Baudžiamoji byla Nr. 1-320-1049/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30014-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,

sekretoriaujant Ievai Čiulčinskaitei, Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

kaltinamajam S. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė  laisvės apribojimas 8 mėnesiams, bausmė atlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

S. K. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. sausio 2 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val., AB „Lietuvos paštas“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), „Bigbank“ AS filialui pateikė paraišką 10 000,00 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su užsienio įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 18 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „Monese“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip suklaidindamas „Bigbank“ AS dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 2 d. tiksliau nenustatytu laiku AB „Lietuvos paštas“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Bigbank“ AS filialas išmokėjo 9624,00 eurus, kuriuos jis 2019 m. sausio 4 d. išgrynino UAB „Medicinos bankas“ skyriuje, esančiame prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini), ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku pasidalino, mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą – 9624,00 eurus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagamino netikrą dokumentą, o būtent, nenustatytas bendrininkas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdino netikrą 2018 m. vasario 18 d. darbo sutartį su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“, o S. K. 2019 m. sausio 2 d. Kauno m., nenustatytu tikslesniu laiku ir vietoje, žinodamas, kad ši darbo sutartis yra netikra, joje pasirašė kaip darbuotojas bei užrašė savo ir savo mamos N. K. asmeninius duomenis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad būdamas Norvegijoje, kur nuolatos dirbo, viename vakarėlyje susipažino su lietuvių tautybės žmonėmis, kurie tuo metu buvo keturiese. Šie asmenys teiravosi ką S. K. dirba, kiek uždirba, ar norėtų geresnio darbo, siūlė dirbti vairuotoju. Tąkart S. K. buvo išgėręs, bet apsikeitė kontaktais. Po to grįžo į Lietuvą ir maždaug po poros savaičių jam paskambino vienas iš tų asmenų, klausė, ar vis dar nori dirbti, pasiūlė susitikti prie PLC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikus tie asmenys jau turėjo paruoštus dokumentus, sakė, kad dirbti važiuos ir daugiau žmonių, klausė kokį atlyginimą S. K. pageidautų gauti, tačiau nurodė, kad pirmiausia reikės pinigų kelionei ir apgyvendinimui, siūlė paimti 10 000,00 eurų dydžio paskolą, iš kurios 8000,00 eurų pasiimtų jie, o 2000,00 eurų liktų S. K.. Kaltinamasis patikino, kad jam pateiktos pasirašyti sutarties jis nesuprato, kadangi ši buvo surašyta anglų kalba, reikėjo tik pasirašyti, jam buvo nurodyta, kad tai įdarbinimo dokumentai, pagal kuriuos jam suteiks paskolą. Įmonės pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“, logotipas buvo ant sutarties, sakė, kad kaip surinks žmones, iškart skambins S. K., pagal sutartį turėjo vairuotoju dirbti, vežioti krovinius, S. K. Lietuvoje jau buvo dirbęs vairuotoju su „B“ kategorija, todėl pasirašė jam pateiktuose dokumentuose. Tada tie asmenys pasakė, kad su šiais dokumentais jam reikės nueiti į UAB „Medicinos bankas“, sakė patikrins, viskas bus gerai. Kaip ir buvo nurodyta, S. K. su šiais dokumentais nuėjo į PLC „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusį UAB „Medicinos bankas“, ten jo nieko neklausė, patikrino paskolą pagal dokumentus, sakė viskas gerai, o tie asmenys laukė šalimais, viduje. Išėjus į lauką visi įlipo į automobilį, paskaičiavo pinigus, tada tie asmenys pasakė, kad jiems priklauso aštuoni tūkstančiai eurų, o S. K. du tūkstančiai eurų bus kelionei ir maistui, sakė dar bus keli žmonės ir išvažiuos dirbti. Po šių įvykių S. K. laukė tų žmonių skambučio, kuri informavo, kad be jo paties dar 12 asmenų taip įkliuvę, (duomenys neskelbtini). Pabandžius pačiam susisiekti tie asmenys nekėlė ragelio, po to telefonas buvo išjungtas. Pamena, kad vieno iš asmenų vardas buvo D., aukšto ūgio. S. K. patikino, kad jei būtų išvykęs dirbti, paskolą būtų grąžinęs, tačiau visus dokumentus pasiėmė tie asmenys, net banko sąskaitos dokumentus, ant lapuko tik užrašę jos numerį. Su šiais asmenimis S. K. buvo susitikęs du kartus, pirmiausia ėjo į „PayPost“ skyrių (duomenys neskelbtini), ten reikėjo parašyti kažkokį prašymą, kurį jie užpildė patys, o užklausą davė su tais pačiais dokumentais, kaip supranta „PayPost“ skyriuje buvo patvirtinta ta sutartis, o sąskaitos numerį S. K. gavo tą pačią dieną, kurie jie taip pat įrašė į sutartį, ją padavė S. K., jis ten turėjo nurodyti tik mamos vardą pavardę, banke jam niekas nieko neaiškino nieko, šiuo metu savo veiksmus vertina neigiamai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus S. K. papildė, kad vieno iš tų asmenų vardas buvo D., jis nepasakojo ką veikė (duomenys neskelbtini), pasitikėjo, nes čia buvo draugų draugas. S. K. patikino, kad „Monese“ banko sąskaitos neturėjo, turėjo tik mokėjimo kortelę, Norvegijoje jo darbo užmokestis mano buvo apie 3000 eurų, nepamena kokio dydžio atlyginimą suderėjo už darbą (duomenys neskelbtini), tačiau į (duomenys neskelbtini) tuo metu jau nebenorėjo važiuoti. Iki sutarties sudarymo nedirbo apie pusmetį, iki to laiko nebandė gauti paskolos, manė, kad Lietuvoje jam neduos paskolos, nes turi įsipareigojimų. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų yra bandęs imti paskolą, žino, kad tokiu atveju turi atitikti sąlygas, būti dirbantis, gauti laiku mokamą atlyginimą. Iki šiol kredito nėra gražinęs ir jokių įmokų nemokėjo, turi suvirintojo specialybę, dirba pavienius darbus (duomenys neskelbtini), turto neturi, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame būste, turi skolų antstoliams. Pats savarankiškai galimybės paimti paskolą neieškojo, taip gavosi pagal aukščiau minėtų asmenų pasiūlymą, materialinė padėtis tuo metu buvo sunki.

Liudytoja A. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 sausio mėnesį dirbo „Big Bank“ AS, ir priėmė sprendimą išduoti paskolą S. K., kadangi pagal tuo metu galiojusias taisykles jis atitiko reikalavimus. Ji pati tiesiogiai su klientais nedirbo, jų paraiškas gaudavo per „PayPost“ arba užpildytas internete, ji tik priimdavo galutinį sprendimą dėl paskolos. Tam, kad gauti paskolą tuo metu buvo reikalingas paskutinių šešių mėnesių banko sąskaitos išrašas, kur matytųsi gaunamos pajamos. Jos užduotis būdavo išnagrinėti darbo sutartį, kad būtų visi spaudai, parašai ir kt. Tokius duomenis tuo metu tikrino tik viešai prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui per paieškos sistemą „Google“, buvo didelis klientų srautas. Tuo atveju, kai sutartys būdavo pateikiamos užsienio kalba, kildavo problema, jei klientas dirbdavo užsienyje, turėjo pateikti darbo sutartį ir sąskaitos išrašą už šešis mėnesius, užpildyti paraišką „PayPost“ arba internetu. Jei asmuo pateikdavo dokumentus per „PayPost“ būtent ten ir būdavo tikrinama jo tapatybė. Šiuo metu reikalavimai gauti paskolą yra sugriežtinti.

Liudytoja E. D. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su S. K. jau (duomenys neskelbtini) metų yra sugyventiniai, nesusituokę, 2019 metų sausio mėnesį su S. K. santykiai buvo geri, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tuo metu jis nedirbo, pati tuo metu dirbo, šeima gyveno iš jos atlyginimo. S. tuo metu nedirbo, buvo sunkoka pragyventi, vėluodavo mokėti nuomą, negirdėjo, kad S. tuo metu būtų norėjęs gauti paskolą, apie pinigus su liudytoja nekalbėjo žino, kad turėjo kažkokių skolų antstoliams, retkarčiais dirbo pavienius darbus, buvo anksčiau dirbęs, jam Lietuvoje su darbais nelabai sekėsi, apie 2018 metus buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ten vykdavo kas tris mėnesius, dirbo prie statybų, grįždavo dviems savaitėms atostogų, šiek tiek pinigų duodavo šeimai, bet galiausiai nusprendė, kad ten neverta važiuoti, į Angliją nevažiavo. Liudytoja patikino žinanti, kad žinau buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kad sugyventinis pasiskolino pinigų, turi ir tuo metu turėjo tris vaikus, nežino faktų, kad S. buvo dirbęs užsienio įmonėje, jis tik lietuvišką banko sąskaitą turėjo. Šiuo metu S. K. taip pat nedirba, jam sunku susirasti darbą.

Liudytoja R. L., kurios parodymai buvo pagarsinti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Viena iš jos veiklos sričių yra tarpininkavimas išduodant paskolas. Tarpininkauja devynioms ar dešimčiai kreditavimo įstaigų, tarp jų ir „Bigbank“. 2019 m. žiemą ir pavasarį buvo suaktyvėjimas dėl „Bigbank“ paskolų, šiuo laikotarpiu paskolos buvo suteikiamos su užsienietiškais dokumentais, t. y. darbo sutartimis ir bankų sąskaitų išrašais. Kai žmogus dirba Lietuvoje, tokių dokumentų pateikti nereikia, nes kredito davėjas mato juos Sodroje. Kalbant apie paskolos išdavimą, pirmiausia tikrinamas asmens dokumentas, atidžiai žiūrima į asmens nuotrauką, patikrinama, kad dokumentas būtų galiojantis. Apsvaigusių ar išgėrusių asmenų neaptarnauja. Gali būti, kad į pašto skyrių užeina keli asmenys, tačiau negali būti, kad paskola būtų forminama vieno asmens vardu, o duomenis diktuotų ar paskolos prašytų kitas. Jeigu kyla kokių neaiškumų, keletą kartų paklausiama, ar žmogus nori paskolos. Be to, paskolos prašytojas turi žodžiu viską pats pasakyti, klausiama, kokiu tikslu imama paskola, kokia suma, kuriam laikui, kontaktinių duomenų – telefono numerio, adreso, darbovietės pavadinimo, gaunamų pajamų į rankas, kiek laiko dirba ir kt. Visa tai turi pats žmogus pasakyti, gal tik telefono numeris ir banko sąskaita gali būti užrašyta ant lapelio. Tokių atvejų, kad asmuo pateiktų savo duomenis ant lapelio, būti negali ir taip nėra buvę, nes tokio kliento tiesiog neaptarnautų. Kiek yra suteikta paskolų jai tarpininkaujant, visais atvejais žmonės suprato, kad ima paskolą ir visais atvejais jos pageidavo. Jeigu klientas sukeltų kokį nors įtarimą, tokio neaptarnautų. Asmenys A. J., S. K., S. L., R. G. jai nieko nesako, tokių klientų nepamena. Jai nėra žinoma, kad paskolai gauti teiktos užsienyje sudarytos darbo sutartys ir sąskaitų išrašai buvo suklastoti, šių dokumentų ji nevertina, juos vertina paskolos davėjas (1 t., b. l. 107–110).

2019 m. gegužės 21 d. „Bigbank“ AS filialas pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nurodant, kad 2019 m. sausio 2 d. S. K. fiziškai atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir pateikė asmens dokumentą bei užpildė paraišką 10 000,00 eurų kreditui gauti. Mokumui įvertinti S. K. pašte pateikė 2018 m. vasario 18 d. darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir „Monese“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. sausio 2 d. minėtas asmuo atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi, „Bigbank“ AS filialas išmokėjo S. K. 9624,00 eurų kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu „Bigbank“ AS, pateikė dokumentus, susijusius su paskolos S. K. suteikimu (1 t., b. l. 13–44).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus elektroninės laikmenos, kurioje yra dokumentai, susiję su paskolos išdavimu S. K. apžiūrą nustatyta, kad pridėta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje kredito gavėjas nurodytas S. K., jo anketiniai, kontaktiniai duomenys, banko sąskaitos numeris ir kita informacija. Kredito davėjas – „Bigbank“AS filialas. Bendra kredito suma – 9624,00 eurai, bendra finansuojama suma - 9999,34 eurai. Mėnesinė kredito įmoka - 195,57 eurai, kredito išmokėjimo pabaiga – 2026 m. sausio 20 d., nurodytos kitos kredito sutarties sąlygos. Kredito sutartį sudaro 4 lapai, pirmo lapo viršuje yra atspausdinta galimai sutarties sudarymo data – 2019 m. sausio 2 d. Kiekvieno sutarties lapo apačioje kairėje pusėje mėlynu tušinuku užrašytas rankraštinis tekstas „S. K.“ ir rankraštinis parašas, kiekvieno lapo dešinėje pusėje yra spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-12-0x (pastaba - paskutinis skaitmuo neįžiūrimas) (duomenys neskelbtini)3-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“ ir rankraštinis parašas. Tame pačiame faile yra dokumentas iš vieno lapo, pavadinimu „Sutikimas tikrinti asmens duomenis“, jame nurodyta asmens duomenų tvarkymo tvarka, dokumento apačioje yra rankraštinis mėlynu rašikliu užrašytas tekstas „S. K. (duomenys neskelbtini) 2019 01 03“ ir rankraštinis parašas. Tame pačiame faile yra dokumentas iš vieno lapo, pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, jame nurodytos vartojimo kredito sutarties sąlygos, dokumento apačioje yra mėlynu rašikliu užrašytas rankraštinis tekstas „S. K. 2019-01-03“ ir rankraštinis parašas. Tame pačiame faile yra ant vieno lapo nukopijuota įtariamojo S. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, tame pačiame lape yra rankraštinis tekstas „kopija tikra“ ir spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-12-02 003-asis klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“,“ pardavimų vadybininkė R. L.“. Faile „Algalapiai ir banko išrašai.pdf“ yra ant 8 lapų atspausdinti algalapiai anglų kalba, juose kaip darbuotojas nurodytas „S. K.“, kaip darbdavys - „(duomenys neskelbtini)“. Tame pačiame faile yra „Monese“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, jame nurodyta, tikėtina, sąskaitos savininko vardas ir pavardė - „S. K.“. Išrašas apima laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jame yra duomenys apie pajamas iš „(duomenys neskelbtini)“ ir įvairias išlaidas. Faile „Darbo sutartis.pdf“ yra ant 7 lapų atspausdinta anglų kalba sudaryta darbo sutartis, kurios pirmo lapo viršuje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, pirmame lape yra juodu rašikliu užrašyti rankraštiniai įrašai: „(duomenys neskelbtini)“ (gimimo data), „S. K.“ (vardas ir pavardė),“ (duomenys neskelbtini)“ (mobilus telefonas), „(duomenys neskelbtini) (toliau neįskaitoma)“ (el. paštas), „(duomenys neskelbtini)“ (adresas), „(duomenys neskelbtini)“ (NI numeris), „S. K.“ (sąskaitos savininkas), „(duomenys neskelbtini)“ (sąskaitos numeris), „(duomenys neskelbtini)“ (Sort kodas), „Van driver“ (pareigos), „(duomenys neskelbtini)“ (darbo sutarties valandos), „(duomenys neskelbtini)“ (valandinis įkainis), „N. K. (duomenys neskelbtini)“ (kontaktiniai duomenys nenumatytam atvejui), „S. K.“ (darbuotojo parašas), „(duomenys neskelbtini)“ (data) ir rankraštinis parašas. Pirmo sutarties lapo apačioje yra mėlynu rašikliu užrašytas rankraštinis tekstas: „A. F.“, rankraštinis parašas (darbdavio parašas), „(duomenys neskelbtini)“ (data). Antrame darbo sutarties lape yra juodu rašikliu padaryti rankraštiniai įrašai: „50“ (savaitinis darbo valandų skaičius), „15“ (valandinis atlygis), „S. K. (duomenys neskelbtini)“ ir rankraštinis parašas (darbuotojo vardas ir pavardė, data, parašas), „S. K.“ (darbuotojas), „(duomenys neskelbtini)“ (darbuotojo adresas), „(duomenys neskelbtini)“ (įdarbinimo data), ketvirtos lapo apačioje yra juodu rašikliu padarytas rankraštinis įrašas „S. K. (duomenys neskelbtini)“ ir rankraštinis parašas (darbuotojo vardas ir pavardė, data, parašas). Penktame lape yra juodu rašikliu padarytas rankraštinis įrašas „(duomenys neskelbtini)“ (darbo vieta). Šeštame lape yra juodu rašikliu padaryti rankraštiniai įrašai „15“ (metinis darbo užmokestis), „50“ (savaitės darbo valandos), „2“ (dienos). Faile „Darbo sutartis2.pdf“ yra, tikėtina, aprašytos darbo sutarties tęsinys iš 8 lapų, paskutiniame lape yra rankraštiniai mėlynu rašikliu padaryti įrašai: „A. F.“ (įmonės atstovo vardas ir pavardė), „(duomenys neskelbtini)“ (pareigos), „(duomenys neskelbtini)“ (data) ir juodu rašikliu padaryti rankraštiniai įrašai: „S. K.“ ir rankraštinis parašas (darbuotojo vardas, pavardė ir parašas), „(duomenys neskelbtini)“(data) (1 t., b. l. 127–130).

Iš 2020 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų gauta informacija, jog yra vykdomos bylos dėl sumoje 1169 eurų S. K. skolų. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė informaciją apie sumoje 3063 eurų S. K. turėtas pajamas per 2018 ir 2019 metus, gautas iš darbo ir su jais susijusių santykių bei atliekų pardavimo. Negauta duomenų, kad S. K. valstybinei mokesčių inspekcijai būtų teikęs pajamų deklaracijas už 2018 ir 2019 metus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis S. K. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis S. K. yra savininkas - valdytojas dviejų automobilių VW Sharan, kurių pirmos registracijos datos yra (duomenys neskelbtini) m. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis S. K. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. birželio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 2 d. MB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad S. K. kartu su paraiška kreditui gauti pateikė 2020 m. vasario 18 d. su “ (duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį, kurioje numatyta, kad S. K. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, kaip minėta aukščiau, S. K. (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 9).

Pagal Europos tyrimo orderį iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų gauta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog banke nėra S. K. vardu registruotos paskyros Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtinta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rastas dabar dirbantis ar anksčiau dirbęs darbuotojas, atitinkantis S. K. asmenį (2 t., b. l. 63, 66).

Iš UAB „Medicinos bankas“ 2019 m. birželio 18 d. raštu pateiktos S. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, matyti duomenys apie 2019 m. sausio 4 d. iš „Bigbank“ AS filialas gautą 9624,00 eurų įplauką, pinigų išgryninimą. Taip pat duomenys apie į tą pačią S. K. banko sąskaitą 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 v. vasario 21 d. gautas 1500,00 eurų įmokas iš „(duomenys neskelbtini)“ bei grynų pinigų išmokėjimus: 2019 m. sausio 2 d. – 1495,00 eurų sumai ir 2019 m. vasario 22 d. – 1312,00 eurų sumai (1 t., b. l. 189–195).

2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Medicinos bankas“ rašte nurodyta, kad 2019 m. sausio 2 d. 1495,00 eurų suma, o 2019 m. vasario 22 d. 1312,00 eurų suma S. K. buvo išmokėta UAB „Medicinos bankas“ aptarnavimo skyriuose, pateikiant asmens dokumentą (1 t., b. l. 199).

2021 m. balandžio 21 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ („Credit 24“) rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)  su S. K. sudaryta 1500,00 eurų paskolos sutartis. Kreditoriui buvo pateikti dokumentai, kur buvo nurodytos pajamos ir jos sudarė 2633,00 eurus (neto). Paraiška buvo pateikta „PayPost“ skyriuje. 2019 m. vasario 21 d. klientas pasiskolino papildomai ir buvo sudaryta nauja 3000 eurų paskolos sutartis, kurią sudarė likusi nepadengta paskolos dalis bei papildomai į banko sąskaitą pervesta 1500,00 eurų. S. K. neatliko nei vienos įmokos. Pateikta S. K. vardu sudaryta darbo sutartis ir „Monese“ banko sąskaitos išrašas (tie patys dokumentai, kurie buvo teikti į „Bigbank“ dėl 15 000,00 eurų kredito) (1 t., b. l. 144–159).

Iš 2021 m. liepos 27 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ („Credit 24“) rašto matyti, jog S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė 1500,00 eurų kredito sutartį. Paraiška buvo pildyta „Postoffice“ skyriuje, fiziniame kanale. „Postoffice“ skyriaus darbuotoja identifikavo klientą, nes pildė gyvai, o ne telefonu (1 t., b. l. 171).?

Iš 2021 m. balandžio 29 d. „Bigbank“ AS, rašto matyti, kad duomenys į kredito paraišką (programą) buvo įrašyti „Lietuvos paštas“ darbuotojo pagal S. K. žodžius. S. K. žodžiu nurodė šiuos duomenis: Darbo santykiai - „darbuotojas“, gaunamos pajamos - „2500“, įsipareigojimai - „0“ (1 t., b. l. 142).

Iš 2021 m. gegužės 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto nustatyta, jog 2021 m. gegužės 27 d. tretieji asmenys duomenų apie S. K. pajamas ir pajamų mokestį už 2021 metus nėra pateikę. S. K. Pajamų mokesčio ir Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2019-2021 m. nėra pateikęs (gautų pajamų ir turimo turto nedeklaravo); 2021 m. gegužės 27 d. duomenų apie S. K. apmokestinamąsias pajamas, mažinančias išlaidas už 2019-2021 m., nėra. Informacijos apie kitokio pobūdžio išlaidas Valstybinė mokesčių inspekcija neturi. Iš prie rašto pridėtų dokumentų matyti, kad 2021 m. S. K. iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais 2021 m. gavo 3271,52 eurų pajamas, iš kurių išskaičiuota 174,12 eurų pajamų mokesčio, o 2020 metais gavo 105,11 eurų pajamas iš atliekų pardavimo, iš kurių išskaičiuota 5,26 eurų pajamų mokesčio (2 t., b. l. 24–30).

„Bigbank“ AS filialo 2020 m. birželio 22 d. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. K. pagal kredito sutartį neatliko nei vieno mokėjimo (1 t., b. l. 116–121).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus „Bigbank“ AS filialo 2019 m. gruodžio 20 d. raštu pateikto telefoninių pokalbių garso įrašų apžiūrą, aplanke „S. K.“ faile „2019-01-03 d. 14-30 val“ užfiksuota, kaip vyriškis į darbuotojos klausimą atsako, kad yra S.. Į darbuotojos klausimą „ar 20 diena tiks mokėti įmokoms“, vyriškis atsako teigiamai. Į vyriškio klausimą „ar šiandien bus pinigai“, darbuotoja patvirtina, kad „pinigai bus“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. patvirtino, kad aukščiau minėtame garso įraše asmens, prisistatančio S., balsas yra jos sugyventinio S. K. balsas (1 t., b. l. 99, 137–140).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. K. dėl sukčiavimo ir dokumento suklastojimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis atspausdinus netikrą 2018 m. vasario 18 d. darbo sutartį su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“, šį netikrą dokumentą galutinai užpildė ir pasirašė, taip jį suklastodamas ir galutinai įtvirtindamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis, ir tą pačią dieną laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val., AB „Lietuvos paštas“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), „Bigbank“ AS filialui pateikė paraišką 10 000,00 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su užsienio įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 18 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir suklastotą „Monese“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip suklaidindamas „Bigbank“ AS dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, o remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. sausio 2 d. tiksliau nenustatytu laiku AB „Lietuvos paštas“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL(duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Bigbank“ AS filialas išmokėjo 9624,00 eurus, kuriuos jis 2019 m. sausio 4 d. išgrynino UAB „Medicinos bankas“ skyriuje, esančiame prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini), ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku pasidalino, mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis suklastojo dokumentus ir apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą – 9624,00 eurus.

Kaltinamasis S. K. savo kaltės nei dėl dokumento suklastojimo, nei dėl sukčiavimo nepripažino ir nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje pats ketino dirbti pagal jam pateiktą darbo sutartį, manė, kad kreditą gražins pradėjęs dirbti, nežinojo, kad jam pasirašyti pateikta sutartis yra suklastota.

Tokie kaltinamojo parodymai laikytini gynybine versija ir yra paneigti byloje surinktais įrodymais todėl atmestini.

Byloje nustatyta, kad S. K. pats savo ranka į jam pateiktą „(duomenys neskelbtini) t“ sutarties blanką įrašė savo asmens duomenis, gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste adresą, nurodė turintis „Monese“ banko sąskaitą ir pateikė jos numerį, įrašė savo motinos N. K. kontaktus ir adresą, net keliose vietose pasirašė sutartį ir įrašė 2018 m. vasario 18 d. datą (1 t., b. l. 22–36), o tai paneigia jo parodymus dėl to, kad manė pasirašąs tikrą darbo sutartį, kadangi pats joje nurodė atgalinę datą, o atlyginimui pervesti nurodė banko, kuriame realiai neturėjo jokios atsiskaitomosios sąskaitos, duomenis. Be to, jis asmeniškai „PayPost“ punkte pateikė tiek šią sutartį, tiek ir suklastotą banko „Monese“ sąskaitos išrašą, savo asmens tapatybės kortelę (1 t., b. l. 21) ir užpildė paraišką kreditui gauti, telefonu bendravo su „Bigbank“ AS darbuotoja, kuriai patvirtino, kad mėnesio 20 diena yra tinkama kredito įmokoms mokėti, teiravosi dėl kuo greitesnio pinigų pervedimo, o liudytoja E. D. patvirtino, kad garso įraše girdimas būtent S. K. balsas (1 t., b. l. 99, 137–140). Būdamas PLC „(duomenys neskelbtini)“ pats S. K. išsigrynino apgaule gauto kredito pinigus ir juos tuojau pat pasidalino su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais. Taigi, esamomis aplinkybėmis nėra objektyvaus pagrindo, manyti, kad pats asmeniškai atlikdamas aukščiau aprašytus veiksmus S. K. galėjo nesuprasti dalyvaujantis nusikalstamoje schemoje, juo labiau, kad kaip pats patvirtino, tuo metu nedirbo ir žinojo, kad kreditui gauti reikalinga atitikti bent minimalius reikalavimus, kai tuo tarpu iš byloje esančio Antstolių registro išrašo matyti, kad dar nuo 2007 metų S. K. vardu vykdoma eilė priverstinių išieškojimų, kurie nėra baigti (2 t., b. l. 12–13).

Svarbu pažymėti, kad kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, S. K. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. birželio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 34–35) ir išvežiojo siuntas, bei įmonės buhalterės teigimu, negalėjo tuo pačiu metu būti užsienyje (2 t., b. l. 39), kai tuo tarpu sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ pats nurodė atgalinę – 2018 m. vasario 18 d. datą.

„Bigbank“ AS filialas 2019 m. gruodžio 20 d. raštu be kita ko nurodė, kad „Bigbank“ AS, filialas ir AB „Lietuvos paštas“ yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią AB „Lietuvos paštas“ pardavimų vadybininkai praėję „Bigbank“ AS, filialo atstovo pravestus mokymus, įgauna įgaliojimus pasirašyti Vartojimo kredito sutartis. Tokiu atveju privalo nustatyti kliento asmens tapatybę, pagal jo pateiktą dokumentą, įsitikinti, ar klientas nėra paveiktas alkoholio ar narkotikų, ar nėra kitų priežasčių abejoti jo gebėjimu reikšti valią, tačiau neturi pareigos vertinti pateiktų mokumo dokumentų tikrumo. Liudytoja R. L. patikino, kad atvykus paskolos prašytojas turi žodžiu viską pats pasakyti, klausiama, kokiu tikslu imama paskola, kokia suma, kuriam laikui, kontaktinių duomenų – telefono numerio, adreso, darbovietės pavadinimo, gaunamų pajamų į rankas, kiek laiko dirba ir kt. Visa tai turi pats žmogus pasakyti, gal tik telefono numeris ir banko sąskaita gali būti užrašyta ant lapelio. Tokių atvejų, kad asmuo pateiktų savo duomenis ant lapelio, negali būti ir taip nėra buvę, nes tokio kliento tiesiog neaptarnautų. Šie liudytojos R. L. parodymai paneigia kaltinamojo S. K. parodymus apie tai, kad būnant pašto skyriuje nebuvo klausiamas kokių nors esminių dalykų ir esą nenurodė, kad yra dirbantis užsienyje, turi užsienio banko sąskaitą, kurios išrašą pats pateikė. Tuo tarpu liudytoja A. M. patvirtino, jog tai ji dirbdama „Bigbank“ AS filiale priėmė sprendimą išduoti paskolą S. K., kadangi pagal tuo metu galiojusias taisykles ir pateiktus dokumentus jis atitiko reikalavimus. Tam, kad gauti paskolą tuo metu buvo reikalingas paskutinių šešių mėnesių banko sąskaitos išrašas, kur matytųsi gaunamos pajamos, tokius duomenis tuo metu tikrino tik viešai prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui per paieškos sistemą „Google“, buvo didelis klientų srautas. Akivaizdu, kad pasinaudodamas tokia situacija S. K. bendrininkų pagalba ir pateikė paraišką kreditui gauti bei ją gavo.

Be to, vertinant tyčios elementą, pažymėtina ir tai byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pasinaudodamas tuo pačiu banko „Monese“ sąskaitos išrašu bei ta pačia suklastota sutartimi, S. K. paraleliai kreipėsi ir į UAB „IPF Digital Lietuva“ („Credit 24“), kuomet 2019 m. sausio 2 d. sudarė 1500,00 eurų kredito sutartį, o paraiška buvo pildyta „Postoffice“ skyriuje, fiziniame kanale. „Postoffice“ skyriaus darbuotoja identifikavo klientą, nes dokumentus pildė gyvai, o ne telefonu (1 t., b. l. 171), o 2019 m. vasario 22 d. UAB „Medicinos bankas“ aptarnavimo skyriuose S. K. buvo išmokėta 1312,00 eurų suma, pateikiant asmens dokumentą (1 t., b. l. 199). Šiam kreditoriui buvo pateikti dokumentai, kur buvo nurodytos S. K. pajamos ir jos sudarė 2633,00 eurus (neto). Paraiška buvo pateikta „PayPost“ skyriuje. 2019 m. vasario 21 d. klientas pasiskolino papildomai ir buvo sudaryta nauja 3000 eurų paskolos sutartis, kurią sudarė likusi nepadengta paskolos dalis bei papildomai į banko sąskaitą pervesta 1500,00 eurų. S. K. neatliko nei vienos įmokos. Pateikta S. K. vardu sudaryta darbo sutartis ir „Monese“ banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 144–159). Taigi, iš to, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad tokia S. K. veika nebuvo atsitiktinė ir jis pilnai suprato savo veiksmų esmę bei siekė gauti turtinės naudos sukčiavimo būdu.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš byloje surinktų duomenų S. K. 2019 m. sausio mėnesį realiai neturėjo jokių galimybių ne tik, kad oficialiai ir teisėtai gauti, bet ir vėliau grąžinti paskolą, kadangi jo atžvilgiu antstolių buvo priverstinai vykdoma eilė išieškojimų dėl jam paskirtų pinginių nuobaudų ir skolų, be to, ir liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu tris vaikus auginančios šeimos padėtis buvo labai prasta, šeimoje už minimalų atlyginimą dirbo tik ji viena, nuolatos įsiskolindavo už nuomojamą būstą, S. K. nedirbo, arba dirbdavo atsitiktinius darbus, už kuriuos gaunami pinigai buvo iki 200,00 eurų per mėnesį, todėl šiame kontekste kritiškai vertintini ir S. K. parodymai apie tai, kad jis, sudarydamas kredito sutartį, ketino jį gražinti, nė vienos įmokos nepadarė ir iki šiol, nors kaip pats patvirtino, bent dalį pinigų – 2000,00 eurų jis gavo.

Kaltinamojo S. K. kaltę be jau aukščiau išvardintų ir detaliai aptartų įrodymų pagrindžia ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga daiktų apžiūros metu nustatytos aplinkybės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. K. kaltei dėl sukčiavimo ir dokumento suklastojimo, pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012), o šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko, veikusio bendrai su kitu asmeniu, naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiųjų apsisprendimui įsigyti jų pasirinktus tariami parduodamus telefonus.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustačius, jog jis tyčia, apgaulės būdu, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, turėdamas tikslą savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, sukčiavo, kuomet „Bigbank“ AS filialui pateikė suklastotus darbo sutarties su užsienio įmone „(duomenys neskelbtini)“, bei „Monese“ banko išrašus ir tuo pagrindu gavo 9624,00 eurų dydžio paskolą, kurios neketino gražinti, ir jos negražino iki šiol. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus akivaizdu, kad kaltinamasis S. K. aiškiai suvokė dalyvaująs nusikalstamoje schemoje ir prie to prisidėjo savo aktyviais veiksmais, todėl jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo S. K. gynėjas, advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis, tuo atveju, jei teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, prašė S. K. veiką kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmai „Bigbank“ AS filialui pateikiant suklastotus dokumentus yra apimami BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, be to, nurodė, kad S. K. nepagamino netikro dokumento, o tik pasirašė ant jau pagaminto netikro dokumento.

Toks kaltinamojo gynėjo prašymas nepagrįstas.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, S. K. pats savo ranka į jam pateiktą „(duomenys neskelbtini) t“ sutarties blanką įrašė savo asmens duomenis, gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, Londono mieste adresą, nurodė turintis „Monese“ banko sąskaitą ir pateikė jos numerį, įrašė savo motinos N. K. kontaktus ir adresą, net keliose vietose pasirašė sutartį ir įrašė atgalinę 2018 m. vasario 18 d. datą (1 t., b. l. 22–36), o atlyginimui pervesti nurodė banko, kuriame realiai neturėjo jokios atsiskaitomosios sąskaitos, duomenis. Be to, jis asmeniškai „PayPost“ punkte pateikė tiek šią sutartį, tiek ir suklastotą banko „Monese“ sąskaitos išrašą, ir to pagrindu sukčiavimo būdu gavo 9624,00 eurų dydžio paskolą. Taigi, pagaminant netikrą dokumentą S. K. aiškiai veikė bendrininkų grupėje ir tiesiogiai atliko konkrečius veiksmus, kadangi būtent jis įrašė esminei apgaulei pagrįsti reikalingus – tiek tikrus savo ir savo motinos asmens duomenis, tiek ir išgalvotus duomenis apie gyvenamąją vietą Londone, banko sąskaitą, sutarties datą. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad tai būtent jis taip pat tiesiogiai dalyvavo pagaminant šį netikrą dokumentą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti, tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, todėl šiuo atveju S. K. veikos kvalifikavimas ne tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra visiškai pagrįstas, o faktinės aplinkybės kaltinime nurodytos teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas civilinio ieškovo elgesys neatsakingai priimant sprendimus ir suteikiant paskolas. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teisiamajame posėdyje prašė pripažinti kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. 

Tokie prašymai atmestini.

BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti aplinkybės jog veiką padarė bendrininkų grupė, atsakomybę sunkinančia. Kita vertus, bendrininkavimui konstatuoti būtinas bent dviejų asmenų, atitinkančių įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Nenustatytas asmuo neturi būti laikomas bendrininku, nes neįmanoma paneigti prielaidos, kad jis nėra sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ar yra nepakaltinamas. Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą vieno asmens dalyvavimas nusikalstamoje veikoje kartu su nenustatytu asmeniu nesuteikia pagrindo konstatuoti bendrininkavimo ir pripažinti bendrininkų grupės kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo. Taigi, tiek vertinant aukščiau nurodytas subjektyvias abejonių keliančias aplinkybes dėl kartu su kaltinamuoju S. K. bendrai veikusių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų požymių atitikimo, tiek ir vertinant paties S. K. veiksmus bendroje veikoje, tiek sukčiaujant, tiek ir pagaminant netikrą dokumentą, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti veikimą bendrininkų grupėje jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Byloje nėra pagrindo pripažinti civilinio ieškovo – „Bigbank“ AS, filialo, veiklą teikiant vartojimo kreditus, kaip provokuojančią, ar skatinančią asmenis dėl to nusikalti. Be jokios abejonės, kiekviena versliškumo požymių turinti veikla yra daugiau ar mažiau rizikinga, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju įstatymų keliamus reikalavimus atitinkanti ir licencijas veiklai vykdyti turėjusi kredito įstaiga – „Bigbank“ AS, filialas, teikianti kreditinio finansavimo paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims, su kuriais kiekvienu atveju būdavo pasirašomos kreditavimo sutartys, savo veikla niekaip nesudarė pagrindo manyti, jog tokia veikla gali būti provokuojanti ar rizikinga, o pasekmes dėl verslo rizikos, susijusios su tikimybe, jog klientas veikdamas sąžiningai negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, įstaiga prisiimdavo sutartimis. Gi šiuo atveju byloje nustatytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad paties kaltinamojo S. K. tikslai jau iš anksto buvo savanaudiški, t. y. nukreipti į siekį apgaule užvaldyti svetimą turtą, neketinant gražinti gauto kredito. Taigi, priešingai nei teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamojo gynėjas, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad civilinio ieškovo „Bigbank“ AS, filialo veiksmai buvo rizikingi (provokuojantys) ar neteisėti, ir nulėmę S. K. nusikalsti.

S. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 300 straipsnio dalyje, kurie yra tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 122–137); psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (2 t., b. l. 120, 121), nedirba, taigi yra pakaltinamas.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Prokurorė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, siūlė skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant S. K. pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, bei skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorės prašoma terminuoto laisvės atėmimo bausmė nusikalstamų veikų padarymo metu buvusiam neteistam S. K. yra per griežta, o jam parinktina švelnesnė bausmės rūšis, susijusiu trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštas.  Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko, faktiškai gyvena šeimoje su E. D. ir augina tris nepilnamečius vaikus, yra sveikas ir darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu pripažino faktines savo veikos aplinkybes ir dėl to gailisi. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis S. K. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks S. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir  300 straipsnio vertinamos kaip padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės, pridedant dalį švelnesnės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės, tai yra 20 (dvidešimt) parų, paskiriant galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Tokia išvada dėl pridedamos bausmės dalies grindžiama S. K. padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų aplinkybėmis, padariniais, kaltinamojo veiksmų tęstinumu sąlyginai trumpu laikotarpiu, jo veiksmų vertinimu po nusikaltimų padarymo, tuo, kad kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, dėl to bendrinant parinkta atitinkama sudedamos arešto bausmės proporcija, kartu atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus (gim. 1982 m.) ir faktinę šeimą bei tris nepilnamečius vaikus turinčio kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju S. K. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis vieną kartą teistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko, baustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus (gim. 1982 m.), turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje šeimoje ir augina tris nepilnamečius vaikus, nedirba, įvertinus jo indėlį į bendras nusikalstamas veikas, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti S. K. taikant 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

 Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, kartu su intensyvia priežiūra paskiriant įpareigojimus: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, pradėti dirbti, registruotis užimtumo tarnyboje.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – tyčiniai nusikaltimai, kurie priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), į tai, kad kaltinamasis turtinę žalą civiliniam ieškovui padarė veikdamas apgaule, veikė bendrai su kitais asmenimis. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos – 16486,06 eurų atlyginimas, nustatant šios žalos atlyginimo terminą – per 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – „Bigbank“ AS, filialas, pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 486,06 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo (1 t., b. l. 116–121).

Civiliniame ieškinyje „Bigbank“ AS, filialas nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. S. K. fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) ir pateikė asmens dokumentą bei užpildė paraišką 10 000,00 eurų kreditui gauti. Mokumui įvertinti S. K. pašte pateikė 2018 m. vasario 18 d. darbo sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir „Monese“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. sausio 2 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi „Bigbank“ AS filialas išmokėjo S. K. 9 624,00 eurų kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, S. K. apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atliktas nė vienas mokėjimas. 2019 m. gegužės 7 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, iš S. K. priteistina 16 486,06 (šešiolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 6 ct.) dydžio turtinė žala, kurią sudaro: 9624,00 eurų negrąžinta kredito dalis, 375,34 eurai sutarties sudarymo mokestis, 5898,72 eurų palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 588,00 eurai sutarties administravimo mokestis pagal grafiką.

„Bigbank“ AS filialo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

 BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taigi, negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku, kadangi tai yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad „Bigbank“ AS filialo civiliniame ieškinyje turtinė žala kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad S. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Kaltinamasis S. K. tyčia, apgaulės būdu, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, turėdamas tikslą savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, sukčiavo, kuomet „Bigbank“ AS filialui pateikė suklastotus darbo sutarties su užsienio įmone „(duomenys neskelbtini) t“, bei „Monese“ banko sąskaitos išrašus ir tuo pagrindu gavo 9624,00 eurų dydžio paskolą, kurios neketino gražinti, ir jos negražino iki šiol, o dėl su kreditavimo sutartimi susijusių mokesčių, tai yra dėl 375,34 eurų sutarties sudarymo mokesčio, 5898,72 eurų palūkanų pagal mokėjimo grafiką, 588,00 eurų sutarties administravimo mokesčio pagal grafiką, civiliniam ieškovui – „Bigbank“ AS filialui, padarė bendrą 16 486,06 eurų turtinę žalą. Konkrečiu atveju S. K. su „Bigbank“ AS filialu 2019 m. sausio 2 d. sudarydamas Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–20), sutiko tiek su bendrosiomis, tiek ir su specialiosiomis sutarties sąlygomis, jam buvo tinkamai pateikta standartinė informacija apie vartojimo kreditą, tačiau šių sąlygų tyčia nevykdė, todėl civilinio ieškovo – „Bigbank“ AS filialo ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiant visą 16 486,06 eurų turtinę žalą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Civilinės bylos iškėlimo momentu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalį laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (2019 m. birželio 6 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-75-788/2019), taigi, tenkinant civilinio ieškovo – „Bigbank“ AS filialo ieškinį ir iš kaltinamojo S. K. priteisiant 16 486,06 eurų turtinės žalos atlyginimą, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo termino pabaigos iki visiško ieškinio atlyginimo.

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 91–92), paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „Bigbank“ AS filialas skaitmeniniu formatu atsiųsta S. K. kredito sutartis, asmens dokumento kopija, netikri darbo sutartis ir banko sąskaitos išrašas įkelti į IBPS prie 2021 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 127–130), UAB „Medicinos bankas“ atsiųsta kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas S. K. banko sąskaitos išrašas (2 t., voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. „Bigbank“ AS filialas atsiųstas telefoninio pokalbio įrašas su S. K. įkeltas į IBPS prie 2020 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo. (1 t., b. l. 137-140, laikomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19970-19), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas ikiteisminio tyrimo įstaigai prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19970-19, medžiagos. 

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą – 50 (penkiasdešimties) parų areštą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą – 30 (trisdešimties) parų areštą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės, pridedant dalį švelnesnės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 4 ir 5 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. K. paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, pradėti dirbti, registruotis užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Civilinio ieškovo – „Bigbank“ AS filialo, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš S. K. 16 486,06 eurų turtinės žalos atlyginimą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, termino pabaigos iki visiško ieškinio atlyginimo („Bigbank“ AS filialas, įmonės kodas 301048563, A.S. (duomenys neskelbtini), Swedbank AS)

Skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šioje baudžiamojoje byloje iš jo priteistą 16 486,06 eurų dydžio turtinę žalą civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamajam S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 91–92), palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „Bigbank“ AS filialas skaitmeniniu formatu atsiųstą S. K. kredito sutartį, asmens dokumento kopiją, netikrus darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą įkeltus į IBPS prie 2021 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 127–130), UAB „Medicinos bankas“ atsiųstą kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas S. K. banko sąskaitos išrašas (2 t., voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. „Bigbank“ AS filialo atsiųstą telefoninio pokalbio įrašą su S. K. įkeltą į IBPS prie 2020 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo. (1 t., b. l. 137-140, laikomą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-19970-19), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19970-19, medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                  Audrius Meilutis