Administracinė byla Nr. N62 – 5718/ 2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį
skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato įgaliotas
pareigūnas 2010 m. gegužės 1 d. surašė A. V. administracinio
teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 1.45 val.,
Gelvonuose, Širvintų rajone, vairavo T. C. priklausantį automobilį
„SAAB 9-5“ neblaivus (įvertinus paklaidą nustatytas 1,08 promilių girtumas), be to, A. V. nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių
eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Širvintų rajono apylinkės teismas,
išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gegužės 13 d.
nutarimu pripažino A. V. kaltu dėl Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241
straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens
kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita byloje esanti
medžiaga (tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, Medicininės apžiūros
neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei kt.). Skirdamas subendrintą
nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1
metams ir 2 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę
lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai
per metus laiko asmuo padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam
jau buvo paskirta administracinė nuobauda), padarytų pažeidimų pobūdį.
II.
Nesutikdamas su Širvintų rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu, A. V. pateikė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti
arba nutarimą pakeisti, t. y. paskirti mažesnę nuobaudą. Teigia, kad jis
automobilį vairavo veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodo, kad T. C. krisdamas susižalojo petį, todėl jį reikėjo skubiai vežti
į Širvintų ligoninę. Tvirtina, kad greitoji pagalba atvažiuoja į Liukonių kaimą
tik išimtiniais atvejais, kaimynystėje gyvena žmonės, neturintys teisės
vairuoti transporto priemones, dėl vėlyvo laiko nebuvo galimybės prašyti kitų
asmenų pagalbos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą,
nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų
pažeidimų. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti
darbo funkcijas, netekus specialiosios teisės, jis praras darbą. Tvirtina, kad iš
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog esant
panašioms pažeidimų padarymo aplinkybėms asmenims skiriama mažesnė nuobauda
(administracinės bylos Nr. N63-3982/2010, N63-1882/2010
ir kt.). Teigia, jog teismo nutarimu jam atimta teisė vairuoti A ir B
kategorijos transporto priemones, taip sugriežtinant jo teisinę padėtį. Nurodo,
kad T. C. priklausantis automobilis „SAAB 9-5“ yra
draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės
privalomuoju draudimu, todėl vien ta aplinkybė, jog jis nežinojo, kur T. C. laiko šį dokumentą, ir jo nerado, negali užtraukti jam
atsakomybės pagal ATPK 1241
straipsnio 6 dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliantas neneigia vairavęs automobilį
neblaivus, tačiau nurodo, jog pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis,
t. y. siekdamas skubiai nuvežti susižeidusį T. C. į
Širvintų ligoninę.
ATPK
17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu
nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių
teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant
pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei,
piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus
tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu
padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo
reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems
interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai,
padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais
siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis
reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos ATPK 17 straipsnyje įtvirtintos
sąlygos, kurių šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Asmens
ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. K-540 kopijos
matyti, jog T. C. atvyko į Širvintų ligoninę 2010 m.
gegužės 1 d., apie 1.30 val. (b. l. 29), tuo tarpu tą pačią dieną, apie 1.45
val., A. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam
nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą) (b. l. 6, 8). Taigi,
apeliantas vairavo automobilį „SAAB 9-5“ neblaivus, kai T. C. jau
buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir pastarojo sveikatai nebegrėsė
joks pavojus. Dėl šių priežasčių apelianto argumentas yra atmestinas kaip
nepagrįstas.
A. V. taip pat pagrįstai nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį. Tarnybinis
pranešimas įrodo, kad apeliantas nepateikė transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento (b. l. 6), kas yra pakankama sąlyga
analizuojamam pažeidimui konstatuoti.
Apeliantas nurodo, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (sunkesnis iš A.
V. padarytų pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirta nuobauda) numatyta,
jog transporto
priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas
neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia
baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų
su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių
metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad Širvintų
rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu A. V. paskyrė
ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje
numatytos baudos vidurkį ir šiek tiek didesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei minimalus, t. y. 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.
Teisėjų kolegijos
nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sumažinti
apeliantui skirtą nuobaudą. ATPK 30
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į
padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju
byloje nustatytos skirtingos aplinkybės nei apeliaciniame skunde nurodytose
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. A. V. teiginys,
jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, vertintinas kritiškai, nes
administracinio teisės pažeidimo protokole jis nesutiko su alkotesterio
„Alcotest 7410“ rodmenimis (b. l. 2), taip pat atsisakė pasirašyti alkoholio
matuoklio šaknelėje (b. l. 8), be to, apeliaciniame skunde jis neigia padaręs inkriminuojamus pažeidimus. Teisės vairuoti
transporto priemones reikalingumas atlikti darbo funkcijas nėra laikoma
išskirtine aplinkybe, savaime sudarančia pagrindą švelninti asmens padėtį.
Iš bylos medžiagos
matyti, kad pakartotinai per metus laiko apeliantas padarė tokios pačios rūšies
teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l.
12 – 13). Tai pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d.
5 p.). Be to, A. V. yra ne kartą baustas administracine
tvarka už KET pažeidimus (b. l. 11 – 13). Visa tai neigiamai apibūdina
apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios
ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Teisėjų kolegijos nuomone, dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo sumažinti A. V. administracinę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nei tuo labiau taikant ATPK 301 straipsnio
nuostatas.
Remiantis
tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A.
V. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų
administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo
asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Širvintų rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Teismui pateiktas 2010 m. gegužės 24 d.
įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad A. V. už apeliacinį
skundą sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 33). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundai dėl
administracinių nuobaudų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas
žyminis mokestis grąžintinas apeliantui (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3
dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d.
nutarimą palikti nepakeistą.
Grąžinti A. V. 2010 m. gegužės 24
d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos jo sumokėtą 50 (penkiasdešimt) Lt žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius