Administracinė byla Nr. eAS-1450-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02712-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio
9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad nenagrinėjant teisme (vilkinant), administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių bylas, ne tik neįgyvendami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodyti teiginiai, bet ir neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės; 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) ne tam pačiam teismui (teisėjui) nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams
(ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui galima suprasti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsniu, prašo atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus. Taigi pareiškėjo skundas iš esmės susijęs su administracinių teismų paskirtų baudų už piktnaudžiavimą administraciniu procesu vykdymu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus, pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 str.), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 str.) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. str.). CPK 593, 594 ir 510 straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka apylinkių teismai, o ginčus nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismams kompetencija suteikta apylinkių ir apygardų teismams. Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 str.). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese (2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.). Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį ir pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Laimutis Alechnavičius

                                        Artūras Drigotas

                                        Dalia Višinskienė