Baudžiamoji byla Nr. 2K-49/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.2.3.
1.1.8.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
gynėjai advokatei Birutei Paukštienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria nuteistojo L. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. Z. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 30 d., apie 14 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine J. T. metu tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę, padarydamas kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su aklu dešiniojo plaučio pažeidimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl to nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė L. T.
Nuteistasis L. Z. kasaciniu skundu prašo pakeisti teismų sprendimus, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto nuostatas ir sumažinti bausmę. Kasatorius nurodo, kad su J. T. nebebuvo sugyventiniai, nes ši buvo jam neištikima, todėl abipusiu susitarimu jie išsiskyrė, dėl to teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. L. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios J. T. elgesys, nors jie jau nebuvo sugyventiniai, buvo rizikingas ir provokuojantis, todėl teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Nuteistojo L. Z. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo
L. Z. kasaciniame skunde teigia, kad jis su J. T. kartu pragyveno beveik dvejus metus, bet prieš padarant jam nusikalstamą veiką su ja išsiskyrė, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį.
L. Z. nusikalstamą veiką padarė 2008 m. birželio 30 d. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. L. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto 2008 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. X-1597, įsigaliojusiu 2008 m. birželio 27 d., patvirtinta redakcija. Pagal šios redakcijos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog L. Z. su nukentėjusiąja apie dvejus metus gyveno kartu kaip sugyventiniai, jų pinigai buvo bendri, tai patvirtino ir pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Teisėjų kolegija nekvestionuoja teismų padarytos išvados, kad L. Z. ir J. T. nusikalstamos veikos padarymo metu bendrai gyveno neįregistravę santuokos (partnerystė). L. Z., nužudęs šeimos narį - sugyventinę, pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 129 straipsnio 1 dalį ir dėl to mažinti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Nuteistasis L. Z. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Baudžiamajame įstatyme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko atsakomybę, yra esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Z. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pakeitė parodymus ir neigė savo kaltę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis vėl pakeitė parodymus ir prisipažino nužudęs J. T. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po nusikaltimo padarymo L. Z. elgėsi abejingai: užuot mėginęs suteikti nukentėjusiajai pagalbą ir taip išvengti sunkesnių padarinių, išėjo į savo kambarį, neužmiršdamas pasiimti ir nusikaltimo įrankio. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius nuoširdžiai nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai netaikė L. Z. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
Dėl nenagrinėtino kasatoriaus prašymo
Nuteistasis L. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios J. T. provokuojantis ir rizikingas elgesys, nes ji prisipažino buvusi L. Z. neištikima.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl to nebuvo apskųstas ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Z. teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes su nukentėjusiąja J. T. nebuvo sugyventiniai. Taip pat jis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai jam taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes jis įvykio metu buvo blaivus. L. Z. teigė, kad visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir labai gailisi. Būtent šie klausimai pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka ir išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms kasacinė kolegija nenagrinėja L. Z. kasacinio skundo argumento dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo jam.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai laikytini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. Z. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Aldona Rakauskienė
Josifas Tomaševičius