurodyta net jo sudarymo data. Nurodo, kad nei dėl ginčijamos pirkimo-paradavimo sutarties sudarymo nei dėl jos parengiamųjų dokumentų ieškovė niekada nebuvo kviečiama į žemėtvarkos skyrių. Teigia, kad apskrities viršininkas, neturėdamas duomenų apie ieškovės valios išreiškimą sudaryti ar nesudaryti ir kokį susitarimą neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymą, kuriuo padalinti žemės sklypą pagal namo valdomas dalis. Juolab, jog apskrities viršininkas matė žemės bylose oficialius dokumentus, kurie patvirtino bendraturčių valią pirkti sklypą kitomis dalimis nei namo nuosavybės dalys. Teismas netaikė, nors privalėjo taikyti 2004-10-04 įsakymą Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 41.1 p. nurodyta, kad asmenys apie galimybę susipažinti su dokumentais privalo būti informuojami laiškais. 41.2 p. nurodo, kad susipažinimui rekomenduojama skirti 10 dienų seniūnijos ar savivaldybės patalpose. Minėtos taisyklės formuojant žemės sklypą buvo pažeistos, o teismas šio pažeidimo neįvertino ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas labai kruopščiai išnagrinėjo bylą, ištyrė įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Teigia, kad 1992-09-22 susitarimo nepasirašė, tą patvirtino ir dvi ekspertizės. Nesutinka su teiginiu, kad ekspertizės išvados prieštarauja kitiems įrodymams. Ieškovės pakviesta liudytoja K. J.-B. paneigė ieškovės tvirtinimą, kad ieškovė su atsakovu rajono savivaldybėje pasirašė susitarimus, ji parodė tuo metu dirbusi ne rajono savivaldybėje, o apylinkės taryboje, ji nepatvirtino, kad ieškovė su atsakovu pasirašė susitarimą žemę pirkti nelygiomis dalimis. Teigia, kad nėra tokios pirkimo sutarties, kuria atsakovas būtų pirkęs mažesnį plotą, o ieškovė didesnį. Teisinius santykius sukuria ir pakeičia sandoriai. Pinigų mokėjimas, nepriemokos, žemės matavimas ar deklaravimas teisinių santykių nesukuria. Sutinka su apskrities administracijos motyvu, kad net ir esant tokiam susitarimui, šiuo atveju jis neturi prasmės, nes tariamas susitarimas buvo dėl mažesnio ploto, o dabar žemės tame sklype yra daugiau, jau yra kitas sutarties objektas ir apskrities viršininko administracija turėjo teisę, nesant kitokio susitarimo dėl viso žemės sklypo, tą žemę parduoti po pusę ploto.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad ginčo sklypas nebuvo formuojamas ar pertvarkomas pagal projektą. Ginčo sklype buvo patikslinami kadastro duomenys, o tai reglamentuoja LR Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, todėl teismas pagrįstai netaikė 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-542/D1-513. Nurodo, kad su ieškovės teiginiais nesutinka ir mano, kad teismo sprendimas motyvuotas, teismas pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą 2010m. balandžio 10d. nutartimi apeliacinę civilinę bylą sustabdė konstatuodamas, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teismo sprendimo kitoje Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje iškeltoje pagal ieškovės ieškinį atsakovui J. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB Architektų pastogė“ dėl pažeistų teisių yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje apylinkės teismo byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl ginčo žemės sklypo dydžio. Kauno rajono apylinkės teismas 2012m. sausio 9d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir pripažino atsakovo J. S. atsisakymą derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini) rajone, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009m. UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais ir pripažinti teisę ieškovei V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planą be J. S. sutikimo. Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta svarbi aplinkybė, kad naujai atlikus ginčo žemės sklypų paženklinimą, žemės sklypo plotas yra 0,1547 ha. Byloje pateikto rašytinio įrodymo - žemės sklypo plano pagrindu buvo nustatyta, kad ieškovei buvo paskirta 870 kv. m., o atsakovui J. S. 677 kv.m. Kauno apygardos teismas 2012m. gegužės 3d. nutartimi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas aplinkybę, kad žemės sklypo plotas, t. y. 1547 kv. m. yra nustatytas teisingai. Aukščiau aptarti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ( prejudiciniai faktai). Taigi, remiantis C P K 182 straipsnio 2 punktu jau nustatytos aplinkybės civilinėse bylose Nr. 2-35-214/2012, 2A-947-485/2012 nagrinėjant šią apeliacinę bylą iš naujo negali būti įrodinėjamos. Pažymėtina, kad pagal C P K 324 straipsnio 3 dalį paminėtos ir nustatytos aplinkybės ir nauji pateikti įrodymai šiuo aspektu priimtini bei tirtini ir tuo nebus pažeistas procesas apeliacinės instancijos teisme. Esant nustatytoms tokioms svarbioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimant ginčijamą įsakymą dėl dalių nustatymo tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių buvo neteisingai nustatytas parduodamos žemės sklypo dydis. Vėliau šio įsakymo pagrindu atsakovui J. S. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriu buvo neteisingai parduota žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų svarbių aplinkybių pakanka ginčijamam įsakymui ir sudarytam sandoriui iš dalies panaikinti, todėl kitos ieškovės ieškinio aplinkybės nurodytos kaip ieškinio pagrindas neanalizuotinos. Taigi, ginčijami įsakymas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti iš dalies pripažinti negaliojančiais ( C K 1. 80 straipsnis). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iš dalies pripažinus negaliojančia taikytina abipusė restitucija ( C K 6. 145 straipsnio 1 dalis ). Restitucija atliktina natūra, nes ją įmanoma atlikti ( C K 6. 146 straipsnis).
Paaiškėjusios ir nustatytos naujos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ( C P K 330 straipsnis). Todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti. Priimant naują sprendimą ir patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo J. S. ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009m. spalio 19d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės V. M. patikslintą ieškinį patenkinti.
Pripažinti Kauno apskrities viršininko 2006m. lapkričio 7d. įsakymą Nr. 02-05-11847 dalyje dėl 0, 97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančiu.
Pripažinti 2006m. lapkričio 29d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16009, sudarytą tarp atsakovo J. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) ir Kauno apskrities viršininko administracijos, negaliojančia dalyje dėl 0, 97 aro žemės sklypo pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir 0,0097 ha žemės sklypo dalį grąžinti valstybei, o Kauno apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėją - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti grąžinti atsakovui J. S. 436,59 Lt.
Iš atsakovo J. S. priteisti 1321 Lt bylinėjimosi išlaidų ( žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ) ieškovei V. M..
Iš atsakovo J. S. priteisti 54,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kolegijos teisėjai Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė
Arvydas Žibas