Civilinė byla Nr. 2-7512-845/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03115-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deipa“ atstovui advokatui G. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deipa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deipa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „APS grupė“11 820,30 Eur skolą, 2 103,45 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vieno cecho rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė tinkamai atliko sutartus rangos darbus, todėl tuo pagrindu išrašė 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nereiškė, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė ir liko skolinga 11 820,30 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė pažeidė Sutartyje numatytą pareigą laiku atsiskaityti su ieškove, todėl remiantis Sutarties 6.3. punktu, ieškovė įgijo teisę į 2 103,45 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,2 proc. dydžio normą, nuo laiku negrąžintų sumų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Atsakovė UAB „APS grupė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė pagal sudarytą Sutartį atliko sulygtus darbus, tačiau nepateikė dokumentacijos, kuri yra būtina darbų priėmimui, kas iš esmės reiškia, kad ieškovė neįvykdė prievolių pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalauja apmokėti už atliktus ir pilnai pabaigtus darbus, tačiau nėra pateikusi atsakovei tai patvirtinančių darbų rezultato užbaigimo ir su tuo susijusių dokumentų, todėl atsakovė neturi pareigos vykdyti atsiskaitymo pagal Sutartį. Atsakovės teigimu, nėra nei faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Deipa“ atstovas ieškinį  palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės UAB „APS grupė“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, prieš posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir ieškovo atstovui neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovės atstovui.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė Statybos subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti vieno cecho rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už faktiškai atliktus darbus sumokėti per 30 dienų kalendorinių, kai šalys pasirašys darbų priėmimo – perdavimo aktus ir rangovė (ieškovė) pateiks jų pagrindų sąskaitas faktūras užsakovui (atsakovei) (Sutarties 2.2 punktas).

Taip pat byloje nustatyta, kad šalys pasirašė 2023 m. spalio 3 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2023 m. spalio 26 d. Atliktų darbų aktą Nr 2; abu aktus pasirašė ir darbus priėmė atsakovės atstovas – projektų vadovas J. N.. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (7 078,40 Eur suma) ir 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 4 741,90 Eur).

Dėl statybos rangos darbų tinkamo/netinkamo perdavimo ir skolos priteisimo už šiuos darbus

Nagrinėjamos bylos šalių teisiniai santykiai, susiklostę jų sudarytos ginčo rangos sutarties pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalis): atsakovė „APS grupė“, kaip ginčo objekto užsakovė, pasitelkė rangovę (ieškovę) UAB „Deipa“ tam tikriems statybos rangos darbams atlikti. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos ginčo sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Taigi, pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.

Apibendrinant, darytina išvada, kad darbų atlikimo perdavimo-priėmimo aktas įprastai turi būti rašytinės formos; tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovė parengė 2023 m. spalio 3 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2023 m. spalio 26 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2, kurių pagrindu ieškovė išrašė atsakovei 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  bei 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip kaip numatyta šalių sulygtoje Sutartyje (Sutarties 2.2 punktas).

Kaip minėta, darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo Šalys Sutarties 5.1 punkte sulygo, jog gavęs Rangovo pranešimą apie pagal šią Sutartį numatytų Darbų (jų dalies) užbaigimą, Užsakovas per tris darbo dienas priima atliktus Rangovo darbus, pasirašydamas Darbų perdavimo – priėmimo aktą. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Sutarties nuostatą, konstatuotina, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, jos atstovui - projektų vadovui J. N. pasirašius 2023 m. spalio 3 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2023 m. spalio 26 d. Atliktų darbų aktą Nr 2. Nurodyti aktai nėra nuginčyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentacijos, kuri būtina darbų priėmimui, tačiau atsakovė nekonkretizavo, kokia dokumentacija turėjo būti pateikta; tokio pobūdžio atsakovės argumentai vertintini kaip siekis išvengti prievolių vykdymo pagal Sutartį. Be to, atsakovės nurodyta pozicija prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o būtent pačių šalių sudarytos Sutarties sąlygoms ir akceptuotiems Atliktų darbų aktams.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl darbų atlikimo fakto ar darbų trūkumų (atlikti darbų aktai atsakovės buvo pasirašyti, pretnzijų dėl jų kokybės nepareikšta). Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, ieškovei priteistina iš atsakovės 11 820,30 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.205, 6.644, 6.676 straipsniai).

Dėl 2 103,45 Eur delspinigių priteisimo

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nustatyta, kad šalys Sutarties 6.3. punkte įtvirtino atsakovės pareiga laiku nesumokėjus už atliktus darbus mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 2 103,45 Eur delspinigių, t. y. 97 dienos pradelstos nuo 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)  apmokėjimo termino pabaigos; 77 dienos pradelstos nuo 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)  apmokėjimo, taikant 0,2 proc./d. normą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2 103,45 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo

Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių rangos (subrangos) teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad ginčo sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog šis ikiteisminio išieškojimo išlaidų dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 963,75 (11 820,30 + 2 103,45 + 40) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „APS grupė“ 1 419 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 419 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovė UAB „Deipa“ pateikė įrodymus ir nurodė, kad patyrė 1 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos yra vertintinos santykyje su bylos sudėtingumu, advokato darbo ir laiko sąnaudomis. Pažymėtina, kad ieškinį teismui pateikė ieškovės UAB „Deipa“ atstovas direktorius D. P., nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ieškovės atstovas advokatas nerinko papildomų įrodymų, juolab, kad teismas iš karto iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į teismo ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos. Pažymėtina, kad teismas negali toleruoti pernelyg didelių išlaidų ar nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nors ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, jos akivaizdžiai yra neprotingos CK 1.5 str. prasme. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas priteisia iš atsakovės UAB „APS grupė“ ieškovės UAB „Deipa“ naudai 500 Eur atstovavimo išlaidų bei 419 Eur žyminio mokesčio, iš viso 919 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš viso patirta 12,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deipa“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „APS grupė“, j. a. k. 302498905, ieškovės UAB „Deipa“, j. a. k. 304169118, naudai 11 820,30 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt eurų 30 ct) skolos, 2 103,45 Eur (du tūkstančius vieną šimtą tris eurus 45 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 963,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 919 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, j. a. k. 302498905, valstybei 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Lijana Le Huede