ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. vasario 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18-496/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei T. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. B., T. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau tekste– AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei individualiai įmonei (toliau tekste– IĮ) „T.“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 4561,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 165,98 Eur kompensacines palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad iš atsakovei IĮ „T.“ priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo aplieti du butai - butas adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo apdraudusi atsakovės IĮ „T.“ civilinę atsakomybę. Butui Nr. 2, priklausančiam T. G., padaryta žala sudaro: 2 299,88 Eur remonto išlaidos ir 464,55 Eur namų turtui padaryta žala. Iš viso 2764,43 Eur. Iš šios sumos ieškovė atlygino 1662,69 Eur pagal atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir 1101,74 Eur pagal buto Nr. 2 būsto draudimo sutartį. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 1101,74 Eur žalą, t. y. tą dalį, kurioje ieškovė perėmė reikalavimo teisę subrogacijos tvarka iš buto Nr. 2 savininko, kompensavusi žalą buto Nr. 2 draudimo sutarties pagrindu. Ieškovė apskaičiavo, kad V. B. priklausančiam butui Nr. 9 padarytą žalą sudaro: 200,00 Eur baldų demontavimo išlaidos (2018-05-04 sąskaita-faktūra); 3 000,00 Eur žala baldams (2018-05-04 sąskaita-faktūra); 764,57 Eur kitam namų turtui padaryta žala (2018-05-14 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas), 7354,44 Eur buto Nr. 9 remonto išlaidos (UAB „Remjasta“ parengtas atliktų darbų aktas, 2018-05-29 sąskaita-faktūra). Iš viso butui Nr. 9 padaryta 11548,64 Eur žala. Iš šios sumos ieškovė atlygino 7 324,81 Eur už buto remontą ir 764,57 Eur namų turtui padarytą žalą. Iš viso pagal atsakovės civilinės atsakomybės draudimą atlyginta 8089,38 Eur (iš bendros išmokėtos 11 548,64 Eur žalos suma) pagal atsakovės draudimo sutartį, o likusią sumą 3459,26 Eur atlygino pagal buto Nr. 9 būsto draudimo sutartį. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės būtent tą žalos dalį, kurioje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ perėmė reikalavimo teisę subrogacijos tvarka iš buto Nr. 9 savininko, kompensavusi žalą buto Nr. 9 draudimo sutarties pagrindu. Iš viso dėl dviejų butų apliejimo ieškiniu prašoma atlyginti 4561 Eur (1101,74 Eur + 3459,26 Eur) turtinės žalos.

3.       Atsakovė IĮ „T.“ atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Neneigė fakto, kad iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini)  buvo aplieti du žemiau esantys butai, t. y. butas Nr. 2 ir butas Nr. 9, Tačiau mano, kad draudėjams, ypač už buto Nr. 9 sugadinimą yra išmokėtas akivaizdžiai per didelis žalos dydis, abejonių kelia su UAB „Remjasta“ sudaryta rangos sutartis ir rangovės sąmatoje nurodyti dydžiai, bei tai, kad atsakovei nebuvo perduoti sugadinti virtuvės baldai ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės IĮ „T.“, 3475,85 Eur turtinės žalos atlyginimą, 125,84 Eur kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3475,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 201,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas, vertindamas pateiktą eksperto T. M. išvadą (toliau tekste - Ekspertizė Nr. 1), nurodė, kad ekspertas buvo nuvykęs į vietą, įvertino bylos medžiagą ir nustatė, kad butai Nr. 2 ir 9,  (duomenys neskelbtini) buvo užlieti, užlietos lubos, sienos, grindys, baldai, tame tarpe ir virtuvės baldai, bei kt. Teismas nesutiko su eksperto pozicija, kad jei sienų ir lubų fotonuotraukose nėra galimybės įžvelgti pažeidimus, nors pažeidimas užfiksuotas turto sunaikinimo sugadinimo akte, toks pažeidimas nevertinamas (pvz.: ekspertizės akto 5, 9, 22 lapai). Turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose ir jų prieduose įrašyta, kad sienos ir lubos šlapios, sugadintos, todėl turi būti vertinamas gipso kartono ardymas bei vatos keitimas, sienų apdailos atlikimas, nes vata, gavusi drėgmės genda ir turi būti keičiama. Vidinis sienos sugadinimas gali iškilti į paviršių vėlesniu laiku. Negalima versti žalą patyrusio asmens laukti vėlesnio žalos paaiškėjimo ir pakartotinai daryti remontą.

6.       Teismas sutiko, kad bute (duomenys neskelbtini) buvo ne parketo grindys, o medinės lakuotos lentos, todėl ieškovės specialistų suskaičiuotas grindims padarytas nuostolių dydis turi būti tikslinamas (ekspertizės akto l. 30). Teismas nesutiko su eksperto pozicija, kad grindis pakanka taisyti remontuojant (džiovinant/obliuojant/šlifuojant), nes po užliejimo fiksuotas grindų pasibangavimas, deformacija. Nėra duomenų, kad grindų remonto metu jas būtų galima atstatyti į padėtį, kokybę, buvusią iki užliejimo. Teismas sprendė, kad iš esmės, išskyrus grindų dangos keitimą, eksperto skaičiavimai nepaneigia, o labiau patvirtina į bylą pateiktus įrodymus ir žalos dydį.

7.       2021-08-16 teismui pateiktas ekspertizės aktas (toliau tekste - Ekspertizė Nr. 2), kuriame atliktas (duomenys neskelbtini) išmokos vertinamas: „įvertinus atliktų darbų akte S001-A001 (1 priedas), numatytas remonto darbų pozicijas bei jų kiekius, bei įvertinus pažeidimus, kurie buvo numatyti turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede (2 priedas) ir kitus darbus kurie reikalingi atlikti buto remontui, su programine įranga “Sistela”, sudaryta lokalinė darbų sąmata.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertams buvo užduoti skirtingi klausimai. Ekspertui T. M. buvo užduoti klausimai nustatyti butuose padarytus sugadinimus, atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas atstatant buto būklę iki draudžiamojo įvykio. Todėl šis ekspertas savo skaičiavimus lygino su UAB „Remjasta“ pateiktais dokumentais. Ekspertui D. K. buvo pateiktas klausimas, ar AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai apskaičiavo draudimo išmokas už trečiųjų asmenų butams, ir turtui padarytą žalą. T. y. šis ekspertas neturėjo užduoties konkrečiai palyginti UAB „Remjasta“ atliktus darbus ir jų kainas su draudimo išmokos pagrįstumu. Teismas sprendė, kad ekspertizių išvados ne paneigia viena kitą, o labiau papildo ir leidžia spręsti apie padarytos žalos dydį.

9.       Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovai ginčija eksperto D. K. ekspertizės akte, jo sudarytose lokalinėse sąmatose įskaičiuotą įvažiavimo į Neringą kainą, tačiau visuotinai žinoma, kad įvažiuojant į Neringą be kuro sąnaudų yra mokamas kelto mokestis ir ekologijos mokestis, todėl skaičiuojant žalos dydį, šios išlaidos turi būti įskaičiuotos.

10.       Dėl žalos atlyginimo butui (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. B., buvo priskaičiuotas per didelis žalos atlyginimo dydis įrašius grindų dangą – parketas, o ekspertai nustatė, kad parketo šiame bute nebuvo ir nėra, yra medinės grindinės lentos, todėl žalos dydis buvo apskaičiuotas per didelis ir mažintinas 1 085,15 Eur. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės ieškinio dalį dėl šiam butui padarytos turtinės žalos atlyginimo - 2374,11 Eur sumai. Iš viso ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei patenkintas 3475,85 Eur sumai (1101,74 Eur + 2374,11 Eur). Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės kompensacines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

11.       Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) IĮ „T.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Teismas sprendime kaip įrodymų nevertino rangos sutarčių su UAB „Remjasta“, neatsižvelgė į V. B. sutarties su UAB „Joniškio baldai“ sąlygas, priedą, UAB „Joniškio baldai“ PVM sąskaitą-faktūrą, o nevertinant šių įrodymų, buvo nepastebėtos klaidos, dėl ko teismo pasirinktas žalos dydžio skaičiavimas nėra objektyvus ir teisingas.

11.2.                      Teismas nepasisakė, kodėl būtent Ekspertizės Nr. 2 išvados ir lokalinė sąmata buvo pasirinkti kaip pagrindinis įrodymas, o Ekspertizės Nr.1 išvados sprendime tik perrašytos, nors būtent pirmosios ekspertizės metu atskleistas esminis dalykas, kurį siekė įrodyti Atsakovė IĮ T., kad bute Nr. 9, parketo grindų nebuvo ir nėra, ir kad faktiškai ant senų medinių grindų sumontuotas laminatas. Ekspertas T. M. sudarė detalias lokalines sąmatas, kuriose nurodė, kad buto  (duomenys neskelbtini) Nr. 2 remonto darbų vertė 1126,51 Eur, kai UAB „Remjasta“ skaičiavimais, kuriais rėmėsi ieškovė, išmokėdama išmoką, ši suma nurodyta 2299,88 Eur, o buto Nr. 9 remonto darbų vertė sudaro 3534,41 Eur, kai UAB „Remjasta“ skaičiavimais, kuriais rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ išmokėdamas išmoką net 7354,44 Eur.

11.3.                      Žalos skaičiavimo būdas, kurį pasirinko teismas, negalėjo duoti teisingo atsakymo vien dėl to, kad ekspertams buvo užduoti skirtingi klausimai į eksperto D. K. teiginį, kad sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta kaina yra preliminari, o tiksli kaina įvertinama pagal faktą, teismas neatsižvelgė, o atskaitos tašku pasirinko būtent šio eksperto sudarytą patikslintą lokalinę sąmatą.

11.4.                      Apelianto nuomone, ieškinio sumažinimas 1085,15 Eur nėra teisingas, nes Teismas buto Nr. 9 žalos dydį paskaičiavo iš UAB „Remjasta“ atliktų darbų akte nurodytos žalos dydžio 7354,44 Eur atimant ekspertizės Nr. 2 patikslintoje lokalinėje sąmatoje nurodytą žalos dydį 6269,29 Eur, ir gautu skirtumu 1085,15 Eur, ieškinį sumažino, nors  ekspertas savo išvadose ir nei vienoje iš dviejų pateiktų lokalinių sąmatų tokios sumos nenurodė.

11.5.                      Ekspertas T. M. dėl durų savo ekspertizės akte (atsakymas į 4 klausimą), kad atliktų darbų akte nurodytam durų keitimui byloje trūksta įrodymų dėl užpylimo pažeidimų egzistavimo fakto. Durų keitimo ir pačių durų vertės lokalinėse sąmatose nenurodė nei ekspertas T. M., nei ekspertas D. K.. Tokiu atveju butui Nr. 9 UAB „Remjasta“ priskaičiuota ir draudimo išmokėta durų remonto darbų vertė 271,49 Eur su PVM, turėtų būti atimta iš bendros remonto vertės 7354,44 Eur sumos.

11.6.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovės išsakytas pastabas, kad ekspertas D. K. nepagrįstai priskaičiavo virtuvės spintelių demontavimo, utilizavimo, sumontavimo ir transportavimo išlaidas, nes už šias paslaugas ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buto Nr.9 savininkės prašymu yra sumokėjusi pagal 2021-05-04 UAB „Joniškio baldai“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TTV000009553, 2021-05-21 mokėjimo nurodymais, ir šios sumos ieškovės jau yra įtrauktos į turtui padarytą žalą.

11.7.                      Mano, kad varžų matavimo sumos iš abiejų butų D. K. lokalinėse sąmatose turėtų būti išbrauktas, paliekant elektros diagnostikos darbus ir vertinant juos pagal eksperto T. M. nurodytus įkainius, kurie net 3-4 kartais yra mažesni už eksperto D. K. nurodytus varžų matavimo įkainius.

11.8.                      UAB „Remjasta“ nepateikė AB „Lietuvos draudimas“ jokių trečiųjų asmenų sąskaitų už valymo darbus, dėl ko darytina išvada, kad valymo darbus rangovas atliko savo jėgomis, ką ir buvo įsipareigojęs rangos sutartimi.

11.9.                      Kadangi teismas nelygino abiejų ekspertų lokalinių sąmatų, tai atsakovė įžvelgia eksperto D. K. sudarytose lokalinėse sąmatose tendenciją, kad didžiausios darbų vertės yra priskaičiuojamos už trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas (medžiagų užnešimas, buto valymas, statybinių šiukšlių išvežimas, varžų matavimas, įvažiavimas į Nidą), visiškai neatsižvelgiant į rangos sutartimi rangovo UAB „Remjasta“ prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Remjasta“ nepateikė ieškovei duomenų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų) apie trečiųjų asmenų (subrangovų) atliktus darbus ar jiems išmokėtas sumas.

11.10.                      Teismas išskirtinai vertino tik eksperto D. K. išvadą, vadovavosi tik šio eksperto lokalinėje sąmatoje atliktais remonto darbų vertinimais, nors kai kurie skaičiavimai yra aiškiai pertekliniai (įvažiavimas į Nidą), kai kurie priskaičiuoti antrą kartą ir dar papildomai pridedant PVM (virtuvės spintelių demontavimas, sumontavimas), pasirinkti visų darbų įkainiai padidinti dėl to, kad darbai vykdomi Nidoje. Teismas nevertino ir UAB „Remjasta“ atliktų darbų akto, neišskaičiavo iš remonto darbų durų ir jų įrengimo vertės, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė rangovui už duris ir durų įdėjimą apmokėjo nepagrįstai.

12.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:

12.1.                      apeliantės pozicija sutelkta į procesinio šalių elgesio vertinimą, tam tikrų faktų ir aplinkybių išvardijimą, aiškiai ir nenurodant, kokias materialinės ar proceso teisės normas Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2021-11-29 sprendimą, pažeidė. Kilus ginčui byloje ieškovė aktyviai veikė procese, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vykdė įrodinėjimo pareigą ir tai negali būti laikoma pagrindu pripažinti priimtą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

12.2.                      Apeliacinio skundo argumentai, kritikuojantys eksperto D. K. atliktą teismo ekspertizę, vertintini kaip subjektyvi apeliantės pozicija. D. K., apklausiamas posėdžio metu, patvirtino savo ekspertizės išvadas, jas pakomentavo bei atsakė į visus proceso dalyviams kilusius klausimus, aiškiai akcentuodamas, kad jis nevertino ir neturėjo pareigos vertinti į bylą pateiktų UAB „Remjasta“ bei UAB „Joniškio baldai“ sąskaitų, kadangi jam užduoti klausimai nebuvo su tuo susiję. Dėl tos priežasties atitinkami apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė, siekdama įrodyti žalos dydį, pasitelkė ne tik teismo ekspertizę, tačiau ir liudytojo, kuris buvo atsakingas už žalos administravimą, paaiškinimus, kurie vertintini kaip viena iš įrodinėjimo priemonių. Šis liudytojas taipogi pagrindė ieškovės atliktus skaičiavimus ir jų pagrįstumą. Priešingai, T. M. atlikta ekspertizė vertintina kritiškai, kadangi joje nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir dėl šių aspektų ieškovė teikė įrodymus.

13.       Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir 2021 lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:

13.1.                      apeliantė (atsakovė) savo skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir išanalizavo teismas, vertinimo.

13.2.                      Teismas nebūtinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, reikia vertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. tai, kad teismas sprendime detaliai neaptarė rangos sutarties, ar PVM sąskaitų faktūrų nuostatų, nereiškia, kad teismas jų neįvertino ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

13.3.                      Apeliaciniame skunde iš esmės akcentuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo remtis ir vadovautis išimtinai eksperto T. M. atlikta ekspertize, nes ekspertas T. M. buvo nuvykęs į abu butus ir situaciją vertino vietoje. V. B. pažymi, kad apliejimas jai priklausančioms patalpoms buvo padarytas 2018 m. vasario mėnesio pradžioje. Ekspertas T. M. į butą buvo nuvykęs ir jį apžiūrėjo 2021 m. rudenį, t.y. praėjus daugiau nei 2,5 metų po užliejimo. Tad akivaizdu, kad įvertinti padarytą žalą, nuostolius po tiek laiko, vertinant situaciją vietoje tampa nebetikslinga, tą akcentavo byloje ir ekspertas D. K..

13.4.                      Apeliantė savo skunde nurodo, kad ekspertas T. M. pateikė itin išsamią išvadą, sudarė detalias lokalines sąmatas, kuriose nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriasi nuo tų, kurios nurodytos UAB “Remjasta” sąmatose ir neva teismas nepagrįstai šiomis išvadomis nesivadovavo. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi įrodymų visuma ir tik iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tai, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies. T. M. ekspertizės aktas buvo vertinamas su kitais bylose esančiais rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir eksperto D. K. ekspertizės aktu.

13.5.                      Skunde deklaratyviai nurodoma, kad teismas pabrėžė eksperto D. K. teiginį, jog po užliejimo turi būti patikrinta elektros sistema, ar neatsirado trukdžių, po remonto darbų turi būti išvalytos ir tvarkingai paiktos patalpos, įvertinti žmonių, atliekančių darbus, viso statybos darbų laikotarpiu, įvažiavimai į Neringą bei reikalingų medžiagų atvežimui ir išvežimui. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas pacitavo ir eksperto atsakymą, kad statybos darbus užlietuose butuose atliko ne patys gyventojai, o rangos įmonė, todėl pagrįstai į žalos atlyginimo sumą buvo įtrauktas į statybinių atliekų išvežimas iš Neringos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.        Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.        Byloje kilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl patirtos turtinės žalos dydžio užliejus trečiųjų asmens butus bei žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

16.       Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

17.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

18.        Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

19.       Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

20.        CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

21.        Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

22.        Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Atsakovė ieškinio teisinio pagrindo neginčijo, todėl, nesant ginčo dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindo, teismui nebuvo būtinybės pasisakyti šiuo klausimu. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog būtent atsakovės patalpos buvo užliejimo vandeniu kilmės šaltinis, t. y. kad dėl užliejimo trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta žala. tačiau apeliantė nesutinka, jog tretieji asmenys patyrė tokio dydžio žalą, kokią priteisė pirmosios instancijos teismas.

23.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

24.       Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

25.        Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

26.        Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

27.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad butas  (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis nuo 2017-04-14 iki 2018-04-13; butas (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis nuo 2017-11-18 iki 2018-11-17. 2018-02-09 AB „Lietuvos draudimas“ atstovė, ekspertė S. B. surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą bute (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota: sugadintos lubos, sienos, grindys. Taip pat aplietas ir kilnojamasis turtas. Visame bute nėra elektros maitinimo – užtrumpinta. Priede įrašytas nuostolių aprašymas: lubos medinės, lakuotos 21 m2 nuo užliejimo deformuotos; sienos sugadintos, fiksuojama drėgmė 31,72 m2; grindys medinės, deformuotos 39,81 m2; lubos gipskartonio, tapetuotos sugadintos, fiksuojama drėgmė 2,25 m2 plote. Buto ir baldų vaizdas po užliejimo užfiksuotas fotonuotraukose. V. B. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Remjasta“ dėl remonto darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Bendrovė pateikė lokalinę sąmatą Nr. S001, 2017 m. spalio mėnesio kainomis, remonto darbai po užliejimo avarijos. Į sąmatą įrašyta 17 pozicijų darbų, iš viso už 7354,44 Eur (su PVM). 2018-05-30 V. B. pasirašė atliktų darbų aktą S001-A-001, bendrai sumai su PVM 7 354,44 Eur. Už atliktus darbus, šiai sumai UAB „Remjasta” 2018-05-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavime įrašyti sugadinti baldai ir daiktai, bei įvertinant nuostolių sumą, pritaikius apribojimus, suskaičiuota mokėtina draudimo išmoka 3 764,57 Eur. Tame tarpe įrašyti virtuvės baldai 3200 Eur, tačiau pritaikius apribojimus draudimo išmoka už virtuvės baldus – 3 000 Eur. V. B. sudarė sutartį su UAB „Joniškio baldai“ dėl virtuvės baldų gaminimo, sugadintų baldų demontavimo ir utilizavimo. Bendra darbų kaina, įskaitant medžiagas su PVM, 3200 Eur. Draudimo išmoka už baldų demontavimą 200 Eur. Iš viso 3200 Eur AB Lietuvos draudimas pervedė UAB „Joniškio baldai“ už baldus ir sugadintų baldų demontavimą. Ieškovė trečiajam asmeniui V. B. pravedė 764,57 Eur už kito namų turto sugadinimą. Už sugadintą V. B. namų turtą iš viso ieškovė išmokėjo 3964,57 Eur. Už buto remontą ieškovė iš viso sumokėjo 7354,44 Eur, kurie priskaičiuoti pagal UAB „Remjesta“ lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Bendra ieškovės išmokėta suma už butui  (duomenys neskelbtini) užliejimu padarytą žalą yra 11319,01 Eur.

28.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ekspertizių vertinimo, dėl to, kad atliktų darbų vertė butuose Nr. 2 ir Nr. 9 iš esmės atitinka to meto rinkos kainą, pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai ir išsamiai pasisakyta su kuriais ir kodėl ekspertizės Nr. 1 vertinimais teismas nesutinka (III t. 174-175 b.l.). Su šiais teismo motyvais sutiktina, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl didžiosios dalies atliktų darbų būtinumo ir jų vertės. 

29.       Apeliantės argumentai, kad didžiausios darbų vertės Ekspertizėje Nr. 2 yra priskaičiuojamos už trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas (medžiagų užnešimas, buto valymas, statybinių šiukšlių išvežimas, varžų matavimas, įvažiavimas į Nidą), vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje rašytiniais įrodymais. Daugelis apeliantės skundo argumentų yra Ekspertizės Nr. 2 lokalinėse sąmatose nurodytų sumų ginčijimas ir lyginimas su Ekspertizės Nr. 1 nurodytomis sumomis. Pritartina pirmosios instancijos argumentams, kad abi ekspertizės išties papildo viena kitą. Skiriant ekspertizes, ekspertams buvo užduoti skirtingi klausimai, kurie tik patvirtina kad atlikti darbai ir medžiagos buvo būtini. Skiriasi tik abejų ekspertizių lokalinėse sąmatose apskaičiuotų darbų kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje skirtų ekspertizių tikslas nebuvo nustatyti tikslią darbų vertę – Ekspertizės Nr. 1 tikslas buvo įsitikinti kokius remonto darbus reikėjo atlikti butuose Nr. 2 ir Nr. 9 atstatant užliejimu padarytus nuostolius, ir ar remontuojant butus atlikti darbai ir sunaudotos medžiagos buvo būtini. Ekspertizė Nr. 2 skirta įvertinti ar ieškovės išmokėta suma už patirtą žalą bendrai atitinka darbų rinkos vertę. Nors ekspertizės Nr. 1 metu ir buvo paskaičiuota preliminari darbų vertė, kuri nurodyta mažesnė nei UAB „Remjasta“ atliktų darbų akte, tačiau įprasta, kad skirtingos įmonės gali darbus atlikti už skirtingus įkainius ir ekspertizė Nr. 2 tik papildomai patvirtina, kad UAB „Remjasta“ darbų kaina atitiko to meto rinkos kainas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas turėjo remtis tik ekspertizės Nr. 1 pateiktomis išvadomis ir jos lokalinėje sąmatoje nurodytomis sumomis.

30.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Ieškovo išmokėtų piniginių sumų panaudojimas turi būti tiesiogiai susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl jos išmokamos pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus. Ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

31.       Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kad pirmosios teismas neatsižvelgė, jog abejų ekspertizių išvadose (ekspertizė Nr. 1 – II t. 154 b.l., ekspertizė Nr. 2– III t. 89 b.l.) nurodyta, kad nėra duomenų apie sugadintas vidaus medines duris, dėl to jų keitimas nereikalingas. Iš UAB „Remjasta“ atliktų darbų akto Nr. S001-A-001 10 ir 11 pozicijų matyti, kad, nepaisant to, bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktas vidaus medinių durų keitimas. Vertintina, kad atliktų darbų akte nurodyti durų keitimo darbai nėra susiję su turto sugadinimų pašalinimu ir tai buvo pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Atliktų darbų akto 10 ir 11 pozicijose nurodytas durų keitimas (54,03 Eur be PVM) ir durys (170,34 Eur be PVM) turėtų būti nepriskirtini prie sugadinimų pašalinimo, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti mažintinas 271,49 Eur (su PVM) suma. 

32.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl žalos atlyginimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo priskaičiuotas per didelis žalos atlyginimo dydis įrašius grindų dangą – parketas (I t. 31 b.l., 6 pozicija), o abejų ekspertizių metu padarytos išvados, kad bute Nr. 9 iki remonto buvo medinių grindų danga, todėl apskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydis per didelis. Vis dėl to nepritartina, kad grindų dangos kainų skirtumas turėtų būti apskaičiuotas iš UAB „Remjasta“ atliktų darbų akto bendros sąmatos atėmus ekspertizės Nr. 2 patikslintos lokalinės visų darbų sąmatos vertę.

33.       Teismas pritaria apeliantės argumentams, kad į ekspertizės  Nr. 2 patikslintą buto  (duomenys neskelbtini) lokalinės sąmatos poziciją Nr. 16 (III t. 156 b.l.) įtrauktas virtuvės spintelių demontavimas, utilizavimas, montavimas ir atvežimas (600,10 Eur vertės), nors šie darbai buvo atlikti UAB „Joniškio baldai“, pagal trečiojo asmens V. B. sutartį su UAB „Joniškio baldai“ dėl virtuvės baldų pagaminimo, sumontavimo, demontavimo ir utilizavimo (I t. 24-25 b.l.) ir šią sumą ieškovė pervedė UAB „Joniškio baldai“. Taip pat pažymėtina, kad patikslinta ekspertizės Nr. 2 lokalinė sąmata buvo skirta įvertinti apskritai visus galimus darbus, reikalingus žalai atstatyti, o ne lyginamuoju aspektu su UAB „Remjasta“ atliktais darbais ir jų verte, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindų dangos vertės skirtumą skaičiavo iš UAB „Remjasta“ atliktų darbų akto bendros visų darbų vertės atimant patikslintos ekspertizės Nr. 2 lokalinės sąmatos visų darbų vertę.

34.       Norint tiksliau nustatyti galimą darbų vertės skirtumą dėl grindų dangos pasikeitimo, tikslinga vertinti tik UAB „Remjasta“ atliktų darbų akto 6 pozicijoje nurodytą parketo lentelių dangą (pritvirtinant grindjuostes ir nulakuojant) 2622,51 Eur be PVM (3173,24 Eur su PVM) vertės ir ją lyginti su ekspertizės Nr. 2 patikslintos lokalinės sąmatos 5-7 pozicijomis (lentų grindų dangos ir grindjuosčių įrengimas, grindlenčių dangos lakavimas ir grindjuosčių lakavimas du kartus) (III t. 156 b.l.), viso 1480,41 Eur su PVM (1223,48 Eur be PVM).  Grindų nuardymo pozicijos šiuo atveju nevertintinos, nes Ekspertizės Nr. 2 išvadose pasisakyta, kad šis darbas buvo būtinas atlikti ir jo apimtys ir kaina nepriklauso nuo keičiamos grindų dangos rūšies, tad laikytina kad UAB „Remjasta“ atliktų darbų akte pagrįstai įtrauktos grindų išardymo pozicijos (I t. 31 b.l., 1,4 pozicijos). Darytina išvada, kad skirtingų grindų dangos kainų skirtumas yra 1692,83 Eur su PVM (3173,24 – 1480,41), todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti mažintinas ir šia suma.

35.       Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad vidaus medinių durų keitimo darbai nebuvo būtini žalos atstatymui bei netinkamai vertino darbų vertės skirtumą dėl skirtingos grindų dangos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovės prašomas 3459,26 Eur turtinės žalos butui (duomenys neskelbtini), dydis mažintinas 1964,32 Eur suma (1692,83+271,49) ir už butui Nr. 9 padarytą žalą priteistina 1494,94 Eur. Teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos už butui Nr.2 padarytos žalos atlyginimą nekeistina, tad ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 2596,68 Eur (1494,94+1101,74) turtinės žalos atlyginimo už butams Nr. 2 ir Nr. 9 padarytą turtinę žalą.

36.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37.       Kadangi mažintinos ieškovei priteistinos sumos, keistinos ir priteistinos kompensacinės palūkanos. Taikant 6 procentų palūkanų dydį, už butui Nr. 9 padarytą žalą, jos skaičiuotinos nuo 1494,94 Eur sumos, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2018-07-13) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (už 225 dienas) – 55,45 Eur. Už butui Nr.2 padarytą žalą, nuo 1101,74 Eur sumos, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2018-07-28) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (už 210 dienų) – 38,03 Eur, iš viso 93,48 Eur kompensacinių palūkanų.

38.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo keistina dėl sumos, nuo kurios skaičiuotinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos.

39.       Pakeitus iškovei priteistinas sumas, kinta ir pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų paskirstymas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškinys tenkinamas iš dalies (57 procentais), atsakovės pozicija tenkinama 43 procentais. Ieškovės atstovė buvo pateikusi duomenis apie 964,09 Eur bylinėjimosi išlaidas (800 Eur už ekspertizę, atstovavimą ir kt.). 57 procentai nuo šios sumos sudaro 549,53 Eur. Taip pat ieškovei priteistina iš atsakovės 61,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas valstybei ( už patenkintą ieškinio dalį). Iš viso 610,53 Eur.

40.       Atsakovės atstovė pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis apie patirtas 2550 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1700 Eur už ekspertizės atlikimą, 100 Eur už eksperto kvietimą, 750 Eur už atstovavimą. Nuo šios sumos 43 procentai sudaro 1096,50 Eur. Tokia suma priteistina iš ieškovės atsakovei. Atlikus priteistinų sumų užskaitymus, lieka priteisti iš ieškovės atsakovei 485,97 Eur (1096,50 Eur – 610,53 Eur).

41.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu  byloje buvo 26,85 Eur, ši suma proporcingai tenkinamų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteistina 15,30 Eur, iš ieškovės valstybei priteistina 11,55 Eur. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

42.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

43.       Iki bylos nagrinėjimo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 35,04 Eur išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nustatyta, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei priteistina suma sumažinta 25 proc., lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Vis dėl to patenkinto apeliacinio skundo dalies procentine išraiška apskaičiuoti tiksliai negalima, nes apeliantė, nors ir prašydama priimti naują sprendimą bei iš dalies sutikdama su ieškinio reikalavimais, apeliaciniame skunde tiksliai nesuformulavo kokio rezultato pinigine išraiška ji siekia. Tai įvertinus, sprendžiant dėl išlaidų apeliacinės instancijos procese, jos skaičiuotinos ta pačia procentine išraiška, kaip ir pasisakant dėl jų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (žr. 39-40 pastraipas), todėl, ieškovės ieškinį patenkinus 57 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 57 proc. jos patirtų išlaidų apeliacinėje instancijoje, t.y. 19,97 Eur.

44.       Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 103,00 Eur žyminio mokesčio (4 t. 28 b.l.). Ieškovės ieškinį atmetus 43 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 43 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 44,29 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (44,29-19,97), atsakovei iš ieškovės priteistina 24,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

45.        Kitos šalys su apeliaciniais skundais nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti:

Sumažinti iš atsakovės individualios įmonės „T.“, juridinio asmens kodas 172255427, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834,  priteistiną žalos atlyginimą ir iš atsakovės individualios įmonės „T.“ ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteisti 2596,68 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 68 centų) turtinės žalos atlyginimą, 93,48  Eur (devyniasdešimt trijų eurų 48 centų) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2690,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą:

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei individualiai įmonei „T.“, juridinio asmens kodas 172255427, 485,97 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 97 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės „T.“, juridinio asmens kodas 172255427, 15,30 Eur (penkiolikos eurų 30 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 11,55  Eur (vienuolikos eurų 55 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei individualiai įmonei „T.“, juridinio asmens kodas 172255427, 24,32 Eur (dvidešimt keturis eurus 32 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Egidijus Mockevičius

Birutė Simonaitienė

Irena Stasiūnienė