Administracinė byla Nr. A-3634-968/2019

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02491-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenę priimti sprendimą (įsakymą) dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie priimtą sprendimą (įsakymą) informuoti teisės aktų nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalys ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Jis 2018 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovui prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, kuriame nurodė, jog yra vienintelis neįgalios senelės globėjas ir rūpintojas (tai įrodo su seneliais sudarytos civilinio pobūdžio sutartys), taip pat turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, dėl ko atsisakymas tenkinti prašymą labai pablogintų jo padėtį ir būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams, t. y. pareiškėjas minėtą prašymą grindė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktais, numatančiais, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama karo prievolininkams, teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas, pareiškėjas nėra gavęs jokio atsakymo, dėl ko yra pagrindas manyti, jog atsakovas vilkina priimti sprendimą.

2.2.                      Pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. gavo šaukimą atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, nors jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs. Atsakovas piktnaudžiauja valdžia, nevykdo iš Įstatymo, Konstitucijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kildinamų pareigų. Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neteisėto neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, perteklinių reikalavimų pateikti informaciją, kuri jau buvo pateikta, telefoniniu skambučiu daryto spaudimo, jog pareiškėjas atsiimtų skundą, sugaišto laiko gilinantis į teisės aktus ir rengiant procesinius dokumentus) pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, baimę, emocinę įtampą, nemigą, bendrą sveikatos pablogėjimą, kuriuos prašo kompensuoti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

2.3.                      Pareiškėjas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalys ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms, grindė argumentais, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai informacija karo prievolininkams skelbiama viešai ir jiems nesiunčiami asmeniniai pranešimai jų gyvenamosios vietos ar kitu žinomu adresu, galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus valdžios institucijų apribojimo, asmenų lygybės, Konstitucijos viršenybės, teisinės valstybės, o taip pat žmogaus teisių ir laisvių neatimamumo principus.

3.       Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

3.1.                      Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. 2018 m. birželio 6 d. buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl karo prievolininko pareigos pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą (karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo laiku pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis) nevykdymo. Pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. išsiųstas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., nes jis įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnyje (karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Pareiškėjas iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nenurodė neatvykimo priežasčių. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 17 d. išsiųstas dar vienas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninės karo prievolės ir komplektavimo skyrius (toliau – ir Komplektavimo skyrius), siekdamas papildomai informuoti pareiškėją, 2018 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė jo nurodytu elektroniniu pašto adresu, per kurį vyko susirašinėjamas, detalią informaciją dėl prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimo. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 21 d. taip pat išsiųstas raštas Nr. VS-380, kuriuo jis informuotas, kad jo prašymas atidėti tarnybą bus svarstomas, kai bus pateikti prašymo motyvus patvirtinantys dokumentai. 

3.2.                      Nors pareiškėjas prašo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 13–14 punktų nuostatomis, tačiau jis nepateikė dokumentų, jog teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju, taip pat, teigdamas, kad turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių dokumentų. Sprendimas dėl pareiškėjo privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo negali būti priimtas, nes jo pateiktas prašymas turi trūkumų ir dėl to negali būti perduotas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijai (toliau – ir Atrankos komisija). 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. VS-380 pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, nurodant reikalavimą pateikti papildomus dokumentus prašyme išdėstytiems argumentams pagrįsti.

3.3.                      Pareiškėjas prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nenurodė motyvų, kokie jo reikalavimai yra susiję su Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalių ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktų taikymu ir kaip išsprendus minėtų straipsnių atitiktį Konstitucijai būtų apgintos jo teisės.

3.4.                      Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. atsakovui pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, kuris, atsakovo teigimu, buvo gautas 2018 m. birželio 6 d. Į šį prašymą atsakovas atsakė 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. VS-380, kuriuo pareiškėjas informuojamas, jog jo prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą bus svarstomas, kai bus pateikti prašymo motyvus patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 punktą, teismas sutiko su pareiškėju, jog jo 2018 m. gegužės 31 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas, nes pagal Aprašo 11 punktą prašymus nagrinėja Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašto kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, kuri 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 12-01-1432 įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Šiame sprendime konstatuota, kad atsakovas pažeidė administracinės procedūros terminus ir nepagrįstai nepriėmė jokio sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra patenkintas, nes atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

7.       Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą (įsakymą) dėl jo 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie priimtą sprendimą (įsakymą) informuoti teisės aktų nustatyta tvarka, Krašto apsaugos ministerijai 2018 m. spalio 8 d. sprendimu įpareigojus atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, toliau tebesitęsia pareiškėjo prašymo dėl nuolatinės privalomosios karo tarnybos atidėjimo nagrinėjimo procesas ne teismo tvarka, todėl toks pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įvertintas kaip perteklinis. Teismas sprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas savo esme yra patenkintas, todėl išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, o su šiuo reikalavimu susijusius argumentus vertino kaip teisiškai nereikšmingus.

8.       Dėl pareiškėjo nesutikimo, jog jis padarė administracinį nusižengimą ir į administracinio nusižengimo tyrimą yra šaukiamas neteisėtai, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnį bylos dėl administracinių nusižengimų nėra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl šio argumento plačiau nepasisakė.

9.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjas nepagrindė jam padarytos žalos dydžio, o nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

10.       Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą konstatavęs, kad, išnagrinėjus bylos medžiagą ir įvertinus kilusio ginčo pobūdį teismui nekilo abejonių dėl Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalių ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktų galimo neatitikimo Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti minėto įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai, o abstraktūs ir deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai dėl Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta.

III.

11.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalys ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: epikrizės kopiją, 2018 m. rugsėjo 8 d. elektroninio recepto kopiją, 2019 m. sausio 10 d. elektroninio recepto kopiją, šaukimų atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą kopijas, asmens duomenų išrašo iš atsakovo informacinės sistemos kopiją, 2018 m. spalio 31 d. sprendimo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą kopiją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatsižvelgė į jo skunde pateiktus argumentus, vadovavosi daugiausiai atsakovo teiginiais. Pripažindamas, kad atsakovas vilkino priimti sprendimą dėl 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštą priėmė tik po to, kai buvo kreiptasi į teismą. Be to, atsakovo neteisėtas neveikimas įrodytas Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 8 d. sprendime, kuriame konstatuota, jog atsakovas pažeidė administracinės procedūros terminus ir nepagrįstai nepriėmė jokio sprendimo.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas galėjo savo iniciatyva išreikalauti įrodymus, susijusius su telefoniniu pokalbiu, dėl kurio pobūdžio pareiškėjas, be kitų argumentų, grindė neturtinės žalos atsiradimą. Pokalbio metu buvo siekiama pareiškėją įbauginti, nedviprasmiškai pasiūlyta atsiimti paduotą skundą, tačiau teismas skundžiamame sprendime šios aplinkybės nevertino.

11.3.                      Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas neatsižvelgė ir į skunde nurodytus argumentus, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas gavo net keturis šaukimus atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, kurie be pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso buvo siųsti jo tėvų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus vertina kaip perteklinius, darančius psichologinį spaudimą ir susijusius su piktnaudžiavimu valdžia.

11.4.                      Iš atsakovo informacinės sistemos asmens duomenų išrašo matyti, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu nėra objektyvus, tai įrodo atsakovo informacinės sistemos įrašai „problematiškas“, „padavė RKPKS į teismą“, „būtinai nubausti“. Tokie įrašai parodo išankstinę atsakovo nuostatą ir yra pakankami žalai pagrįsti, nes kiekvienas pilietis, sužinojęs, jog valstybės institucija jį priskiria „problematiškų“ asmenų kategorijai, patirtų stresą. Be to, valstybės registrai keičiasi informacija tarpusavyje ir bet koks negatyvus įrašas ateityje gali turėti neigiamos įtakos kitiems gyvenimo aspektams. 

11.5.                      Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pratęsti terminą įrodymams dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikti, motyvais. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia epikrizės kopiją, patvirtinančią, jog 2018 m. gruodžio 11 d. – 2018 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu buvo gydytas viešojoje įstaigoje Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, ligos simptomai iki tol tęsėsi apie dvi savaites, todėl dėl ligos buvo apribota jo judėjimo galimybė. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. sausio 10 d. gydytojo receptais paskirti psichotropiniai vaistai, diagnozuoti miego ir budrumo ciklo sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), nepatikslintas nerimo sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad žala patirta ir dėl sugaišto laiko gilinantis į teisės aktus ir rengiant procesinius dokumentus. 

11.6.                      Pareiškėjas palaiko skunde nurodytą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumentų, kad daugiau jokiai piliečių grupei, išskyrus Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, netaikomas toks informavimo būdas kaip viešas paskelbimas valstybės institucijos interneto svetainėje. Įstatymo nuostatos, kurių atitikimas Konstitucijai kelia abejonių, yra susijusios su pareiškėjo byla, kadangi administraciniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo prasidėjo dėl veiksmų, kuriuos reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnio nuostatos.

12.       Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus: asmens informacinės sistemos duomenų (atnaujintų) kopiją, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-527 patvirtintų Riboto naudojimo informacinės sistemos nuostatų kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties kopiją. Atsakovas atsiliepime nurodo:

12.1.                      Pareiškėjas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tačiau klaidingai pasisako dėl vilkinimo priimti sprendimą ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nes teismas skundžiamame sprendime tokių atsakovo veiksmų nekonstatavo. Neteismine tvarka nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. skundą, Krašto apsaugos ministerija 2018 m. spalio 8 d. sprendimu atsakovą įpareigojo svarstyti pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą ir priimti sprendimą. Kadangi pareiškėjas neginčija teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, atsakovas plačiau apie tai nepasisako.

12.2.                      Pareiškėjas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo atsakovo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą valdžia, psichologinį spaudimą, sisteminį bauginimą, persekiojimą. Pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą nebuvo pagrįstas įrodymais, pareiškėjas laiku nepateikė informacijos Komplektavimo skyriui, kurią privalėjo pateikti vadovaujantis Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereagavo į Komplektavimo skyriaus siunčiamus šaukimus atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą, nedalyvavo administracinio nusižengimo protokolo surašyme ir teismo posėdžiuose, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pareiškėjas jokiais kitais veiksmais nesiekė apginti savo teisėtų interesų, todėl jo pasisakymas, jog kreipimasis į teismą buvo vienintelis įmanomas būdas apginti teisėtus interesus, yra nepagrįstas.

12.3.                      Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog įrašai atsakovo informacinės sistemos asmens duomenų pastabų skiltyje yra perduodami visiems valstybės registrams. Karo prievolininkų duomenys Lietuvos kariuomenėje yra tvarkomi naudojantis personalo valdymo informacine sistema, kurios duomenų bazė inkorporuota į Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-527 patvirtintais Riboto naudojimo informacinės sistemos nuostatais. Pareiškėjo nurodytoje asmens informacinės sistemos duomenų lentelėje, pastabų skiltyje, specialistai, administruojantys tam tikro asmens bylą, tik savo darbinėms reikmėms pasirašo pastabas, kurios nepatenka į jokius valstybės registrus, todėl nesukeldami jokios įtakos pareiškėjo duomenų administravimo procesui tokie duomenys negali būti vertinami kaip reputacijos pablogėjimas.

12.4.                      Tarp pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiamų naujų įrodymų, kuriais grindžiama neturtinė žala, yra du gydytojo receptai: 2018 m. rugsėjo 6 d. receptas 10 d. vaistų vartojimui ir 2019 m. sausio 10 d. receptas 10 d. vaistų vartojimui. Receptai išrašyti šeimos gydytojo, jokių kitų medicininių dokumentų išrašų apie pareiškėjo sveikatos būklę be epikrizės apie gydymą stacionare laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. dėl stuburo skausmų, byloje nepateikta. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog atsirado sveikatos pablogėjimas, nepateikė motyvuotų argumentų, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir nepateikė įrodymų, leidžiančiu vertinti, ar pareiškėjo galimai patirta neturtinė žala yra kokių nors neteisėtų Komplektavimo skyriaus veiksmų, susijusių su šia administracine byla, pasekmė. Be to, pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia administracinio nusižengimo tyrimo (bylos) kontekste, todėl administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikti veiksmai negali būti pagrindu neturtinės žalos priteisimui.

12.5.                      Pareiškėjas nepateikė argumentų, kokie jo reikalavimai yra susiję su Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalių ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktų taikymu ar kaip išsprendus minėtų straipsnių atitiktį Konstitucijai būtų apgintos jo teisės. Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalys ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktai nėra susiję su pareiškėjo skunde keliamais reikalavimais, dėl ko netenkintinas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą iš esmės buvo patenkintas Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 12-01-1432, kuriuo atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą, o prašydamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

15.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16.       Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

17.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš: 1) atsakovo vilkinimo priimti sprendimą dėl 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą; 2) nepagrįsto ir neteisėto atsakovo sprendimo pradėti pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną; 3) telefoniniu skambučiu daryto psichologinio spaudimo siekiant įbauginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nepagrindė jam padarytos žalos dydžio.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad bylos dėl administracinių nusižengimų nėra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str.). Teismas pagrįstai reikalavimo atlyginti neturtinę žalą kontekste nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su jo atžvilgiu vykdytu administracinio nusižengimo tyrimu. Todėl nutarties 11.3 punkte išdėstyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

19.       Byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėju kolegija sprendžia, kad nutarties 11.2 punkte paminėti apeliacinio skundo argumentai dėl galimai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vykusio telefoninio pokalbio metu, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir priežastiniu ryšiu nesusiję su 2018 m. gegužės 31 d. prašymo nagrinėjimu. Esant tokiai situacijai, apeliacinio skundo argumentai, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė pareigą rinkti įrodymus, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu (žr. nutarties 11.4 p.), kad į asmens duomenų informacinę sistemą įrašius pastabas apie pareiškėją (atsižvelgiant į jų turinį, pobūdį bei į tai, kad, kaip patvirtino atsakovas, pateikti duomenys (b. l. 122–138) informacinėje sistemoje, kurioje šios pastabos įrašytos, yra riboto naudojimo) buvo pažeisti teisės aktai ar kad tokie įrašai yra pakankami neturtinei žalai pagrįsti.

20.       Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo iš Lietuvos kariuomenės priteisti neturtinę žalą, kuri jam buvo padaryta nagrinėjant jo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, paminėtina, kad byloje nėra ginčo dėl šių esminių su pareiškėjo prašymu susijusių faktinių aplinkybių: pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą Komplektavimo tarnyboje gautas 2018 m. birželio 5 d. (b. l. 12–13, 51–52); Komplektavimo tarnyba pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą išnagrinėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. (t. y. praėjus 2 mėn. ir 16 d. nuo jo gavimo) ir atsisakė jį tenkinti (b. l. 55); pareiškėjas dėl Komplektavimo tarnybos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo 2018 m. rugsėjo 4 d. pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui (b. l. 77–79); Krašto apsaugos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. skundą, priėmė 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo Komplektavimo skyriaus viršininką pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą svarstyti iš naujo ir priimti atitinkamą sprendimą (b. l. 80–81); Komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos pirmininkas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu nusprendė atidėti pareiškėjui nuolatinę privalomąją karo tarnybą iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 110).

21.       Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama karo prievolininkams, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymo gavimo metu privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve (toliau – Tarnyba) atidėjimo karo prievolininkui, kai jam atliekant Tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas Tarnybą atliktų kitu metu, tvarką reglamentavo Aprašas (Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. V-350 redakcija, galiojusi iki 2018 m. rugsėjo 1 d.). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad prašymai turi būti išnagrinėti ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos arba jos regioninio padalinio (toliau – KPAIRP) vado (viršininko) sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo ar papildomų dokumentų pateikimo dienos; KPAIRP vado (viršininko) sprendimas įforminamas įsakymu. Šio Aprašo 11 punkte nustatyta, kad apie KPAIRP vado (viršininko) priimtą sprendimą per 5 darbo dienas karo prievolininkas informuojamas KPAIRP raštu; karo prievolininko pageidavimu, jei toks išreikštas prašyme, nuskenuotas raštas jam ar jo įgaliotam asmeniui gali būti pateikiamas elektroniniu paštu; KPAIRP informaciją apie priimtą sprendimą atidėti Tarnybą nedelsdamas įrašo į Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registrą. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad KPAIRP vado (viršininko) sprendimas per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas krašto apsaugos ministrui teisės aktų nustatyta tvarka.

22.       Nutarties 20 punkte paminėtas faktines aplinkybes įvertinus nutarties 21 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėdami pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės atsakingi pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, t. y. nagrinėjamu atveju buvo ženkliai pažeistas Aprašo 10 punkte įtvirtintas terminas (t. y. šis prašymas turėjo būti išnagrinėtas 2018 m. birželio 29 d., tačiau jis išnagrinėtas tik 2018 m. rugpjūčio 21 d.). Dėl šios priežasties ir dėl to, kad Komplektavimo tarnybos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas vėliau panaikintas kaip nepagrįstas, pareiškėjo sprendimas tenkinti 2018 m. gegužės 31 d. prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą priimtas tik 2018 m. spalio 31 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo jo gavimo Komplektavimo tarnyboje (2018 m. birželio 5 d.).

23.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017). LVAT praktikoje taikant žalos dydžio įrodinėjimo taisykles laikomasi nuostatos, jog visais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta principine įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-993/2006). LVAT yra konstatavęs, jog CK 6.249 straipsnio nuostata „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr., pvz., 2005 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Šioje nutartyje LVAT taip pat išaiškino, kad pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, jog jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (žr., pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-946-552/2018).

24.       Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 102–103) patvirtina, kad pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 8 d. diagnozuoti miego ir budrumo sutrikimai (skirtas gydymas nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 6 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie sutrikimai tikėtinai susiję priežastiniu ryšiu su nutarties 22 punkte nurodyta Lietuvos kariuomenės atsakingų pareigūnų veika nepateisinamai ilgai ir nekompetentingai nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi kartu su apeliaciniu skundu pateiktus kitus medicininius dokumentus, t. y. epikrizę, medicinos dokumentų išrašą, elektroninį receptą (b. l. 100–101, 104–105), teisėjų kolegija pabrėžia, kad jie surašyti gerokai vėliau, nei pareiškėjui tapo žinoma apie tai, jog Komplektavimo tarnyba 2018 m. spalio 31 d. sprendimu tenkino jo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą ir atidėjo jam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 110), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu tarp šiais dokumentais grindžiamų sveikatos sutrikimų ir nutarties 22 punkte nurodytos Lietuvos kariuomenės atsakingų pareigūnų veikos priežastinio ryšio nėra.

25.       Vertinat pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas dėl netinkamo pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą nagrinėjimo pareiškėjui priteisti 100 Eur neturinės žalos atlyginimą. Kadangi

26.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visą pareiškėjo skundą. Taigi teismas priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies – priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 100 Eur neturinės žalos atlyginimą.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išaiškinti, ar Įstatymo 6 straipsnio 2, 5, 51, 52 dalys ir 15 straipsnio 1 dalies 3–9 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5, 18 ir 29 straipsnių nuostatoms. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. nutarties 2.3, 11.6 p.), sprendžia, jog išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams bei nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atkreipiamas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjamo dalykas yra neturtinės žalos atlyginimo klausimas, o ne tinkamas šauktinių informavimas dėl privalomosios karo tarnybos, todėl pareiškėjo nesutikimas su galiojančia karo prievolininkų informavimo internetu tvarka nesudaro prielaidų patį teisinį reguliavimą laikyti antikonstituciniu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti – priteisti V. K. (V. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 100 Eur neturinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė