Civilinė byla Nr. 2-536-772/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09064-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.2.; 44.5.2.1.; 114.4.; 114.8.3.; 116.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Andrulienei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Teisinė sfera“ atstovui N. K., atsakovei R. V., jos atstovui advokatui Mykolui Romeikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
UAB „Teisinė sfera“ ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtus 693,07 Eur tiesioginius nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad kaip išieškotojas vykdomojoje byloje
Nr. 0071/14/01221 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2667-841 dėl 19 876,96 Eur skolos su priklausančiomis 5 procentų metinėmis palūkanomis išieškojimo iš atsakovės kaip skolininkės, sutiko perimti iš varžytinių neparduotą turtą – atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio turto saugotoja turto arešto aktu ir antstolės Vaivos Šimkienės priimtu patvarkymu buvo paskirta atsakovė. 2014 m. spalio 6 d. antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje buvo surašytas Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 71-1221/2-14. Tą pačią dieną apie 13:40 val. naujasis turto savininkas UAB „Teisinė sfera“ direktorius N. K., kartu su antstolio padėjėju V. Š. nuvyko į atsakovės darbovietę dėl transporto priemonės teisėto paėmimo. Atsakovė buvo supažindinta su turto perdavimo aktu, tačiau nurodė automobilio raktelių su signalizacijos pulteliu bei automobilio registracijos pažymėjimo perduoti negalinti, bet pažadėjo transporto priemonę perduoti pasibaigus jos darbo laikui, t. y. po 17 val. Atsakovė taip pat nurodė transporto priemonės buvimo vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliai). Ieškovas nurodė, kad nurodytu metu nuvykus prie transporto priemonės buvo susisiekta su atsakove, kuri informavo, kad transporto priemonę naujajam teisėtam savininkui perduoti atsisako bei atsisakymo priežastis išdėstys tik užklausus raštu. 2014 m. spalio 7 d. ieškovas įregistravo teisėtai jam priklausančią transporto priemonę
VĮ „Regitra“. 2014-10-08 ir 2014-10-16 antstolė Vaiva Šimkienė ragino atsakovę geranoriškai perduoti automobilį ir jo priklausinius teisėtam savininkui, tačiau atsakovė to nepadarė, nei automobilis, nei jo priklausiniai nebuvo perduoti, nors, ieškovo nuomone, vadovaujantis CK nuostatomis, automobilio rakteliai ir registracijos pažymėjimas (kaip pagrindinio daikto priklausiniai) privalėjo būti perduoti kartu su transporto priemone (kaip pagrindiniu daiktu). Ieškovo nuomone, egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai atsakovės prievolei atsirasti. Ieškovas teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad užuot tinkamai įvykdžiusi pareigas atsakovė įvairiais būdais mėgino apsunkinti automobilio ir jo priklausinių perdavimą, vis nukėlinėdama perdavimo datą, t. y. nevykdė pareigos perduoti transporto priemonę su jos priklausiniais, naujajam teisėtam savininkui. Ieškovo nuomone, nurodyti neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovo turtui atsiradimą, nes ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (atsisakymo perduoti transporto priemonės raktelius (priklausinius), patyrė papildomų išlaidų už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio – 277,46 Eur, taip pat transporto priemonės pakrovimą ant specializuoto transporto – 65,17 Eur, gabenimą specializuotu transportu 205,63 Eur bei transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą – 144,81 Eur, iš viso 693,07 Eur. Todėl, ieškovo teigimu, laikytina, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovas pažymėjo, kad išankstinės UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo suma buvo didesnė, tačiau darbų eigoje suma sumažėjo iki galutinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, t. y. iki 277,46 Eur, todėl iš atsakovės teismo prašoma priteisti mažesnę sumą nei nurodyta išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje ir atliktame mokėjimo nurodyme. Ieškovas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, nes atsakovė ir jos advokatas buvo tinkamai informuoti tiek antstolio, tiek policijos, tiek ir ieškovo dėl nuosavybės teisės perėjimo ir automobilio perdavimo naujajam teisėtam savininkui, tačiau nei automobilio, nei jo priklausinių negrąžino, pareikšdama, kad automobilį galima pasiimti, tačiau atsisakydami pateikti automobilio dokumentus ir raktelius. Ieškovo nuomone, atsakovė tyčia elgėsi neteisėtai, žinodama, kad neturint automobilio raktelių, nuosavybės teisės įgyvendinimas naujajam teisėtam savininkui bus stipriai apsunkintas ir dėl to naujasis savininkas patirs papildomų išlaidų.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, neabejotina, kad jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų nėra, kaip nėra ir atsakovės kaltės, be kurios civilinė deliktinė atsakomybė yra negalima. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovas savo teiginiais klaidina teismą, nes 2014-10-06 pas atsakovę į darbą atvykę N. K. bei antstolės Vaivos Šimkienės padėjėjas nepateikė jokių dokumentų, paprasčiausiai prisistatė, kas esantys, ir pareikalavo perduoti jiems automobilį. Šiems asmenims atsakovė nurodė, kur yra automobilis ir paprašė, kad jai oficialiai būtų atsiųsti visi reikiami dokumentai, kurie yra reikalingi perduodant automobilį naujiesiems savininkams. Atsakovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai (priešingai, nei teigia ieškovas), negalėjo atiduoti nei dokumentų, nei juo labiau, automobilio raktelių, nes atsakovė vykdomojoje byloje buvo įpareigota saugoti automobilį, todėl negalėjo atiduoti daikto nepažįstamiems asmenims, kurie neprisistatė ir kurie pateikė reikalavimus, bet nepateikė jokių dokumentų. Atsakovės atstovas raštu informavo, kad automobilio rakteliai nebuvo areštuoti ar aprašyti, todėl pagal įstatymą nebuvo jokio teisinio pagrindo juos perduoti. Be to, atsakovei taip pat teko gamintis automobilio raktelius, ji taip pat turėjo išlaidų, todėl akivaizdu, jog ieškovas privalėjo atlyginti atsakovei jos patirtas išlaidas, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė teigia, kad šiuo metu visi automobilio dokumentai bei pats automobilis yra pas ieškovą, atsakovė nėra šio automobilio savininkė ir neturi šiuo metu galiojančių automobilio dokumentų. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog automobilis jau buvo ieškovo nuosavybė, todėl bet kokius dokumentus, susijusius su automobiliu, ieškovas galėjo gauti ir be atsakovės pagalbos. Atsakovė nurodė, kad tik ieškovo neteisėti veiksmai, kuomet ieškovas savo jėgomis nuvilko automobilį neinformuodamas apie tai atsakovės, sudarė sąlygas kilti tiems padariniams, kuriuos savo ieškinyje mini ieškovas. Atsakovės nuomone, ieškovo nenoras bendradarbiauti, brutalūs, savavališki veiksmai atsakovės darbo vietoje, rodo, kad ieškovas šioje padėtyje linkęs savo kaltę primesti ieškovei ir visiškai akivaizdu, kad tai ne kas kita, kaip noras pasipelnyti ir apšmeižti atsakovę.
Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi tais pačiais kaip ir ieškinyje nurodytieji argumentais.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad automobilio raktelius pametė, jų ieškojo, bet nerado, todėl mano, kad neperduodama automobilio raktelių ieškovui, neteisėtų veiksmų neatliko.
Ieškovo ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kuomet, atsakovei neperdavus automobilio dokumentų ir raktelių, ieškovas patyrė papildomų išlaidų už naujų raktelių pagaminimą bei kitų būtinų darbų atlikimo, kad galėtų naudotis teisėtai jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas kaip išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01221 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2667-841 dėl 19 876,96 Eur skolos su priklausančiomis 5 procentų metinėmis palūkanomis išieškojimo iš atsakovės kaip skolininkės, sutiko perimti iš varžytinių neparduotą turtą – atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio turto saugotoja turto arešto aktu ir antstolės Vaivos Šimkienės priimtu patvarkymu buvo paskirta atsakovė. 2014 m. spalio 6 d. antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje buvo surašytas Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 71-1221/2-14. Nors atsakovė buvo raginama geranoriškai perduoti automobilį ir jo priklausinius teisėtam savininkui, tačiau atsakovė to nepadarė, t. y. nei automobilio, nei jo priklausinių ieškovui perdavė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei neperdavus transporto priemonės raktų su signalizacijos pulteliu, juo naudotis savo nuožiūra ieškovas negalėjo, todėl naujasis automobilio savininkas ieškovas buvo priverstas kreiptis į autorizuotą AUDI centrą UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ bei kitas įmones dėl naujų raktelių pagaminimo bei kitų būtinų darbų atlikimo, siekiant tinkamai įgyvendinti savininko teises ir teisėtus interesus. Ieškovas iš viso patyrė 693,07 Eur papildomų išlaidų už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio, pakrovimą ant specializuoto transporto, gabenimą specializuotu transportu bei transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti nuostolius
CK 6.246 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo
Pagal CK 6.246 str. 1 dalį neteisėtas elgesys yra įstatyme nustatytos pareigos nevykdymas arba tokie veiksmai, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (generalinis deliktas). Vien žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtumo prielaidą. Bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir atsargiai reiškia ne ką kitą kaip įstatymo nustatytą draudimą nedaryti žalos kitiems. Vadinasi, civilinės teisės požiūriu neteisėtu pripažintinas bet koks žalos padarymo atvejis, jeigu žalos padarymas negali būti pateisinamas. Teismas byloje laiko nustatytu ir įrodytu, kad atsakovė neperduodama automobilio raktelių ir registracijos pažymėjimo (kaip pagrindinio daikto priklausinių), nors turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir juos perduoti kartu su transporto priemone (kaip pagrindiniu daiktu), elgėsi neteisėtai. Atsakovės paaiškinimai, kad ji pametė automobilio raktelius ir jų negalėjo rasti nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai buvo teisėti. Todėl nagrinėjamu atveju teismo nuomone, neteisėti atsakovės veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankamu jai perduoto saugoti areštuoto automobilio raktelių apsauga, yra nustatyti.
Dėl ieškovui padarytos žalos
Žala reiškia vienos ar kitos teisės saugomos vertybės (jos dalies) praradimą, sumažėjimą ar kitokį neigiamą poveikį jai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, patirtos išlaidos bei negautos pajamos. Todėl kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio turtui, nukentėjęs asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju (valdytoju) susitaria kitaip. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės esmę sudaro padarytos žalos kompensavimas,
t. y. pažeistos vertybės atkūrimas į status guo būklę. Tai reiškia, kad atlyginant žalą yra saugomas taip vadinamas „negatyvus interesas“ – atkuriama tokia nukentėjusiojo turtinė padėtis, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų buvę delikto. Tai gali būti padaryta dviem būdais – natūra arba kompensuojant pinigais (CK 6.281 str.). Pinigų suma, kuria kompensuojama padaryta žala, vadinama nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Piniginis žalos įvertinimas atliekamas remiantis atitinkamų daiktų rinkos kainomis.
Kokį žalos atlyginimo būdą pasirinkti, paprastai sprendžia nukentėjusysis. Žalą padaręs asmuo taip pat turi teisę siūlyti atlyginti žalą vienu ar kitu būdu. Jeigu šalys nesutaria dėl žalos atlyginimo būdo, jį nustato teismas (CK 6. 249 str. 1d.). Ieškovas savo ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovės tiesioginę jos patirtą žalą.
Ginčo atveju ieškovas reikalauja, kad atsakovė jam padarytą žalą atlygintų ne natūra, o išmokėdamas piniginę kompensaciją, todėl svarbu nustatyti žalos piniginę išraišką, t. y. nuostolius. Piniginė žalos išraiška apskaičiuojama taikant įvairius metodus. Teisės doktrinoje skiriami abstraktus ir konkretus žalos įvertinimo metodai. Abstraktus (objektyvus) metodas reiškia, kad remiamasi tam tikrais formaliais kriterijais, pavyzdžiui, sužalojus daiktą, pagal šį metodą nuostolių dydis bus apskaičiuojamas nustatant daikto vertės iki jo sužalojimo ir po sužalojimo skirtumą. Taikant abstraktų metodą nuostoliai paprastai apskaičiuojami taikant kainas, galiojusias žalos padarymo dieną.
Taikant konkretų (subjektyvų) metodą, domėn imama tikroji ieškovo situacija. Pagal šį metodą nuostoliai paprastai apskaičiuojami taikant kainas, galiojančias sprendimo priėmimo dieną. Pastebėtina, kad ieškovas pasirinko, būtent pastarąjį metodą.
Teismas laiko pakankamu ieškovo pateiktą įrodymą, kad jam siekiant tinkamai įgyvendinti savininko teises ir teisėtus interesus teko kreiptis į autorizuotą AUDI centrą UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ bei kitas įmones dėl naujų raktelių pagaminimo bei kitų būtinų darbų atlikimo, dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio – 277,46 Eur, taip pat transporto priemonės pakrovimą ant specializuoto transporto – 65,17 Eur, gabenimą specializuotu transportu 205,63 Eur bei transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą – 144,81 Eur, iš viso 693,07 Eur, t. y. ieškovas įrodė žalos dydį. Tačiau šios išlaidos ieškovui priteistinos be PVM, kadangi jis kaip PVM mokėtojas šį mokestį per PVM atskaitą susigrąžina iš valstybės. Tokiu būdu realiomis ieškovo išlaidomis laikytina 572,78 Eur suma.
Dėl priežastinio ryšio kaip atsakomybės sąlygos
CK 6.247 straipsnyje teigiama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Toks priežastinio ryšio apibūdinimas teisės doktrinoje vadinamas lanksčiu (angl. flexible) priežastiniu ryšiu. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintele žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, vertindamas visas aplinkybes ir priežastis, laiko nustatytu pakankamą atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y., kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Tokia išvadą teismas daro įvertindamas ginčo atveju visas turinčias reikšmės aplinkybes, teisėtus pažeidėjo ir nukentėjusiojo interesus bei, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslais nereikalaujama, jog atsakingo asmens veiksmai būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Pažymėtina, kad pirmiausia, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka įrodyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Antra, nustatyta, kad ieškovei atsiradusi žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo padarytų veiksmų, kitaip tariant, atsitiktinis priežastinis ryšys yra teisiškai nereikšmingas, ką patvirtina visapusiška skolininko veiksmų analizė ir faktinės bylos aplinkybės. Nors atsakovė nurodė, kad tik ieškovo neteisėti veiksmai, kuomet ieškovas savo jėgomis nuvilko automobilį neinformuodamas apie tai atsakovės, sudarė sąlygas kilti tiems padariniams, kuriuos savo ieškinyje mini ieškovas, tačiau teismas daro išvadą, kad ieškovas dėl to, kad galėtų naudotis nuosavybės teise priklausančia transporto priemone papildomas išlaidas patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (atsisakymo perduoti transporto priemonės raktelius (priklausinius). Atsakovė, kaip areštuoto automobilio saugotoja, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nes pametė automobilio raktelius ir tarp šių neteisėtų veiksmų ir teismo nustatytos žalos dydžio yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl atsakovės kaltės
Kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Nesant kaltės privalo įrodyti atsakovas, nors įstatymas gali numatyti šios bendrosios taisyklės išimtis. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje pateikiama kaltės samprata. Ši norma įtvirtina objektyvią kaltės sampratą, kuri reiškia, kad atsakymas į klausimą, žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas ne vertinant jo psichikos, psichologinę būklę, o jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, žalos padaręs asmuo yra kaltas. Ir atvirkščiai, jeigu tokiomis pat aplinkybėmis žalos nebūtų išvengęs ir apdairus, rūpestingas, atidus ir atsargus žmogus, kaltės nėra. Kadangi kaltė CK 6.248 straipsnyje suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę. Todėl konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma (pvz., CK 6.253 str.). CK 6.248 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Tačiau pažymėtina ir tai, kad civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės, ji reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo ir kitus klausimus. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti, bei į tai, kad atsakovė neįrodė bent vieno įstatyme numatyto pagrindo, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma, daro išvadą, kad atsakovės kaltė yra nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti arba didinti nurodytą žalos dydį, arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį, nes žala atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo: atsakovė nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina. Tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei atlyginti ieškovui padarytą žalą 572,78 Eur sumai. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 572,78 Eur tiesioginių nuostolių.
Kai žalos atlyginimas priteisiamas ne natūra, o pinigine kompensacija, kaip yra ir šiuo atveju, nukentėjusiojo naudai atsižvelgiant į priteistą sumą taip pat išieškomos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Ieškinys teisme priimtas 2014 m. lapkričio 18 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 572,78 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 20,85 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,17 Eur, ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268–270, 301 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Teisinė sfera“, kodas 302890895, iš atsakovės R. V., (duomenys neskelbtini) 572,78 Eur (penkiųs šimtus septyniasdešimt du eurus 78 euro ct) nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 572,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 Eur (dvidešimties eurų 85 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės R. V., (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 4,17 (keturių eurų 17 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800 arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys