Administracinė byla Nr. N⁶² – 5718/ 2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. gegužės 1 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 1.45 val., Gelvonuose, Širvintų rajone, vairavo T. C. priklausantį automobilį „SAAB 9-5“ neblaivus (įvertinus paklaidą nustatytas        1,08 promilių girtumas), be to, A. V. nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita byloje esanti medžiaga (tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei kt.). Skirdamas subendrintą nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus laiko asmuo padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda), padarytų pažeidimų pobūdį.

II.

 

Nesutikdamas su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu, A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba nutarimą pakeisti, t. y. paskirti mažesnę nuobaudą. Teigia, kad jis automobilį vairavo veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodo, kad T. C. krisdamas susižalojo petį, todėl jį reikėjo skubiai vežti į Širvintų ligoninę. Tvirtina, kad greitoji pagalba atvažiuoja į Liukonių kaimą tik išimtiniais atvejais, kaimynystėje gyvena žmonės, neturintys teisės vairuoti transporto priemones, dėl vėlyvo laiko nebuvo galimybės prašyti kitų asmenų pagalbos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbo funkcijas, netekus specialiosios teisės, jis praras darbą. Tvirtina, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog esant panašioms pažeidimų padarymo aplinkybėms asmenims skiriama mažesnė nuobauda (administracinės bylos Nr. N⁶³-3982/2010, N⁶³-1882/2010 ir kt.). Teigia, jog teismo nutarimu jam atimta teisė vairuoti A ir B kategorijos transporto priemones, taip sugriežtinant jo teisinę padėtį. Nurodo, kad T. C. priklausantis automobilis „SAAB 9-5“ yra draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vien ta aplinkybė, jog jis nežinojo, kur T. C. laiko šį dokumentą, ir jo nerado, negali užtraukti jam atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliantas neneigia vairavęs automobilį neblaivus, tačiau nurodo, jog pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekdamas skubiai nuvežti susižeidusį T. C. į Širvintų ligoninę.

ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos ATPK 17 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurių šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. K-540 kopijos matyti, jog T. C. atvyko į Širvintų ligoninę 2010 m. gegužės 1 d., apie 1.30 val. (b. l. 29), tuo tarpu tą pačią dieną, apie 1.45 val., A. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą) (b. l. 6, 8). Taigi, apeliantas vairavo automobilį „SAAB 9-5“ neblaivus, kai T. C. jau buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir pastarojo sveikatai nebegrėsė joks pavojus. Dėl šių priežasčių apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

A. V. taip pat pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Tarnybinis pranešimas įrodo, kad apeliantas nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento (b. l. 6), kas yra pakankama sąlyga analizuojamam pažeidimui konstatuoti.

Apeliantas nurodo, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 126 straipsnio       1 dalyje (sunkesnis iš A. V. padarytų pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirta nuobauda) numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu A. V. paskyrė ATPK      126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį ir šiek tiek didesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei minimalus, t. y. 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sumažinti apeliantui skirtą nuobaudą. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos skirtingos aplinkybės nei apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. A. V. teiginys, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, vertintinas kritiškai, nes administracinio teisės pažeidimo protokole jis nesutiko su alkotesterio „Alcotest 7410“ rodmenimis (b. l. 2), taip pat atsisakė pasirašyti alkoholio matuoklio šaknelėje (b. l. 8), be to, apeliaciniame skunde jis neigia padaręs inkriminuojamus pažeidimus. Teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas atlikti darbo funkcijas nėra laikoma išskirtine aplinkybe, savaime sudarančia pagrindą švelninti asmens padėtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pakartotinai per metus laiko apeliantas padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 12 – 13). Tai pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, A. V. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 11 – 13). Visa tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo sumažinti A. V. administracinę nuobaudą nei ATPK            126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nei tuo labiau taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

 Remiantis  tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. V. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Teismui pateiktas 2010 m. gegužės 24 d. įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad A. V. už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 33). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies             10 punktu, skundai dėl administracinių nuobaudų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Grąžinti A. V. 2010 m. gegužės 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jo sumokėtą 50 (penkiasdešimt) Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                         Antanas Ablingis

                                                                                                                           Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                           Virgilijus Valančius