Civilinė byla Nr. e2A-43-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00159-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.10.2.1; 2.6.11.1; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BG Logistics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 121 607,78 Eur skolą, 7 383,64 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. birželio 8 d. įsigijo iš ieškovės prekių (metalo laužo) už 130 170,38 Eur, bet už jas nesumokėjo per  sąskaitose faktūrose nustatytus terminus.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 31 143,44 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.  Atsakovė sutiko su ieškinio dalimi priteisti 50 702,70 Eur skolą ir prašė sumažinti perduoto jai metalo laužo kainą.

4.       Atsakovė nurodė, kad įsigijo iš ieškovės metalo laužą, nes ketino jį parduoti kitai bendrovei – „SIA TM Capital“. Atsakovė atsisakė jį pirkti dėl metalo laužo kokybės – jame esančių savaime užsidegančių medžiagų. Metalo laužas buvo nesaugus aplinkai, nes savaime užsidegdavo. Nors ieškovė savo transportu į Klaipėdos uostą atvežė metalo laužą ir jį ten paliko (išvertė) bei vėliau išrašė sąskaitas faktūras, atsakovė prekių nepriėmė. Atsakovė nepriėmė ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų ir pareikalavo išsivežti netinkamos kokybės metalo laužą. Ieškovė nepasiėmė metalo laužo, todėl atsakovė patyrė nuostolių: 20 278,77 Eur sandėliavimo išlaidų, 10 234,26 Eur metalo laužo perkrovimo ir pervežimo išlaidų bei 630,41 Eur savaime užsidegusio metalo gesinimo išlaidų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 121 607,78 Eur skolą, 7 383,64 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas ir 8 060,10 Eur (teisinga suma nurodyta 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas) bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė visoje Europoje iš atliekų deginimo gamyklų perka ir parduoda degintą metalo laužą. Atsakovė – viena iš Baltijos regiono šalių bendrovių, kuri verčiasi metalo laužo verslu, parduoda metalo laužą į Turkiją ir kitas šalis.

7.       Teismas padarė išvadą, kad liudytojų J. G. ir K. S. paaiškinimai, metalo laužo atsakovei pristatymo dokumentai, pardavimo patvirtinimai, sąskaitos faktūros pagrindžia, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo sutartis.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog šalys vykdė bendrą veiklą, jas siejo partnerystės santykiai, atsakovė tiesiog pardavinėjo ieškovės produkciją. Byloje nėra rašytinės sutarties, patvirtinančios šalių partnerystę. Šalių santykiai neatitinka distribucijos (paskirstymo) ar komiso sutarčių  požymių. Atsakovė nėra ieškovės prekių sandėlis (saugotoja).

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovės pateiktą metalo laužą priėmė, valdė kaip savo – dalį krovinio pardavė Latvijos bendrovėms, dalį – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ruvis“. Atsakovė savarankiškai priėmė sprendimus krovinį perkelti į kitą vietą ir kt. Aplinkybė, kad atsakovė viso krovinio neįrašė į buhalterinę apskaitą, yra tik atsakovės verslo organizavimo specifika ir veikimas savo rizika, ji nepašalina atsakovės pareigos atsiskaityti už gautą produkciją ir neįrodo, jog neperparduotos prekės priklauso ieškovei.  

10.       Šalys nesudarė deginto metalo laužo rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties. Jos bendravo telefonu, krovinio dokumentus siuntė elektroniniais laiškais. Sąskaitos faktūros su nurodytu apmokėjimo terminu – vienas iš įrodymų, kad pardavėja perdavė, o pirkėja gavo prekes. Atsakovė nepirko metalo laužo sau naudoti, jos siekis ir veiklos paskirtis – perparduoti pirktą metalo laužą, bet tai nereiškia, kad ji nebuvo pirkėja. Atsakovė veikė savo, bet ne ieškovės vardu. Nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. birželio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei įvairaus deginto metalo įvairiomis kainomis – po 25, 330, 335, 342, 345 Eur už toną, iš viso 438,91 t už 130 170,38 Eur. Atsakovė šį metalo laužą priėmė, bet laiku, t. y. per 7 dienas, su atsakovė neatsiskaitė, sumokėjo tik 8 562,60 Eur, todėl liko skolinga 121 607,78 Eur.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė suprato, kokį krovinį pirko, pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – deginto metalo laužas, t. y. kogeneracinėje jėgainėje atliekų deginimo metu iš dugno pelenų ir šlako išskiriamas juodojo metalo laužas. Atsakovė yra prekiautoja atliekomis. Ji, kaip savo veiklos profesionalė, žino ir išmano tokiai veiklai keliamus reikalavimus, taip pat  ir atliekų žymėjimo kodus, todėl galėjo nustatyti prekių kokybę.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovės atstovas kontroliavo kiekvieno ieškovės krovinio kiekį ir kokybę, viską fiksavo ir siuntė duomenis bei dokumentus atsakovės vadovui. Atsakovė, priimdama savivarčiais metalo laužą, kiekvieną krovinio partiją, jo iškrovimo metu turėjo galimybę patikrinti perkamo metalo laužo kokybę ir nustatyti, ar ji atitinka sutarties sąlygas, bet to nepadarė – nei priėmimo metu, nei per protingą terminą nesurašė akto, nekvietė pardavėjos atstovų, specialistų, nesustabdė sutarties vykdymo ir pan.

13.       Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog pateikta produkcija neatitinka nurodytoms atliekoms taikomų reikalavimų. Faktas, kad po krovinio perkrovimo, pervežimo į kitą saugojimo aikštelę ir grąžinimo metalo laužo krūvos garavo, ruseno, degė, nepatvirtina, jog taip atsitiko su ieškovės pateikta produkcija, nes produkcijos neįmanoma identifikuoti, nustatyti, kokia tai yra partija, kada ji gauta, metalo laužas nebuvo įrašytas į atsakovės buhalterinę apskaitą. Nuotraukos ir vaizdo įrašai nepatvirtina aplinkybių dėl krovinio kokybės ir sudėties, kokie reikalavimai taikomi nurodytai specifinei produkcijai, kokios yra jos savybės ir požymiai.

14.       Teismas įvertino tai, kad atsakovė pateikė ieškovei pretenzijas dėl metalo laužo kokybės tik po to, kai ieškovės vardu skolų išieškojimų bendrovė pareikalavo sumokėti už gautą produkciją. Savarankiškų reikalavimų dėl metalo laužo trūkumų atsakovė ieškovei nepateikė. Atsakovė 2022 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške nurodė, kad Klaipėdos terminale saugo ieškovės 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. gegužės 22 d. pateiktas, bet atsakovės nepriimtas prekes, sąskaitos faktūros taip pat nepriimtos, atsakovė ieškovei neskolinga ir paprašė iki 2022 m. spalio 26 d. pasiimti prekes. Atsakovė nei produkcijos priėmimo metu, nei per protingą terminą nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl parduoto metalo kokybės. Ji siekė iki 2022 m. rugsėjo mėn. sudaryti pateiktos produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsiskaityti su ieškove.

15.       Teismas nustatė, kad parduodamų daiktų kaina buvo nurodyta atsakovei pateiktuose dokumentuose, atsakovė krovinį priėmė. Atsakovė neįrodė, kad sutarties sudarymo ir vykdymo metu šios produkcijos kaina nebuvo įprasta toje prekybos srityje už tokius pat daiktus. Sandoris buvo sudarytas 2022 m. kovo mėn., kai juodojo metalo laužo kainos rinkoje buvo labai didelės.

16.       Atsakovė neįrodė, kad šalys sudarė sutartį dėl pardavėjos pareigos atlyginti pirkėjos patirtas metalo laužo saugojimo, perkrovimo ir kitas išlaidas. Tai, kad atsakovė ilgą laiką prekių nepardavė, nėra pagrindas konstatuoti ieškovės pareigą atlyginti atsakovės ūkinės finansinės veiklos išlaidas. Atsakovė neįrodė, kad metalo laužas neatitiko tokiai prekei šalių sutartų kokybės reikalavimų, taip pat, jog šalys susitarė dėl kitos metalo kainos. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas metalo laužo kainai sumažinti.

17.       Teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 988 Eur žyminis mokestis, 3 206,50 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą ir 2 855,60 Eur už vertimo išlaidos) susijusios su byla, atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „BG Logistics“ prašo:

18.1.                      panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba

18.2.                      panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

18.2.1.                      ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 50 702,70 Eur skolą: 23 254,70 Eur skolą pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 21761 (likusi neapmokėta 8 716,70 Eur sąskaitos dalis) ir 2022 m. balandžio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. 21947 (14 538 Eur);

18.2.2.                      sumažinti ieškovės metalo laužo pagal 2022 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22368, 2022 m. gegužės 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22556, 2022 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22676, 2022 m. birželio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22811 ir 2022 m. birželio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22860 kainą iki 27 448 Eur ir šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės;

18.2.3.                      atmesti kitą ieškinio dalį;

18.3.                      priteisti atsakovei iš ieškovės 31 143,44 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: 692 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį, ir 9 199,87 Eur teisinio atstovavimo išlaidų;

18.4.                      įskaityti pagal teismo sprendimą ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistas sumas;

18.5.                      priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.        Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas neteisingai ištyrė ir įvertino įrodymus, neįvertino liudytojo J. G. paaiškinimų. J. G. priėmė ieškovės atsakovei pristatytą metalo laužą, kurį iškrovimo metu, pretenzijas dėl jo kokybės perduodavo ieškovės atstovui K. S., t. y. kitam teismo apklaustam liudytojui, kurio liudijimu teismas rėmėsi, nors būtent šio asmens liudijimas kėlė abejonių dėl jo santykio su šalimis ir nurodytų aplinkybių nenuoseklumo, taip pat ir nedalyvavimo pakraunant ir iškraunant ginčo metalo laužą. Liudytojas J. G. buvo apklaustas pirmiau, todėl liudytojas K. S. teikė paaiškinimus, žinodamas J. G. nurodytas aplinkybes ir rėmėsi su J. G. susijusiomis aplinkybėmis. Atsakovė siekia, kad liudytojas J. G. būtų apklaustas dar kartą. Liudytojas patvirtintų, kad pirkėja su pardavėja neaptarė daikto trūkumų. Atsakovė reikalauja sumažinti pristatyto metalo laužo kainą iki 27 448 Eur, nes tokia buvo šios prekės pagal jos realią kokybę tikroji rinkos kaina, kurią atsakovė gavo iš trečiosios šalies.

19.2.                      Degintas metalo laužas buvo nekokybiškas – tai pripažino abi šalys. Tokia prekės kokybė buvo visą laiką, t. y. iki pristatymo į Klaipėdos uostą. Nuotraukose užfiksuotos ne metalo kilmės medžiagos. Liudytojas K. S. pripažino, kad nuotraukoje užfiksuotas tik labai nedidelis metalo laužo krūvos plotas. Tai užfiksavo ir J. G..

19.3.                      Metalo laužas nebuvo maišomas su kitomis medžiagomis, kaip teigė ieškovė. Liudytojas K. S. paaiškino, kad praktikoje būna atvejų, kai į geros kokybės metalą yra įmaišomas prastesnės kokybės degintas metalo laužas, bet jis nepateikė informacijos apie tai, kad į degintą metalo laužą perpardavėjų gali būti įmaišoma kitų medžiagų: plastiko, žemės, šlakų, naftos produktų. Dalis deginto metalo laužo buvo tiesiogiai transportuojama į Liepoją, todėl atsakovė negalėjo daryti įtakos metalo laužo sudėčiai. Atsakovės kontrahentė „SIA TM Capital“, kuriai atsakovė ketino parduoti šią žaliavą (ir tik dėl to ją iš ieškovės siekė įsigyti), 2022 m. gegužės 20 d. raštu atsisakė ją pirkti, motyvuodama netinkama metalo laužo kokybe dėl jose esančių priemaišų ir savaime užsidegančių medžiagų.

19.4.                      Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su metalo laužo pakrovimu. Metalo laužo nuotraukos darytos Lenkijoje. Ieškovės galimybė kontroliuoti metalo laužo kokybę buvo ribota, nes metalo laužas buvo kraunamas skirtingose atliekų deginimo gamyklose.

19.5.                      Ieškovė neinformavo atsakovės apie prekės sudėties trūkumus. Ji nepateikė sutarties, kurioje būtų aptarta prekių kokybė. Atsakovė pateikė įrodymus, kad metalo laužas buvo nesaugus aplinkai, jis kelis kartus užsidegė.

19.6.                      Atsakovė nepriėmė nekokybiško metalo laužo. Tai, kad ieškovė atvežė metalo laužą į Klaipėdos uostą ir jį paliko (išvertė į krūvą), nepatvirtina, kad atsakovė jį priėmė. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė jį išsivežtų. Prekės nekokybiškumas (trūkumai) gali paaiškėti ne iš karto. Pristatymo į Klaipėdos uostą metu dėl metalo laužo kiekio bei iškrovimo specifikos nebuvo įmanoma nustatyti jo priemaišų kiekio (masto). Ieškovės atstovas klaidino atsakovę.

19.7.                      Teisės normos nenustato konkrečių valandomis, dienomis ar mėnesiais skaičiuojamų terminų, kada privalo būti pareikštos pretenzijos dėl prekės kokybės. Įstatyme nustatyta bendra dvejų metų kokybės garantija įsigytiems daiktams. Atsakovė nepraleido šio termino.

19.8.                      Ieškovė išrašė sąskaitas faktūras vienašališkai, nepagrindė, kad kainos atitiko tokios kokybės metalo laužo kainas.

19.9.                      Teismas neteisingai įvertino liudytojo K. S. paaiškinimus, kad atsakovė žinojo ir suprato, ką pirko. Dėl to svarbūs liudytojo J. G. paaiškinimai.

19.10.                      Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. laiške nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jau po ginčo metalo laužo pristatymo gegužės mėn., atsakovės skola ieškovei buvo 17 333,88 Eur. Tikėtina, kad 2022 metų vasarą šalys derėjosi žodžiu ir galbūt susitarė nereikalauti skolos už netinkamos kokybės metalo laužą. Ir tik 2022 m. spalio mėn., po ieškovės advokato Vokietijoje 2022 m. spalio 26 d. rašto apie tariamą ieškovės pristatyto metalo laužo sumaišymą su kitomis medžiagomis pateikimo, ieškovės pozicija pasikeitė.

19.11.                      Šalys nekomunikavo apie pusantrų metų. Atsakovė buvo priversta kiekvieną mėnesį patirti metalo laužo sandėliavimo kaštus. Dėl ieškovės nebendradarbiavimo didėjo atsakovės nuostoliai, todėl atsakovė nusprendė ieškovės metalo laužą parduoti už kiek įmanomai didesnę kainą. Atsakovė 2024 m. vasario 26 d. pardavė ieškovės Klaipėdos uoste paliktą metalo laužą už 27 448 Eur, nes niekas nesutiko tokios kokybės žaliavos pirkti už didesnę kainą.

19.12.                      Liudytojas K. S. patvirtino, kad prieš posėdį su juo bendravo ieškovės advokatas, su kuriuo jis aptarė aplinkybes. Liudytojo paaiškinimai nenuoseklūs. Jis teigė, kad matė ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, bet vėliau šių paaiškinimų atsisakė. Jis taip pat liudijo elementarios logikos ir fizikinių reiškinių neatitinkančius teiginius, kad deginant metalo laužą 1 000o C temperatūroje, dar gali būti plastiko liekanų.

19.13.                      Teismas neteisingai atmetė atsakovės priešieškinį. Atsakovė patyrė nuostolių, nes negalėjo parduoti metalo laužo, o ieškovė jo neatsiėmė. Atsakovė patyrė 20 278,77 Eur sandėliavimo išlaidų, 10 234,26 Eur metalo laužo perkrovimo ir pervežimo išlaidų ir 630,41 Eur su savaime užsidegančio metalo laužo gesinimu susijusių išlaidų, iš viso – 31 143,44 Eur nuostolių.

19.14.                      Ieškovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamos kokybės prekės pristatymu ir atsisakymu jį atsiimti atgal. Ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės prašomus kompensuoti nuostolius tiesiogiai lėmė ieškovės veiksmai pristatant netinkamos kokybės savaime užsidegantį metalo laužą (neveikimas – jo neatsiimant, nors atsakovė to reikalavo, taip pat ieškovei iš anksto neinformavus apeliantės apie metalo laužo kokybę bei savaiminį užsidegimą). Ieškovės kaltė preziumuojama. Yra visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos.

19.15.                      Teismas priteisė ieškovei nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas – 2 855,60 Eur už vertimo paslaugas. Ieškovė nepateikė sąskaitos, kuri pagrįstų tokių paslaugų suteikimą, apimtį, laiko sąnaudas ir pan. Be to, nebuvo pateikta tokios apimties vertimų, kurie pagrįstų tokio dydžio vertimo išlaidas.

20.       Atsiliepime į atsakovės UAB „BG Logistics“  apeliacinį skundą ieškovė Vokietijos bendrovė „HeiTec ROHSTOFFE GmbH“ prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

20.2.                      Liudytojai buvęs atsakovės vadovas I. M. ir J. G., dirbdami su metalo laužu, turėjo didelę patirtį. Atsakovė žinojo apie deginto metalo laužo specifiškumą, jo prastesnę kokybę, kad jame gali būti plastiko, šlakų priemaišų. Atsakovė suprato, kokį krovinį pirko. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė, priimdama metalo laužą savivarčiais, galėjo nustatyti daikto kokybę.

20.3.                      Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl metalo laužo kokybės jo pristatymo metu, bet toliau pirko didesnius jo kiekius. Atsakovė tik 2022 m. spalio 19 d. informavo ieškovę, kad atsisako priimti 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. birželio 8 d. sąskaitas faktūras, ir pareikalavo atsiimti prekes, nenurodydama priežasčių. Tai vertintina kaip atsakovės siekis išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove.

20.4.                      „SIA TM Capital“ 2022 m. gegužės 20 d. pranešimas ir UAB „Vakarų krova“ elektroniniai laiškai bei nuotraukos nereikšmingos, nes iš jų turinio negalima nustatyti, kad juose užfiksuota informacija susijusi su ieškovės perduotu atsakovei metalo laužu. Tai, kad atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove, patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove, nes nepardavė metalo laužo tuomet, kai rinkoje buvo didžiausios kainos.

20.5.                      Teismas teisingai atmetė atsakovės priešieškinį. Atsakovė pripažino ieškinio dalį, kuria ieškovė reikalavo priteisti 50 702,70 Eur skolą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovė perdavė jai netinkamos kokybės prekes, t. y. savaime užsidegantį metalo laužą. Ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų.

20.6.                      Atsakovė nepagrįstai prašo sumažinti priteistiną skolos dydį iki 27 448 Eur, teigdama, kad už tokią sumą jai pavyko parduoti metalo laužą. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokios prekės buvo perparduotos. Be to, UAB „Ruvis“ nupirko didesnį metalo laužo kiekį (343 t) negu ieškovė perdavė atsakovei pagal sąskaitas faktūras (336,40 t). Ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, perdavė atsakovei kokybiškas prekes.

20.7.                      Atsakovė teigė, kad patyrė nuostolių, nes ji negalėjo parduoti metalo laužo per protingą terminą, o ieškovė jo neatsiėmė. Atsakovės pateiktos sąskaitos už sandėliavimą nepatvirtina, kad ji patyrė krovinio pakrovimo, transportavimo, sandėliavimo išlaidų dėl ieškovės perduoto metalo laužo. Be to, pusė sąskaitų išrašyta 2022 m. vasario mėn., t. y. iki ginčijamų prekių pristatymo atsakovei. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė teigia, jog patyrė nuostolių nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. vasario 26 d. (metalo laužo pardavimo dienos), nors pagal 2022 m. gegužės – liepos mėn., 2022 m. rugsėjo – gruodžio mėn. 2023 m. gruodžio –2024 m. vasario mėn. sąskaitas ji nepatyrė jokių išlaidų. Atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

20.8.                      Ieškovė, kreipdamasi į teismą, turėjo pateikti procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Ieškovė pateikė 2 855,60 Eur vertimo išlaidas pagrindžiančius duomenis. Atsakovė neginčijo šių išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

22.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

23.       Apeliaciniame skunde keliami prekių (juodojo metalo laužo) kokybės, pirkėjos pareigos atsiskaityti už jai perduotas prekes, įrodymų vertinimo klausimai.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

24.       Apeliantės UAB „BG Logistics“ vadovas  nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. spalio 2 d.  buvo I. M., nuo 2023 m. spalio 2 d. – L. M. (2 t., b. l. 188–192).

25.       Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku nusiuntė atsakovei pardavimo patvirtinimą (elektroniniuose laiškuose pardavimo patvirtinimai vadinami sutartimis) Nr. 32760 apie 100 t metalo laužo (MV Schrot fein Rem. Ober); 2022 m. kovo 28 d.  elektroniniu laišku – pardavimo patvirtinimą Nr. 33105 apie 50 t juodojo metalo (Fe Feryt); 2022 m. balandžio 17 d. elektroniniu laišku – pardavimo patvirtinimą Nr. 33421 apie 25 t metalo laužo (MV-Schrot, fein); 2022 m. balandžio 19 d.  elektroniniu laišku – pardavimo patvirtinimą Nr. 33669 apie 200 metalo laužo (MV-Schrot, fein kref); 2022 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku – pardavimo patvirtinimą Nr. 34141 apie 50 t metalo dalelių (Fe czastki metalu) (3 t., b. l. 23–27).

26.       Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą už 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. kovo 31 d. 51,58 t (25,56 + 26,02 = 51,58) metalo laužo krovinį. Sąskaitos suma – 17 279,30 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 24). Apeliantė nurodytoje sąskaitoje ranka įrašė, kad priėmė 2022 m. kovo 29 d. krovinį ir 2022 m. balandžio 22 d. sumokėjo 8 582,60 Eur už 25,56 t metalo laužo. Apeliantė  išbraukė 2022 m. kovo 31 d. pristatytas 26,02 t metalo laužo už 8 716,70 Eur ir įrašė, kad atmeta (angl. rejected) šią sąskaitos dalį (1 t., b. l. 140). Įrašų data sąskaitoje nenurodyta.

27.       Ieškovė taip pat išrašė atsakovei tokias sąskaitas faktūras už metalo laužo krovinius: 1) 2022 m. balandžio 13 d. – 14 538 Eur už 2022 m. balandžio 4 ir 5 d. pristatytas 49,92 t (25,64 + 24,28 = 49,92), sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. balandžio 20 d. (1 t., b. l. 25); 2) 2022 m. gegužės 10 d. – 35 260,68 Eur už 2022 m. gegužės 3 d. ir 6 d. pristatytas 103,98 t (25,04 +27,28 + 25,88 + 25,78 = 103,98), sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. gegužės 17 d. (1 t., b. l. 26); 3) 2022 m. gegužės 19 d. – 37 045,68 Eur už 2022 m. gegužės 11, 12, 16 ir 17 d. pristatytas 156,26 t (26,20 + 26,44 + 26,36 +25,54 + 26,70 + 25,02 = 156,26), sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. gegužės 26 d. (1 t., b. l. 27); 4) 2022 m. gegužės 27 d. – 8 727,84 Eur už 2022 m. gegužės 19 d. pristatytas 25,52 t, sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. birželio 3 d. (1 t., b. l. 29); 5) 2022 m. birželio 3 d. – 8 700,48 Eur už 2022 m. gegužės 22 d. pristatytas 25,44 t, sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. birželio 10 d. (1 t., b. l. 30); 6) 2022 m. birželio 8 d. – 8 618,40 Eur už 2022 m. gegužės 22 d. pristatytas 25,2 t, sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant po sąskaitos faktūros gavimo, be išskaitų 2022 m. birželio 15 d. (1 t., b. l. 31).  Apeliantė nurodytas sąskaitas perbraukė ir įrašė, kad jas atmetė (angl. rejected) (1 t., b. l. 141–147). Sąskaitose nenurodyta, kada buvęs apeliantės vadovas  atliko nurodytus įrašus sąskaitose.

28.       Ieškovė pateikė į bylą krovinio pristatymo pranešimus (pristatymo bilietus), kuriuose nurodytas ekspeditorius – P.H.U KAJANA, K. K., iškrautas metalo laužo kiekis (visuose – po 25 t) ir jo iškrovimo datos (1 t., b. l. 57–60, 62, 64, 66–75, 77, 78).

29.       Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. pardavimo patvirtinime nurodė, kad 2022 m. kovo mėn. pristatė 100 t metalo laužo už 33 500 Eur į Liepoją, sutarties Nr. 32760 (1 t., b. l. 56); 2022 m. kovo 28 d. pardavimo patvirtinime – 2022 m. balandžio mėn. pristatė 50 t metalo laužo už 12 250 Eur į Jelgavą, sutarties Nr. 33105 (1 t., b. l. 61); 2022 m. balandžio 7 d. pardavimo patvirtinime – 2022 m. balandžio mėn. pristatė 25 t metalo laužo už 8 250 Eur adresu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. 33421 (1 t., b. l. 63); 2022 m. balandžio 19 d. pardavimo patvirtinime – 2022 m. balandžio mėn. pristatė 200 t metalo laužo už 68 400 Eur adresu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. 33669 (1 t., b. l. 65); 2022 m. gegužės 6 d. pardavimo patvirtinime – 2022 m. gegužės mėn. pristatė 50 t metalo laužo už 1 250 Eur adresu DAP LT–Klaipėda, sutarties Nr. 34141 (1 t., b. l. 76).

30.       Ieškovė 2022 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku buvusiam atsakovės vadovui I. M. priminė, kad negavo 23 269,70 Eur ir paprašė sumokėti skolą iki 2022 m. gegužės 11 d. I. M. tą pačią dieną elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad 2022 m. balandžio 22 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 8 716,70 Eur ir prašė nesijaudinti, nes toliau dirba, jog atsiskaitytų su ieškove. Ieškovė 2022 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku I. M. pasiteiravo, ar yra naujienų (1 t., b. l. 83–85). 

31.       Latvijos bendrovė SIA „TM Capital“ 2022 m. gegužės 20 d. pranešimu atsisakė priimti ir pirkti nekokybišką degintą metalo laužą (kilmė: „HeiTech“) dėl kokybės, nes jame buvo 70 (75) proc. buvo ne metalo kilmės priemaišų, taip pat ir žemių. Deginto laužo viduje yra kažko, kas kartais dega ir skleidžia dūmus sandėliavimo vietoje. Latvijos bendrovė nurodė, kad daugiau nepriims nekokybiško deginto laužo (1 t., b. l. 135).

32.       Tuometinis atsakovės vadovas I. M. 2022 m. liepos 19 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad rinka vis dar stagnuoja, iki šiol joje nevyksta jokių pokyčių, susijusių su atsakovės klientais. Taip pat nurodė, kad lauks rugpjūčio mėnesio ir informuos ieškovę apie visus pokyčius (2t., b. l. 39).

33.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniame laiške priminė atsakovei, kad vis dar negavo jokio mokėjimo, paprašė 17 33,88 Eur sumokėti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Jeigu atsakovė nesumokės iki nurodyto termino, ieškovė kreipsis į skolos išieškojimo agentūrą. Dėl to atsakovei teks atlyginti taip pat ir su išieškojimu susijusias išlaidas. Ieškovė taip pat nurodė, kad mokėjimai, atlikti po 2022 m. rugpjūčio 24 d., neįskaičiuoti (2 t., b. l. 42). 

34.       Buvęs apeliantės vadovas I. M. 2022 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniam laiške nurodė, kad susitikime su ieškovės atstovais aptarė dvi galimybes: laukti pokyčių metalo laužo rinkoje rugsėjo mėnesį arba pakrauti į ieškovės sunkvežimius prekes ir jas grąžinti. Apeliantė taip pat nurodė, kad pristatytos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, taip pat viršyti terminai. Europos metalo laužo rinka sustojusi dėl pasaulinės situacijos, susijusios su metalo laužu. Ji nurodė, kad tikisi greičiau rasti sprendimą ir ieškovė išliks kantri (1 t., b. l. 139; 2 t., b. l. 42).

35.       UAB „Skolų valdymo partneris“, veikdama pagal su „Atradius Collections Filialo f Atradius Collections B.V. Holland“, kuri atstovauja ieškovei, sudarytą skolų išieškojimo sutartį,  2022 m. spalio  12 d. pranešimu pareikalavo, kad apeliantė per tris darbo dienas sumokėtų ieškovei 121 607,78 Eur skolą, 3 240,66 Eur palūkanas ir 40 Eur skolos išieškojimo mokestį, iš viso – 124 888,44 Eur, į „Atradius Collections Filialo f Atradius Collections B.V. Holland“ arba ieškovės sąskaitą (1 t., b. l. 87).

36.       Apeliantė 2022 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad iki šiol Klaipėdos terminale saugomos ieškovės 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. gegužės 22 d. pateiktos ir apeliantės nepriimtos medžiagos, sąskaitos faktūros taip pat nepriimtos, todėl apeliantė neturi skolinių įsipareigojimų ieškovei. Apeliantė paprašė ieškovės iki 2022 m. spalio 26 d. pasiimti savo medžiagas iš Klaipėdos terminalo, nes priešingu atveju jos bus išvežtos ir toliau tvarkomos. Apeliantė nurodė, kad ieškovė turės kompensuoti išlaidas ir mokesčius, susijusius su medžiagų saugojimu bei tvarkymu. Apeliantė 2022 m. spalio 26 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad ši turės apmokėti sąskaitą prie 2022 m. spalio 19 d. pranešimo, t. y. išlaidas ir mokesčius, susijusius su medžiagų saugojimu, tvarkymu, valymu, rūšiavimu (1 t., b. l. 138, 139).

37.       Apeliantė 2022 m. spalio 25 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma – 20 849,37 Eur, mokėjimo terminas – skubus, iki 2022 m. spalio 25 d. (1 t., b. l. 148)  

38.       Advokatas Venrojus (Venrooy) 2022 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad Vokietijos advokatų kontora „VVS Rechtsanwälte“ tvarkys jos duomenis, susijusius su ieškovės reikalavimais pagal tiekimo sutartis. Ieškovė atmetė  apeliantės 2022 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške nurodytas pretenzijas dėl pristatytų medžiagų, nes jų kokybė atitinka sutartyje numatytą kokybę ir atsisakė pasiimti medžiagas. Ieškovė turi nuotraukų, kuriose užfiksuota, kad pristatytos medžiagos buvo sumaišytos su kitomis: drožlėmis, padangų viela, magnetiniais akmenimis, smulkia geležimi ir kitomis. Kadangi apeliantė neįvykdė įsipareigojimo apmokėti sąskaitas, ieškovė perdavė skolos išieškojimą prekių kredito draudikams (2 t. 35, 36).

39.       UAB „Vakarų krova“ 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 11 d., 2023 m. spalio 20 d. elektroniniais laiškais  pranešė apeliantei, kad labai stipriai rūksta jos metalo kordo krūva, yra pavojus, kad užsidegs, todėl reikia su hidrauline įranga („fux“) perkrauti metalą. UAB „Vakarų krova“ taip pat nurodė, kad dėl visų sąnaudų, susijusių su įrangos panaudojimu, bus pateikta sąskaita. UAB „Vakarų krova“ 2023 m. kovo 11 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 26 d. elektroniniais laiškais informavo apeliantę, kad jos metalo kordo krūva dega atvira liepsna, todėl iškvietė gaisrinę (1 t., b. l. 149–157).

40.       Apeliantė 2024 m. vasario 26 d. pardavė UAB „Ruvis“ 343,1 t juodojo metalo laužo su priemaišomis už 33 212,08 Eur (2024 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra ir 2024 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo aktas (2 t., b. l. 68, 69).

41.       Apeliantė nuo 2022 m. rugpjūčio31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.  sumokėjo UAB „Vakarų krova“ 19 582,50 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras už perkrovimo, sandėliavimo, metalo kordo aušinimo  ir kitas paslaugas (2 t., b. l. 70–83).

42.       Apeliantė nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. vasario 23 d.  sumokėjo UAB „Kamineros krovinių terminalas“ 9 972,78 Eur pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, paslaugų priėmimo–perdavimo aktus už metalo laužo krovos, sandėliavimo ir kitas paslaugas (2 t., b. l. 84–124).

43.       Apeliantė nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. vasario 23 d. sumokėjo UAB „Samogitas“ 1 588,16 Eur pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už krovinių pervežimo paslaugas (2 t., b. l. 125–134).

44.       Šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys nesudarė rašytinės deginto metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties, jos bendravo telefonu, elektroniniais laiškais. Šalių santykius taip pat pagrindžia sąskaitos faktūros, krovinio pristatymo pranešimai (pristatymo bilietai), pardavimų patvirtinimo dokumentai. Ieškovė nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. birželio 8 d. pardavė apeliantei 438,91 t metalo laužo už 121 607,78 Eur.  Apeliantė nesutinka, kad ji turi sumokėti 70 905,08 Eur už 2022 m. gegužės 3, 6, 11, 12, 16, 17, 19 ir 22 d. pristatytą metalo laužą pagal 2022 m. gegužės 10, 19, 27 d. ir birželio 8 d. sąskaitas faktūras, nes jis buvo netinkamos kokybės, nesaugus (savaime užsidegantis) ir netinkamas disponuoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su byloje esančių įrodymu vertinimu, pardavėjo pareiga perduoti šalių sulygtos kokybės prekes ir pirkėjo pareiga už jas sumokėti.

Dėl pirkėjos teisės pareikšti pretenziją dėl įsigytų prekių kokybės ir jos pareigos už jas sumokėti aiškinimo ir vertinimo

45.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės parduoto apeliantei juodojo metalo laužo kokybės. Apeliantė nurodo, kad įsigytas metalo laužas buvo netinkamos kokybės, komplektacijos, todėl ji atsisakė jį priimti ir atmetė ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Įstatyme nenustatytas konkretus valandomis, dienomis ar mėnesiais skaičiuojamas terminas, todėl apeliantė teigia, kad nepraleido bendro dvejų metų garantijos termino ir ji laiku pasinaudojo CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

46.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą, t. y. pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta.

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 29, 30 punktai).

48.       Vis dėlto, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-238-421/2023, 34 punktas).

49.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pardavė apeliantei deginto metalo laužą, t. y. kogeneracinėje jėgainėje atliekų deginimo metu iš dugno pelenų ir šlako išskiriamą juodojo metalo laužą. Apeliantė teigia, kad ieškovė pardavė jai netinkamos kokybės metalo laužą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė superka metalo laužą, kurį per Lietuvos ar Latvijos bendroves eksportuoja į Turkiją, kitas Azijos šalis. Apeliantė verslininkė, yra savo srities profesionalė, todėl žinojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių IV skyriuje pateiktas atliekų sąrašas, kuriame nurodytas taip pat ir atliekos kodas. „1201“ kodu žymimos metalų ir plastikų formavimo, fizinio ir mechaninio jų paviršiaus apdorojimo atliekos, kodu „120102“ –  juodųjų metalų dulkės ir detalės, kodas „1912“ – kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos, kodas „191202“ skirtas juodiesiems metalams pažymėti. Ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad apeliantei parduotas metalo laužas, pažymėtas „120102“ ir „191202“ kodais. Apeliantė žinojo, kad degintas metalo laužas yra prastesnės kokybės, jame gali būti priemaišų: šlako, plastiko. Apeliantė nepaneigė, kad prieš kiekvieną metalo laužo pristatymą ieškovė siuntė jai elektroniniais laiškais sutarties patvirtinimus, kuriuose buvo nurodytos prekės, jų kiekis ir kaina.

50.       Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai tuometinis apeliantės vadovas I. M. ir darbuotojas J. G. paaiškino, kad visas metalo laužo siuntas priėmė J. G.. Ieškovė pristatė apeliantei metalo laužą savivarčiais, todėl nurodytas apeliantės darbuotojas galėjo jį apžiūrėti. Nors apeliantė teigia, kad J. G. užfiksavo, jog metalo laužo kokybė buvo netinkama, byloje nėra duomenų, kad apeliantė apie tai būtų informavusi ieškovę per protingą terminą. Apeliantė taip pat nurodo, kad dalis metalo laužo buvo tiesiogiai transportuota į Latviją. Latvijos bendrovė „SIA TM Capital“ 2022 m. gegužės 20 d. raštu atsisakė pirkti metalo laužą dėl prastos jo kokybės, priemaišų ir savaime užsidegančių medžiagų, bet nepateikė duomenų, kad apeliantė apie šias aplinkybes iš karto (per protingą terminą) informavo ieškovę. Byloje taip pat nėra duomenų, kada ir kokiu būdu apeliantė gavo nurodytą pranešimą, taip pat ir kad nurodyta bendrovė grąžino krovinį apeliantei.

51.       Apeliantė teisingai nurodo, kad teisės aktuose neįtvirtintas terminas, skaičiuojamas valandomis, dienomis ar mėnesiais, per kurį pirkėjas privalo pareikšti pretenzijas dėl daikto kokybės. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nagrinėjamoje byloje apeliantė per protingą neinformavo ieškovės apie tai, kad jai pristatytos netinkamos kokybės metalo laužas. Priešingai, ieškovei priminus, kad apeliantė neapmokėjo sąskaitų, tuometinis apeliantės vadovas prašė nesijaudinti, nurodė, jog toliau dirba, kad atsiskaitytų su ieškove, nurodė, kad rinka vis dar stagnuoja, todėl dar reikia palaukti, žadėjo ieškovę informuoti apie rinkos pokyčius ir pan. Apeliantė tik 2022 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad ji atsisakė priimti (atmetė) ieškovės 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. birželio 8 d. išrašytas sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu jau buvo pasibaigęs sąskaitų apmokėjimo terminas, ieškovė ne kartą buvo priminusi apeliantei apie pradelstus mokėjimus, o jų nesulaukusi kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę. 

52.       Apeliantė neteisingai remiasi garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Apeliantė siekia įrodyti, kad ieškovė perdavė jai netinkamos kokybės metalą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota tik labai nedidelė dalis metalo laužo. Metalo laužas gabentas iš skirtingų atliekų deginimo fabrikų, todėl kyla abejonių, galėjo ieškovė užfiksuoti jį ar ne. Apeliantė taip pat abejoja nuotraukų autentiškumu dėl jų padarymo vietos, nes fotografavo ieškovės darbuotojai A. P. (A. P.) ir V. B. (V. B.), metalo laužą gabeno Lenkijoje registruota transporto bendrovė. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad ieškovė pardavė nekokybišką metalo laužą. Tai, kad metalo laužo nuotraukas darė ieškovės darbuotojai, reziduojantys Lenkijoje, nereiškia, kad jos padarytos Lenkijoje ar kad ieškovės darbuotojai negalėjo jų padaryti Vokietijoje esančiose gamyklose. Krovinio kilmę, t. y. iš kurios atliekų perdirbimo gamyklos metalas buvo transportuojamas, pagrindžia ne tai, kokioje valstybėje registruotas krovinį gabenęs vežėjas, bet krovinio dokumentai.

53.       Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog pirkėja (apeliantė) sumaišė metalo laužą su kitomis medžiagomis: drožlėmis, padangų viela, magnetiniais akmenimis, smulkia geležimi ir kt.

54.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad metalo laužas buvo pristatytas į uostą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Metalo laužas ruseno, užsidegė tik po to, kai buvo perkeltas į kitą vietą – UAB „Kamineros krovinių terminalas“ aikštelę, o vėliau grąžintas į UAB „Vakarų krova“ aikštelę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė per visą laikotarpį neįsigijo kito metalo laužo, iš ieškovės pirktą metalo laužą laikė atskirai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. S. paaiškino, kad ieškovės gamyklose deginamos šiukšlės. Pasitaiko, kad po deginimo lieka priemaišų: betono, plastiko; viena mašina deginto metalo laužo būna geresnė, kita prastesnė. Degintas metalas yra pigesnis, todėl metalo prekeiviai maišo su nedegintu metalu ir parduoda rinkos kaina. Liudytojas mano, kad apeliantė pirko metalo laužą iš ieškovės tuo metu, kai metalo kaina buvo pakilusi, ir nespėjo parduoti iki jos kritimo. Liudytojas dalyvavo šalių susitikime 2022 m. liepos mėn., kai apeliantė parodė ieškovei kitoje vietoje, t. y. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvusį metalo laužą, sumaišytą su kordais. Ieškovė nesutiko, kad tai jos apeliantei parduotas metalo laužas.

55.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė pirko iš ieškovės degintą metalo laužą, per protingą terminą apeliantė nepateikė ieškovei pretenzijų dėl įsigytų prekių kokybės. Iš apeliantės pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų negalima spręsti, kad pervežus ieškovės krovinį – metalo laužą – į kitą aikštelę, o vėliau jį grąžinus, jis garavo, ruseno, degė, nes negalima jo identifikuoti, t. y. nustatyti, kuris krovinys užsidegė, taip pat ar jis priklausė ieškovei. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus bei konstatavo, kad jie neįrodo apeliantės nurodytų aplinkybių dėl krovinio kokybės ir sudėties, specifinei produkcijai taikomų reikalavimų, jos savybių ir požymių.  

56.       Apeliantė teigia, kad ieškovė pažeidė pardavėjo pareigą atskleisti informaciją apie prekės kompleksiškumą ir kokybę, nepateikė į bylą sutarties, kurioje būtų aptarta prekių kokybė. Liudytojas J. G. paliudijo, kad jis neturėjo informacijos apie ieškovės metalo laužą.

57.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo pakartotinai apklausti liudytoją J. G., kuris būtų patikslinęs aplinkybes, žinojo ar ne apeliantė apie metalo lauže esančias priemaišas, būtų sutikusi jas pirkti ar ne.

58.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai K. S. ir J. G. patvirtino, kad apeliantės darbuotojas J. G. visus duomenis, susijusius su ieškovės metalo laužu, perdavė tuometiniam vadovui I. M.. J. G. taip pat užfiksavo nuotraukose bei vaizdo įrašuose visus ieškovės pristatytus metalo laužo krovinius bei juos persiuntė I. M.. Tuometinis apeliantės vadovas sprendė pirkti ieškovės metalo laužą ar ne. Liudytojas J. G. pateikė išsamius paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kurias galėtų paliudyti jos darbuotojas, neturėtų reikšmės šalių ginčui spręsti.

59.       Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji gavusi, jos nuomone, netinkamos kokybės metalo laužą, kurio ji negalėjo naudoti pagal paskirtį, nereiškė ieškovei pretenzijų dėl kokybės, bet toliau jį pirko. Apeliantė nepagrindė, kad ieškovės kroviniai: juodojo metalo dulkės ir detalės, juodasis metalas  (kodai 120102“ ir „191202“); buvo nekokybiški (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

60.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad ieškovė neįrodė, kad jos vienašališkai išrašytose sąskaitose faktūrose nustatyta metalo laužo kaina atitiko jo rinkos kainą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys yra laisvos susitarti dėl prekės kainos – ji nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Apeliantė ne vienerius metus vertėsi metalo supirkimu ir pardavimu, todėl, būdama rūpestinga verslininke, ji, nesutikdama su ieškovės sąskaitose nurodytomis kainomis, turėjo iš karto pareikšti pretenzijas. Apeliantė, gavusi sąskaitas faktūras, jų ne tik neginčijo, bet ir žadėjo ieškovei jas apmokėti. Tokie apeliantės veiksmai patvirtina, kad ji sutiko su prekės kaina. Liudytojas K. S. paaiškino, kad apeliantė įsigijo iš ieškovės prekes 2022 metų kovo mėn., kai juodojo metalo laužo rinkos kainos buvo labai didelės, tokių kainų nebuvo ilgus metus. Prekių kainą šalys derino žodžiu, komunikavo per liudytoją J. G.. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė patyrė sandėliavimo išlaidų, kol 2024 m. vasario 26 d. pardavė UAB „Ruvis“ 343 100 kg juodojo metalo laužo su priemaišomis už 33 212,08 Eur, nėra pagrindas sumažinti metalo laužo kainą dėl netinkamos jo kokybės (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

61.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė nepriėmė ieškovės metalo laužo, ieškovė atvežė metalo laužą į uostą išvertė į krūvą ir jį paliko. Apeliantė atsisakė priimti ieškovės sąskaitas faktūras ir pareikalavo, kad ji išsivežtų metalo laužą.

62.       Byloje nustatyta, kad apeliantės darbuotojas J. G. nukreipdavo savivarčius su metalo laužu pasverti, o paskui parodydavo vietą, kur išpilti metalo laužą. Apeliantė iki 2022 m. spalio mėn., t. y. kol ieškovė nesikreipė į skolų išieškojimo bendrovę, neinformavo ieškovės, kad atsisako priimti jos prekes dėl kokybės trūkumų. Metalo laužas buvo atgabentas savivarčiais. Taigi, išvertus metalo laužą, apeliantė galėjo įvertinti jo kokybę. Ji žinojo, kad K. S. nėra ieškovės darbuotojas. Dėl to tai, kad jis J. G., kuris pareiškė pretenzijas dėl metalo laužo kokybės, teigė, jog kitų vežimų metalo laužo kokybė galbūt bus geresnė, negalėjo būti įvertinti kaip pretenzija ar būti pagrindas neinformuoti ieškovės apie netinkamą prekių kokybę.

63.       Apeliantė teigia, kad ieškovės 2022 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad apeliantė buvo skolinga ieškovei 17 333,88 Eur, t. y. tikėtina, kad šalys susitarė nereikalauti kitos skolos dalies už netinkamos kokybės metalo laužą. Šalys nepateikė susitarimo, kuriuo ieškovė atsisakytų skolos dalies, todėl nurodytas elektroninis laiškas nepatvirtina bendros apeliantės skolos dydžio, taip pat ir aplinkybės, jog ne ieškovė sustabdė prekių tiekimą, bet apeliantė atsisakė jas pirkti.

64.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų J. G. ir K. S. paaiškinimus. Tai, kad liudytojas J. G. buvo apklaustas pirmiau, nepavirtina liudytojo K. S. suinteresuotumo ar to, jog  jo paaiškinimai tendencingi. Liudytojas K. S. pradžioje teigė matęs šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, bet vėliau patikslino, jog jos nematė. Toks aplinkybės patikslinimas nepaneigia liudytojo paaiškinimų. Tai, kad teismas išsamiau pasisakė dėl vieno liudytojo, nereiškia, kad jis visiškai neįvertino kito liudytojo J. G. paaiškinimų. Apskųstame sprendime teismas išsamiai aprašė visų apklaustų liudytojų paaiškinimus. Tai, kad apeliantės darbuotojas J. G. dalyvavo iškraunant metalo laužą, o K. S. nedalyvavo nei jį pakraunant, nei iškraunant, nereiškia, kad liudytojų paaiškinimai buvo neteisingai įvertinti. Liudytojas K. S. paaiškino, kad įvairios šiukšlės suspaudžiamos į briketus (1,5 m x 1 m x 1m), deginama supresuota žaliava, todėl viduryje gali būti nesudegusio plastiko. Liudytojas K. S. patvirtino, kad J. G. siuntė nuotraukas, nurodė, jog per daug pelenų, dulkių, bet apeliantės atstovai žinojo, kad pirko metalo laužą iš deginimo gamyklų, viena mašina būna geresnė, kita – prastesnė. Liudytojas J. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis nebendravo su ieškove, visus dokumentus, gautus elektroninius laiškus persiųsdavo tuometiniam apeliantės vadovui I. M., tolesnių bendrovės veiksmų nežino. Taigi, apeliantė neįpareigojo savo darbuotojo pareikšti pretenzijas ieškovei dėl prekių kokybės per liudytoją K. S..

65.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai).

66.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, įrodymų visetą. Tai, kad apeliantė kitaip vertina bylos aplinkybes, siekdama sau palankaus teismo sprendimo, nepaneigia apskųsto teismo sprendimo išvadų, jog apeliantė žinojo, kad perka degintą metalo laužą, per protingą terminą nepareiškė pretenzijų dėl jo kokybės, priėmė ieškovės pristatytas prekes, todėl turi pareigą už jas sumokėti.

Dėl priešieškinio reikalavimo kompensuoti nuostolius

67.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atmetė jos reikalavimą priteisti iš ieškovės 20 278,77 Eur sandėliavimo išlaidų, 10 234,26 Eur metalo laužo perkrovimo ir pervežimo išlaidų ir 630,41 Eur su savaime užsidegančio metalo laužo gesinimu susijusių išlaidų, iš viso – 31 143,44 Eur nuostolių atlyginimą.  

68.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad yra visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ji turi atlyginti apeliantės patirtus nuostolius.

69.       Apeliantė prašo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę, priteisti nuostolių atlyginimą, todėl ji turi įrodyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas:  ieškovės neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas). Neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 53 punktas). 

71.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šalys susitarė, jog pardavėja turės atlyginti ieškovei metalo laužo saugojimo, perkrovimo, pervežimo ir kitas su juo susijusias išlaidas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios pasaugos sutartį. Aplinkybė, kad apeliantė nepardavė įsigyto metalo laužo ilgą laiką, nepatvirtina jos teisės reikalauti pirmiau nurodytų išlaidų iš ieškovės. Ieškovė taip pat neturi atlyginti apeliantei 630,41 Eur išlaidų, patirtų dėl savaime užsidegančio metalo laužo gesinimo. Apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ruseno, užsidegė ir buvo užgesintas ieškovės pristatytas metalo laužas.

72.       Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė perdavė apeliantei netinkamos kokybės metalo laužą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės neteisėtų veiksmų. Apeliantė per protingą terminą nepareiškė prieštaravimų nei dėl daikto kokybės trūkumų, nei atsisakė priimti prekę. Tai, kad apeliantė patyrė nuostolių dėl savo neveikimo, nėra pagrindas ieškovės civilinei atsakomybei konstatuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, vertinimo

73.       Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė sąskaitos, kuri pagrįstų 2 855,60 Eur vertimo paslaugų išlaidas, jų apimtį, laiko sąnaudas.

74.       Ieškovė nurodo, kad ji, kreipdamasi į teismą, turėjo pateikti procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Ieškovė pateikė 2 855,60 Eur vertimo išlaidas pagrindžiančius duomenis. Apeliantė neginčijo šių išlaidų pirmosios instancijos teisme.

75.       CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Taigi ieškovė teisingai nurodo, kad ji turėjo pareigą pateikti teismui procesinių dokumentų ir jų priedų vertimus į lietuvių kalbą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą sąskaitų faktūrų, pardavimo patvirtinimų, pristatymo pranešimų, elektroninių laiškų vertimus į lietuvių kalbą. Ieškovė pateikė į bylą 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2023 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiančius, kad ji patyrė 2 855,60 Eur išlaidų už vertimų paslaugas (1 t., b. l. 14, 15). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas jas sumažinti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

76.       Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 62 punktas). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

77.       Apibendrindama šioje nutartyje pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

78.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

79.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

80.       Teisėjų kolegija netenkina apeliacinio skundo, todėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

81.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 206,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą.

82.       Teisėjų kolegija įvertina į tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų 2024 metų ketvirtą ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2024 metų antras ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 196,40 Eur. Taigi, maksimali atlygintina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti 3 206,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti ieškovei didesnes, negu nustatyta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas, todėl jas sumažina iki 2 855,32 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 2 855,32 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai bendrovei „HeiTec ROHSTOFFE GmbH“ (juridinio asmens kodas HRB201226) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BG Logistics“ (juridinio asmens kodas 302095530) 2 855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.